Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti LLG ir dokumentus dėl LLG išdavimo. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti LLG, deklaravo, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, kadangi pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei: pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, 2013 m.–2016 m. padarė 9 administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, 2 iš jų – šiurkštūs pažeidimai, 1 pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, 2 pažeidimus finansų apskaitos srityje ir 1 šiurkštų pažeidimą darbo srityje. Taigi, Departamentas Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų.

2. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti LLG, vertino ne tik tai, ar pareiškėjas atitinka LLG išdavimo pagrindą, bet ir tai, ar nėra atsisakymo išduoti LLG pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A858-2720/2014), vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi. Vadinasi, užsieniečiui LLG išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo pagrindą ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas LLG.

3. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją Policijos departamentas arba VSAT, pagal 3 dalį Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir VSAT – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir VSAT išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Departamento Imigracijos skyrius nustatė, kad Administracinių teisės pažeidimų registre yra 9 įrašai dėl pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 77 punktu, 2016 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Policijos departamentą su paklausimu Nr. (15/4-4)10K-50647, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti LLG, t. y. ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

4. Policijos departamentas 2016 m. gruodžio 29 d. pateikė išvadą Nr. 5-S-10693, kad pareiškėjas kelia grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodyta, kad patikrinus duomenis Administracinių teisės pažeidimų registre nustatyta, jog pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, 2013 m.–2016 m. padarė 9 administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, 2 iš jų – šiurkštūs pažeidimai, 1 pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, 2 pažeidimus finansų apskaitos srityje bei 1 šiurkštų pažeidimą darbo srityje. Tiek departamentas, tiek Policijos departamentas savo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų. Policijos departamentas išvadoje įvertino aplinkybę, kad ši institucija jau 3 kartus (2013 m. spalio 2 d. rašte Nr. 5-S-3870, 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 5-S-3050 ir 2015 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 5-S-9220) įspėjo pareiškėją, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti LLG arba jo turimas LLG gali būti panaikintas, tačiau, nepaisydamas to, po įspėjimų pareiškėjas ir toliau darė tos pačios rūšies administracinius nusižengimus, taip pat ir šiurkščius. Kaip matyti iš pareiškėjo elgesio, paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. 5-V-758 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 13.4 punktu (užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jeigu nustatoma, kad jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip 2 administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas), Policijos departamentas pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

5. Dauguma pareiškėjo administracinių nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Greičio viršijimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl pareiškėjo elgesys kelia pavojų saugiam eismui, žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, o administraciniai teisės pažeidimai, susiję su nelegaliu darbu, daro didelę žalą visuomenei, legaliam verslui, valstybei, jos finansams ir ekonomikai. Lietuvos Respublikos politika eismo saugumo užtikrinimo srityje nuolatos stiprinama ir gerinama, tolerancija eismo saugumo pažeidimams sistemingai mažinama, todėl ir atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus nuolat griežtinama. Neatsakingas vairavimas, greičio viršijimas yra opi problema, kuri ne tik kelia grėsmę viešajai tvarkai, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Lietuvos Respublika sistemingai stengiasi užtikrinti, kad kelių eismo dalyviai būtų saugūs, todėl imasi atitinkamų priemonių avaringumui keliuose mažinti, griežtina teisės aktuose nustatytas bausmes. Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjo daryti pažeidimai Sprendime pagrįstai pripažinti keliančiais grėsmę viešajai tvarkai.

6. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais pripažįstama tiek LVAT praktikoje (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A858-1810/2010, Nr. A-4161-756/2015), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (byla Üner prieš Nyderlandus). Remiantis EŽTT praktika, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (byla Bajsultanov prieš Austriją), o valstybėms narėms palikta teisė pačioms reguliuoti užsieniečių atvykimo į šalį, gyvenimo šalyje ir išsiuntimo iš šalies tvarką (byla Auad prieš Bulgariją).

7. Departamentas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Policijos departamento išvadą ir kitus susijusius duomenis, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. kovo 22 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame atsisakyta išduoti LLG pareiškėjui dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Departamentas Sprendimą priėmė, įvertinęs grėsmės viešajai tvarkai realumą ir akivaizdumą, Sprendimo išvados grindžiamos ne spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis – užfiksuotais įrodymais, pareiškėjo administracinių nusižengimų gausa, jų pavojingumo pobūdžiu, aplinkybėmis, kad pareiškėjas net po 3 oficialių įspėjimų nekeičia savo ydingo elgesio ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktus. Paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė, todėl ir ateityje jis gali daryti naujus pažeidimus.

8. Pareiškėjui anksčiau buvo išduoti LLG, tačiau priimant Sprendimą įvertintos naujai atsiradusios aplinkybės, jos atsirado jau po paskutinio Departamento sprendimo išduoti LLG, priimto 2015 m. spalio 14 d. Pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone; 2016 m. birželio 3 d. pareiškėjas buvo baustas dėl to, kad vairuodamas viršijo didžiausią leistiną greitį, 2016 m. birželio 21 d. pareiškėjas nubaustas dėl įmonės apskaitos taisyklių pažeidimo ir mokesčio mokėtojo registravimo duomenų pateikimo tvarkos pažeidimo ir kitų administracinių nusižengimų. Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjui toliau darant pažeidimus), įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nekeičia elgesio (toliau sistemingai pažeidinėja teisės aktus), priimtas Sprendimas nepakeisti LLG.

9. Šiuo atveju itin reikšminga Policijos departamento išvada, charakterizuojanti pareiškėją (Policijos departamento pateiktoje išvadoje nurodoma, kad turimi duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei), kuria abejoti Departamentas neturi pagrindo. Tiek pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, tiek pagal Policijos departamento nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarime Nr. 98, Policijos departamento paskirtis – organizuoti ir kontroliuoti policijos sistemos veiklą, siekiant užtikrinti asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Pagal Įstatymo 4 straipsnį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka Policijos departamentas. Taigi, Policijos departamentas yra kompetentinga institucija imtis reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti viešąją tvarką.

10. Remiantis LVAT praktika tokios kategorijos bylose, grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus, t. y. grėsmės viešajai tvarkai sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – grėsmės galimybę; sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (administracinė byla Nr. A838-2720/2014). Su pareiškėjo keliama grėsme viešajai tvarkai susijusios aplinkybės nurodytos ir įvertintos Sprendime (teisės pažeidimų pobūdis, pareiškėjui teikti įspėjimai, pareiškėjo įsiskolinimai valstybei ir kita pareiškėjo charakteristika), šios aplinkybės įvertintos duomenų visumoje. Taigi, Sprendimo turinys patvirtina, kad jis priimtas, įvertinus grėsmės viešajai tvarkai realumą ir akivaizdumą.

11. Galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjo keliama grėsmė susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų apsaugojimu, ir atsisakymas išduoti LLG yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti viešąją tvarką, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Be to, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos yra imperatyvios ir Departamentas privalo jas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi, taip pat į tai, kad pareiškėjas neginčija Sprendime nurodytų aplinkybių teisingumo, Departamentas neturi teisinio pagrindo priimti sprendimą išduoti leidimą gyventi.

13. Dėl Sprendimo teisėtumo

13.1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) buvo apskundęs Departamento 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1515(00846) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M., panaikinimo“ (administracinė byla Nr. I-1582-171/2017). VAAT 2017 m. vasario 23 d. sprendime atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nepasinaudojo teise per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo administracinėje byloje Nr. I-1582-171/2017 apskųsti jį apeliacine tvarka, todėl Sprendimo priėmimo dieną (2017 m. kovo 22 d.) sprendimas administracinėje byloje Nr. I- 1582-171/2017 buvo laikomas įsiteisėjusiu. Šioje situacijoje dar svarbiau tai, kad baigtis LVAT byloje Nr. TA-31-624/2017 dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo neturi jokios įtakos Sprendimo teisėtumui; jeigu LVAT priimtų nutartį, kurioje atnaujintų terminą apeliaciniam skundui paduoti, o išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, LVAT nuspręstų, kad pareiškėjo skundas dėl LLG panaikinimo turi būti tenkinamas, pareiškėjas turės vieną galiojantį LLG – teisėtos veiklos vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

13.2. Pareiškėjas, 2016 m. lapkričio 17 d. Migracijos valdybai pateikdamas prašymą išduoti LLG teisėtos veiklos vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, sumokėdamas valstybės rinkliavą už prašymo dėl LLG išdavimo nagrinėjimą, (duomenys neskelbtini) savo aiškią valią, kad Departamentas išnagrinėtų jo prašymą dėl naujo LLG gavimo ir priimtų sprendimą, ar pareiškėjas atitinka teisės aktų reikalavimus ir jam gali būti išduotas naujas LLG teisėtos veiklos vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo, kuriame prašytų Departamento nutraukti 2016 m. lapkričio 17 d. pateikto prašymo išduoti LLG nagrinėjimą. Departamentas, nematydamas jokių priežasčių, kodėl pareiškėjo prašymas neturėtų būti baigtas nagrinėti teisės aktuose nustatyta tvarka, 2017 m. kovo 22 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame atsisakė išduoti LLG pareiškėjui.

13.3. Teisminis bylinėjimasis dėl Departamento 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriame panaikintas pareiškėjo LLG, niekaip nedaro įtakos pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. pateikto prašymo išduoti LLG nagrinėjimo eigai. Pirmiausia, pareiškėjas pateikė 2 skirtingus prašymus išduoti LLG: 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašymas ir 2016 m. lapkričio 17 d. prašymas. Antra, skiriasi minėtų prašymų išduoti LLG pagrindai: 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašyme prašyta išduoti LLG teisėtos veiklos vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, o 2016 m. lapkričio 17 d. prašyme – teisėtos veiklos vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Pareiškėjas nepagrindžia, kokį teisės aktą Departamentas pažeidė, priimdamas Sprendimą, skunde nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, pagal kurias Departamentas neturėjo teisės priimti Sprendimo.

14. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Departamentą išduoti LLG. Remiantis LVATT praktika, administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, tai lemia „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (pavyzdžiui, LVAT administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010 konstatavo, kad teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kategoriškai įpareigoti išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą).

Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Radvilė Bajelytė (2016 m. lapkričio 18 įsakymas Nr. 3K-123 „Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Radvilei Bajelytei“ (b. l. 24, 32)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

1. Pareiškėjas pateikė 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašymą išduoti LLG teisėtos veiklos vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu; pareiškėjui buvo išduotas LLG (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas – 2017 m. spalio 15 d. (žr. Sprendimą (I t., b. l. 5–9, 196–200); leidimo gyventi kopiją (I t., b. l. 61–62)).

2. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2016 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą LLG (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas – iki 2017 m. spalio 15 d.; pareiškėjas šį sprendimą apskundė VAAT (žr. Sprendimą (I t., b. l. 5–9, 196–200)).

3. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. asmeniškai pateikė Migracijos valdybai prašymą skubos tvarka išduoti LLG (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; Lietuvoje ketina užsiimti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pareigos Bendrovėje – direktorius); adresas, deklaruotas nuo 2016 m. gegužės 18 d. – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini); anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – direktorius; pranešimą apie priimtą sprendimą išduoti LLG siųsti elektroniniu (toliau – ir el.) paštu (duomenys neskelbtini); Prašyme pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka (Prašymas (I t., b. l. 33–39)).

Pareiškėjas nurodė, kad su Prašymu pateikė: paso, LLG kopijas, išvykų sąrašą, Bendrovės steigimo aktą, akcininko sprendimą dėl pavadinimo pakeitimo, įstatus, valstybės įmonės Registrų centro išrašą, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pelno mokesčio deklaraciją, aiškinamąjį raštą, veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus, darbo sutartis, balansą ir pelno/nuostoliu ataskaitą, akcininkų sąrašą, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 1992 m. (Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 1992 m. balandžio 15 d.), ankstesnis pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. 2016 m. birželio 14 d. pranešimą dėl įmonės pavadinimo keitimo (I t., b. l. 65)), veikla – bet kokia ūkinė-komercinė veikla (taip pat ir, bet neapsiribojant: statyba, gamyba, didmeninė ar mažmeninė prekyba, įvairių paslaugų teikimas), kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, Bendrovės įstatinis kapitalas – 28 014 Eur, padalintas į 9 660 vnt. paprastų vardinių 2,90 Eur nominalios vertės akcijų (JAR išrašas (I t., b. l. 80–81); 2016 m. lapkričio 14 d. įstatų versija (I t., b. l. 70–71); 2016 m. lapkričio 10 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, įstatų pakeitimų ir naujos įstatų redakcijos (I t., b. l. 69)).

6. Bendrovės 2016 m. lapkričio 15 d. veiklos aprašyme, be kita ko, nurodyta: pagrindinės įmonės veiklos sritys – statybos darbai, šiuo metu pasirašytos rangos sutartys, su užsakovais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovė bendradarbiauja su Lenkijos statybos įmone (duomenys neskelbtini) , iš kurios samdo darbo jėgą; pagrindiniai Bendrovės medžiagų ir paslaugų tiekėjai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; šiuo metu Bendrovė pateikė visus dokumentus atestavimo centrui, kurio egzamino metu Bendrovė gaus ypatingų statinių statybos sertifikatą; Bendrovėje dirba 3 darbuotojai pirmaeilėse pareigose, numatoma įdarbinti statybos darbų vadovus nuo 2017 m. kovo mėn.; Bendrovės akcininkas ir direktorius yra M. M., (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio dokumentai pateikti Migracijos tarnybai dėl LLG (I t., b. l. 82).

7. Pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2016 m. spalio 18 d. direktoriumi pagal netereminuotą darbo sutartį, darbo užmokestis – 380,00 Eur per mėnesį, darbo dienos trukmė – 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę (2016 m. spalio 18 d. darbo sutartis Nr. 07 (I t., b. l. 146–147)).

8. Pareiškėjas pateikė Departamentui 2016 m. gruodžio 14 d. lydraštį ir 2016 m. gruodžio 29 d. lydraštį, kuriuose nurodė, kad jis Prašymo pateikimo dieną turėjo nesumokėtas administracines baudas, išieškomas antstolio, tačiau jos sumokėtos 2016 m. lapkričio 25 d., todėl teikia papildomus baudos sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, taip pat nurodė, kad jis pagrindžia, jog laikosi Lietuvos teisinės sistemos reikalavimų, yra linkęs laikytis įstatymų, moka paskirtas baudas, todėl nekelia grėsmės viešajai tvarkai, saugumui (I t., b. l. 150, 152).

9. Departamento Imigracijos skyrius pateikė Policijos departamentui 2016 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (15/4-14)10K-50647 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“, kuriame, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 141 straipsniu ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti LLG, prašė pagal kompetenciją pranešti ar, pagal Policijos departamento turimus duomenis pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei (I t., b. l. 166).

10.1. Patikrinus Administracinių teisės pažeidimų registre (toliau – ir Registras) nustatyta, kad M. M., gyvendamas Lietuvos Respublikoje, 2013 m.–2016 m. padarė 9 administracinius teisės pažeidimus (toliau – ir ATP), susijusius su Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimais, 2 iš jų – šiurkštūs pažeidimai, 1 ATP, kuriuo kėsinamasi j nustatytą valdymo tvarką, 2 ATP finansų apskaitos srityje ir 1 šiurkštų ATP darbo srityje:

– 2013 m. kovo 12 d. pareiškėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 206 straipsnį „Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ar išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas“, nes buvo Lietuvos Respublikoje neteisėtai, pasibaigus nustatytam buvimo laiku“;

– 2014 m. gegužės 11 d. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną 50 km/val. greitį 27 km/val. (važiavo 77 km/val. greičiu);

– 2014 m. gegužės 27 d. nubaustas už šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 6 dalį, nes vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/val. greitį 53 km/val. (važiavo 103 km/val. greičiu), paskirta 290 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 1 mėnesiui;

– 2015 m. liepos 14 d. ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. nubaustas už pažeidimus pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį mieste viršijo leistiną 50 km/val. greitį 25 km/val. (važiavo 75 km/val. greičiu), o kitu atveju vairuodamas automobilį užmiestyje viršijo leistiną 90 km/val. greitį 26 km/val. (važiavo 116 km/val. greičiu);

– 2015 m. liepos 14 d. nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 5 dalį, nes vairavo automobilį, neapsidraudęs privalomuoju civilines atsakomybes draudimu;

13.1. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, dalyvis ir Bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas, su prašymu pateikė papildomus dokumentus.

13.3. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti LLG tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvoje įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl LLG pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurio nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, vienintelis akcininkas, su pašymu pateikė papildomus dokumentus. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pareiškėjui pakeisti LLG, 2015 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG ir išduoti jam naują LLG, galiojantį 2 m. Migracijos valdyba 2015 m. spalio 15 d. išdavė pareiškėjui LLG (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. spalio 15 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2016 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą LLG (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. spalio 15 d., šį sprendimą pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. apskundė VAAT. VAAT 2017 m. vasario 23 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nuo 2017 m. kovo 21 d. pareiškėjui išduotas LLG (duomenys neskelbtini) negalioja.