- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- I-1582-171/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-1515(00846). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas teigia, kad ginčijamo sprendimo teiginys, jog įmonėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ši informacija prieštaravo oficialiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir „Sodra“) duomenims, kuriais vadovavosi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą. „Sodros“ duomenimis, pareiškėjo įmonėje visą darbo laiką dirbo 7 Lietuvos piliečiai. Šie duomenys nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl atsakovui turėjo prima facie įrodomąją galią ir jais pastarasis privalėjo vadovautis.
Pareiškėjas paaiškina, kad vienai jo įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau vėliau teismo sprendimu procedūra nutraukta. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedirba nė vienas darbuotojas, tik jis vienas. Mano, kad Migracijos valdybos specialistė neatskyrė, apie kurią iš dviejų įmonių jis kalbėjo (kurioje įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas, o dirba tik pareiškėjas – UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) ir pateikė išvadą, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ir jiems nėra mokamas atlyginimas, darbuotojų įmonė neturi.
Aplinkybės, kad įmonė daugiau kaip du mėnesius uždelsė sumokėti darbuotojams darbo užmokestį, negali būti pagrindas teigti, kad darbuotojai nedirba iš viso. Atkreiptinas dėmesys, kad tie patys 7 darbuotojai dirbo įmonėje iki 2016 metų lapkričio vidurio, kai darbo sutartys su jais buvo nutrauktos. Įmonė užsiima statybų verslu, skolininkams uždelsus atsiskaityti, įmonė taip pat uždelsė atsiskaityti su savo darbuotojais ir kreditoriais, dėl to buvo inicijuota bankroto procedūra. Tačiau tokia situacija, kai uždelsiama atsiskaityti su darbuotojais, nepaneigia fakto, kad darbuotojai dirba.
UAB (duomenys neskelbtini) veikla tikrinta nebuvo. Migracijos valdyba apsiribojo pareiškėjo patikrinimu. Atsakovas jokios papildomos informacijos ar pareiškėjo paaiškinimų dėl susiklosčiusios situacijos neprašė, pareiškėjui jokios informacijos neteikė, iš karto priėmė skundžiamą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) neatitiktis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams nulėmė, kad buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Migracijos departamento nuomone, įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, apklausos metu pateiktus paaiškinimus, ginčijamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad priimant ginčijamą sprendimą UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. bendrovėje yra įsteigtos trys darbo vietos, bet jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 28 d. apklausoje pats paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai iš tikrųjų nedirba ir darbo užmokesčio negauna. Prieš priimant ginčijamą sprendimą taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu nėra pateikęs. Atsižvelgiant į išvardytų aplinkybių visumą, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi Nr. LT7378350, galiojantį iki 2017 m. spalio 15 d., kadangi pareiškėjo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jau 9 mėnesius iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Migracijos departamentui patikrinus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) dirbančius asmenis „Sodros“ informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad visiems 7 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestis paskutinį kartą mokėtas 2016 m. birželio mėnesį. Taip pat, patikrinus informaciją Juridinių asmenų registre, buvo nustatyta, kad 2016 m. birželio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) statusas pakeistas į bankrutuojančią bendrovę.
2016 m. spalio 6 d. Migracijos departamentas iš Migracijos valdybos gavo atlikto patikrinimo medžiagą. 2016 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-45718 „Apie atliktą patikrinimą dėl Ukrainos piliečio M. M.“ nurodoma, kad, nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apklaustas pareiškėjas. Jis paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis pareiškėjo teiginys prieštarauja oficialiems duomenims apie įmonę, nes, Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nustojo eiti 2016 m. liepos 5 d. Taip pat pareiškėjas Migracijos valdybos specialistams paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų neturi, šioje įmonėje nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ir jiems nėra mokamas atlyginimas („Šiuo metu bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Dirbu aš vienas“). Pareiškėjas per apklausą, vykusią 2016 m. rugsėjo 28 d., pažymėjo, kad yra ir UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcininkas. Teikdamas paaiškinimus jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes, remiantis 2016 m. lapkričio 17 d. pateiktu nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku tapo tik 2016 m. spalio 14 d. (apklausoje pareiškėjas teigė: „Šiuo metu aš taip pat dirbu (turiu akcijų) UAB (duomenys neskelbtini) esu akcininkas“).
Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinta visų aplinkybių visuma: laikotarpis, kurį nebuvo mokamas darbo užmokestis (pvz., A. S. atveju – 7 mėnesiai), aplinkybė, kad darbuotojai tuo pačiu metu buvo įdarbinti ne tik UAB (duomenys neskelbtini) bet ir kitose įmonėse), pareiškėjo paaiškinimai, kad darbuotojai įmonėje nedirba, ir kt. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kad darbuotojai realiai vykdė darbo funkcijas, o ne buvo įdarbinti tik formaliai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir jais vadovaudamasi prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas, remdamasis tuo, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojančio kelionės dokumento kopiją, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (t. I, b. l. 20–27).
2015 m. spalio 14 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2015 m. spalio 15 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LT7378350, galiojantį iki 2017 m. spalio 15 d. (t. I, b. l. 122, 129–130).
2016 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamentas raštu Nr. (15/4-6) 10K-37807 kreipėsi į Migracijos valdybą patikrinti, ar pareiškėjas atitinka neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, nes UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. liepos 1 d. nemoka darbo užmokesčio nei pareiškėjui, nei kitiems darbuotojams (t. I, b. l. 123).
2016 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-45718 „Apie atliktą patikrinimą dėl Ukrainos piliečio M. M.“ nurodoma, kad, nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apklaustas pareiškėjas, šis paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonės adresas: (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų neturi, šioje įmonėje nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ir jiems nėra mokama. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas (t. I, b. l. 125).
2016 m. spalio 6 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius iš Migracijos valdybos gavo raštą Nr. 10-S-210122 (9.30-10-27) dėl atlikto patikrinimo (t. I, b. l. 124).
Atsakovui 2016 m. lapkričio 2 d. patikrinus duomenis „Sodros“ duomenų bazėje buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra įdarbinti 7 asmenys, tačiau jiems nuo 2016 m. birželio 30 d. nėra mokamas darbo užmokestis. Nustatytas darbo užmokestis minėtoje bendrovėje nėra mokamas ir pareiškėjui (t. I, b. l. 129–138).
Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)31-1515(00846) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7378350, galiojantį iki 2017 m. spalio 15 d. Atsakovas ginčijamame sprendime konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. bendrovėje yra įsteigtos trys darbo vietos, bet jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, kurios nustatytos siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pats paaiškino, kad bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai darbo užmokesčio negauna. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu pareiškėjas nepateikė, taip pat nepateikė ir dokumentų dėl turimų pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 140–142).
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-1515(00846) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, inter alia (lot. be kita ko), nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi 2015 m. rugpjūčio 26 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Aprašo 126 punktas nustato, kad Migracijos tarnyba, nustačiusi, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, arba atsiradus pagrindams, nurodytiems Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, ir esant tai patvirtinantiems dokumentams, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo minėtų aplinkybių ir priežasčių paaiškėjimo dienos, užsieniečio bylą išsiunčia Migracijos departamentui sprendimui priimti.
Aprašo 128 punktas nustato, kad Aprašo 126 punkte nurodytu atveju gavęs užsieniečio bylą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išnagrinėja gautus dokumentus ir parengia sprendimo panaikinti sprendimą (nepanaikinti sprendimo) išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi projektą (jame nurodo nustatytas faktines aplinkybes, tokio sprendimo priėmimo motyvus ir šio sprendimo apskundimo tvarką). Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas per 14 kalendorinių dienų nuo užsieniečio bylos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti sprendimą (nepanaikinti sprendimo) išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-1515(00846) teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovas teigia, kad įrodymų visuma patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nedirbo visą darbo laiką, o pareiškėjas teigia, kad „Sodros“ informacija patvirtina, kad įmonėje visą darbo laiką dirbo 7 Lietuvos piliečiai.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad priimant ginčijamą sprendimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti šie Lietuvos Respublikos piliečiai: V. K., R. L., J. M., A. R. ir A. S. (t. I, b. l. 131).
V. K. nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki patikrinimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir uždirbdavo iki 45 Eur per mėnesį. Pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartį Nr. 04 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. K., nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. šis asmuo dirba visą darbo dieną UAB (duomenys neskelbtini) ir uždirba 450 Eur per mėnesį (t. I, b. l. 136, 158–159).
Šio darbuotojo darbo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“. Pagal šiuos nutarimus nuo 2015 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis buvo 1,82 euro, minimali mėnesinė alga – 300 eurų, nuo 2015 m. liepos 1 d. minimalus valandinis atlygis buvo 1,97 euro, minimali mėnesinė alga – 325 eurų, nuo 2016 m. sausio 1 d. minimalus valandinis atlygis buvo 2,13 euro, minimali mėnesinė alga – 350 eurų.
Viso V. K. darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. birželio 30 d.) jam mokamas darbo užmokestis (nuo 36,4 iki 44,73 Eur) nesiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Įvertinus tai, konstatuotina, kad pagal jam mokamą darbo užmokestį V. K. nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo visą darbo dieną.
Analogiškai R. L. nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. birželio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) uždirbdavo nuo 82,74 iki 89,46 Eur (t. I, b. l. 176). Taigi, jam mokamas darbo užmokestis (nuo 36,4 iki 44,73 Eur) nesiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Įvertinus tai, konstatuotina, kad pagal jam mokamą darbo užmokestį R. L. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. nedirbo visą darbo dieną.
J. M. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. birželio 30 d. uždirbdavo nuo 325 iki 350 Eur (t. I, b. l. 186–187). Nuo 2016 m. birželio 29 d. ji buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas 420 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Priimant ginčijamą sprendimą 2016 m. lapkričio 2 d. ji taip pat dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgus į tai, kad ji dirbo keliose darbovietėse, ir jai mokamą darbo užmokestį, konstatuotina, kad J. M. nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo visą darbo dieną.
A. R. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta nuo 2016 m. balandžio 29 d. ir iki 2016 m. birželio 30 d. gaudavo 651,54 Eur per mėnesį, nuo 2016 m. birželio 29 d. ji buvo įdarbinta ir UAB (duomenys neskelbtini) kurioje buvo mokamas 420 Eur darbo užmokestis (t. I, b. l. 193). A. R. priimant ginčijamą sprendimą taip pat buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad A. R. darbo užmokestis buvo nemokamas nuo 2016 m. birželio 30 d., ir tai, kad ji tuo laikotarpiu dirbo ir kitose darbovietėse, konstatuotina, kad A. R. nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo visą darbo dieną.
A. S. UAB (duomenys neskelbtini) negavo darbo užmokesčio nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio, už 2016 m. birželį buvo sumokėtas 216,67 Eur darbo užmokestis, o nuo 2016 m. liepos mėnesio iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos vėl nebuvo mokamas. Taigi, šiam darbuotojui darbo užmokestis nebuvo mokamas 7 mėnesius iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad darbuotojas, kuriam 7 mėnesius nemokėtas darbo užmokestis, iš tiesų toliau faktiškai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželį sumokėtas 216,67 Eur darbo užmokestis yra mažesnis, nei nustatyta minimali mėnesinė alga, todėl neįrodo, kad darbuotojas dirbo visą darbo dieną. Konstatuotina, kad darbo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) A. S. nedirbo visą dieną.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, nustatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas.
UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams ilgiau nei 2 mėnesius iš eilės nemokėjo darbo užmokesčio, todėl jie nenutraukdami darbo santykių galėjo sustabdyti darbo sutarties vykdymą.
Tiesioginis įrodymas, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nedirbo visą darbo dieną, yra UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus (pareiškėjo) 2016 m. rugsėjo 28 d. paaiškinimai (t. I, b. l. 128).
Pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos valdybos specialistė neatskyrė, apie kurią iš dviejų įmonių – UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) – kalbėjo pareiškėjas.
Teismas su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, kad „aš dirbu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Mano firmai buvo paskelbtas bankrotas, bet teismo sprendimu bankrotas šiuo metu nutrauktas <...>. Šiuo metu bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Dirbu aš vienas. Šiuo metu aš taip pat dirbu UAB (duomenys neskelbtini) esu akcininkas“. Taigi iš šio paaiškinimo galima daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjas kalbėjo apie UAB (duomenys neskelbtini) kurioje tuo metu nedirbo nė vienas darbuotojas, išskyrus pareiškėją.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas neprašė jokios papildomos informacijos ar pareiškėjo paaiškinimų dėl susiklosčiusios situacijos, pareiškėjui jokios informacijos neteikė, iš karto priėmė skundžiamą sprendimą.
Šis pareiškėjo skundo motyvas taip pat nepagrįstas, nes, kaip matyti iš anksčiau išdėstytų argumentų, jis buvo apklaustas ir turėjo galimybę pateikti visą turimą informaciją.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, t. y. bendrovėje sukurtose trijose darbo vietose nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. įdarbinti asmenys nedirbo visą darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagrįstai panaikintas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.