Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo išžaginus nepilnametę A. L. visiškai neigė savo kaltę, nesutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu ir tvirtino esąs apšmeižtas. Paklaustas dėl kokių priežasčių jis yra šmeižiamas, kaltinamasis V. K. atsakė, jog nežino, gal taip jam yra kerštaujama dėl nukentėjusiosios A. L. pastūmimo 2014 m. lapkritį, už ką jis jau yra nuteistas. Po to įvykio yra daug negražių kalbų apie save girdėjęs iš nukentėjusiosios močiutės ir tetų pusės. Vis išgalvojamos istorijos apie vaikų mušimą, skriaudimą, net sodybos sudeginimą. Norėta jį apjuodinti, pakenkti jam, net grasinta trumposiomis žinutėmis kalėjimu. Jam nesuprantama, kodėl nukentėjusioji A. L. tiek laiko tylėjo. Kodėl apie išžaginimą neprabilo ikiteisminio tyrimo dėl jos pastūmimo metu? Kaltinamasis V. K. mano, kad nukentėjusioji A. L. yra kurstoma močiutės, gal tetų. Kodėl, nežino. Gal norima pasipelnyti ar kad I. V. jį paliktų ir gyventų kartu su vaikais. Kaltinamasis V. K. papasakojo, kad maždaug aštuonerius metus gyvena kartu su nukentėjusiosios A. L. motina I. V. – palaiko šeimyninius santykius, – šiuo metu yra susilaikę dviejų vaikų: mergaitės ir berniuko. Nukentėjusioji ir jos du broliai nėra jo vaikai, tačiau gyveno kartu su jais, visais jais buvo pasirūpinta, visi jie buvo prižiūrėti ir apipirkti. Nukentėjusioji buvo mylimiausia. Jokių konfliktų šeimoje, nesutarimų su vaikais iki teisme nagrinėto 2014-11-14 įvykio nėra buvę. Jis dirbo, namuose būdavo mažai, grįždavo tik pernakvoti, o savaitgaliai – užimti, nes gyvena kaime ir reikia rūpintis ūkiu. Iš tiesų 2014 m. rugpjūčio 15-28 d. I. V. buvo ligoninėje – dėl vaiko gimimo. Į namus ji grįžo maždaug po dešimties dienų. Tuo metu vaikai: nukentėjusioji ir jos du broliai buvo likę namuose su juo. Jis juos prižiūrėjo, gamino valgyti. Vyresnis nukentėjusiosios brolis kurį laiką buvo pas tetą, vėliau – grįžo. Jokių intymių santykių ar net panašių jis su nukentėjusiąja A. L. nėra turėjęs. Išžaginimo istorija yra prasimanyta. 2014-11-14 nukentėjusioji A. L. išvažiavo iš jų namų dėl to, kad jis tąkart ją pastūmė ir ji, parvirtusi, sutrenkė galvą. Tąkart taip nutiko, nes nukentėjusioji grįžo namo ne laiku ir išgėrusi, jie susibarė ir susistumdė. Nuo to laiko jis su nukentėjusiąja nėra susitikęs ar bendravęs. Tik po kurio laiko iš policijos pareigūnų sužinojo, kad yra apkaltintas nukentėjusiosios A. L. išžaginimu. Tai nutiko būtent tuo metu, kai paaiškėjo, kad nukentėjusiosios tėvas E. L. netinkamai prižiūri savo vaikus ir vaikai: nukentėjusioji su vyresniu broliu, turėtų grįžti gyventi pas motiną – I. V.. Paklaustas apie turtinę padėtį, kaltinamasis V. K. atsakė, kad kartu su I. V. augina tris vaikus. Dirba tik jis, nes I. V. prižiūri mažamečius vaikus: dukrai nėra trijų metų, o sūnui net nėra metų. Jo darbo užmokestis – 380,00 Eur, – iš kurio išskaičiuojamas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas dar vienam jo vaikui. Į namus jis parneša apie 130,00 Eur, dėl ko jo šeima gauna socialinę pašalpą. Nuosavo būsto neturi, iš savivaldybės nuomojasi socialinį būstą, moka nuomą ir komunalinius mokesčius. Transporto priemonių jis taip pat neturi.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d., buvo paskelbtas į teisiamąjį posėdį nepakviestos nepilnametės nukentėjusiosios A. L. 2015-07-16 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu padarytas vaizdo ir garso įrašas (t. 2, b.l. 152, apklausos vaizdo ir garso įrašas kompaktinėje plokštelėje, esančioje t. 2, gale, voke).

Nepilnametė nukentėjusioji A. L. 2015-07-16 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją papasakojo, kad (t. 1, b.l. 35-37, nepilnametės nukentėjusiosios apklausos protokolas yra surašytas pažodžiui): „atvykau gyventi pas tėtį E. L. į (duomenys neskelbtini)į, nes mane V.as išvarė iš namų. Prieš tai gyvenau (duomenys neskelbtini)., V. K. bute, su mama. Gyvenau su dviem broliais: L. L. ir P. T.. Po to – 2014-08-25 – gimė sesuo. Gyvenome aštuoniabutyje. Iš pradžių su broliais gyvenau viename kambarį, po to, gavau atskirą kambarį. Butas trijų kambarių. Mama gyveno su V.u viename kambarį, broliai kitame, ir aš kitame. Ten gyvenau nuo 3 klasės iki 2014-11-14. Buvo mokykloje renginys ir mamai pasakiau, kad po rengimo mane namo paveš auklėtoja. Grįždama namo, pamačiau, kad V.as įvažiavęs į griovį, ir apie tai grįžusi namo pasakiau mamai. Einant į namus, durys buvo užrakintos, o raktas buvo išorėje. Atsirakinusi duris, įėjau į namus. Tada pasakiau mamai apie V.ą, o ji pradėjo mane kaltinti dėl to, nes laiku negrįžau namo. Tada norėjau eiti į savo kambarį, bet durys buvo užrakintos, o raktas buvo pas V.ą. Mama pasakė, kad sėdėčiau koridoriuje tol, kol grįš V.as. Jis parėjo gal po pusvalandžio ir pradėjo ant manęs rėkti, ir tada išstūmė pro duris iš namų. Aš nugriuvau laiptinėje ir susitrenkiau galvą. Atsistojau ir išbėgau iš laiptinės, kad daugiau nenustumtų. Tada ėjau iki miestelio, kur turėjau draugų, kur per naktį pas juos prabuvau. Po to, kitą dieną atvažiavo močiutė su tėčiu ir mane pasiėmė. Viskas vyko po 21 val. Tą vakarą ėjau iki Kruonio, apie 6 km. 2014-08-17 mamos namuose nebuvo, nes ji buvo nėščia ir buvo išvežta į ligoninę. Mama ten pragulėjo apie 10 dienų. Aš rūpinausi namais, tvarkiau ir dariau valgyti. Gal po kokių 3-4 dienų, kai mama buvo ligoninėje, namuose buvo brolis Paulius, o L.is buvo pas tetą. Veną vakarą V.as mane pasikvietė į virtuvę, tai buvo 2014-08-17. Nieko negalvodama, atėjau į virtuvę, galvojau, kad nori pakalbėti. Buvo vasarą, tai buvau apsirengusi šortais ir maikute. V.as jau buvo virtuvėje, kai atėjau. Jis buvo truputį išgėręs, nes jautėsi kvapas ir jau per tiek laiko pažįstu kaip jis atrodo išgėręs. Mes ne daug su juo šnekėjomės, nes liepė jis eiti į jo kambarį. Virtuvėje jis bandė manę paliesti už krūtinės, bet aš nesidaviau. Virtuvėje jis mane pastūmė ir aš atsitrenkiau į sieną. Jis stūmė dėl to, kad neklausiau, kai paliepė eiti į kambarį, ir neleidau būti liečiama. Virtuvėje nugriuvau, ir susitrenkiau galvą. Tada jis manę paėmė už kairės rankos virš alkūnės ir tempė į kambarį. Aš nenorėjau, nesistojau. Temdamas jis nieko nekalbėjo. Jis mane nutempė ant lovos ir liepė nusirengti. Jis mane įtempė ir numetė ant lovos. Aš nesutikau nusirengti, tada jis pradėjo nuo manęs plėšti drabužius. Tuo metu sakė, kad niekam nedrįsčiau pasakyti, nes užmuš mane ir mamą, ir brolį. Iš pradžių nuplėšė šortus, išplėšė sagas, užtrauktuką, nuplėšė maikę. Ir aš likau su liemenuku ir kelnaitėmis. Šortai ir bliuskutė buvo nuplėšti visiškai. Tada numovė apatinius ir pradėjo mane visur liesti. Jis ėjo ant manęs lyg ir gultis, aš rėkiau, kad pasakysiu viską mamai, o jis rėkė, kad užmuš mane ir mamą. Jis ėjo prie manęs gultis ir dar nebuvo atsigulęs, kai pradėjo liesti. Iš pradžių jis buvo apsirengęs. Kai atsigulė šalia, liepė man nusisukti į sieną. Dar prieš tai bandžiau jam įspirti, kai movė triusikus, bet jis sulaikė mano koją ir visiškai numovė triusikus. Aš tuo metu ne garsiai verkiau, sakiau, kad pasakysiu mamai, o jis grasino, kad nieko nesakyčiau. Numovus triusikėlius, atsigulė šalia ir liepė nusisukti į sieną. Toliau jis mane grabaliojo ir nusismaukė kelnes iki kelių. Tada jis kišo į manę savo lytinį organą, į pūtę, aš nesileidau. Man skaudėjo, bet jis per prievartą traukė prie savęs, kad galėtų įkišti. Jis mane judino ir pats judėjo. Viskas vyko apie 5 min., bet man atrodė, kad labai ilgai. Tuo metu nieko nekalbėjo tik giliai kvėpavo. Ir kai jis viską baigė, jis mane paliko gulėti. Kai ištraukė, sperma nubėgo ant paklodės. Tada apsimovė kelnes ir išėjo parūkyti. Aš užsimoviau triusikus ir norėjau išeiti, tada jis mane sustabdė, pasakė, kad niekam nesakyčiau, nes užmuš mane, mamą. Kai jis pasakė, kad niekam nieko nesakyčiau, tuo metu aš laikiau savo rūbus rankose. Tada aš nuėjau į savo kambarį, drabužius numečiau, susiradau kitus. Gal po valandos jis atėjo į mano kambarį paimti mano drabužių. Jis paėmė tuos suplyšusius drabužius: šortus ir maikę. Tą paklodę, kuri buvo kraujuota, ir drabužius jis sudegino kitą dieną buržuikėje, kuri yra prie sandėliuko ir tualeto. Mačiau, kai dėjo drabužius. Po to, paklodės niekur nemačiau, todėl manau, kad ir ją sudegino. Tą vakarą daugiau nieko nebuvo, aš tiesiog sėdėjau ir šlykščiai jaučiausi. Tą naktį nepavyko visiškai užmigti. Kitą dieną nieko nebuvo, aš jo stengiausi vengti, kuo mažiau su juo šnekėti. Sekančią dieną jis man nieko nesakė, bet po to įvykio, jis į mane keistai žiūrėdavo, atrodė, kad piktas. Aš nesileidau nusirengti bliuskutės, nekėliau rankų į viršų, tada jis ją nuplėšė. Kai nutrenkė ant lovos, braukė rankomis visą kūną, lietė už krūtinės, už pūtės, liemenį, kojų ir rankų nelietė. Mačiau, kaip jis nuleido spermą ant paklodės, nes, kai jis ištraukė, aš atsisukau, jis dar buvo gulintis. Kai išvažiavau pas močiutę, mama apie tai nieko nežinojo. Apie tai pirmą kartą pasakiau psichologei, kai išvažiavau gyventi pas močiutę. Nepasakiau apie įvykį močiutei, policijai. Jis mane pastūmė ant lovos, tai negaliu pasakyti, ar aš atsisėdau. Gulėjau ant nugaros pakėlus truputį galvą, norėjau jam įspirti. Gulėjau iš pradžių ant lovos nuleistomis kojomis, tada jis mane pastūmė toliau. Apatinės kelnaites jis man numovė, jos buvo gale ant vienos kojos, o nuo kitos – nutrauktos. Kai buvau nusisukusi į sieną, jis lietė mano krutinę, pūtę, užpakalį. Nusisukusi nugara, aš jį dar bandžiau nustumti. Namuose buvo brolis, kuriam 8 metai, jis buvo savo kambary. Jis bijo V.o, nelabai su juo bendrauja, nebuvo išėjęs iš savo kambario. Brolis po to nebuvo atėjęs pas manę į kambarį. Kitas brolis buvo išvažiavęs pas tetą, tą vakarą negrįžo. Grįžo gal po poros savaičių. Su kitu broliu nekalbėjau apie įvykį, jis dar iki dabar nežino. Nesu mačiusi spermos, bet mokinausi mokykloje, skaičiau, todėl galiu paaiškinti, kas tai per dalykas. Sperma pasirodo, kai vyras mylisi su moterimi. Po mylėjimosi atsiranda sperma. Prieš tai nebuvau turėjusi lytinių santykių. Tai buvo pirmą kartą. Po kiek laiko, jis man grasino, dar iki mamai grįžtant iš ligoninės. Kiek dabar pamenu, lyg kitą dieną jis man nieko nesakė. Mama yra mama. Grįžti pas mamą nenorėčiau, nelabai buvome artimos, mažai bendravome, visą laiką būdavo su V.u, mums dėmesio mažai skyrė. Nebandžiau apie šį įvykį pasakoti mamai, nes ji manimi nebūtų patikėjusi, ji absoliučiai tikėdavo V.u. Neturėjo savo nuomonės. V.as mamą mušdavo, ji verkdavo, jo bijodavo. Apie įvykį nusprendžiau papasakoti, kai pradėjau lankytis pas psichologę A.ą (duomenys neskelbtini) mieste, kažkokioje tarnyboje, į kurią mane užrašė socialinė mokyklos darbuotoja A. M., kurios dabar kita pavardė. Ji buvo kalbėjusi su tėčiu, kad man būtų lengviau mokykloje. Po kol kas tėčiui nepapasakoju nieko, nes stengiuosi apie tai pamiršti. Pareiškimą važiavome rašyti: aš, tėtis, psichologė. Iki šios apklausos yra buvę lytiniai santykiai su 17-mečiu bendru sutikimu, man jau buvo 15 m. Iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo pasipasakojau tik psichologei, pasakojau apie šį įvykį. Ji paskatino rašyti pareiškimą po to. Prieš einant į policiją, papasakojau tėčiui. Įvykį gerai pamenu, nes sunku viską pamiršti. Kai kurias aplinkybes buvau primiršusi: ar sėdėjau, ar gulėjau. Prisimenu esmę, o smulkių dalykų nepamenu, nes nemažai laiko praėjo“*.

Nepilnametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. atstovė – rūpintoja – T. L. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir paaiškino, kad apie teisme nagrinėjamą įvykį – nukentėjusiosios A. L. išžaginimą – ji sužinojo tik iš psichologės A. J., pas kurią lankėsi tuo metu gyvenamąją vietą ir mokyklą pakeitusi anūkė – nukentėjusioji. Nepilnametė nukentėjusioji A. L. pas ją atvyko gyventi 2014-11-15, po konflikto su kaltinamuoju V. K., kai jis ją ir vyresnį jos brolį išvarė iš namų. Nukentėjusioji A. L. buvo nekalbi ir uždara, išsiblaškiusi, mokykloje nesukoncentruodavo dėmesio, ėmė prastai mokytis. Mokyklos socialinė pedagoge rekomendavo nukentėjusiajai apsilankyti pas psichologę, t.y. ją nukreipė, kuriai nukentėjusioji A. L. ir pasipasakojo. Tada psichologė ją pasikvietė, papasakojo, ką nukentėjusioji jai pasakė, ir paragino kreiptis į policiją. Jai teko dalyvauti su nukentėjusiąja A. L. apklausose ir išgirsti nukentėjusiosios pasakojimą, tačiau namuose nukentėjusioji apie tai nekalbėjo, teigė norinti viską pamiršti. Vaikai: nukentėjusioji ir jos vyresnis brolis, jai yra pasakoję, kad kaltinamasis V. K. yra vyresnįjį brolį marinęs badu – taip jį bausdavęs už pabėgimą iš namų, tyčiodavosi ir mušdavo jų motiną I. V.. Nukentėjusioji yra jai pasakojusi, kad tuo metu, kai jai buvo 12-13 metų, kaltinamasis V. K. yra nusimovęs kelnes ir liepęs jai pačiulpti jo lytinį organą. Mergaitė nubėgo pas motiną ir jai apie tai pasakė, tačiau motina mergaitei tik sudavė delnu per veidą ir liepė dingti. Vaikų akivaizdoje kaltinamasis V. K. liepdavęs čiulpti jo lytinį organą ir I. V.. Atsakydama į kaltinamojo V. K. klausimą, kodėl apie išžaginimą nukentėjusioji A. L. prabilo tik po ilgo laiko, nukentėjusiosios atstovė atsakė, jog dėl to, kad nukentėjusioji kaltinamojo bijojo – buvo jo prigąsdinta tylėti, nes priešingu atveju jis žadėjęs nužudyti motiną ir brolius. Mergaitė ir tylėjo iki psichologė sugebėjo ją prakalbinti. Prašoma iš kaltinamojo V. K. priteisti 3000,00 Eur dydžio neturtinė žala nėra per didelė suma už tai, ką jis padarė nepilnametei mergaitei ir ką ji patyrė, išgyveno, sielojosi, kurį laiką negalėjo gerai mokytis, susikaupti, turėjo lankyti psichologo konsultacijas.

Liudytoja – (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja ir nepilnametės nukentėjusiosios A. L. auklėtoja – V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. lapkritį nukentėjusioji A. L. pakeitė gyvenamąją vietą, atvyko gyventi pas tėvą – E. L. – ir ėmė mokytis jų mokykloje. Mergaitės močiutė T. L. tuo metu gyveno ir dirbo užsienyje, siuntė pinigų – taip rėmė sūnų ir anūkę. Mergaitei trūko motiniškos šilumos, ji buvo pasimetusi, išsigandusi ir sugniuždyta, todėl jos dažnai pasikalbėdavo ir susibendravo. Taip ji, maždaug 2015 m. sausį, iš mergaitės sužinojo apie mergaitės motiną, gyvenimą su patėviu ir mergaitės tėvo priklausomybę alkoholiui. Mokyklos gerovės komisija ėmė stebėti mergaitės gyvenimo sąlygas, lankytis namuose ir bendrauti telefonu su močiute. Liudytoja nukreipė mergaitę pas socialinę pedagogę dėl padėties šeimoje ir mergaitės adaptacijos mokykloje, o ši – pas psichologę. Apie teisme nagrinėjamą įvykį ji sužinojo policijoje. Mergaitė apie seksualinę prievartą jai nėra kalbėjusi. Iš mergaitės pasakojimų ji susidarė neigiamą įspūdį apie patėvį. Mergaitė jai yra sakiusi, kad patėvis jau nuo 10 metų amžiaus sodindavosi ją prie stalo ir liepdavo jai kartu su juo gerti alkoholį, išmokė ją rūkyti, mušdavo ją, vyresniam broliui neduodavo valgyti, išvarydavo ją iš namų, paskutinį kartą, kai ją kartu su broliu išvarė iš namų, jie atvyko gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini)į, yra išžaginęs savo seserį. Jautėsi, kad mergaitė patėvio yra įbauginta. Liudytojai neprisimenant kai kurių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jos 2016-05-03 ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t. 1, b.l. 103-105, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), V. S. patvirtino, kad nukentėjusioji A. L., girdint socialinei pedagogei A. M., yra pasakojusi, kad patėvis yra dešimt metų sėdėjęs kalėjime, kad kartą, kada – nenurodė, jis nusimovė kelnes ir liepė jai čiulpti jo lytinį organą. Mergaitė išsigando, nubėgo pas motiną – I. V. – ir papasakojo jai apie tai, bet motina tik sudavė mergaitei per veidą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė – A. M. paaiškino, kad apie teisme negarinėjamą įvykį nieko nežino. Įtarė, kad kažkas negero nutikę, nes jai teko kažkokius dokumentus iš nukentėjusiosios A. L. paimti ir nuvežti psichologei A. J., o psichologė jai buvo prigrasiusi telefonu, kad tik tie dokumentai niekur nedingtų. Pati ji su nepilnamete nukentėjusiąja A. L. susipažino mergaitei atvykus mokytis į jų mokyklą. Mergaitės tėvas gerdavo, todėl jai ne kartą teko su mergaitės klasės auklėtoja V. S. lankytis jų namuose, pagelbėti jų šeimai maistu, namų ruoša ar kuo kitu. Kartą, mergaitė, kalbėdama su jomis, papasakojo tokį atvejį, kad, dar jai gyvenant pas patėvį, patėvis nusimovė kelnes ir liepė jai čiulpti jo lytinį organą, o ji nubėgo pas motiną ir papasakojo jai apie tai, bet motina į tai nesureagavo, gal net jai sudavė. Kadangi mergaitė buvo vieniša, iš esmės be šeimos, ilgėjosi motinos ir turėjo problemų su alkoholiu piktnaudžiaujančiu tėvu, ji nukentėjusiąją A. L. nukreipė pas psichologę A. J.. Mergaitė nei apie fizinę, nei apie seksualinę prievartą liudytojai nėra sakiusi. Ji iš mergaitės yra girdėjusi, kad patėvis neleidžia motinai su ja kalbėti telefonu, kad mušdavo motiną, kad neduodavo valgyti vyresniam broliui, kad kartą naudojo fizinį smurtą – kai ją su broliu išvarė iš namų. Ji ne kartą klausė mergaitės, ar tikrai geriau gyventi pas tėvą negu pas motiną, ir mergaitė visada atsakydavo, kad pas motiną ji negrįš. Grįžus į namus iš užsienio močiutei, padėtis šeimoje pasikeitė. Jų šeimai liudytoja nebetalkina. Paklausta, liudytoja A. M. atsakė, jog nėra pastebėjusi, kad nukentėjusioji A. L. būtų kada jai pamelavusi.

Liudytoja – (duomenys neskelbtini) r. sav. pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė – A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametę nukentėjusiąją A. L. konsultacijai pas ją atvežė socialinė pedagogė A. M. 2015 m. kovo viduryje. Apsilankymo priežastis – adaptacija naujoje mokykloje ir prasti santykiai su girtaujančiu tėvu. Apie seksualinę prievartą ji sužinojo iš mergaitės – nukentėjusiosios A. L. – ir ne pirmos konsultacijos metu. Nukentėjusioji atliko užduotį „Žmogus, medis, namas“ – piešė. Nukentėjusiosios nupieštas medis buvo su dėme. Ji paklausė nukentėjusiosios apie šią dėmę ir nukentėjusioji jai pasakė, kad medis sužeistas. Tada ji paklausė, ar nukentėjusiosios gyvenime yra kas panašaus, ir nukentėjusioji pradėjo verkti, pasakė, kad yra daug išgyvenusi, kad buvo išprievartauta, kad ją išprievartavo patėvis – V.as. Tai nutiko, kai jos motina buvo ligoninėje, ji buvo savo kambaryje, į kambarį įėjo V.as ir ją išprievartavo. Po išprievartavimo jau buvo praėjęs kuris laikas – nemažai. Detalių liudytoja neklausė, nes pagal jos darbo specifiką tokiais atvejais, kai vaiko dar nėra apklausę tyrėjai, psichologas vaiko nekonsultuoja. Išgirdusi apie išprievartavimą, ji nukentėjusiajai pasakė, kad tai nusikaltimas ir apie tai reikia pranešti policijai. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, išgyveno, verkė, pyko. Pyktis yra natūralus tokiomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji keršto neišsakė. Paklausta, nukentėjusioji A. L. atsakė, kad apie tai ji dar niekam nėra sakiusi, policijai nepranešė, nes V.as, ją išprievartavęs vyras, jai grasino – grasino nuskriausti ją, motiną, broliuką. Tada ji dar kartą pasakė nukentėjusiajai, kad apie tai turi pranešti policijai, priešingu atveju tai padaryti turės ji. Po kurio laiko jos paliepimu nukentėjusioji pas ją atvyko kartu su tėvu. Ar jis jau žinojo apie išprievartavimą, ar apie tai sužinojo iš jos, nepamena, bet, sužinojęs, tėvas buvo susinervinęs ir piktas, labai pasimetęs, nežinojo ką daryti. Ji pakalbėjo su nukentėjusiosios tėvu, paaiškino, kad jis turi dukrą palydėti į policiją, tačiau nukentėjusioji su juo jautėsi prastai, tai ji pasisiūlė juos palydėti. Nuvykus į policiją, nukentėjusiosios tėvas parašė pareiškimą. Nukentėjusioji labai išgyveno, net nenorėjo apie tai kalbėti. Klasikinis atvejis – nukentėjusioji kurį laiką vengė šios temos, nes skaudu ir baisu. Šiuo metu ji su nukentėjusiąja nebendrauja, mergina į ją nesikreipė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas – nepilnametės nukentėjusiosios A. L. tėvas – E. L. paaiškino, kad apie teisme nagrinėjamą įvykį jis sužinojo iš dukters – nukentėjusiosios A. L.. Gal po kelių konsultacijų pas psichologę, grįžusi namo, ji jam pasakė, kad reikia važiuoti pas psichologę ir reikia parašyti pareiškimą policijai, nes, kai motina buvo ligoninėje gimdyti, V.as ją išprievartavo. Ji apie tai nenorėjo daug pasakoti. Pasakė tik tiek, kad ji parėjo iš lauko į namus, V.as jai trenkė į galvą, ji atsitrenkė į sieną, V.as ją nunešė į lovą ir išprievartavo. Anksčiau į policiją ji nesikreipė ir niekam apie tai nesakė, nes bijojo. Ko bijojo, ji jam nepasakė. Kitą dieną jie abu nuvažiavo pas psichologę, iš kur kartu su psichologe nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Dukra buvo apklausta ir nukreipta pas ekspertus. Paklaustas, liudytojas E. L. atsakė, kad jam iš dukters – nukentėjusiosios A. L. – žinoma, kad kaltinamasis V. K. labai nekentė jo vyresnio sūnaus ir A.s brolio L.io, jam net valgyti neduodavo, kad kiekvieną penktadienį kaltinamasis vertė A. kartu gerti alų, kad prieš A. kaltinamasis smurtavo tik kartą – 2014 m. lapkritį, – po ko ji išėjo iš kaltinamojo namų ir apsigyveno pas jį. Dukra buvo uždara, prislėgta, nežinia ko bijodavo. Ėmė lankytis pas psichologą ir pradėjo pasakoti.

Liudytoja – kaltinamojo V. K. gyvenimo draugė ir nepilnametės nukentėjusiosios A. L. motina – I. V., nepasinaudojusi jai išaiškinta Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. numatyta kaltinamojo šeimos nario teise neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju V. K. kartu gyvena apie dešimt metų, yra šeima, šiuo metu kartu augina du bendrus mažamečius vaikus ir dar vieną jos vaiką. Iki 2014 m. lapkričio vidurio kartu su jais gyveno ir dar du jos vaikai: L.is ir A.. Kaltinamasis V. K. visiems jos vaikams buvo atidus ir rūpestingas. Jų šeimoje alkoholis vartojamas tik per šventes, saikingai, alkoholiu nepiktnaudžiaujama. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą jų šeima įrašyta tik dėl to, kad vyresni vaikai išėjo iš namų. Motinos teisės į vyresnius vaikus jai apribotos taip pat tik dėl to, kad vaikai išėjo gyventi pas tėvą E. L.. Apie teisme nagrinėjamą įvykį ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Yra įsitikinusi, kad jos dukra A. apkalba V.. Kodėl, nežino, nes visą laiką jų santykiai buvo normalūs. Gal A. močiutė sukurstė? A. yra linkusi meluoti, išsigalvoti. Nors ji su dukra buvo artima ir A. jai daug visko pasipasakodavo, tačiau dukra jai niekada nėra sakiusi apie netinkamą/ nepadorų V.auto elgesį jos atžvilgiu. Apie V.auto rodytą lytinį organą A. jai taip pat nėra sakiusi. V. tikrai A.s nemokė rūkyti ir nevertė gerti. A. niekada jai dėl to nesiskundė. L.is taip pat nebuvo engiamas. Niekada V. nėra smurtavęs prieš ją ar vaikus. Tik kartą buvo kilęs konfliktas – 2014 m. lapkritį, – V. A. dėl netinkamo elgesio sudrausmino, po ko ji išėjo iš namų ir apsigyveno pas tėvą – E. L.. Paklausta, liudytoja I. V. atsakė, kad 2014 m. rugpjūtį buvo ligoninėje – pagimdė dukrą. Tuo metu namais ir visais vaikais rūpinosi V.. Kada grįžo namo, nepamena. Grįžusi, nieko keisto ar neįprasto nepastebėjo. Viskas buvo kaip buvę. Ji nepastebėjo dukters elgesio pasikeitimo, kai kurių jos rūbų ar patalynės dingimo. V. taip pat elgėsi įprastai. Paklausta apie dukters mokslus, liudytoja I. V. atsakė, kad A. mokėsi gerai, jos pažymių vidurkis buvo virš aštuonių balų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja – kaltinamojo V. K. sesuo – D. K. pasinaudojo jai išaiškinta Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d. numatyta kaltinamojo artimojo giminaičio teise neduoti parodymų.

Liudytoja – nepilnametės nukentėjusiosios A. L. motinos I. V. sesuo ir nukentėjusiosios teta – D. K. teisiamojo posėdžio paaiškino, kad apie teisme nagrinėjamą įvykį sužinojo visai netikėtai telefonu iš nukentėjusiosios A. L. močiutės T. L.. Ji jai verkdama pasakė tik tiek, kad: – „tu nežinai kas A.ei nutiko. V. išprievartavo A.“. Po kiek laiko A. buvo atvažiavusi pas ją į svečius ir ji, kirpdama A.ei palukus, užsiminė, ką močiutė jai buvo sakiusi. A. nuleido galvą, nunarino akis ir pasakė, kad nenori apie tai kalbėti. Tada ji paklausė, o kur buvo motina. A. atsakė, kad ligoninėje, kad tai nutiko tada, kai ji prieš rugsėjo 1-ąją į namus parvežė L.į, kad V.as buvo piktas, jis ją pastūmė ir ji nukrito, susitrenkė galvą ir tada V.as ją išprievartavo. Daugiau A. jai nieko nebepasakojo. A. vengia šios temos. Paklausė, kodėl ji tiek laiko nieko niekam nesakė. A. atsakė, kad bijojo, V.as jai grasino, o ir motina nebūtų patikėjusi. Paklausta, liudytoja D. K. atsakė, kad tąkart A.s vyresnis brolis L.is ir vėl buvo pabėgęs iš namų. Atbėgo pas ją, tai ji jį priglaudė. Namo jį parvežė tuo metu, kai motina – I. V. – buvo ligoninėje – 2014 m. rugpjūtį. V.as buvo namuose, tačiau gerai jo nematė. Matė pro juos praeinančią A., kuri tik pasisveikino ir nuėjo į savo kambarį. Daugiau nebeišėjo. A.s nuotaikos ji nepastebėjo. Be to, liudytoja papasakojo, kad jai yra tekę iš sesers I. V. girdėti, kad V. yra prieš ją kartą smurtavęs, bet gal čia jų santykių pradžioje. Apie V.auto smurtą prieš vaikus taip pat yra girdėjusi, vyresnysis sesers sūnus vis pabėgdavo iš namų. Paklausta, A. atsakydavo, kad nėra skriaudžiama. Liudytojai neprisimenant kai kurių ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu pagarsinus jos 2016-04-26 ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (t. 1, b.l. 99-100, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.), D. K. patvirtino, kad 2014 metų vasarą A.s brolis L.is buvo pabėgęs iš namų, sakydamas, kad ten yra verčiamas dirbti įvairius namų ūkio darbus, kad jį psichologiškai traumuoja V.. 2014 m. vasarą, rugpjūčio mėn. pabaigoje, kartu su sutuoktiniu, dienos metu, kiek buvo valandų bei kuri tai buvo diena, nepamena, nuvežė L.į į namus. Tuo metu jos sesuo I.a buvo išvažiavusi į ligoninę gimdyti. Nuvažiavus, V. K. buto duris atidarė supykęs. V. jos neįsileido į kambarį, pyko. Jiems bestovint buto koridoriuje, ji pamatė, kad iš kiemo, nešdamasi kažkokius rūbus rankose, grįžo A., kaip suprato, iš pirties, kuri yra kažkur lauke. Ją tuo metu nustebino A.s elgesys, kadangi ji buvo neapsirengusi, tik apsisupusi kūną rankšluosčiu. Ji tik pasisveikino su jais ir nuėjo į savo kambarį, jie su ja nesikalbėjo. 2014 m. lapkričio mėn. viduryje, tikslios dienos neprisimena, nakties metu, į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino A.s močiutė T. L.. Ji verkdama pasakė, kad V.as sumušė A. ir išvijo iš namų, ir paklausė, ar ji gali ją iš kažkur paimti. Ji su Tatjana susitarė, kad ryte ji ją pasiims. Kitą dieną A. su L.iu ir tėvu bei močiute išvažiavo į (duomenys neskelbtini)į. 2015 m., galėjo būti pavasarį, į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino A.s močiutė Tatjana, guosdamasi, kad nežino, ką daryti su A.e, kad jai depresija. Tatjana sakė, kad A. jau lankosi pas psichologus, toliau ji pasakė, kad A. V. išprievartavo, kad, bendraudama su psichologe, ji šiai apie tai ir prasitarė, dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, klausė, ar gali A. pas ją atvažiuoti kokią dieną, kad prasiblaškytų. Ji sutiko. Praėjus kelioms dienoms, žino, kad tuo metu buvo mokinių atostogos, pas ją atvažiavo A. į svečius. Ji pradėjo A.s klausinėti, kas atsitiko su V., nes močiutė sakė, kad V. ją išprievartavo. A. ramiai jai atsakė, kad tai tiesa. Pastebėjo, kad ji susijaudino po šio jos klausimo. Tada ji, nedetalizuodama aplinkybių, papasakojo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kaip suprato iš A.s kalbų, tuo metu jos motina I.a buvo išvažiavusi į ligoninę gimdyti, Jai būnant namuose, ji nesakė, kuriuo tai dienos metu buvo, atėjo V.as, kaip suprato, į kambarį, ją pastūmė, ji kažkur nukrito ir susitrenkė galvą, ir tada jis ją išprievartavo. Ji daugiau jokių smulkmenų neminėjo, ji jos irgi neklausinėjo. Kai ji jos paklausė, kodėl ji nesišaukė pagalbos, A. jai atsakė, kad V. jai prigrasino, kad kažką padarys jos mamai ir visai šeimai, ir ji dėl to išsigando. Tada ji jos paklausė, kodėl ji niekam nesakė tiek laiko. A. jai atsakė, kad jai buvo gėda, ji bijojo, daugiau ji jai nieko apie tai nebepasakojo. Pastebėjo, kad, praėjus kuriam laikui po šio pokalbio, ji pradėjo verkti, bet vis tiek nieko daugiau nebesakė.

- nepilnametės nukentėjusiosios A. L. tėvas E. L. 2015-04-20 pranešė policijai, jog 2015-04-19 jis iš dukters – A. L., – gim. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad 2014 m. rugpjūtį, tikslios dienos nepamena, gali būti laikotarpyje nuo 2014-08-15 iki 2014-08-25, ji buvo išprievartauta jos motinos I. V. sugyventinio V. K.. Tai nutiko V. K. gyvenamosiose patalpose – (duomenys neskelbtini) Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (t. 1, b.l. 4, protokolas-pareiškimas; b.l. 25, nepilnametės nukentėjusiosios gimimo liudijimas);

- (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-437-630/2016 nepilnametės nukentėjusiosios A. L. tėvams I. V. ir E. L. neterminuotai apribota tėvų valdžia, o nepilnametei nukentėjusiajai A. L. nustatyta nuolatinė rūpyba ir jos rūpintoja paskirta močiutė – T. L. (t. 2, b.l. 112-117 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, teismo sprendimas įsiteisėjęs);