- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1335-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00218-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- A. P., V. P., M. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Biržų alus“, J. N.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P., V. P., V. P., M. P. (pareiškėjų teisių perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „Inverija“) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal nurodytų pareiškėjų pareiškimą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Biržų alus“, J. N. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami pradėti atsakovų UAB „Biržų alus“ ir šios bendrovės vadovo – J. N., veiklos tyrimą nuo 2010 m. iki teismo nutarties pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą ir, jei būtų nustatyta netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškimo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Biržų alus“ vadovui J. N. be bendrovės akcininkų susirinkimo leidimo perleisti ar licenzijuoti UAB „Biržų alus“ prekių ženklus bei priimti sprendimus dėl bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 20 000 Eur, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos bei sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 20 000 Eur, įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 20 000 Eur.
3. Nurodė, kad bendrovės vardu pareiškė civilinį ieškinį Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-334/2019, prašydami priteisti solidariai iš J. N. ir A. N. 161 242 Eur žalos atlyginimą UAB „Biržų alus“ naudai. Pažymėjo, kad bendrovės vadovui priklauso 77,31 procentai bendrovės akcijų ir jis bendrovei vadovauja vienasmeniškai, tuo tarpu visi pareiškėjų siūlymai dėl bendrovės finansinės veiklos audito atlikimo, dėl įmonės prekių ženklų, kurie nėra įtraukti į turto vertę, dėl galimybės susipažinti su dokumentais yra netenkinami. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir dėl jų taikymo bendrovė nepatirs neigiamų pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netekino.
5. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Šių priemonių taikymo pagrindas ir sąlyga – pagrįstų abejonių, jog juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikia netinkamai, egzistavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/2013, 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-302/2016 ir kt.).
6. Teismas sprendė, kad pareiškimas prima facie pagrįstas, tačiau nurodė, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareiškėjams palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo grėsmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad pareiškėjai niekaip nepagrindė, kokią įtaką prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turės teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Pažymėjo ir tai, kad patys pareiškėjai nurodė, jog bendrovės vadovas turi virš 77 procentų bendrovės akcijų, todėl visi akcininkų susirinkime priimti nutarimai yra nulemti būtent vadovo turimais balsais.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjai (toliau – apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas gana paviršutiniškai vertino akcininkų susirinkimo, kaip savarankiško bendrovės valdymo organo, kompetenciją ir nepagrįstai jį sutapatino su pagrindiniu akcininku. Pareiškėjai neneigia, kad bendrovės vadovas, dėl turimų akcijų, gali lemti vienokius ar kitokius akcininkų susirinkimo sprendimus, tačiau pareiškėjai gali siūlyti alternatyvius darbotvarkės klausimų sprendimus bei daryti įtaką akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimo procesui.
7.2. Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė nepatirtų neproporcingų nuostolių, kurie, pareiškimo atmetimo atveju, galėtų būti sunkiai atlyginami. 20 000 Eur riba sandoriams, kuriems būtų privaloma gauti akcininkų susirinkimo leidimą, yra pakankamai didelė ir neigiamai neatsilieps kasdienei bendrovės veiklai, bet užkirs kelią savavališkiems bendrovės vadovo sprendimams, kurie gali turėti neigiamos įtakos bendrovės ilgalaikei veiklai.
7.3. Tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas bylos nagrinėjimo metu perleistų reikšmingo dydžio bendrovės turtą arba prekių ženklus kitiems asmenims, CK 2.131 straipsnyje nustatytų priemonių įgyvendinimas žymiai pasunkėtų arba taptų neįmanomu. Šioje byloje pareiškėjų pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia byloje pareikštą reikalavimą pradėti bendrovės veiklos tyrimą ir galiausiai taikyti priemones, numatytas paminėtoje normoje, todėl būtina laikinai, iki bylos išnagrinėjimo, apriboti bendrovės vadovo sprendimų priėmimo kompetenciją, ypač tokių sprendimų, kurie gali reikšmingai paveikti bendrovės veiklą ir turtą.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu vykdymą negalimu, bet patvirtinančių, kad atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai. Todėl teismas, nustatęs, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, turi pagrindą daryti išvadą, jog tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020). Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovo nesąžiningumą akivaizdžiai įrodo jo paties dalinis kaltės pripažinimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-334/2019, kurioje jam pateikti kaltinimai didelės vertės turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas teikimu. Vadovas pats pripažįsta, kad apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą, todėl jo nesąžiningas elgesys praeityje kelia grėsmę, jog šioje byloje prašomų taikyti CK 2.131 straipsnyje nustatytų priemonių įgyvendinimas gali būti nesėkmingas. Dėl nurodyto yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).
10. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, nurodė, kad pareiškimas prima facie (tikėtinai) pagrįstas, tačiau sprendė, kad neegzistuoja antroji šių priemonių taikymo sąlyga – pareiškėjams palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo grėsmė, todėl atsisakė užtikrinti pareiškimo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal bendrą taisyklę, pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl šių priemonių taikymo pateikusiam proceso dalyviui. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga teko pareiškėjams.
12. Bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kaip ir kitose bylose, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio (pareiškimo) reikalavimų, kurie gali būti patenkinti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, įvykdymą. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo apskritai klausimą, tiek jau parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, turi būti įvertinama ir konkrečioje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis bei mastas, ir paties materialinio santykio, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nes tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1183-943/2016; 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-711-943/2018; kt.).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinosios apsaugos priemonės, kaip procesinė priemonė, taikomos siekiant užtikrinti tiesioginį tikėtino ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau ne užkirsti kelią kitiems teisiniams ginčams kilti ar laikinai sureguliuoti tarp bendrovės akcininkų kilusį konfliktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-389-516/2019).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareiškime prašė pradėti UAB „Biržų alus“ ir šios bendrovės vadovo – J. N., veiklos tyrimą nuo 2010 m. iki teismo nutarties pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą ir, jei būtų nustatyta netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nustatytas poveikio priemones. Nurodytoje normoje pateiktas baigtinis atitinkamų poveikio priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti pritaręs ekspertų išvadai, kad juridinio asmens veikla buvo netinkama. Paminėtame poveikių priemonių sąraše numatyta: juridinio asmens organų sprendimų panaikinimas, jų įgaliojimų laikinas sustabdymas arba asmens pašalinimas iš valdymo organų narių, laikinų juridinio asmens valdymo organų paskyrimas, leidimas nevykdyti tam tikrų steigimo dokumentų nuostatų, įpareigojimas pakeisti tam tikras steigimo dokumentų nuostatas, valdymo organo nario balsavimo teisės perdavimas kitam asmeniui, juridinio asmens įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti, juridinio asmens likvidavimas.
16. Pareiškėjai nei pareiškime, nei skunde nenurodė, kurios konkrečiai iš CK 2.131 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės taikymo siekia tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas netinkamas juridinio asmens UAB „Biržų alus“ valdymas. Tuo tarpu savo pareiškimo reikalavimo užtikrinimui prašė uždrausti bendrovės vadovui be akcininkų susirinkimo leidimo vykdyti atitinkamus sandorius, kurių objekto suma didesnė kaip 20 000 Eur.
17. Pažymėtina, kad teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokio pobūdžio kaip nagrinėjama bylose turėtų būti užtikrinama kurios nors ar kelių iš CK 2.131 straipsnyje nustatytų poveikio priemonių pritaikymo galimybė. Kitaip tariant, pareiškėjai turėjo pagrįsti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus jiems palankų teismo procesinį sprendimą, kažkuri iš įstatyme numatytų poveikio priemonių nebegalėtų būti pritaikyta arba jos taikymas nesukeltų pareiškime siekiamų teisinių pasekmių.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pareiškimo reikalavimą, taip pat juridinio asmens veiklos tyrimo rezultate galimų taikyti poveikio priemonių sąrašą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių įtakos realiam teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimumui ar vykdymo pasunkėjimui. Siekdami laikinai apriboti bendrovės „Biržų alus“ vadovo teises vienasmeniškai (atsižvelgiant į jo turimą bendrovės akcijų kiekį) spręsti dėl bendrovės turto perleidimo ir (ar) naujo turto įsigijimo bei kitų įsipareigojimų prisiėmimo, kai nurodytų sandorių (įsipareigojimų) vertė viršija 20 000 Eur sumą, pareiškėjai nepagrindė, kurios CK 2.131 straipsnyje numatytos poveikio priemonės įvykdymo užtikrinimo tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
19. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas kaip teisiškai nereikšmingus vertina skundo argumentus, susijusius su atsakovo galimu nesąžiningumu, siekiant išvengti pareiškėjams palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Tuo labiau kad nurodyti skundo argumentai yra grindžiami Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais dėl atsakovų nesąžiningumo vertinimo, pateiktais civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.