Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-340-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-02-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-688-925/2017Nutartis · 2017-10-11Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-04Kauno apygardos teismas
  4. T-259-588/2020Nutartis · 2020-06-16Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-04
Bylos Nr.
1S-340-238/2018
Teisminio proceso Nr.
1-60-1-00441-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-340-238/2018
Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00441-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-113 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktus 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 12 metų laisvės atėmimo ir 5 MGL baudą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendis pakeistas, veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 9 metus laisvės atėmimo ir 5 MGL baudą. Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 23 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. vasario 22 d.).Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 93-113 nutarta nuteistajam V. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; 3 kartus skatintas; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 17 balų, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 28 balų iki 17 balų; nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nuteistasis V. P. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.Skunde nuteistasis V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas teigia, jog vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui, yra Komisijos išvada, tačiau vėliau menkina Komisijos darbą teigdamas, kad ji dirbo netinkamai, taigi iš to išeina, kad teismas prieštarauja pats sau. Teismas nepagrįstai vadovavosi motyvu, kad neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, kadangi jis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui taikyti. Teigia, kad yra vieną kartą baustas už nešiurkštų pažeidimą, tačiau labai seniai, galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi. Mano, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas svarbesnės yra tos, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Lygtinio paleidimo nuostatos nereikalauja sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinti padaryto nusikaltimo sunkumą ar jo pobūdį, tuo labiau kad jis buvo įvertintas nuosprendžiu paskiriant bausmę. Skunde taip pat teigiama, kad lygtinis paleidimas padėtų užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatinti nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį. Mano, kad ankstesni teistumai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, o lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, kadangi nuteistajam yra skiriami apribojimai ir įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai dėmesio skyrė jo elgesį pataisos įstaigoje charakterizuojančioms aplinkybėms. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog V. P. priklauso žemos rizikos grupei – 17 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. anksčiau teistas, o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą). Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. P. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (17 balų pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (pirmasis vertinimo rezultatas buvo 35 balai). Be to, tik 7 balai yra statiniai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad V. P. šiuo metu dar neįdėjo pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors galiojančių nuobaudų nuteistasis šiuo metu ir neturi, tačiau vis tik vieną kartą yra baustas, kas rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Be to, palyginus nuteistajam skirtų nuobaudų ir paskatinimų santykį matyti, jog V. P. elgesys nepasižymėjo ypatingu pažangos siekimu, skatintas jis buvo tris kartus, taigi bausmės atlikimo metu elgėsi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog V. P. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. P. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys