- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-586-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- R. O., R. B., A. B.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-586-212/2015
2015 m. spalio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-902/2015 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams R. O., R. B., A. B., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“ dėl valstybės pažeistų nuosavybės teisių gynimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis grąžinti valstybei nuosavybės teise priklausančią patalpą, esančią pastate registro Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje į pirminę būklę (išardyti durų angų pertvaras) arba įrengti naują įėjimą į patalpą tam, kad savininkas galėtų patekti į patalpą ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad minėta patalpa Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimu pripažinta valstybės nuosavybe. Valstybės, kaip patalpų savininkės teisės pažeistos, nes durys į patalpą užmūrytos, patekti į patalpą, ją apžiūrėti kartu su potencialiais pirkėjais ir vykdyti jos priežiūrą, neturi galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui R. O. 779,24 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Nustatė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimu patalpa, esanti pastate, registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta bešeimininke ir perduota valstybės nuosavybėn. VMI prie Finansų ministerijos pradėjo patalpos perėmimo procedūras, gavusi namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos 2011-03-23 prašymą dėl patalpos perėmimo valstybės nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registre patalpa nebuvo užregistruota. 2011-04-12 apžiūros metu buvo nustatyta, kad įėjimai į patalpą – dvejos durys - išmontuotos, bet ne užmūrytos. Šalia esančios patalpos (butai) privatizuoti ir nuosavybės teise priklauso V. U. ir J. U. (butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei R. O. (butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011-05-23 Turto apskaitos aktu Nr. 102-268 patalpos buvo perimtos į Panevėžio valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitą. VMI prie Finansų ministerijos pateikė AB „Geometra“ prašymą dėl patalpos kadastrinių matavimų ir bylos suformavimo, kadangi patalpos kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ir byla nebuvo suformuota. Vykdant kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad patalpos durų angos užmūrytos, patekti į patalpą buvo galima tik per langą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendime duomenys apie patalpos plotą nesutampa su 2012-05-05 kadastrinių matavimų duomenimis, plane nenurodyta, kaip patenkama į patalpą. Kadastrinių matavimų plane nurodyti kur yra durys nebuvo galimybės dėl (duomenys neskelbtini) esančio buto savininkų durų angų užmūrijimo, patalpų perplanavimo, vidinių statybos darbų. VĮ Registrų centro Panevėžio filialo nurodytų trūkumų pašalinti VMI prie Finansų ministerijos neturėjo galimybių dėl objektyvių priežasčių. VMI prie Finansų ministerijos prašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių informuoti, kokiu pagrindu buvo atliktos patalpų rekonstrukcijos, ir talkininkauti sprendžiant klausimą dėl įėjimo į valstybei priklausančią patalpą. VTPSI 2012-12-10 rašte nurodė, kad VMI prie Finansų ministerijos prašyme nurodyti veiksmai nėra rekonstrukcija, tai patalpų perplanavimas, atliekant paprastą remontą, todėl šie veiksmai nėra VTPSI reguliavimo sritis. Savivaldybė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)butų savininkams nurodė iki 2013-03-01 išardyti sumūrytas pertvaras ir užmūrytas durų angas. Buto (duomenys neskelbtini)savininkai nurodymą įvykdė ir pertvarą, kuria pasididino savo buto plotą, išardė. Buto (duomenys neskelbtini)savininkas R. O. nurodymą įvykdyti atsisakė, pateikė paaiškinimą, kad butą įsigijo su jau užmūrytomis durų angomis į valstybei priklausančias patalpas. Savivaldybėje duomenų apie parengtą patalpų perplanavimo projektą prijungiant dalį bendro naudojimo patalpų, bei pažymos išdavimą apie parengtą patalpų perplanavimo projektą, prijungiant dalį bendro naudojimo patalpų, bei pažymos išdavimą apie patalpos atitiktį gyvenamajai, nėra. Savivaldybė 2013-03-29 persiuntė ieškovei iš VTPSI gautą raštą, kuriame nurodoma, kad buto (duomenys neskelbtini) perplanavimas įregistruotas registre, todėl suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą dėl teisinės registracijos panaikinimo. Komisija 2011-04-12 apžiūros metu nustatė, kad įėjimai į patalpą – dvejos durys – išmontuotos, bet neužmūrytos.
Atsakovai A. B. ir R. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-05-16 pardavė R. O., tokiu būdu, jie nuo 2011-05-16 nebėra minėto buto savininkai ir jiems nekyla pareiga atlikti ieškovo reikalaujamus veiksmus - išardyti durų angų pertvaras arba įrengti naują įėjimą į Patalpą, juo labiau, kai minėtas nekilnojamasis turtas priklauso kitam savininkui, taip pat atsakovui byloje R. O.. Patenkinus pirmą reikalavimą ir įpareigojus atsakovą (us) savo lėšomis grąžinti valstybei nuosavybės teise priklausančią patalpą (esančią pastate registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į pirminę būklę, išardant durų angų pertvaras, susiklostytų tokia situacija, kad ieškovui naudojantis patalpa, t. y. patenkant į ją, reikėtų vaikščioti per atsakovui R. O. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai iš esmės pažeistų šio atsakovo teises, ką pripažino ir pati ieškovė. Teismas sutiko, kad toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nes iš esmės pažeistų atsakovo R. O. teises – jo teisę į jam priklausantį būstą, kuriame jis gyvena, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, nes valstybės interesai būtų iškeliami aukščiau, kas yra draudžiama. Teismas pažymėjo, kad butą R. O. įsigijo teisėtai 2011-05-16, sudaręs notarinę sutartį, buvo atlikti kadastriniai matavimai, kadastro duomenys buvo tikslinti, ir anksčiau sudarytos buto įsigijimo sutartys buvo nustatyta tvarka užregistruotos, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog būtent atsakovas R. O. atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė nebegali patekti į patalpą ar kad jis įsigydamas būstą žinojo apie kitų asmenų (pvz. buto pardavėjų) atliktus kokius tai neteisėtus veiksmus, ir dar daugiau, minėtoje notarinėje sutartyje (sutarties 6.1 p.) nurodyta, kad pardavėjai patvirtina ir garantuoja, kad nėra gavę iš jokių valstybės institucijų pranešimų apie ketinamą jų nuosavybės teisių ribojimą, todėl nėra jokio pagrindo R. O. įpareigoti savo lėšomis grąžinti valstybei nuosavybės teise priklausančią patalpą, esančią pastate registro Nr. (duomenys neskelbtini), į pirminę būklę arba jį (atsakovą) įpareigoti įrengti naują įėjimą į Patalpą tam, kad savininkas galėtų patekti į patalpą ((duomenys neskelbtini)).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-25 sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog ieškovo teisės yra pažeistos, nes negali patekti į savo patalpas, jos apžiūrėti ir vykdyti priežiūrą, negali apžiūrėti patalpos su potencialiais pirkėjais. Mano, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė valstybės nuosavybės teises, todėl ieškovė negalėjo įregistruoti valstybės nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre ir parduoti patalpą. Teismas sprendime iš esmės atkartoja bylos dalyvių atsiliepimuose pateiktus argumentus bei nurodo, jog R. O. teisės negali būti pažeistos, nes grąžinus patalpą į pirminę būklę, būtų vaikštoma per jam priklausantį butą. Tačiau ieškovė pateikė ir alternatyvų reikalavimo variantą – įpareigoti atsakovus įrengti naują įėjimą, kad savininkas galėtų patekti į patalpą. Sprendime minimos atsakovų teisės, tačiau nėra pasisakyta dėl ieškovo pažeistų teisių. Pažymi, jog teismo sprendime nėra jokių motyvų dėl ko yra priteistos atsakovui R. O. 779,24 Eur teisinei pagalbai apmokėti, neįvertintas šių išlaidų pagrįstumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. B. ir A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog jie yra netinkami atsakovai šioje byloje ir jų atžvilgiu ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi jie 2011-05-16 su atsakovu R. O. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią butas buvo parduotas R. O. už 30 000 Lt. Atsakovai R. B. ir A. B. nėra buto savininkai ir jo valdyti, tvarkyti ar atlikti kažkokius veiksmus nebegali. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė privalo įgyvendinti savininko teises savo sąskaita, nes būtent ji 2012-09-27 įgijo tokios būklės patalpas, kokios jos yra dabar. Mano, jog ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas yra netinkamas, nes visi buto pakeitimai įregistruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo atlikti bet kokie buto pertvarkymai buvo teisėti, atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Įrengti ir įpareigoti įrengti durų angas nėra teisinio pagrindo. Ieškovės reikalavimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Byloje nenustatyta, kokius ir kas neteisėtus veiksmus atliko, kuriuo metu, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų, apeliacinis skundas negali būti tenkintinas. Šioje byloje neteisėti veiksmai negali būti nustatyti, kadangi ginčo angos nėra registruotos VĮ Registrų centre.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. O. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė savo problemų sprendimą bando perkelti ant atsakovų pečių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė savo patirtas išlaidas dėl naujo įėjimo į patalpas galės išsiieškoti iš kalto asmens. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas, atitinkantis patvirtintų Rekomendacijų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog ieškovės prašymu, Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-12-15 yra įregistruota Lietuvos respublikos nuosavybės teisė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turto patikėjimo teisė į patalpą, esančią (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30 sprendimą panaikinti ir patenkinti ieškovės ieškinį. Nurodo, jog palaiko apeliacinį skundą ir juose esančius motyvus. Teisinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija atlikta neteisėtai, nesilaikant teisės normų reikalavimų, todėl buvo pažeistos ieškovės teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nekilnojamojo turto objektas – patalpa, kurios bendras plotas 68,31 m², esanti adresu (duomenys neskelbtini) (namo, kuriame yra patalpa registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažintas valstybės nuosavybe. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, išnagrinėjęs prašymą dėl valstybės nuosavybės ir patikėjimo teisių įregistravimo į patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) bei pateiktus dokumentus 2012-12-21 sprendimu atidėjo prašymo vykdymą, nes patalpos kadastro duomenys neįrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į kadastrinius matavimus atlikusį matininką. Taip pat nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto Kadastro įstatymo reikalavimų, t. y. neteisinga patalpos paskirtis, aukšto plane nenurodyta kaip patenkama į patalpą (t. 1, b. l. 4-5, 17). Ieškovė teigia, kad galimybės kadastriniame plane nurodyti kur yra durys į patalpą nėra galimybės, nes (duomenys neskelbtini) namo 2 buto savininkai durų angas užmūrijo, atlikdami patalpų perplanavimą ir vidinius statybos darbus. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybos ir statinių priežiūros skyrius butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams nurodė iki 2013-03-01 išardyti savavališkai atitvertą patalpos dalį bei užmūrytas durų angas, kad būtų garantuotas valstybei priklausančios 68,31 m² patalpos dalies normalus naudojimas (t. 1, b. l. 19, 21). Buto (duomenys neskelbtini) savininkas R. O. nurodymą įvykdyti atsisakė, nes butą įsigijo su jau užmūrytomis durų angomis į valstybei priklausančias patalpas.
Apeliantė nesutikimą su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu motyvuoja tuo, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo pažeistų teisių, kurias pažeidė atsakovai savo veiksmais.
Bylos duomenys patvirtina, kad butą (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi 1993-12-28 įgijo R. J.. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos visuotinio gyventojų susirinkimo 1995-10-17 nutarimu buvo nutarta atmūryti 2 m² vestibiulio įėjimui į salę. Panevėžio valstybinio stiklo fabriko 1995-10-26 įsakymu Nr. 242 R. J. šeimai leista prisijungti 25,15 m² vestibiulio, esančio šalia jo buto ir šį plotą R. J. įsigijo 1995-11-15 pirkimo-pardavimo sutartimi. Nuo 1995-11-23 buto (duomenys neskelbtini) savininku buvo V. K., o nuo 1998-02-17 – R. B. (t. 1, b. l. 11-12, 54-58).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą dėl dalies bendro naudojimo patalpų prisijungimo ir durų angų užtaisymo (duomenys neskelbtini), nustatė, kad buto Nr. 2 patalpų perplanavimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad dėl šios registracijos panaikinimo suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą (t. 1, b. l. 25). Duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas perplanavimas būtų nuginčytas, byloje nėra ir apeliantė tokių įrodymų taip pat nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog buto perplanavimas bei jo įregistravimas VĮ Registro centre buvo atliktas neteisėtai. Taigi, nesant duomenų, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie pažeidžia ieškovės teises, nėra pagrindo reikalauti, kad pažeidimus pašalintų atsakovai.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Įstatymas reglamentuoja, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4. 98 str.). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. (CK 4.37 str.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog patenkinus ieškovės reikalavimą ir įpareigojus atsakovą (-us) savo lėšomis grąžinti valstybei nuosavybės teise priklausančią patalpą (esančią pastate registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į pirminę būklę, išardant durų angų pertvaras, susiklostytų tokia situacija, kad ieškovui naudojantis patalpa, t. y. patenkant į ją, reikėtų vaikščioti per atsakovui R. O. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai iš esmės pažeistų šio atsakovo teises. Apeliantės reikalavimas išardyti durų angų pertvaras yra tolygus servituto įteisinimui, kadangi į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas eitų per atsakovo R. O. butą. Apeliantė, reikalaudama iš atsakovų įrengti naują įėjimą į patalpą, nepateikė duomenų ar yra techninės galimybės įrengti tokį įėjimą, ar parengtas projektas įėjimo įrengimui. Be to, kaip minėta, nesant duomenų, jog dėl esamos situacijos kalti atsakovai, nėra teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovų įrengti naują įėjimą.
Apeliantė teigia, kad teismas nemotyvavo priteistų atsakovui R. O. bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, tačiau nenurodo su kuriomis bylinėjimosi išlaidomis nesutinka.
Įstatymas reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį ir kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Nagrinėjamojoje byloje ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovui (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, visus Rekomendacijų kriterijus, pagrįstai priteisė iš ieškovės visas patirtas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos neviršija nustatytų Rekomendacijose dydžių.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos atsakovo R. O. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 118, CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, JAK 188729542, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.