Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. A. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 23SD4625 dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos piliečiui K. K. A. O. teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo tuo pagrindu, kad ketina užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „DeKa Trade“ akcininkas, pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizos aprašas), 70.10 papunktį.

Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir sprendė, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas.

Pagal Įstatymo 19 straipsnį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas); jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (5 punktas); priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės (6 punktas); jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę (7 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus (8 punktas); jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu (9 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas); jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti (11 punktas); dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (12 punktas); nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (13 punktas); jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (14 punktas); yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje (15 punktas); yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė (16 punktas).

LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) (didžioji kolegija) 2013 m. gruodžio 19 d. prejudiciniame sprendime byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas su daugkartine turizmo tikslu išduota Šengeno viza 2022 m. gruodžio 30 d. atvyko į Šengeno erdvę per Prancūzijos išorės sieną (tai patvirtina užsieniečio pase Nr. 1998610027 esantis Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas). Tačiau prašydamas išduoti vizą deklaravo, jog turizmo tikslu vyks į Ispaniją, o atvyko į Lietuvą ir 2023 m. sausio 12 d. pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę vizą jau kaip Bendrovės akcininkas.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai iš tokių nustatytų aplinkybių sprendė esant akivaizdu, jog vykimui į Ispaniją turizmo tikslu gautą Šengeno vizą pareiškėjas panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji buvo jam išduota.

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, atsakingai vertino ir kito tos pačios bendrovės akcininko M. S. D. atvykimo į Lietuvą aplinkybes. Pažymėta, jog kitas Bendrovės akcininkas M. S. D. į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. sausio 1 d. (sienos kirtimo spaudas užsieniečio pase Nr. 153212888) per Vokietijos išorės sieną su Vokietijos Federacinės Respublikos konsulinės įstaigos Alžyre verslo tikslu išduota vienkartine Šengeno viza, galiojusia nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. sausio 10 d. Prašyme išduoti Šengeno vizą M. S. D. nurodė, kad Vokietija yra vienintelis kelionės tikslas, o Lietuva prašyme taip pat nebuvo nurodyta.

Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovo Sprendime minimas Bendrovės akcininkas M. S. D. taip pat skundė Migracijos departamento sprendimą neišduoti jam vizos, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimas dėl M. S. D. skundo netenkinimo yra įsiteisėjęs (administracinė byla Nr. eI2-6626-872/2023, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03282-2023-5). Taigi, teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ir minėto M. S. D. atvykimu į Lietuvą ir jų ketinimais vystyti verslą Bendrovėje vertintinos atsižvelgiant ir į byloje Nr. eI2-6626-872/2023 priimto sprendimo išvadas.

LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

Migracijos departamentas atitinkamai įvertino ir pareiškėjo teiginius plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Siekdamas įsitikinti pareiškėjo ketinimų rimtumu, Migracijos departamentas vertino pareiškėjo piniginių įnašų į Bendrovės sąskaitą realumą. Departamentas nustatė, jog pareiškėjas pateikė 2023 m. sausio 9 d. Bendrovės kasos pajamų orderį, kuriuo minėtas užsienietis parodė įnešęs grynuosius pinigus į Bendrovės kasą – 14 000 eurų – Bendrovės įstatinio kapitalo didinimui. Tačiau buvo nustatyta, kad kasos pajamų orderis nepasirašytas buhalterio, pasirašęs tik direktorius M. Š. taip pat dokumentas be serijos ir numerio. Kitas Bendrovės akcininkas taip pat pateikė 2023 m. sausio 8 d. Bendrovės kasos pajamų orderį, kuriuo minėtas užsienietis taip pat parodė įnešęs grynuosius pinigus į Bendrovės kasą – 14 000 eurų – Bendrovės įstatinio kapitalo didinimui. M. S. D. pateiktas dokumentas taip pat neatitiko apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų.

Taigi, sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo, jo verslo partnerio pateiktuose Bendrovės finansiniuose dokumentuose matomi akivaizdūs netikslumai ir aplaidumo požymiai ir tai sudaro pagrindą abejoti dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla kaip Bendrovės akcininkui.

Sutiktina su Migracijos departamento nuomone, jog išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir juose nustatytus nesutapimus bei sistemiškai įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, iš tiesų kyla pagrįstų įtarimų dėl minėto užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti Bendrovės akcininko ir direktoriaus teisėta veikla, o pareiškėjo pateikti su Bendrove susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia pagrįstus įtarimus, kad pateikti dokumentai buvo sudaryti ir pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio sąlygą, kai „uždarosios akcinės bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos“, o ne realios Bendrovės veiklos vykdymui, bei tai, kad savo dokumentais minėtas užsienietis neįrodė fakto, jog Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, todėl darytina išvada, kad minėtas užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų, numatančių, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pažymėtina, kad nuo 2021 m. birželio 3 d. įsigaliojus 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2018/1672 „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1988/2005“ taikomos griežtesnės grynųjų pinigų kontrolės priemonės. Prievolė deklaruoti grynuosius pinigus atvykstant į Europos Sąjungą (toliau – ir ES) arba išvykstant iš jos – ES pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu strategijos dalis. Kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Grynuosius pinigus privalo deklaruoti juos gabenantis asmuo, nepriklausomai nuo to, kas yra grynųjų pinigų savininkas (juos gabenantis asmuo, kitas fizinis ar juridinis asmuo).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjas pateikė agentūros Societe Generale Algeria Rouiba valiutos išgryninimo sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjas iš sąskaitos išgrynino 7 500 Eur sumą. Pateiktas dokumentas apie pinigų išgryninimą Alžyre, taip pat 14 000 Eur naujų Bendrovės akcijų emisijos kainos apmokėjimo pagal Akcijų pasirašymo sutartį įvykdymas grynaisiais pinigais į Bendrovės kasą, suponuoja prielaidą, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę ir į Lietuvą atsivežė būtent grynuosius pinigus. Tačiau jokie dokumentai, įrodantys grynųjų pinigų įvežimą į Lietuvos Respubliką pateikti nebuvo. Tai kelia dar daugiau abejonių, ar į Bendrovės kasą pareiškėjas įnešė 14 000 Eur įnašą ir verčia abejoti ne tik jo veiksmų skaidrumu bei sąžiningu siekiu užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, bet ir pateiktų dokumentų tikrumu.

Taigi, gavęs ir pasinaudojęs turizmo Ispanijoje tikslu išduota Šengeno viza ir atvykęs į Šengeno erdvę per Prancūzijos Respublikos išorės sieną, pareiškėjas pakeitė kelionės tikslą ir vietoje turizmo Ispanijoje, atvyko, tariamai, kurti verslo į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas, bendradarbiaudamas su Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos piliečiu M. S. D., sietinu su fiktyvios įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, taip pat bendradarbiaudamas su M. Š. – asmeniu, sietinu su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, per itin trumpą laiką dalimis supirkęs Bendrovės akcijas ir grynųjų pinigų įnašu padidinęs Bendrovės įstatinį kapitalą, tapo Bendrovės akcininku.

Atsižvelgiant į visa tai, kad išdėstyta, Migracijos departamento nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pagrįstai pareiškėjo veiksmai vertinti kaip neskaidrūs ir nesuderinami su teisėta veikla Lietuvos Respublikoje bei keliantys pagrįstų įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad nėra pagrindo išvadai, jog Bendrovė nebuvo steigta teisėtos veiklos vykdymo tikslu ir pareiškėjas tik formaliai atitinka teisės aktus numatytus reikalavimus išduoti nacionalinei vizai, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, jog jis yra įgijęs išsilavinimą, laisvai kalba anglų kalba, vykdo sėkmingą prekybos verslą Alžyre. Teigia turintis tiek gyvenamąją vietą, tiek lėšų pragyvenimui ir jo tikslas vykdyti su prekyba susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje niekaip nesusijęs su ekonominiais sunkumais, o labiau atvirkščiai. Teigia, kad prekybos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje yra perspektyvus, ypatingai su jo turimomis žiniomis ir ryšiais, kad yra užmezgęs ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir atitinkamai nusprendęs, jog nori vystyti verslą ir Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog formalus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza, kadangi LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858– 2720/2014).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, darytina išvada, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus.

Teismas pažymi, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka prašančiam asmeniui – pareiškėjui). LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr. 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016).

Taigi, iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog iš nurodytos Migracijos departamento motyvacijos pareiškėjas galėjo suvokti ir suvokė sprendimo esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą išduoti nacionalinę vizą. Tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu. Sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Įvertinus Sprendimo turinį, skundo bei atsiliepimo argumentus, išanalizavus faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog Sprendimas atitinka Viešo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. K. A. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.