Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 27 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą Nr. ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir prašymas).

Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nustatė, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sprendime nurodyta, jog M. Š. kaip Bendrovės direktoriaus veikla, remiantis viešai prieinamais duomenimis, siejama su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams, o M. S. D. ir K. K. A. Q. yra susiję su asmeniu, sietinu su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Pareiškėjas M. S. D. į Šengeno erdvę atvyko su Vokietijos Federacinės Respublikos konsulinės įstaigos Alžyre išduota vienkartine Šengeno viza, galiojusia nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. sausio 10 d., buvimo laikas – 8 d. Migracijos departamento duomenimis, ši viza buvo išduota verslo tikslu, kvietėjas – (duomenys neskelbtini), pirmoji valstybė, į kurią užsienietis ketino vykti ir galutinis verslo kelionės tikslas – Vokietija, o Lietuva, kaip kelionės tikslas, nebuvo nurodyta. Sprendime nurodyta, jog M. S. D. su verslo tikslu išduota vienkartine Šengeno viza 2023 m. sausio 1 d. atvyko į Šengeno erdvę per Vokietijos išorės sieną (tai patvirtina minėto užsieniečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Šengeno išorės sienos kirtimo spaudas). Verslo tikslu vykęs į Vokietiją, 2023 m. sausio 12 d. Lietuvoje pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę vizą jau kaip Bendrovės akcininkas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad verslo tikslu vykimui į Vokietiją gautą Šengeno vizą M. S. D. panaudojo ne tuo tikslu, kuriuo ji buvo jam išduota bei apibūdina užsieniečio veiksmus kaip neskaidrius ir kartu su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti dėl M. S. D. buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui. Pažymima, kad vizos prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. S. D. dėl vizos verslo tikslu 2018 m. kreipėsi į Prancūzijos konsulinę įstaigą Alžyre, 2020 m. dėl vizos turizmo tikslu kreipėsi į Maltos konsulinę įstaigą Alžyre, tačiau išduoti vizas abiem atvejais buvo atsisakyta, nes nustatyta, jog informacija, pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus – nepatikima. 2019 m. Prancūzijos konsulinė įstaiga Alžyre K. K. A. Q. taip pat atsisakė išduoti vizą šeimos ar draugų lankymo tikslu, nes pritrūko įrodymų, kad užsienietis turės pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį.

Sprendime, be kita ko, pažymima, jog analizuojant pateiktą nepilną ir abejonių keliančią M. S. D. sąskaitos UAB „Paysera“ išrašo versiją, pastebėta, kad užsienietis dar 2021 m. vykdė tarpusavio atsiskaitymus su (duomenys neskelbtini), kurios vadovas I. P – (duomenys neskelbtini) steigėjas, atliktos lėšų transakcijos paskirtis – 50 procentų avansas), tarpusavio atsiskaitymus su (duomenys neskelbtini) (M. S. D. yra šios įmonės direktorius), taip pat atsiskaitymus su M. Š. (Bendrovės steigėjas ir direktorius, lėšų transakcijos paskirtis – 50 procentų avansinis mokėjimas). Taigi, pareiškėjas ne tik naudojosi banko paslaugoms, bet turėjo išankstinių ir tęstinių finansinių įsipareigojimų su asmenimis, sietinais su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje ir kuriems, remiantis šiuo UAB „Paysera“ sąskaitos išrašu, mokėjo dalimis už teikiamas ar suteiktas paslaugas. M. S. D. būdamas Lietuvos Respublikoje įregistruotos (duomenys neskelbtini) dalyviu ir direktoriumi, galėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau, Migracijos departamentas neturi duomenų apie (duomenys neskelbtini) realiai vykdomą ekonominę komercinę veiklą – finansinės ataskaitos valstybės juridinių asmenų registrui neteiktos, įdarbinti tik patys abu juridinio asmens dalyviai, kitų darbuotojų nėra. Taigi, M. S. D., siekdamas teisėto buvimo Šengeno zonoje, pateikė prašymą nacionalinei vizai gauti verslo tikslu – kaip naujai įsteigtos Bendrovės akcininkas. Įstatyme yra apibrėžta fiktyvios įmonės samprata: „Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) fiktyvių įmonių veiklos požymių nustatymo gairėmis ir išskiriamais požymiais, (duomenys neskelbtini) atitinka eilę fiktyvios įmonės požymių.

Sprendime konstatuota, kad M. S. D., gavęs bei pasinaudojęs verslo Vokietijoje tikslu išduota Šengeno viza ir atvykęs į Šengeno erdvę per Vokietijos Federacinės Respublikos išorės sieną pakeitė kelionės tikslus ir vietoje verslo Vokietijos įmonėje, atvyko kurti verslo į Lietuvos Respubliką. Būdamas direktoriumi ir dalyviu Lietuvos Respublikoje registruotos (duomenys neskelbtini), kuri nevykdo veiklos ir atitinka eilę fiktyvios įmonės požymių, M. S. D., bendradarbiaudamas su M. Š. – asmeniu, sietinu su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, per itin trumpą laiką dalimis supirkęs naujos Bendrovės akcijas ir grynųjų pinigų įnašu padidinęs Bendrovės įstatinį kapitalą, tapo dar vieno juridinio asmens Lietuvos Respublikoje – Bendrovės akcininku. Nustatytų aplinkybių visuma savaime apibūdina Bendrovės akcininko M. S. D. veiksmus kaip neskaidrius ir nesuderinamus su siekiu veikti skaidriai ir sąžiningai užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje bei keliančius pagrįstų įtarimų dėl tikrojo M. S. D. buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo. Taigi, išnagrinėjus M. S. D. pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, yra rimtas pagrindas manyti, kad M. S. D. (duomenys neskelbtini) akcijas įgijo ne teisėtos veiklos šioje įmonėje vykdymo tikslu, o siekdamas formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, todėl darytina išvada, jog M. S. D. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.

Ginčo santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas.

Pagal Įstatymo 19 straipsnį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas); jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (5 punktas); priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės (6 punktas); jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę (7 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus (8 punktas); jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu (9 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas); jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti (11 punktas); dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (12 punktas); nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (13 punktas); jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (14 punktas); yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje (15 punktas); yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė (16 punktas).

Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 70.10 punkte buvo nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, „kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – ir įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje“.

LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruotas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – verslas, todėl Departamentas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra verslas. Departamentas siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, jog kartu su prašymu nacionalinei vizai gauti pareiškėjas pateikė tris – 2023 m. sausio 3 d., 2023 m. sausio 4 d. ir 2023 m. sausio 5 d. Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu pareiškėjas kiekviena pirkimo–pardavimo sutartimi atitinkamai įgijo 20 vnt., 20 vnt. ir 10 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų Bendrovės akcijų. Visos akcijų pardavimo–pirkimo sutartys yra identiškos ir sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 procentus Bendrovės akcijų, todėl galima daryti prielaidą, kad akcijos buvo perleidžiamos dalimis, tokiu būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma. Pareiškėjas taip pat pateikė 2023 m. sausio 6 d. Akcijų pasirašymo sutartį su Bendrove. Pagal šią sutartį jis įsipareigojo sumokėti 14 000 Eur naujų akcijų emisijos kainą nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai viena iš sąlygų – mokėjimas atliekamas į Bendrovės einamąją sąskaitą. Migracijos departamentui 2023 m. sausio 8 d. buvo pateiktas Bendrovės kasos pajamų orderis, kuriuo minėtas užsienietis parodė įnešęs grynuosius pinigus į Bendrovės kasą – 14 000 eurų – Bendrovės įstatinio kapitalo didinimui. Kasos pajamų orderis nepasirašytas nei buhalterio, nei direktoriaus M. Š., šis dokumentas neturi nei serijos, nei numerio, todėl pagrįstai buvo vertinamas kaip neatitinkantis apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų ir sudaro pagrindą abejoti dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui. Be to, pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė UAB „Paysera“ asmeninės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d., tuo įrodydamas, kad finansines paslaugas teikiančių įstaigų paslaugomis naudojasi mažiausiai kelis metus. Pareiškėjui Šengeno vizą Vokietija išdavė turistiniais tikslais. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas 2023 m. sausio 1 d. atvyko į Šengeno erdvę per Vokietijos išorės sieną, 2023 m. sausio 3 d., 2023 m. sausio 4 d. ir 2023 m. sausio 5 d. sudarė Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, 2023 m. sausio 6 d. Akcijų pasirašymo sutartį su Bendrove, pagal 2023 m. sausio 8 d. Bendrovės kasos pajamų orderį, pareiškėjas įnešė 14 000 eurų grynaisiais į Bendrovės kasą, 2023 m. sausio 12 d. Lietuvoje pateikė prašymą išduoti jam nacionalinę vizą jau kaip Bendrovės akcininkas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad nėra pagrindo išvadai, jog Bendrovė nebuvo steigta teisėtos veiklos vykdymo tikslu ir pareiškėjas tik formaliai atitinka teisės aktus numatytus reikalavimus išduoti nacionalinei vizai yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, jog jis yra įgijęs išsilavinimą, laisvai kalba anglų kalba, vykdo sėkmingą prekybos verslą Alžyre. Teigia turintis tiek gyvenamąją vietą, tiek lėšų pragyvenimui ir jo tikslas vykdyti su prekyba susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje niekaip nesusijęs su ekonominiais sunkumais, labiau atvirkščiai. Teigia, kad prekybos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje yra perspektyvus, ypatingai su jo turimomis žiniomis ir ryšiais, kad yra užmezgęs ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir atitinkamai nusprendęs, jog nori vystyti verslą ir Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog formalus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza, kadangi LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858– 2720/2014).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka prašančiam asmeniui – pareiškėjui). LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr. 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016).

Taigi, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad iš nurodytos Migracijos departamento motyvacijos pareiškėjas galėjo suvokti ir suvokė sprendimo esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą išduoti nacionalinę vizą. Tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu. Sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Įvertinus Sprendimo turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavus faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Konstatuotina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Departamento Sprendimą yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.