Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 mėn. ir 23 d. (vienas mėnuo ir dvidešimt trys dienos) laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir paskirta subendrinta bausmė – 5 mėn. ir 23 d. (penki mėnesiai ir dvidešimt trys dienos) laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 20 d.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jį nuspręsta suimti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 166,47 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis Eurus 47 ct) išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 kovo 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“ suteikta teise nuo 2023 m. kovo 20 d. išvykti dirbti, nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytu laiku ir maršrutu į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 2 d. nustatytu laiku iki 20.00 val. nesugrįžo į atviro tipo kalėjimą be svarbios priežasties.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, jo gynėjas nurodė palaikantis nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir sumažinti paskirtą bausmę. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šiuo atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis V. K., kuris neginčija nustatytų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo. Apeliacinio skundo turinys taip pat patvirtina, kad juo nekvestionuojama pagal BK 242 straipsnį nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis, tik nesutinkama su sprendimu jam pagal BK 242 straipsnį paskirtą bausmę su bausme, paskirta ir neatlikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, bendrinti visiško, o ne dalinio sudėjimo būdu.

6. Analizuodama skunde suformuoto prašymo pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma susipažino su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis apie nuteistojo V. K. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir nustatė, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio priėmimo, be skundžiamo nuosprendžio, V. K. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendis. Šiuo nuosprendžiu apeliantas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 28 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taip pat buvo prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir V. K. skirta galutinė subendrinta 2 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. birželio 27 d. Duomenų apie šio nuosprendžio priėmimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00244-23 nėra.

7. Taigi, bendrindamas bausmes nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nepasitikrino duomenų informacinėje teismų sistemoje LITEKO ir neįsitikino, ar V. K. atžvilgiu nebuvo priimta kokių nors naujų nuosprendžių, apie kuriuos informacijos prokuroro su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje nėra, kas lėmė tai, jog teismas neįvertino to, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu apeliantui paskirtos ir neatliktos bausmės dalis jau buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, ir skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirtą bausmę dar kartą subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta du kartus. Kadangi situacija, kai tuo pačiu nuosprendžiu paskirtos bausmės su skirtingais vėliau priimtais procesiniais sprendimais subendrinamos du kartus, negalima, be to, nei baudžiamasis įstatymas, nei formuojama teismų praktika nenumato galimybės išbendrinti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais subendrintas bausmes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. K. pagal BK 242 straipsnį paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

8. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną 2023 m. birželio 5 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Taigi, net jei ir būtų patikrinęs teismų informacinę sistemą LITEKO, apylinkės teismas nebūtų galėjęs bendrinti pagal BK 242 straipsnį paskirtos bausmės su minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Šio aukštesniojo teismo nuosprendžio priėmimo dieną situacija yra pasikeitusi, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs. Vis tik, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo klausimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia, kadangi tokiu atveju būtų suvaržyta nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui nuosprendžių vykdymo stadijoje BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 347 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga vėliausią nuosprendį priėmusiam apylinkės teismui, nuosprendžio vykdymo metu, priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

9. Priėmus sprendimą panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo, apeliaciniame skunde suformuotas prašymas keisti bausmių bendrinimo būdą nebetenka prasmės, todėl šiuo klausimu nebus pasisakoma.

10. Nors apeliaciniame skunde pagal BK 242 straipsnį V. K. paskirtoji bausmė nėra ginčijama, tačiau įvertinęs jo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstytas mintis, aukštesnės instancijos teismas vis tik patikrina ir tai, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant apeliantui bausmę už šį jo įvykdytą nusikaltimą.

11. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės pagal BK 242 straipsnį skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantui už šį nusikaltimą paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri dar buvo sumažinta vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga jo asmenybei ir padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, priešingai – ji laikytina netgi itin švelnia.

13. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistasis, teistumui neišnykus bei atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žemesnės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, taip pat teisingai nustatė, jog nuteistasis anksčiau ne kartą teistas (iki šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo praeityje jo atžvilgiu buvo priimta net vienuolika apkaltinamųjų nuosprendžių), laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamas, yra baustas už administracinius nusižengimus (administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus sudaro net 19 A4 formato lapų). Kaip matyti, apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepripažino, nors, jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam ar įstatymo nepanaikintam teistumui, jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas sudaro pagrindą jį laikyti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai, kad veiką padarė recidyvistas pagal baudžiamąjį įstatymą yra priskiriama atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįsta, nes tokiu būdu, nesant prokuroro skundo, būtų pasunkinta V. K. teisinė padėtis, ką draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalis. Tačiau ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis turi polinkį nusikalsti ir išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ką neabejotinai patvirtina šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kadangi nei švelnesnės viešųjų darbų, laisvės apribojimo bei arešto bausmės, nei laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepadėjo pasiekti visų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo tikslų (vienas jų – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, V. K. skirti trumpesnės nei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri ir taip šiuo atveju buvo nustatyta daugiau nei du kartus trumpesnė už BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo), bei vos 3 mėnesiais ilgesnė, nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, o vėliau dar ir sumažinta iki 4 mėnesių, ar juo labiau, skirti jam sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą.

14. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik V. K. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, praeityje teistam jau vienuolika kartų, taip pat nusikalstamą veiką padariusiam laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo nuotaikas. Juo labiau, kad praeityje apeliantui jau buvo ne kartą atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Paskutinį kartą bausmės vykdymo atidėjimo institutas jam taikytas jau minėtu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, tačiau nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė net 6 administracinius nusižengimus, taip pat nevykdė jam paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pažeidė probuojamųjų bendrąją pareigą pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios atlikimo metu ir įvykdė šioje byloje analizuojamą nusikaltimą. Apygardos teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris savo elgesiu rodo, jog pasitikėjimas juo gali būti rezultatyvus, o įvertinus tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog iš apelianto to tikėtis negalima.

15. Apygardos teismo vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti švelnesnės bausmės V. K. skyrimą, nelaikytini apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl mažamečio vaiko turėjimo, jo išlaikymo. Teiginiai dėl noro prisidėti prie savo vaiko auginimo, jo išlaikymo, laikytini daugiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi mažamečio vaiko turėjimas nesulaikė apelianto nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, tai, kad V. K. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo pablogina savo ir kartu savo vaiko padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

16. Pagrindo sušvelninti nuteistajam bausmę nesudaro ir kita skunde akcentuojama aplinkybė – tai, jog nuteistasis prisipažino kaltu dėl BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Šią aplinkybę, kaip jau minėta, teismas pripažino lengvinančia apelianto atsakomybę, ir neabejotina, kad realiai į ją atsižvelgė, skirdamas bausmę, kadangi, nepaisydamas aptartos neigiamos V. K. charakteristikos, apylinkės teismas skyrė jam tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, tai, jog nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su bylos nagrinėjimu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir taikant jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, kas lėmė vienu trečdaliu švelnesnės bausmės nuteistajam skyrimą.

17. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. APD-2023-13764 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. K., sudaro 63,33 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei (1 t., b. l. 188).

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

19. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš apelianto klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal jo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Svarbu ir tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, todėl rašytinis jo apeliacinio skundo nagrinėjimas, nedalyvaujant gynėjui, nebuvo galimas. Nors V. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime dirbo. Nuteistasis yra darbingo amžiaus, taip pat nenustatyta, kad jis negalėtų dirbti ateityje dėl turimų sveikatos problemų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra sudėtinga. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. K. šiuo metu ar ateityje neišgalės sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo yra tenkinamas.

20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas taip pat nusprendė tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šis sprendimas atsispindi ne tik aprašomojoje, bet ir rezoliucinėje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalyje, kuri suformuota taip: „Priteisti iš V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 166,47 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis Eurus 47 ct) išlaidas“. Teisėjų kolegija pastebi, kad nusprendęs priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, pirmosios instancijos teismas nenurodė kieno naudai jos priteisiamos. Šią klaidą teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu. Kadangi ši klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, ji, siekiant išvengti neaiškumų nuosprendžio vykdymo procese, ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 mėn. ir 23 d. (vienas mėnuo ir dvidešimt trys dienos) laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir paskirta subendrinta bausmė – 5 mėn. ir 23 d. (penki mėnesiai ir dvidešimt trys dienos) laisvės atėmimo.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant priteisti iš nuteistojo V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 166,47 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 47 ct) išlaidas valstybės naudai.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo V. K. valstybės naudai 63,33 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2023 m. rugsėjo 19 d. pažymą Nr. APD-2023-13764, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.