Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-21 · Administracinė byla Nr. eI-2225-596/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
eI-2225-596/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00476-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
P. A. N., E. K. M., A. P. A. N., P. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2225-596/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00476-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Justinui Jarusevičiui,atsakovo atstovei Jurgitai Pašinai (Pašin),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. A. N. (P. A. N.), E. K. M. (E. K. M.), A. P. A. N. (A. P. A. N.), P. A. M (P. A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas arba atsakovas) 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-45, 46, 47, 48, kuriuo nuspręsta atsisakyti: 1) pakeisti pareiškėjui P. A. N. leidimą laikinai gyventi; 2) išduoti pareiškėjai E. K. M. ir pareiškėjų nepilnamečiams vaikams A. P. A. N., P. A. M. leidimus laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti galimybes suteikti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog pareiškėjas P. A. N. 2014 m. liepos 16 d. įsteigė UAB „P1“ (toliau – ir Bendrovė), kurios įstatinį kapitalą sudarė 28 960 Eur ir kurios akcijos priklauso vienam pareiškėjui P. A. N. 2014 m. spalio 27 d. Departamentas suteikė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) vienerių metų laikotarpiui. Vėliau Departamentas kas metus pareiškėjo Leidimą atnaujindavo. Pareiškėjui paskutinis Leidimas buvo suteiktas iki 2019 m. sausio 24 d.

Nurodo, kad 2018 m. spalio 5 d. pareiškėja E. K. M. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje išduoti Leidimą. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė prašymą išduoti Leidimus jos ir sutuoktinio – pareiškėjo P. A. N. – nepilnamečiams vaikams A. P. A. N. ir P. A. M.

2018 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas P. A. N. pateikė prašymą Departamentui pakeisti Leidimą, pratęsiant jį vieneriems metams.

Departamentas, gavęs pareiškėjų prašymus, 2019 m. sausio 18 d. priėmė Sprendimą, su kuriuo pareiškėjai nesutinka.

Teigia, kad Departamentas, formaliai taikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių (toliau – ir Gairės), Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, t. y. Departamentas neobjektyviai ištyrė ir išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, nesudarė jokių galimybių pareiškėjams pateikti papildomus paaiškinimus, papildomus dokumentus, nenurodė jokių išvadas pagrindžiančių įrodymų, todėl priėmė neteisėtą Sprendimą. Pareiškėjo P. A. N. pateikti duomenys patvirtina, kad Bendrovė iš tikrųjų vykdė ir šiuo metu sėkmingai tebevykdo ūkinę komercinę veiklą. Mano, jog neegzistuoja jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad galėtų kilti nelegalios migracijos grėsmė, tuo labiau, kad panašių duomenų pagrindu Departamentas anksčiau konstatavo, jog nėra jokios grėsmės ir pareiškėjui išdavė Leidimą. Teigia, kad pareiškėjai atitinka Įstatymo 35 straipsnyje, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas ir pagrindus laikinam Leidimui suteikti.

Aplinkybę, kad Bendrovė faktiškai vykdo veiklą, pareiškėjų teigimu, patvirtina: paslaugų sutartys Nr. 18/01-01 ir Nr. 2016/01/04; 2017 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartis su UAB „A1 LT“; paskolos sutartis ir dokumentai, patvirtinantys paskolos faktą ir nustatantys grąžinimo terminą; sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „S1“, UAB „K1“, UAB „I1“, fiziniams asmenims už darbuotojų nuomos paslaugas ir apgyvendinimo paslaugas; 2017–2018 m. laikotarpio kasos pajamų orderiai; platformų booking.com ir BNB mėnesio sąskaitos faktūros už teiktas apgyvendinimo paslaugas; AB Medicinos banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 3 d.; AB SEB banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Pažymi, jog tai, kad Bendrovės klientai už gyvenimą Bendrovei priklausančiame bute sumokėjo grynaisiais pinigais, nėra pagrindas išvadai, kad Bendrovės veikla yra įtartina arba neskaidri, nes visi atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra fiksuoti Bendrovės kasoje.

Detalizuoja, kad pagal 2016 m. sausio 4 d. paslaugų sutartį Nr. 2016/01/04, sudarytą tarp Bendrovės ir UAB „S1“, Bendrovė sutarė dėl 3 darbuotojų nuomos; šalys sutarė, kad už teikiamas paslaugas bus mokama už vieną darbo valandą 3,84 Eur atlygis. Bendrovėje 2016 metais, prieš sudarant šią sutartį, dirbo G. P., G. R., D. D.. 2018 m. sausio–liepos mėn. sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai patvirtina, kad už minėtas paslaugas UAB „S1“ atsiskaitinėjo. Iš kasos pajamų orderių taip pat matyti, kad UAB „S1“ su Bendrove už teikiamas paslaugas atsiskaitinėja dar nuo 2017 metų, todėl, pareiškėjų nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad tai nepatvirtina, jog Bendrovė paslaugas teikė.

Pasak pareiškėjų, 2017 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „A1 LT“, įrodo, kad Bendrovė sutarė dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos; šalys sutarė, kad už teikiamas paslaugas bus mokamas 50 Eur mėnesinis atlygis. Kasos pajamų orderiai ir AB Medicinos banko išrašas patvirtina, kad teikiamomis paslaugomis Bendrovė naudojosi ir už jų naudojimąsi atsiskaitinėjo su UAB „A1 LT“. Paaiškina, kad minėtu adresu yra saugoma Bendrovės dokumentacija ir, atitinkamai, Bendrovė moka už tai, kad būtų suteikta patalpos dalis jos dokumentų archyvavimui / saugojimui. Be to, šį adresą Bendrovė faktiškai naudoja savo administraciniams poreikiams, kai tokių iškyla, pvz., šiuo adresu vyko Bendrovės susitikimai su kontrahentais.

Nurodo, kad 2018 m. sausio 2 d. paslaugų sutartis Nr. 18/01-01, sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „A1“, įrodo, kad Bendrovė sutarė su UAB „A1“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Pagal AB Medicinos banko sąskaitos išrašų duomenis, už šias paslaugas Bendrovė atsiskaitinėjo su UAB „A1“. Dėl Departamento abejonės, kad sutartyje UAB „A1“ adresas yra nurodytas toks pats, kaip ir Bendrovės, teigia, kad įstatymas nereikalauja, jog juridinio asmens registracijos adresas, kuris nurodomas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui, turi sutapti su juridinio asmens veiklos vykdymo vieta; juridinio asmens veiklos vykdymo vieta gali skirtis ir tai yra visiškai normali ūkinės komercinės veiklos praktika. Pažymi, kad nėra reikalaujama, jog leidimo gyventi siekiančio asmens valdoma įmonė veiklą vykdytų būtent tuo adresu, kur registruota jos buveinė.

Mano, jog svarbi aplinkybė yra tai, jog Bendrovė nuosavybės teise yra įsigijusi dviejų kambarių butą Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra kapitaliai suremontuotas bei aktyviai nuomojamas per nuomai skirtas platformas: www.booking.com bei www.airbnb.com. Ši ūkinė veikla generuoja ir atitinkamas pajamas Bendrovei. Būtent šiuo adresu ir yra vykdoma viena iš Bendrovės veiklų – teikiamos apgyvendinimo paslaugos, butas nuomojamas asmenims gyventi.

Pabrėžia, kad Departamentas nesigilino ir netyrė 2017 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir UAB „Finansų bitė verslui“, dėl 45 000 Eur paskolos tam, kad Bendrovė investuotų į nekilnojamąjį turtą, įrodomosios reikšmės faktinei Bendrovės ūkinei komercinei veiklai. AB SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad Bendrovė iš savo apyvartinių lėšų atsiskaito su UAB „Finansų bitė verslui“. Daro išvadą, jog ši paskolos sutartis patvirtina, kad Bendrovė faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą – lėšas, gautas paskolos sutarties pagrindu, investavo į nekilnojamąjį turtą, kurį nuomoja į Lietuvą atvykusiems turistams ir užsienio piliečiams, bei iš gaunamų pajamų vykdo prievoles savo kontrahentams.

Taip pat nurodo, kad Departamentas visiškai netyrė ir nesiaiškino sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, išrašytų UAB „S1“ ir UAB „K1“ už darbuotojų nuomos paslaugas, įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl Bendrovės ūkinės komercinės veiklos. Faktinį mokėjimų atlikimą patvirtina ir aplinkybė, kad Bendrovė atliko privalomus mokėjimus, susijusius su darbuotojų darbo užmokesčio sumokėjimu, mokėjimais į valstybės biudžetą ir SODRĄ. Pabrėžia, kad Departamentas anksčiau yra patvirtinęs, kad Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą su UAB „S1“. Nurodo, kad 2017 m. sausio 6 d. sutartis tarp Bendrovės ir UAB „K1“ patvirtina, jog paslaugos buvo teikiamos pagal sutartį. Pažymi, kad Departamentas privalėjo bendradarbiauti su pareiškėju ir informuoti jį, kad sprendimui priimti trūksta sutarties su UAB „K1“ ar kitokių dokumentų, o ne formaliai atmesti pareiškėjo prašymą (VAĮ 8 straipsnis).

Pabrėžia, kad Departamentas Leidimą pareiškėjui buvo išdavęs, Bendrovei vykdant siauresnės apimties veiklą, nei ji vykdė, kai buvo vertinamas pastarasis prašymas, t. y. 2016 m. ir 2017 m. pabaigoje Bendrovė vykdė vien tik darbuotojų nuomos veiklą, tuo tarpu, 2018 m. pabaigoje jau buvo investavusi ir į nekilnojamąjį turtą bei jį nuomojo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas Sprendime nurodė, jog apgyvendinimo paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, o tai patvirtinantys įrodymai yra pateikti, todėl laiko nepagrįsta Departamento išvadą, kad Bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos.

Pažymi, kad UAB „I1“ 2018 m. spalio 4 d. ir 2018 m. spalio 23 d. išrašytos sąskaitos faktūros patvirtina, jog Bendrovei UAB „I1“ taip pat buvo suteiktos apgyvendinimo patalpos; iš AB Medicinos banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 23 d. UAB „I1“ sumokėjo Bendrovei 500 Eur.

Dėl fizinių asmenų atsiskaitymo už Bendrovės nuomojamą butą nurodo, jog pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos ir už paslaugas buvo atsiskaityta. Vien remiantis kasos išklotine, į kurią nėra įtraukti sąskaitų faktūrų apmokėjimai bankiniais pavedimais, matyti, kad Bendrovė per metus gavo 15 128,37 Eur pajamų. AB Medicinos išrašai ir AB SEB banko išrašai patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos ir už paslaugas buvo atsiskaityta. Visi šie įrodymai patvirtina, kad Bendrovė ūkinę komercinę veiklą vykdė. Tą patvirtino ir pats Departamentas, Sprendime pripažindamas, kad visgi butas, nuosavybės teise priklausantis Bendrovei, yra faktiškai nuomojamas.

Daro išvadą, jog paminėtos aplinkybės ir patekti paaiškinimai apie pateiktus dokumentus įrodo, kad Bendrovė nėra fiktyvi, o iš tikrųjų vykdanti veiklą. Nors veikla nėra tokio masto, kad nuo pirmųjų metų būtų susiformavęs didelis ratas klientų ir neštų didelį pelną, tačiau ją Bendrovė realiai vykdo bei deda pastangas, kad veikla kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę.

Nesutinka su Sprendimo išvada, kad Bendrovė yra fiktyvi, nes ji aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, prisiima įsipareigojimus, moka mokesčius, nėra skolinga mokesčių inspekcijai ir nenaudoja jokių suklastotų dokumentų.

Dėl atsakovo teiginio, kad Bendrovės darbo sutartis su L. N. patvirtina, jog Bendrovė veikia fiktyviai, kadangi nėra daroma jokios finansinės atskirties tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo, nurodo, kad Departamentas nepateikė jokių motyvų, kurių pagrindu nustatė, jog L. N. darbas yra nekvalifikuotas. Be to, motyvų, kodėl kvalifikuotu / nekvalifikuotu vertinamas įmonės vadovės darbas turi lemiamą reikšmę priimant sprendimą dėl Leidimo suteikimo pareiškėjams, nėra pateikiama.

Teigia, kad Departamento atliktas Bendrovės patikrinimas yra neteisėtas, nes nei pareiškėjas, nei Bendrovė negavo jokio pranešimo apie buvusį patikrinimą, kas reiškia, kad pareiškėjas nedalyvavo patikrinime. Sprendime taip pat nenurodyta, kokie Departamento darbuotojai atliko patikrinimą, ar vykęs patikrinimas buvo fiksuotas ir kaip buvo pranešta pareiškėjui apie vykdomą veiklos patikrinimą. Pareiškėjas net nematė patikrinimo protokolo.

Dėl veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), nurodo, kad šiuo adresu yra registruota UAB „A1 LT“, o ne Bendrovė, todėl visiškai natūralu, kad šiuo adresu iškabų apie Bendrovę nėra. Tačiau minėtu adresu Bendrovė priima interesantus (klientus), čia yra saugomi Bendrovės veiklos dokumentai. Pažymi, kad deklaruota įmonės buveinės vieta neįpareigoja įmonės darbuotojo būti šiuo adresu. Bendrovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini). Tai yra Bendrovės vadovės gyvenamosios vietos adresas. Taip užtikrinama, kad Bendrovė šiuo adresu gautų korespondenciją. Tačiau pati Bendrovė savo veiklą gali vykdyti ir faktiškai vykdo kitais adresais ((duomenys neskelbtini) naudojasi biuru, kai yra poreikis, o butą, įgytą nuosavybėn, nuomoja, taip pat kitose įmonėse dirba nuomojami Bendrovės darbuotojai). Tai nėra teisės akto pažeidimas. Pabrėžia, jog buveinė nėra lemiamas kriterijus, tik kurią turint įmonė laikoma kaip vystanti ūkinę komercinę veiklą; įmonė gali egzistuoti net neturėdama faktinės buveinės. Pastebi, kad Bendrovei priklausančio buto kaimynė (iš buto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią apklausė Departamento darbuotojai, tačiau jos paaiškinimo su Sprendimu pareiškėjui nepateikė, neprivalo žinoti apie pareiškėjo valdomos Bendrovės vykdomą veiklą. Akcentuoja, jog buto nuomos veiklą patvirtina www.booking.com ir www.airbnb.com sąskaitos, buto skelbimai šiuose portaluose.

Nesutinka su Sprendimo išvada, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nes, anot Departamento, pareiškėjas į Lietuvą buvo atvykęs tik 11 kartų, kas reiškia, kad pareiškėjas Lietuvoje nuolat negyvena ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima arba jo buvimas Lietuvos Respublikoje dalyvaujant Bendrovės veikloje nėra būtinas. Paaiškina, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo 11 kartų dėl to, kad jo mažamečiui vaikui A. P. A. N. buvo diagnozuotas kraujo vėžys, dėl ko 2017–2019 m. laikotarpiu jam nuolat teko būti Irane, rūpintis sūnaus gydymu bei sveikata. Pažymi, kad nei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (šiuo pagrindu pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Departamentą dėl Leidimo išdavimo), nei Įstatymo 35 straipsnis neįtvirtina kriterijaus, kiek kartų juridinio asmens dalyvis privalo lankytis Lietuvoje, ir kriterijaus, kad juridinio asmens dalyvis privalo gyventi Lietuvoje

Be to, nurodo, kad pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentas vertina 2 metų laikotarpį, siekdamas išsiaiškinti, ar egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė. Pažymi, kad 2017 m. sausio mėnesį pats Departamentas, išduodamas pareiškėjui Leidimą, pripažino, kad pareiškėjas vykdo teisėtą veiklą Lietuvoje, todėl nėra jokios nelegalios migracijos grėsmės.

Nurodo, kad Departamentas, konstatavęs, jog verslo planas nepatvirtina, kad Bendrovė veiklą vykdo ne mažiau nei 6 mėnesius, kadangi šis verslo planas sudarytas 2018 m. spalio 2 d., o ne 2018 m. gegužės 2 d., sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė veiklą pradėjo 2014 m. ir turėjo ne vieną verslo planą. Dar 2018 m. gegužės 10 d. Bendrovė veikė pagal 2017 m. sausio mėn. Departamento įvertintą ir patvirtintą verslo planą, kuris numatė darbuotojų nuomos paslaugas. 2016 metų verslo plano projektas patvirtina, kad 2016 metais, kai pareiškėjas jau turėjo Leidimą, jis numatė, kad jo Bendrovė teiks darbuotojų nuomos paslaugas. Tam pritarė ir Departamentas, išduodamas Leidimą. 2018 m. spalio 2 d. Bendrovės veikloje atsirado naujasis verslo planas, kuriame buvo papildomai numatyta, kad Bendrovė užsiims papildomai ir nekilnojamojo turto nuomos paslaugomis.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. rugsėjo mėn. Bendrovė veikė pagal 2016 metais patvirtintą verslo planą, kuris numatė, kad Bendrovės veiklos specifika yra darbuotojų nuoma. Pagal šiuos verslo planus Bendrovė 2016 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias teikė ir tebeteikia darbuotojų nuomos paslaugas UAB „S1“ ir UAB „K1“. Bendrovės veiklos esmė buvo ta, kad Bendrovės darbuotojai yra nuomojami kitoms įmonėms laikinam ar nuolatiniam darbui bei funkcijoms atlikti. Pagal sutartis su klientais Bendrovė papildomai teikia generalinio valymo paslaugas, t. y. papildomai valo kepyklėlių patalpas. Nurodo, kad tame pačiame verslo plane, kurį dar 2017 m. sausio mėn. patvirtino Departamentas, išduodamas pareiškėjui Leidimą, nurodyta, jog kepyklėlėse labai aktualu palaikyti tvarką bei švarą, yra susitarimas, kad kartą per ketvirtį yra teikiama generalinio valymo paslauga – „valomos kepyklėlių patalpų sienos bei lubos, kurios nuo kepykloje esančių pečių gana greitai užsineša riebaluotomis dulkėmis“. Tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad Bendrovė pagal verslo planą faktiškai ūkinę komercinę veiklą vykdo ilgiau nei 6 mėnesius. Mano, jog papildomos nekilnojamojo turto nuomos paslaugos, kurias Bendrovė teikia pagal nuo 2018 m. spalio 2 d. patvirtintą naująjį verslo planą, nėra pagrindas pripažinti, kad Bendrovė vykdo veiklą (teikia darbuotojų nuomos ir nekilnojamojo turto nuomos paslaugas) mažiau nei 6 mėnesius.

Pažymi, kad kadangi Bendrovės vertę sudaro 28 960 Eur, o pareiškėjo nuosavą kapitalą Bendrovėje – 17 376 Eur, daro išvadą, kad yra tenkinamos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos.

Nesutinka su Sprendimo išvada, kad Bendrovės veikla darbuotojų nuomos srityje, darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra imituojama, o minėta Bendrovės veiklos schema yra pritaikyta tik tam, kad ji atitiktų Įstatyme numatytus reikalavimus pareiškėjui gauti Leidimą. Teigia, kad Bendrovėje šiuo metu dirba 6 darbuotojai. Mano, jog vien tai, kad faktinė darbuotojų darbo vieta nepasikeitė, arba vien tai, kad asmenys yra susiję, nereiškia, kad paslaugos UAB „S1“ nėra teikiamos, jeigu už tai Bendrovė gauna pajamas. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pagrindiniai Bendrovės verslo partneriai UAB „S1“ ir UAB „K1“ už teikiamas paslaugas atsiskaito, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Bendrovės darbuotojų veikla yra imituojama, kai Bendrovė už vykdomą ūkinę komercinę veiklą gauna pajamas. Be to, Bendrovėje dirbantys asmenys rūpinasi ir jai priklausančio buto nuoma. Kadangi bute gana trumpam laikui apsistoja vis kiti asmenys, po kiekvieno lankytojų išvykimo būtina butą išvalyti, pakeisti patalynę, rankšluosčius, šias funkcijas atlieka Bendrovėje dirbantys asmenys. Minėtos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, liko Departamento neištirtos ir neįvertintos.

Pabrėžia, kad pateiktos darbo sutartys, paslaugų teikimo sutartys, banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog Bendrovė taip pat teikė valymo paslaugas, kurios generuodavo papildomas pajamas Bendrovei.

Daro išvadą, kad kadangi Bendrovėje dirba 6 darbuotojai, kuriems mokamas darbo užmokestis sudaro daugiau nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio BDU dydį, yra tenkinamos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos. Todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (t. 1, b. l. 1–19).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skundo argumentus ir, vadovaudamasis jais, prašė skundą patenkinti. Akcentavo, jog Bendrovei vykdant analogišką, tik mažesnės apimties veiklą, t. y. tik darbuotojų nuomą, Departamentas 2016 m. pabaigoje išdavė pareiškėjui Leidimą. Tuo tarpu Bendrovei 2018 m. papildžius veiklą buto nuoma, atsakovas Leidimą išduoti atsisakė, nepateikęs motyvų, kokios aplinkybės yra pasikeitusios. Manė, jog buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjų skundą atmesti.

Nurodo, kad Departamentas ginčijamą Sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui ir išduoti jo sutuoktinei (pareiškėjai E. K. M.) ir jų nepilnamečiams vaikams A. P. A. N. ir P. A. M. Leidimus priėmė, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą Lietuvos Respublikoje, tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (minėto užsieniečio tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas Leidimo gavimo sąlygas ir gauti Leidimą). Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų Leidimui gauti, t. y. neatitinka sąlygos, kad Bendrovė turi ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl Leidimo išdavimo vykdyti pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, ir sąlygos dėl visą darbo laiką turinčių dirbti darbuotojų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, padarė išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymi, kad Sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, kad Bendrovė yra fiktyvi, tačiau tuo pagrindu, kad pareiškėjas, norėdamas gauti Leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nustačius kitą alternatyvų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą.

Nurodo, kad UAB „S1“ ir UAB „K1“, kurioms Bendrovė, pareiškėjo teigimu, teikia darbuotojų nuomos paslaugas, taip pat UAB „A1“, kuri teikia Bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas, bei UAB „A1 LT“, kuri nuomoja Bendrovei patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), yra tarpusavyje susijusios per jos direktorę L. N., kuri yra UAB „S1“ akcininkė, UAB „K1“ valdybos narė ir direktorė, UAB „A1“ akcininkė ir UAB „A1 LT“ vienintelė akcininkė. Be to, Bendrovės darbuotojos J. A. ir D. K. dirbo UAB „S1“, o kai 2016 m. sausio 4 d. buvo pasirašyta Bendrovės sutartis su UAB „S1“ dėl darbuotojų nuomos, jos buvo įdarbintos Bendrovėje (J. A. – nuo 2016 m. kovo 1 d., D. K. – nuo 2016 m. kovo 21 d.) ir yra nuomojamos UAB „S1“, t. y. faktinė šių darbuotojų darbo vieta nepasikeitė. Bendrovėje dirbanti M. K., kuri taip pat dirbo UAB „S1“ (nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 31 d.), UAB „A1“ (nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.) ir UAB „A1 LT“ (nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.), įdarbinta Bendrovėje tik nuo 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. likus vienai dienai iki pareiškėjo prašymo pakeisti Leidimą pateikimo. Daro išvadą, kad Bendrovės veikla darbuotojų nuomos srityje imituojama, o minėta Bendrovės veiklos schema (darbuotojų nuoma, darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje) yra pritaikyta Bendrovėje tik tam, kad ji atitiktų Įstatyme nustatytus reikalavimus jo akcininkui, t. y. pareiškėjui, gauti Leidimą. Mano, kad Departamentas visus pareiškėjo su prašymu pakeisti Leidimą pateiktus dokumentus įvertino tinkamai turimų duomenų visumoje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovės direktorei L. N. yra mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kurio dydis sudaro 4,90 Eur. Atsakovas, įvertinęs darbo sutartį, nustatė, kad pagal sutartį L. N. yra mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas pagal faktiškai dirbtą laiką (1.3 papunktis), o jai nustatyta darbo laiko norma sudaro 5 darbo dienų savaitė, 8 val. per dieną (4 punktas). Ši nustatyta faktinė aplinkybė, Departamento teigimu, kelia pagrįstų įtarimų manyti, jog tokiu būdu Bendrovėje, kurios akcininkas yra pareiškėjas, siekiama tik formaliai atitikti įtvirtintą darbinių santykių reglamentavimą, nors realios finansinės atskirties tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo nėra sukuriama. Pažymi, kad ši sutartis neatitinka tikrovės, kadangi L. N. nėra mokamas darbo sutartyje nustatyto dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Ji, būdama Bendrovės direktore, t. y. asmeniu, kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą organizuoja kasdienę Bendrovės veiklą, kelis mėnesius gauna daug mažesnį nei minimalų darbo užmokestį, kas kelia pagrįstų abejonių dėl realios Bendrovės veiklos vykdymo.

Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyrius, atlikęs Bendrovės patikrinimą, 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-53415 nurodė, kad vykdant veiklos patikrinimą, buvo nuvykta Bendrovės veiklos vykdymo vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad iškabos ar jokios kitos reklaminės informacijos apie Bendrovę nėra. Ant kabineto, pažymėto skaičiumi (duomenys neskelbtini), durų yra kitos įmonės – UAB „A1“, kuri, sprendžiant iš iškabos, teikia konsultacijas bei buhalterinės apskaitos paslaugas, – reklama. Tęsiant patikrinimą, buvo nuvykta Bendrovės nuomojamo buto adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. Tuomet buvo pabendrauta su kaimyne iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri paaiškino, kad kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto nepažįsta, o apie tai, jog butas nuomojamas, girdi pirmą kartą ir šių aplinkybių pakomentuoti negali. Toliau tęsiant patikrinimą, buvo nuvykta Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau namo durų niekas neatidarė. Įvertinęs surinktą informaciją, teigia, kad galima daryti prielaidą, jog Bendrovė biuro neturi, darbuotojai Bendrovės deklaruojamos veiklos adresais rasti nebuvo, duomenų, patvirtinančių Bendrovės veiklos vykdymo realumą, negauta. Todėl kilo pagrįstos abejonės, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą.

Vertindamas bendrovės darbuotojos M. K. darbo sutartį, Departamentas nustatė, kad tai ne nuotolinio darbo sutartis, kadangi ji parengta nesilaikant reikalavimų. Departamentui nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl šios darbuotojos nuotolinio darbo. Daro išvadą, kad M. K. atliekamo Bendrovės veiklos patikrinimo metu turėjo būti savo darbo vietoje Bendrovės ofise adresu: (duomenys neskelbtini).

Akcentuoja, kad Migracijos valdybos pareigūnai buvo nuvykę trimis Bendrovės adresais, kuriais turėtų būti vykdoma jos veikla ir dirbti darbuotojai, tačiau tais adresais nei Bendrovės iškabų, nei darbuotojų rasta nebuvo.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika panašaus pobūdžio byloje, teigia, kad pareiškėjas turėjo pareigą Departamentui nurodyti adresą, kuriuo bus vykdoma Bendrovės veikla, tačiau tai, kad šios informacijos pareiškėjas nenurodė, pagrindžia Departamento padarytą išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius (faktinės situacijos) duomenis, siekdamas formaliai atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus dėl Leidimo išdavimo.

Pažymi, kad, Departamento duomenimis, pareiškėjas 2017–2018 metais (t. y. laikotarpiu, kai turėjo Leidimą) buvo atvykęs į Lietuvą iš viso 11 kartų trumpam laikotarpiui (nuo vienos iki kelių dienų). Tai reiškia, kad pareiškėjas Lietuvoje nuolat negyvena ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima arba jo buvimas Lietuvos Respublikoje dalyvaujant Bendrovės veikloje nėra būtinas. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė, įvertinta duomenų visumoje, taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tikslas nėra gyvenimas Lietuvos Respublikoje ir teisėtos veiklos vykdymas Bendrovėje.

Mano, kad svarbu paminėti ir tai, jog patikrinus Bendrovės skolas interneto puslapyje rekvizitai.vz.lt, nustatyta, kad Bendrovė nuo 2015 m. kovo 17 d. metus turėjo socialinio draudimo įsiskolinimų, iš jų 2018 metais: 2018 m. kovo 16 d. – 759,77 Eur, 2018 m. liepos 17 d. – 524,29 Eur, 2018 m. liepos 26 d. – 372,51 Eur, 2018 m. rugpjūčio 17 d. – 527,08 Eur, 2018 m. rugsėjo 18 d. – 507,47 Eur. Daro išvadą, kad Bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas, nemokėjo priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ir ši aplinkybė buvo įvertinta duomenų visumoje.

Apibendrindamas konstatuoja, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas pasikeisti Leidimą, neatitinka tikrovės. Akcentuoja, kad visos Bendrovės sudarytos sutartys su kitomis bendrovėmis, t. y. UAB „A1“, UAB „S1“, UAB „K1“, tariamai patvirtinančios Bendrovės vykdomą veiklą darbuotojų nuomos srityje, yra sudarytos su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis, t. y. visų paminėtų įmonių veikloje dalyvauja Bendrovės direktorė ir akcininke L. N.; be to, minėtose bendrovėse dirbo ir Bendrovės darbuotojai (M. K. dirbo UAB „A1“, UAB „S1“ ir UAB „K1“, o J. A. ir D. K. – UAB „S1“); nei Bendrovė (iškabos ar kokia kita reklama apie Bendrovės veiklą), nei jos darbuotojai nebuvo rasti Bendrovės tariamai vykdomos veiklos adresais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Departamentas konstatuoja, kad Bendrovės veikla imituojama, siekiant, kad pareiškėjas atitiktų Įstatyme nustatytus reikalavimus ir gautų Leidimą. Atsakovo vertinimu, vien formalūs įmonės veiklos požymiai (darbuotojams mokamas darbo užmokestis, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, deklaruojamos pajamos) savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

Teigia, kad faktas, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduotas Leidimas, neturi jokios teisinės reikšmės naujo Leidimo išdavimui. Atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnio pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo išdavimo metu, t. y. 2016 m. spalio 14 d., galiojo Įstatymo redakcija, kuri nereikalavo vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą pagal verslo planą. Todėl pareiškėjų skundo teiginius, kad Departamentas patvirtino Bendrovės vykdytą veiklą pagal verslo planą, laiko nepagrįstais. Dėl pareiškėjų argumento, kad Departamentas nesiaiškino, ar 2018 m. gegužės 8 d. Bendrovėje buvo galiojantis verslo planas, nurodo, kad kadangi pareiškėjas kreipėsi dėl Leidimo, ketindamas vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, būtent jis ir turėjo pagrįsti savo ketinimų realumą turimais dokumentais, nes Departamentas negali žinoti, kokius dokumentus asmuo turi.

Atkreipia dėmesį į tai, jog verslo plane jo sudarymo data yra nurodyta 2018 m. spalio 2 d., pareiškėjas dėl Leidimo kreipėsi 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. verslo planas sudarytas šiek tiek daugiau nei vienas mėnuo iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo. Pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog bendrovė turi vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje pagal verslo planą bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo – nagrinėjamu atveju nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d.).

Šalies argumentai

Teigia, kad nors pareiškėjai skunde nurodė, jog Bendrovės ūkinė komercinė veikla buvo vykdoma pagal seną verslo planą, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių tokio verslo plano egzistavimą, nepateikė. Pabrėžia, kad, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl Leidimo pakeitimo, Departamento išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, patvirtina ir tokios aplinkybės, kad Bendrovė nevykdo realios veiklos nurodytose veiklos vykdymo vietose ir darbuotojai joje įdarbinti formaliai.

Dėl Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo teisėtumo nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) neįpareigoja Departamento nei informuoti pareiškėją apie atliekamą patikrinimą, nei apie atlikto patikrinimo rezultatus. Pagal Aprašo nuostatas, apie atliktą patikrinimą yra surašoma pažyma, kuri persiunčiama tik Departamentui.

Dėl pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės, mano, jog nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuoja, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Pamini, kad, remiantis Tvarkos aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad: pareiškėjas, norėdamas pasikeisti Leidimą, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėto užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo atvykimo ir gyvenimo tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 punktas).

Teigia, kad Departamentui nustačius, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, siekiant formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, ir taip piktnaudžiavo nustatytomis migracijos procedūromis, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiu, kad Įstatymas nereikalauja nuolatinio buvimo Lietuvos Respublikoje, siekiant vykdyti veiklą pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, bei, kad pareiškėjas neturi pareigos pagrįsti savo būtinybės dalyvauti Bendrovės veikloje. Teigia, jog vien tai, kad Įstatyme yra numatytas pagrindas, siekiant vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, gauti Leidimą, suponuoja tai, kad asmuo gyvens Lietuvos Respublikoje ir pareigą pareiškėjui pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje būtinybę, vykdant Bendrovės veiklą. Jeigu pareiškėjas neketina būti Lietuvos Respublikoje, tai jam pakanka gauti nacionalinę vizą (D) ir jis galės atvykti į Lietuvos Respubliką esant poreikiui susitvarkyti tam tikrus Bendrovės reikalus. Faktas, kad pareiškėjas 2017–2018 metais buvo atvykęs į Lietuvą iš viso 11 kartų trumpam laikotarpiui, patvirtina Departamento išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas vykdyti Bendrovės veiklą. Pažymi, kad atsisakymas išduoti Leidimą savaime neužkerta kelio pareiškėjui dalyvauti Bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu).

Mano, kad Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Departamentas nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo (3 t., b. l. 1–15).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo motyvus ir, remdamasi jais, prašė skundą atmesti. Akcentavo, jog Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas buvo tas, kad pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; pareiškėjas turėjo Leidimą, o buvo Lietuvoje tik 11 kartų. Į pareiškėjo atstovo klausimus dėl aplinkybių, susijusių su Bendrovės patikrinimo atlikimu, atsakyti negalėjo, nurodydama, kad patikrinimą atliko Migracijos valdybos darbuotojai, ir ji jame nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos dalykas – Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui P. A. N. Leidimą ir atsisakyta išduoti pareiškėjai E. K. M. bei pareiškėjų nepilnamečiams vaikams A. P. A. N., P. A. M. Leidimus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų ir atsakovo atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti iki 2019 m. sausio 24 d. galiojantį Leidimą, prašydamas bendra tvarka pakeisti Leidimą dvejiems metams tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Bendrovėje (3 t., b. l. 17–28). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus sprendimui dėl Leidimo pakeitimo priimti, be kita ko, 2018 m. spalio 2 d. Bendrovės verslo planą 2018–2022 metams, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Bendrovės sudarytas paslaugų sutartis, patalpų subnuomos sutartį, paskolos turtui įsigyti sutartį, Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, Bendrovės banko sąskaitų išrašus, mokėjimo už paslaugas, teikiamas adresu: (duomenys neskelbtini), dokumentus, buto adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugų teikimą patvirtinančius dokumentus, darbo sutartis, duomenis apie bendrovės akcininkus, darbuotojus (3 t., b. l. 29–306, 312–319).

Departamento duomenimis, jis 2018 m. spalio 30 d. iš Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje gavo pareiškėjo P. A. N. sutuoktinės E. K. M. 2018 m. spalio 5 d. ambasadai pateiktus prašymus išduoti Leidimus jai (tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, turintis Leidimą) ir pareiškėjų nepilnamečiams vaikams – A. P. A. N. ir P. A. M. (tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio tėvai ar vienas iš jų, kuris turi Leidimą) (3 t., b. l. 405–415).

Departamentas skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti pareiškėjui P. A. N. Leidimą, konstatavęs, kad Bendrovės, kurioje, pareiškėjo teigimu, jis užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla, veiklos schema (darbuotojų nuoma, darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje) yra pritaikyta Bendrovėje tik tam, kad ji atitiktų Įstatyme nustatytus reikalavimus jos akcininkui P. A. N. gauti Leidimą, ši Bendrovės veikla darbuotojų nuomos srityje imituojama; Bendrovė biuro neturi, darbuotojai Bendrovės deklaruojamos veiklos adresais rasti nebuvo, duomenų, patvirtinančių Bendrovės veiklos vykdymo realumą, negauta; Bendrovėje realiai visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo apsilankymo Lietuvos Respublikoje 2017–2018 metais skaičių (11 kartų), sprendė, jog pareiškėjas Lietuvoje nuolat negyvena ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima arba jo buvimas Lietuvos Respublikoje dalyvaujant Bendrovės veikloje nėra būtinas. Padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas pasikeisti Leidimą, neatitinka tikrovės, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, jis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir dėl to yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė išduoti Leidimus pareiškėjai E. K. M. ir pareiškėjų nepilnamečiams vaikams A. P. A. N. ir P. A. M., konstatavęs, jog pareiškėja E. K. M. neatitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis Leidimą), o pareiškėjų nepilnamečiai vaikai A. P. A. N. ir P. A. M. – Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi Leidimą) reikalavimų.

Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, inicijavo administracinį ginčą, siekdami, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti Leidimą, o pareiškėjai ir pareiškėjų nepilnamečiams vaikams atsisakyta išduoti Leidimus, būtų panaikintas ir Departamentas būtų įpareigotas iš naujo įvertinti galimybes suteikti pareiškėjams Leidimus.

Pagal pareiškėjo prašymo pateikimo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-965 redakcija), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. To paties įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo tokiais atvejais išdavimo tvarką, 1 dalies 1 punktas (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Taigi tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas numatytas sąlygas, be kita ko, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal verslo planą realiai vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Lingvistinis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad vertinant, ar užsienietis atitinka minėto punkto reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ir į verslo plano sudarymo laiką. Tokios minėtos normos aiškinimo praktikos laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4637-575/2018, 2019 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4040-552/2019). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, ko iš esmės neginčija ir pareiškėjas, kad Bendrovės verslo planas buvo sudarytas 2018 m. spalio 2 d. (3 t., b. l. 37–42), t. y. prieš mėnesį iki pareiškėjo 2018 m. lapkričio 8 d. prašymo pakeisti Leidimą pateikimo Departamentui.

Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas, Departamentui pateikdamas prašymą ir jį grįsdamas aplinkybėmis, kad jam turi būti pakeistas Leidimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, neišpildė šiame punkte numatytos sąlygos, kuri yra apibrėžta laike, t. y. pateikė prašymą pakeisti Leidimą ankščiau (nepraėjus 6 mėnesiams nuo verslo plano sudarymo), nei tai numatyta Įstatyme.

Pažymėtina, jog LVAT praktikoje pripažįstama, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti (žr., pvz., 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3951-438/2019, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4220-552/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019).

Pareiškėjai skunde teismui teigė, kad Bendrovė verslo plane nurodytą veiklą – darbuotojų nuomą – vykdė nuo 2016 m., o nuo 2018 m. pabaigos nuomojo įsigytą nekilnojamąjį turtą (skundo 58 punktas) ir realų ūkinės komercinės veiklos vykdymą patvirtina Bendrovės sudarytos sutartys su UAB „S1“ ir UAB „K1“, atitinkamai 2016 m. sausio 4 d. ir 2017 m. sausio 6 d., dėl darbuotojų nuomos ir apmokėjimo už šioms įmonėms suteiktas paslaugas dokumentai, taip pat Bendrovės sudarytos sutartys dėl patalpų nuomos ir buhalterinių paslaugų teikimo, pajamų iš turto, įsigyto paėmus paskolą, nuomos gavimą patvirtinantys dokumentai ir kt.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. liepos 16 d., kurios vienintelė akcininkė nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. liepos 31 d. ir direktorė nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. liepos 31 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo (yra) L. N.. Bendrovės vienintelis akcininkas nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. ir direktorius nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo pareiškėjas. Nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. 400 vnt. Bendrovės akcijų priklauso L. N., 600 vnt. – pareiškėjui (3 t., 281–285, 289–295).

Remiantis SODRA duomenimis, Bendrovėje dirba pareiškėjas (nuo 2014 m. gruodžio 19 d.), J. A. (nuo 2016 m. kovo 1 d.), A. N. (nuo 2016 m. kovo 1 d.), D. K. (nuo 2016 m. kovo 21 d.), L. N. (nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d.) ir M. K. (nuo 2018 m. lapkričio 7 d.) (1 t., b. l. 190; 3 t., b. l. 296, 363).

Įvertinus byloje pateiktos 2016 m. sausio 4 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/01/04 (3 t., b. l. 60–65) ir priedo Nr. 1 (3 t., b. l. 66–67) turinį, matyti, kad Bendrovė ir UAB „S1“ sutarė, kad Bendrovė deleguos ne mažiau nei 3 pasirinktus asmenis, su kuriais yra sudariusi darbo sutartis, į UAB „S1“ nurodytą vietą adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), teikti paslaugas ir gaus užmokestį už tinkamai suteiktas paslaugas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog viena iš UAB „S1“ akcininkių yra L. N., valdanti 4 000 vnt. iš 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (3 t., b. l. 327–328). 2019 m. sausio 16 d. SODRA duomenimis, UAB „S1“ nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. vasario 29 d. dirbo J. A., nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. kovo 18 d. – D. K., nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2015 m. liepos 1 d. – A. N., atitinkamais laikotarpiais nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 31 d. (buvo įdarbinta ir atleista 10 kartų) – M. K. (3 t., b. l. 329–330).

Įvertinus byloje pateiktos 2017 m. sausio 6 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/01/06 (3 t., b. l. 313–317) ir priedo Nr. 1 (3 t., b. l. 318–319) turinį, matyti, kad Bendrovė ir UAB „K1“, atstovaujama direktorės L. N., sutarė, kad Bendrovė deleguos ne mažiau nei 3 pasirinktus asmenis, su kuriais yra sudariusi darbo sutartis, į UAB „K1“ nurodytą vietą teikti paslaugas ir gaus užmokestį už tinkamai suteiktas paslaugas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, be kita ko, nustačius, kad Bendrovės sudarytos sutartys su UAB „A1“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurios akcininkės yra M. K. ir L. N. (3 t., b. l. 56–59, 403), ir UAB „A1 LT“ dėl patalpų subnuomos, kurios vienintelė akcininkė yra L. N. (3 t., b. l. 68–73, 335), patvirtina, kad visos paminėtos įmonės, t. y. Bendrovė ir jos kontrahentai – UAB „S1“, UAB „K1“, UAB „A1“ ir UAB „A1 LT“, yra susijusios per L. N. Pažymėtina, jog Bendrovė yra registruota tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), kaip ir UAB „A1“ ir UAB „A1 LT“, taip pat šis adresas yra pateikiamas prie L. N. asmens duomenų. Be to, kaip 2018 m. spalio 2 d. verslo plane nurodė Bendrovė, buto adresu: (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo Bendrovė (1 t., b. l. 197–198), dar iki jai pradedant jo nuomos veiklą, nuomą ketverius metus „sėkmingai vykdė“ L. N. Būtent ji butų nuomos internetinėje platformoje „AirBnB“ yra nurodyta kaip buto, įvardijamo (duomenys neskelbtini), nuomininkė (3 t., b. l. 49–54).

Byloje taip pat nustatyta, kad Bendrovės direktorei L. N. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. spalio 31 d. mokėtas darbo užmokestis nesiekė 5 Eur (3 t., b. l. 349), nors pagal darbo sutartį Bendrovė jai turėjo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, jai dirbant 5 darbo dienų savaitę 8 val. darbo dieną (3 t., b. l. 389–397). Kaip minėta, Bendrovėje be pareiškėjo ir direktorės buvo įdarbintos 4 darbuotojos, viena kurių – M. K. – įdarbinta dieną prieš pareiškėjui kreipiantis su prašymu pakeisti Leidimą. Įvertinus darbo sutartį (3 t., b. l. 276–278), matyti, kad M. K. Bendrovėje įdarbinta projektų vadove, nustatant jai 8 val. per dieną 5 darbo dienų savaitę. Migracijos valdybos atlikto Bendrovės veiklos patikrinimo metu, Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus žinomais Bendrovės veiklos ((duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) ir registracijos ((duomenys neskelbtini)) adresais, Bendrovės darbuotojų rasta nebuvo, taip pat nebuvo rasta jokios informacijos, patvirtinančios, kad minėtais adresais Bendrovė vykdo veiklą (3 t., b. l. 321–323). Pastebėtina, jog pagal pateiktus duomenis, adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo UAB „A2“ (3 t., b. l. 323), kuri viešai pateikiamoje informacijoje (interneto adresu: http://www.a2.lt/kontaktai) šį adresą nurodo kaip UAB „A2“ (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) Vilniaus filialo adresą.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjo pateikti Bendrovės apskaitos dokumentai ir pasirašytos sutartys su kontrahentais formaliai patvirtina veiklos vykdymą, tačiau anksčiau nustatytų faktinių duomenų visuma įgalina tvirtinti, kad Bendrovės veikla darbuotojų, visos kurios iki jas įdarbinant Bendrovėje dirbo UAB „S1“, nuomos įmonėms, vienos kurių akcininkė, kitos direktorė yra Bendrovės akcininkė ir direktorė L. N., srityje, taip pat buto nuomos, šią veiklą Bendrovei iš esmės perėmus iš L. N., srityje yra imituojama, siekiant, kad Bendrovė atitiktų Įstatyme nustatytus reikalavimus Bendrovės akcininkui – pareiškėjui – gauti (pakeisti) Leidimą.

Nustačius minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, žinomais Bendrovės veiklos ir registracijos adresais Bendrovės darbuotojai rasti nebuvo, taip pat jais nebuvo rasta informacijos (iškabų, reklamos) apie Bendrovę, Bendrovė nemokėjo direktorei sutarto darbo užmokesčio, darytina išvada, jog Departamentas pagrįstai sprendė, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2017–2018 m. laikotarpiu į Lietuvą buvo atvykęs tik 11 kartų trumpam laikotarpiui (1–5 dienoms) (3 t., b. l. 381–382). Pareiškėjas skunde teismui teigė, jog Lietuvoje praleido labai mažai laiko dėl to, kad jo sūnus sirgo kraujo vėžiu, todėl 2017–2019 m. laikotarpiu jam nuolatos teko būti Irane ir rūpintis sūnaus sveikata. Tačiau įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus dėl Bendrovės veiklos vykdymo, manytina, jog realiai pareiškėjas į Bendrovės veiklą, valdymą, kontrolę įsitraukęs nebuvo. Pastebėtina, jog Bendrovės verslo plane nurodyta, jog būtent dėl buto adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo trumpalaikei nuomai „buvo priimtas sprendimas pakeisti direktorių, nes ši veikla reikalavo daug daugiau dėmesio, valdymo, administravimo sprendimų bei kontrolės“. Pabrėžtina, kad teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas įmonės akcininku realiai neįsitraukus į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, o toks poreikis, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu. Tuo tarpu atsisakymas pakeisti Leidimą savaime neatima galimybės pareiškėjui būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Pažymėtina, kad šiuo aspektu LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (žr., pvz., 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018). Be to, pagal LVAT praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. pats savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5255-502/2017, 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018).

Apibendrinant išdėstytą, teigtina, jog nors pareiškėjas nurodė objektyvią priežastį, kodėl jis 2017–2018 m. Lietuvoje praleido labai mažai laiko, tačiau tai tik patvirtina, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje dalyvaujant Bendrovės veikloje nėra būtinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų anksčiau paminėtų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, siekiant formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus), o jo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad anksčiau jis atitiko Įstatymo reikalavimus ir jam buvo išduotas (terminuotas) Leidimas, neturi teisinės reikšmės, kadangi naujo prašymo padavimo metu atsakovas turi iš naujo vertinti duomenis apie pareiškėją, t. y. ankstesnis atsakovo sprendimas neturi prejudicinės galios priimant naują sprendimą. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su jo realios ir teisėtos veiklos vykdymu Lietuvoje, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog jis realiai užsiima teisėta veikla Bendrovėje, siekia gyventi bei vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje, t. y. kad egzistuoja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, nėra pakankama pakeisti Leidimą.

Nors pareiškėjai skunde teismui kelia abejones Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo teisėtumu, nes apie patikrinimą nebuvo informuota nei Bendrovė, nei pareiškėjas, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovas, teisės aktai (be kita ko, Aprašas) neįpareigoja apie įmonės, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, prašantis išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, patikrinimą informuoti šią įmonę ar patį užsienietį. Teisės aktų leidėjas įgaliotam Departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojui suteikė diskreciją pasirinkti, kokiais informacijos dėl įmonės vykdomos veiklos gavimo būdais jis naudosis. Ginčijamu atveju Migracijos valdybos pareigūnai nusprendė atlikti Bendrovės patikrinimą, nuvykę žinomais Bendrovės veiklos ir registracijos adresais. Todėl tai, kad apie atliekamą Bendrovės patikrinimą nebuvo informuotas pareiškėjas ir / ar Bendrovė, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, nustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas pakeisti Leidimą, neatitinka tikrovės (Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo pakeitimo nevykdė verslo plane nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje; žinomais Bendrovės veiklos ir registracijos adresais Bendrovės darbuotojai rasti nebuvo, taip pat jais nebuvo rasta informacijos (iškabų, reklamos) apie Bendrovę; Bendrovė nemokėjo direktorei sutarto darbo užmokesčio; Bendrovės veikla imituojama), jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Leidimui pakeisti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, Departamentas turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą. Todėl nėra pagrindo naikinti atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies pirmo punkto.

Atsakovui pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakius pakeisti pareiškėjui Leidimą, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos E. K. M. bei pareiškėjų nepilnamečių vaikų A. P. A. N. ir P. A. M. prašymus išduoti Leidimus šeimos susijungimo pagrindu (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017, 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018, 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019 ir kt. anksčiau paminėtas), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Todėl konstatuotina, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjų skundas atmestinas.

Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą 2018 m. sausio 18 d. Sprendimą, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinamas.

Pareiškėjai prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjų P. A. N. (P. A. N.), E. K. M. (E. K. M.), A. P. A. N. (A. P. A. N.), P. A. M. (P. A. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė