Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1548-273/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
2S-1548-273/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00200-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1548-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00200-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atstovo advokato J. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. B. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ir mirusysis A. T., miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1986 metų iki A. T. mirties gyveno faktinėje santuokoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi sprendė, kad pareiškimo tenkinimas pareiškėjai negali sukelti jokių juridinę reikšmę turinčių pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskirajame skunde pareiškėjos atstovas prašė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismo išdėstyti atsisakymo priimti nagrinėti pareiškimą motyvai nenuoseklūs, prieštaringi, prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas nurodo, kad CPK nenumato konkrečios, atskirai įvardytos teisenos dėl buvimo faktiniuose santykiuose fakto nustatymo ir dėl šios priežasties teismas atsisako nagrinėti pareiškimą. Toliau prieštaringai aiškina, kad įrodžius buvusius faktinius santykius gyvenantys kartu galėdavo įgyti teisę susigrąžinti savo dalį turto, įnešto į bendrai kurtą ūkį, nes turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė;

1.2. Nesutiktina su teismo motyvais, kad A. T. ir pareiškėjos situacija negali būti lyginama su sutuoktinių ar partnerių turto dalybomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos kuriant bendrą dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-235/2008; 3K-3-336/2009; 3K-3-553/2010 ir kt.);

1.3. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais, taip pat ir nustačius to juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K- 3-544/2011).

1.4. Pareiškėjos pareiškimas atitinka visus įstatymų reikalavimus. Nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsiranda pareiškėjos subjektinės teisės ginti savo turtinius interesus, kylančius iš bendrai sukurto turto gyvenant faktinėje santuokoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

5. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas sąrašas bylų, kuriose teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nėra numatyta galimybė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl faktinės santuokos. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

8. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir miręs (duomenys neskelbtini) A. T., nuo 1986 metų iki A. T. mirties gyveno faktinėje santuokoje. Pareiškime abstrakčiai nurodoma, kad nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai atsirastų galimybė ginti savo turtinius interesus, kylančius iš bendrai sukurto turto gyvenant faktinėje santuokoje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po A. T. mirties jo palikimą sudaro gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), teisė atkurti nuosavybės teisę į J. T. valdytą žemę, Varėnos r. sav. (3,51 ha ir 3 ha (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje), 791,32 Lt piniginės lėšos. Įvertinus byloje esančius pareiškėjos procesinius dokumentus, sprendžiama, kad pareiškėja siekia nuosavybės teisės į dalį turto, sudarančio mirusiojo A. T. palikimą.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pareiškėja neturi galimybės įgyti nuosavybės teisės į A. T. palikimą kaip paveldėtoja ar kaip sutuoktinė. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, jeigu toks būtų nustatytas, nesukeltų siekiamų teisinių pasekmių, nes paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos, galiojusios A. T. palikimo atsiradimo dieną, nesusituokusių bendrai gyvenusių asmenų teisės paveldėti vienas kito atžvilgiu nenumatė. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nėra numatyta galimybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinės santuokos. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu gali būti nustatomi civilinės būklės aktai, o ne pati civilinė būklė. Nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo faktas arba partnerystė nėra registruojama civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.19 str.). Partnerystės įstatymas, kurio pagrindu partnerystė turi būti registruojama, šiuo metu nėra priimtas.

10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekdama įgyti nuosavybės teisę į A. T. palikimą sudarantį turtą, tai gali padaryti reikšdama ieškinį palikimą priėmusiems A. T. įpėdiniams arba valstybei remdamasi CK ketvirtosios knygos normomis dėl nuosavybės teisės pripažinimo į atitinkamą turtą. Pažymėtina, kad tokioje byloje pareiškėjos ir A. T. bendro gyvenimo nesusituokus faktas, kaip ir kitos aplinkybės - ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu - sudaro įrodinėtinų aplinkybių visumą. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl pareiškėjos ir A. T. gyvenimo faktinėje santuokoje gali būti įrodinėjimo dalyku kitoje civilinėje byloje dėl pareiškėjos nuosavybės teisės pripažinimo į A. T. palikimą sudarantį turtą, todėl minėtas faktas negali būti nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingos teisenos tvarka.

12. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu ir, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė