- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-2304-640/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- E. Č.
- Ieškovas
- J. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui E. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-VVTAĮT).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui E. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. uždraudė atsakovui E. Č. be ieškovės J. Č. sutikimo išvežti jų vaikus – S. Č. ir L. Č. iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kitoje dalyje prašymų netenkino. Teismas nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo naujos tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad nėra pagrindo keisti sutartą mediacijos metu šalių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos tvarką su kiekvienu iš tėvų.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovės J. Č. prašymo uždrausti atsakovui E. Č. be ieškovės sutikimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos, netenkino.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo: 1) nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų S. Č. ir L. Č. gyvenamąją vietą su ieškove J. Č.; 2) nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: savaitę vaikai gyvena su ieškove J. Č., savaitę vaikai gyvena su atsakovu E. Č.
5. Nurodė, kad mediacijos proceso metu buvo susitarta tik dėl laikino vaikų priežiūros grafiko. Sutarto grafiko terminas baigia galioti 2023 m. rugsėjo 8 d. Šalys nėra susitarę dėl tolimesnės vaikų priežiūros tvarkos. Šalių santykiai šiai dienai yra konfliktiški. Dėl to šalys negali pasiekti naujo susitarimo dėl tolimesnio grafiko. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, ji galės sudaryti sutartį su nauja ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Šalių nepilnamečiai vaikai šio prašymo pareiškimo dienai faktiškai gyvena su ieškove. Iki šalių separacijos būtent ieškovė rūpinosi vaikais ir jų gerbūviu. Vaikai praleisdavo ženkliai daugiau laiko su ieškove nei su atsakovu. Dėl to, mergaičių emocinis ryšys su mama yra stipresnis nei su tėčiu. Ieškovė yra pajėgi tiek finansiškai, tiek emociškai pasirūpinti vaikais, užtikrinti vaikų saugumą, stabilumą bei visokeriopą paramą. Ieškovė gauna užtikrintas pajamas, kurios pakankamos vaikų išlaikymui, ugdymui, pramogoms ir kitoms veikloms.
6. Atsakovas E. Č. taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų S. Č. ir L. Č. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; 2) nustatyti laikiną ieškovės J. Č. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. Č. ir L. Č. bendravimo tvarką: porinių savaičių šeštadienį ir sekmadienį ieškovė turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais nuo 11 val. iki 15 val. dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui arba dalyvaujant atsakovui; neporinių savaičių trečiadienį ieškovė turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui arba dalyvaujant atsakovui; 3) uždrausti ieškovei be atsakovo rašytinio sutikimo išvežti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamojo miesto ribų.
7. Nurodė, kad ieškovės elgesys kelia grėsmę ne tik vaikų normaliam vystymuisi, bet ir jų saugumui. Atsakovo nuomone, psichologinė ieškovės būsena ypač pablogėjo pastaruoju metu, ko pasekoje ji pradėjo daryti neaiškius ir sunkiai pateisinamus sprendimus. Atsakovė dalyvauja su Rusija susijusios sektos (duomenys neskelbtini) veikloje, kurioje ji užsiima neaiškiomis dvasinėmis praktikomis ir teigia, kad atrado savo bendraminčius. Būtent su šiais sektos nariais, ieškovė tarėsi dėl normaliam žmogui sunkiai suvokiamų aplinkybių tokių kaip, kada atsakovas konkrečiai numirs. Kiek yra žinoma atsakovui, ieškovei buvo paskirti antidepresantai (Xanax), kurių ieškovė nevartojo. Atkreipė dėmesį, kad dėl mergaičių gydymo ieškovė tarėsi ne su atsakovu, o su sektos „dvasine guru“, taip pat ji prieštaravo ieškovui ir neleido vaikų paskiepyti nuo erkių, dukrai pakilus aukštai temperatūrai neleido kviesti gydytojos, nors vėliau mergaitei buvo nustatyta pavojinga bakterija. Ieškovei 2023 m. vasario mėn. išsikrausčius iš namų, atsakovas liko vienas su mergaitėmis, jomis rūpinosi ir vienas jas išlaikė. Ieškovė prie nepilnamečių vaikų išlaikymo neprisidėjo. Pažymėjo, kad abi mergaitės lanko privatų darželį (duomenys neskelbtini). Sprendimas, kad dvynukės lankytų to paties darželio skirtingus skyrius buvo priimtas pasitarus su psichologais, nes viena dukra nuolat skriausdavo savo ramesnio būdo seserį bei kitus vaikus. Beje, toks metodas, kad dvynukai lankytų skirtingas grupes (klases) yra taikomas pakankamai dažnai, tam kad dvynukai neįprastų bendrauti tik vienas su kitu. Pažymėjo, kad šį sprendimą priėmė atsakovas ir ieškovė kartu, kuris labai pasiteisino. Atsakovui nerimą kelia ieškovės noras sektos (duomenys neskelbtini) narių patarimais transformuoti mergaites į penktą dimensiją naudojant kvantinius šuolius (tai patvirtina ieškovės dienoraščio nuotraukos). Toks ieškovės elgesys gali būti pavojingas ne tik vaikams. Akivaizdu, kad toks ieškovės elgesys, visų pirma, yra neatitinkantis normalaus asmens elgesio standarto, o tuo pačiu ir priešingas nepilnamečių vaikų interesams, todėl, bet koks nepilnamečių vaikų palikimas be priežiūros su ieškove, gali kelti jiems grėsmę, todėl vaikų gyvenamoji vieta jokiu būdu negali būti nustatyta su ieškove. Pažymėjo, kad pats atsakovas tinkamai rūpinasi dukromis, jų buitimi, tinkamu jų amžiaus ir sveikatos būklės maitinimu, aprūpina visomis būtinomis lavinimosi, laisvalaikio praleidimo priemonėmis, kartu leidžia laisvalaikį, yra įpratęs visapusiškai rūpintis dukromis, todėl jų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo turi būti nustatyta su atsakovu. 2023 m. vasario - birželio mėn. mergaitės pastoviai gyveno su atsakovu, su ieškove matydavosi kas antrą savaitgalį ir dvi darbo dienas, kai savaitgaliais nesimatydavo. Nuo 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėn. mergaitės gyveno savaitę su atsakovu, savaitę su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovės J. Č. ir atsakovo E. Č. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatė nepilnamečių vaikų S. Č. ir L. Č. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu E. Č.; uždraudė ieškovei J. Č. be atsakovo E. Č. sutikimo išvežti jų vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos; iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje paliko tarp ginčo šalių nusistovėjusią ir mediacijos procese sutartą bendravimo su vaikais tvarką, t. y. po vieną savaitę nepilnamečiai vaikai būna pas motiną ir pas tėvą. Kitoje dalyje prašymų netenkino.
9. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė, išskyrus abstrakčius teiginius apie atsakovo manipuliacijas bei dukrų nuteikinėjimą prieš ieškovę, nesugebėjimą pasirūpinti dukromis, jokių konkrečių savo prašymo motyvų nenurodė, nepateikė jokių įrodymų, vadovaujantis kuriais būtų galima teigti, kad jos sutuoktinis atlieka ieškovei ar vaikams priešiškus veiksmus, ko pasekoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėjo, kad pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose VVTAĮT 2023 m. liepos 21 d. Anketose (priedas Nr. 3) nurodyta, kad pati ieškovė pripažino, jog sutuoktiniai sutarė dėl bendravimo tvarkos ir abu laikosi mediacijos procese pasiūlyto varianto - po vieną savaitę mergaitės būna pas motiną ir pas tėvą. Teismas nemato pagrindo keisti sutartą mediacijos metu šalių vaikų bendravimo tvarką su kiekvienu iš tėvų.
10. Nurodė, kad pati ieškovė savo prieštaravimuose į atsakovo prašymą nurodo, jog „su ieškiniu pateiktos VVTAĮT anketose (žr. ieškinio priedą Nr. 3) nėra nurodyta jokių abejonių ieškovės galimybe tinkamai užtikrinti vaikų interesus. Priešingai, VVTAĮT anketos išvados patvirtina, kad vaikais rūpinamasi tinkamai. [...] Negana to, ieškovei visokeriopą pagalbą suteikia mama I. K., brolis E. K. ir kiti artimieji. Atitinkamai, ieškovė ne tik pati tinkamai rūpinasi vaikais, bet ir turi vaikams sukūrusi saugią artimųjų aplinką“. Tokie pačios ieškovės išsakyti teiginiai teismo vertinimu reiškia, kad ieškovė pati savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos, pasirūpinti vaikais negali. Ieškovė, prašydama nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su ja, pati sau prieštarauja, toliau siekdama palikti iki šiol buvusią padėtį - kad vaikai pas kiekvieną iš tėvų gyventų po savaitę.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nepagrindė savo teiginio, kad iki šiol vaikų lankytas darželis negalėjo jiems užtikrinti tinkamų sąlygų. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikai neteko galimybės lankyti darželį, vien tai, kad ji norėtų, jog vaikai lankytų kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą nereiškia, kad atsakovas atliko kažkokius netinkamus veiksmus. Nėra įrodymų, kad atsakovas kaip nors pakenkė vaikų teisei gauti ikimokyklinį išsilavinimą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad šiuo metu ieškovė praleidžia daugiau laiko su vaikais, nei atsakovas, ar kad pastarasis netinkamai rūpinasi vaikais. Byloje minėta, kad mergaitės po lygiai (kas savaitę) gyvena pas kiekvieną iš tėvų.
13. SoDros duomenimis ieškovė niekur nedirba, todėl negalima teigti, kad ji gauna nuolatines stabilias pajamas. Nors ieškovė savo turtinę padėtį teigė įrodysianti banko sąskaitų išrašais, tačiau į banko sąskaitą gaunamos lėšos ar ten turimos lėšos niekaip negali patvirtinti jos materialinės padėties stabilumo, nepertraukiamumo, nes tai gali būti tik epizodiniai lėšų gavimai. Taigi, tai dar kartą patvirtina, kad ji be kitų asmenų pagalbos bent jau šiuo metu savarankiškai vaikais pasirūpinti negali.
14. Atsakovas, prašydamas nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, bando pakeisti iki šiol tarp šalių nusistovėjusi tvarką. Teismo vertinimu teisingiausia, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, yra palikti iki šiol buvusią nusistovėjusią padėtį, prie kurios nepilnametės mergaitės yra pripratusios, nes taip geriausiai bus užtikrintas bendravimo tvarkos tęstinumas, vaikų padėties stabilumas ir jų interesų apsauga.
15. Nors ieškovė teigia, turinti visas galimybes aprūpinti vaikus tinkamomis gyvenimo sąlygomis, tačiau pati pripažįsta, jog gyvena bute priklausančiame jos broliui. Į bylą nepateiktos jokios sutartys ar susitarimai, kad ieškovė ir ateityje galės gyventi šiame bute kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Tuo tarpu gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovas, priklauso jam nuosavybės teise ir yra registruotas jo vardu. Vaikai šiame name gyveno iki separacijos ir po to kas antrą savaitę. Atsižvelgiant į tai laikė, jog ieškovė savo reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tinkamai nepagrindė. Lygiai taip pat atsakovas, tinkamai nepagrindė nusistovėjusios ir mediacijos procese abiejų šalių sutartos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo būtinumo.
16. Teismas laikė pagrįstu prašymą taikyti ieškovei draudimą be atsakovo sutikimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nes tokia tikimybė egzistuoja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas E. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties (toliau – ir skundžiama nutartis), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir nustatyti laikiną ieškovės J. Č. bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. Č. ir L. Č. bendravimo tvarką, pagal kurią: porinių savaičių šeštadienį ir sekmadienį ieškovė J. Č. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais S. Č. ir L. Č. nuo 11 val. iki 15 val. dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui arba dalyvaujant atsakovui E. Č.; neporinių savaičių trečiadienį ieškovė J. Č. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais S. Č. ir L. Č. nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui arba dalyvaujant atsakovui E. Č.
18. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
18.1. Pažymėjo, kad ieškovės psichologinė būsena ir jos neprognozuojamas elgesys kelia grėsmę nepilnamečių dukrų sveikatai ir gyvybei, daro neigiamą įtaką nepilnamečių dukrų elgesiui.
18.2. Atsakovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindė išsamiais argumentais ir pridėjo garso įrašus ir pačios ieškovės dienoraštyje išsakytas mintis, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovė planuoja savo sutuoktinio mirtį; ieškovę erzina bendravimas su dukromis, ypač su dukra S.; ieškovė tariasi su sektos (duomenys neskelbtini) nariais, kaip transformuoti mergaites į penktą dimensiją naudojant kvantinius šuolius; ieškovė taiko neaiškius gydymo metodus dukroms; ieškovė be jokių priežasčių bando pakeisti vaikų lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsakovo pridedamame garso įraše, ieškovė pasakoja apie kvantinius šuolius. Dėl ieškovės psichologinio nestabilumo yra neaišku kaip ieškovė sugalvotų perkelti vaikus į kitą dimensiją, kokių veiksmų vaikų atžvilgiu ji gali imtis. Savo dienoraštyje ji aiškina, kad reikia ir vaikus perkelti į penktą dimensiją. Tai neabejotinai kelia grėsmę vaikams. Teismas nevertino atsakovo argumentų ir jo pateiktų įrodymų bei nieko nepasisakė dėl atsakovo išsakytų realių grėsmių vaikų sveikatai ir gyvybei. Be to, neįvertino, kad savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje) ieškovė pati pripažino, kad turi problemų su psichine sveikata.
18.3. Ieškovei vaikais padeda rūpintis jos brolis ir jos motina, todėl ieškovė be kitų asmenų pagalbos bent jau šiuo metu savarankiškai vaikais rūpintis negali, į ką atsižvelgė teismas nustatydamas laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, tačiau tuo pačiu metu nepagrįstai nusprendė, kad nepilnamečiai vaikai gali kas antrą savaitę gyventi su ieškove.
18.4. Ieškovė Sodros duomenis niekur nedirba, todėl kyla klausimas, kokiu būdu ieškovė galės kas antrą savaitę užtikrinti vaikų poreikius maistui, aprangai ir kitus materialius poreikius.
18.5. Ieškovės su vaikais buvimo metu, vaikai neturi nuolatinės buvimo vietos. Jie kartais gyvena ieškovės gyvenamojoje vietoje (ieškovės brolio bute), kartais gyvena ieškovės motinos namuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas gali užtikrinti ir užtikriną nepilnametėms dukros saugią aplinką, patenkina jų tiek materialinius, tiek emocinius poreikius.
18.6. Atkreipė dėmesį, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodyta, kad mergaitės ne kartą nurodė, kad joms labiau patinka gyventi su tėčiu, jos geriau jaučiasi atsakovo gyvenamoje vietoje, todėl į vaikų pageidavimus turi būti atsižvelgiama ir sprendžiant dėl laikinos bendravimo tvarkos.
18.7. Šalių susitarimas dėl bendravimo tvarkos (mergaitės kas savaitę gyvena pas ieškovę ir atsakovą) buvo taikomas tik du mėnesius (2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais) ir taikomas tik iki prasidedant naujiems mokslo metams, t. y. vasaros atostogų metu. Toks šalių susitarimas buvo pasiektas tik dėl bendravimo vasaros atostogų metu, šalims sutarus, kad vaikų gyvenamoji vieta bus pas atsakovą, ir jokiu būdu tai nebuvo susitarimas dėl bendravimo su vaikais prasidėjus ugdymo procesui. Šalių mediacija nepavyko, ką byloje patvirtina mediacijos pažyma, todėl jokių susitarimų dėl bendravimo su vaikais prasidėjus mokslo metams nebuvo pasiekta nebuvo. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas bando pakeisti iki šiol tarp šalių nusistovėjusią tvarką. Iš tikrųjų nusistovėjusi tvarka (išskyrus vaikų atostogų laiką) buvo tokia, kad vaikai gyvena pas atsakovą, o ieškovė bendrauja su jais kas antrą savaitgalį (prižiūrint jos artimiesiems).
18.8. Nesutiko su teismo išvada, kad atsakovas tinkamai nepagrindė nusistovėjusios ir mediacijos procese abiejų šalių sutartos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo būtinumo. Kaip jau buvo minėta šalims mediacijos metu pavyko sutarti tik dėl bendravimo su vaikais atostogų metu, todėl atsakovas prašė ne pakeisti nusistovėjusią ar sutartą tvarką, o nustatyti naują laikiną bendravimo tvarką, įvertinęs kylančias grėsmes vaikų interesams. Ieškovė yra psichologiškai priklausoma nuo sektos (duomenys neskelbtini), planuoja su vaikais neaiškias veiklas, kurių metu gali būti paveikta vaikų sveikata. Ieškovė turi psichologinių problemų, tačiau gydytis nesutinka, yra nekritiška savo sveikatos būklei, todėl vaikų interesams yra reali grėsmė iš ieškovės pusės.
Atsiliepimas
19. Ieškovė J. Č. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
20. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
20.1. Nurodė, kad šioje byloje tikslinga taikyti 50/50 bendravimo tvarką. Nepilnamečiai vaikai prie šios tvarkos yra įpratę, tokia tvarka šalims buvo priimtina ir mediacijos metu. Kaip nutartimi nurodė teismas, nėra jokių pagrindų šią tvarką keisti. Tuo tarpu atsakovo prašyme išdėstyta bendravimo tvarka susijusi su vieninteliu tikslu – tęsti psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu ir atriboti ją nuo vaikų.
20.2. Analogiška išvada konstatuota ir VVTAĮT byloje pateiktoje išvadoje. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti VVTAĮT kompetencija bei pateiktos išvados pagrįstumu.
20.3. Iki šalių separacijos būtent ieškovė rūpinosi vaikais ir jų gerbūviu. Vaikai praleisdavo ženkliai daugiau laiko su ieškove nei su atsakovu. Dėl to, mergaičių emocinis ryšys su mama yra stipresnis nei su tėčiu. Ieškovė užtikrina, kad vaikai lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kad būtų laiku nuvežti bei iš jos paimti. Ieškovė užtikrina vaikų psichologinę, fizinę bei emocinę gerovę. Ieškovės ir vaikų ryšys yra itin artimas.
20.4. Ieškovė finansiškai pajėgi rūpintis vaikais. Ieškovė gauna pakankamai dideles pajamas, kurių dėka gali užtikrinti vaikų gerbūvį bei stabilumą. Sprendžiant tokio amžiaus vaikų gerbūvio klausimus, svarbus vertinti ne tik jų bazinius poreikius (maistas, apranga, mokymasis ir pan.), bet ir pramogas bei kitus nebūtinus, bet nemažiau svarbius poreikius. Ieškovė, uždirbdama pakankamas pajamas bei turėdama daugiau laiko, yra pajėgi pasirūpinti ne tik pagrindiniais vaikų poreikiais, tačiau užtikrinti vaikų gerą savijautą bei pramogas. Atsakovas melagingai nurodo, kad Ieškovė negauna pajamų. Ieškovė dirba pagal individualią veiklą, tai patvirtina viešai pateikiami Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenys. Ieškovė dirba architekte (duomenys neskelbtini), ieškovės atlyginimas atskaičius mokesčius 1 500 Eur. Tai patvirtina duomenys iš ieškovės banko išrašo. Analogiškus faktus konstatavo ir VVTAĮT savo išvadoje.
Atsiliepimas
20.5. Atsakovas melagingai teigia, kad ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą jos broliui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė vaikams suteikia tinkamas gyvenimo sąlygas. Tai ne kartą konstatuota VVTAĮT išvadose. Su ieškiniu pateiktos VVTAĮT anketose nėra nurodyta jokių abejonių ieškovės galimybe tinkamai užtikrinti vaikų interesus. Priešingai, VVTAĮT anketos išvados patvirtina, kad vaikais rūpinamasi tinkamai.
20.6. Ieškovei visokeriopą pagalbą suteikia mama I. K., brolis E. K. ir kiti artimieji. Atsakovas klaidiną teismą nurodydamas, kad ieškovė esą pati pripažino, kad be savo artimųjų pagalbos nesugeba prižiūrėti vaikų. Tokio pripažinimo ieškovė nei žodžiu, nei raštu nėra nurodžiusi. Priešingai ieškovė nurodė, kad yra pilnai pajėgi pasirūpinti vaikais, tačiau turi ir artimųjų paramą bei pagalbą.
20.7. VVTAĮT nėra nustačiusi jokių ieškovės elgesio pažeidimų. Vaikai VVTAĮT specialistams taip pat nėra išreiškę jokių skundų dėl ieškovės elgesio. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo deklaratyviais teiginiais apie tariamas grėsmes. Negana to, nuo 2023 m. birželio 16 d. šalys kas savaitę prižiūrėjo vaikus. Tokia tvarka atsakovui tiko, atsakovas nereiškė jokių abejonės dėl ieškovės gebėjimo rūpintis vaikais.
20.8. Atsakovo dėstomos aplinkybės apie ieškovės tariamą priklausymą sektai susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, tai nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė šiai dienai negebėtų pasirūpinti vaikais ar keltų vaikams realią (o ne išgalvotą) grėsmę.
20.9. Atsakovas ieškovės teisę bendrauti su vaikais sąmoningai riboja. 2023 m. rugsėjo 7 d. VVTAĮT parengė vaiko nuomonės išklausymo aktą, šiame akte vaikai taip pat nurodė, kad atsakovas neleidžia bendrauti su ieškove. Siekiant apsaugoti vaikų interesus yra būtina užtikrinti, kad abu tėvai lygiomis teisėmis dalyvautų vaikų gyvenime. Būtent ieškovės siūloma bendravimo tvarka, t. y. 50/50, tai užtikrins. Priešingu atveju vaikams bus daroma žala, nes atsakovas ir toliau ribos vaikų bendravimą su ieškove.
20.10. Skyrybų proceso metu atsakovas taip pat nesugeba rūpintis vaikais: atsakovas galimai smurtauja prieš vaikus; vaikais rūpinasi ne atsakovas, o jo mama – D. Č.; siekdamas išvengti vaikų pasipriešinimo gyventi su juo, atsakovas nupirko vaikams katiną. Atsakovas neturi jokio kito ryšio su vaikais apart nupirkto katino, tai matos ir iš vaikų paaiškinimų, kai vaikai nurodo, kad nori gyventi su tėčiu, bet tik dėl to, kad ten yra katinas; atsakovas nesugeba pasirūpinti vaikų mityba. Vietoj to, kad atsakovas vaikus maitintų sveikai, jis mergaitėms duoda makaronus ir blynus. Tokia vaikų mityba nėra pilnavertė, kenkia vaikų sveikatai ir gerovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
22. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – garso įrašą. Teikiamais įrodymais apeliantas siekia pagrįsti atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl ieškovės priklausymo sektai, jos psichinės būklės ir jos keliamos grėsmės nepilnamečiams šalių vaikams.
23. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).
24. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovas šį įrodymą (garso įrašą) jau buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui kartu su 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-54403). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas įrodymas byloje jau yra pateiktas, o apeliacinės instancijos teismas turi prieigą prie visų pirmosios instancijos teisme pateiktų dokumentų bei jų priedų, pakartotinai priimti šį įrodymą nėra pagrindo.
Dėl atskirojo skundo
25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl laikinos šalių bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Skundžiama nutartimi teismas nustatė tokią laikiną ginčo šalių ir nepilnamečių vaikų tvarką, pagal kurią iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nepilnamečiai vaikai po vieną savaitę būna pas motiną ir pas tėvą.
27. Apeliantas nesutinka su nurodyta laikina bendravimo tvarka, prašo, kad būtų nustatyta jo siūloma ieškovės J. Č. laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią: porinių savaičių šeštadienį ir sekmadienį ieškovė J. Č. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais S. Č. ir L. Č. nuo 11 val. iki 15 val. dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui arba dalyvaujant atsakovui E. Č.; neporinių savaičių trečiadienį ieškovė J. Č. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais S. Č. ir L. Č. nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui arba dalyvaujant atsakovui E. Č.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos dėl žemiau nurodytų priežasčių.
29. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
30. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad mediacijos procese sutuoktiniai sutarė dėl laikinos bendravimo tvarkos ir tokios tvarkos laikėsi, t. y. po vieną savaitę šalių nepilnametės dukros būna pas motiną ir pas tėvą. Byloje nėra ginčo, kad šalys mediacijos proceso metu tokią tvarką bendru sutarimu nustatė ir ją vykdė, tačiau apeliantas teigia, kad ši tvarka buvo nustatyta dukterų atostogų metu iki 2023 m. rugsėjo 8 d., t. y. iki mokslo metų pradžios. Atsakovo vertinimu, toliau šios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nėra pagrindo pratęsti, nes jokių susitarimų dėl bendravimo su vaikais prasidėjus mokslo metams nebuvo pasiekta nebuvo.
32. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad minėta bendravimo tvarka (mergaitės po savaitę bendrauja su kiekvienu iš tėvų) šalių mediacijoje buvo sutarta tik konkrečiam laikotarpiui (iki 2023 m. rugsėjo 8 d.) ir toliau šalys bendru sutarimu šios tvarkos nepratęsė, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokia laikina bendravimo tvarka negali būti nustatyta teismo nutartimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog tokia bendravimo tvarka, pagal kurią po savaitę vaikai gyvena pas kiekvieną iš tėvų, jau buvo taikoma, nepilnametės šalių dukros prie tokios tvarkos yra pripratę, todėl ieškovės siūlomos nusistovėjusios bendravimo tvarkos nustatymas, iki tol kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje, užtikrins šalių ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos tęstinumą, vaikų padėties stabilumą ir jų interesų apsaugą.
33. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka iš esmės grindžia tuo, kad ieškovės psichologinė būsena ir jos neprognozuojamas elgesys kelia grėsmę nepilnamečių dukrų sveikatai ir gyvybei, daro neigiamą nepilnamečių dukrų elgesiui. Nurodo, jog ieškovės psichologinė būsena ypač pablogėjo pastaruoju metu, dėl to ji pradėjo daryti neaiškius ir sunkiai pateisinamus sprendimus. Atsakovė dalyvauja su Rusija susijusios sektos (duomenys neskelbtini) veikloje, kurioje ji užsiima neaiškiomis dvasinėmis praktikomis. Būtent su šiais sektos nariais, ieškovė tarėsi dėl normaliam žmogui sunkiai suvokiamų aplinkybių. Kiek yra žinoma atsakovui, ieškovei buvo paskirti antidepresantai (Xanax), kurių ieškovė nevartojo. Atkreipė dėmesį, kad dėl mergaičių gydymo ieškovė tarėsi ne su atsakovu, o su sektos „dvasine guru“, taip pat ji prieštaravo ieškovui ir neleido vaikų paskiepyti nuo erkių, dukrai pakilus aukštai temperatūrai neleido kviesti gydytojos, nors vėliau mergaitei buvo nustatyta pavojinga bakterija.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės keliamos grėsmės nepilnametėms dukroms nėra įrodytos objektyviais duomenimis, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, medicinos išrašų apie apelianto nurodomą ieškovės psichologinę būseną, jai skirtą gydymą ar pan.), kurie leistų spręsti apie galimą ieškovės keliamą grėsmę nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių nepatvirtino ir byloje išvadą teikianti institucija VVTAĮT, tarnyba nėra nustačiusi jokių ieškovės elgesio pažeidimų. Šalių dukros VVTAĮT specialistams taip pat nėra išreiškę jokių skundų dėl ieškovės elgesio. Priešingai, tarnybos vertinimu, tokios motinos ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymas, kai vaikai pakaitomis po vieną savaitę gyvena pas tėvą, o kitą savaitę pas motiną iš esmės atitinka vaikų interesams ir nepažeidžia proceso šalių interesų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo skundo teiginiais dėl ieškovės keliamos grėsmės nepilnamečiams vaikams.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, įskaitant ir apelianto pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės priklausymu sektai, jos galimybėmis pasirūpinti nepilnametėmis dukromis ir kt. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos jų teisės bei teisėti interesai. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
36. Priešingai nei teigia atsakovas, šioje proceso stadijoje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nepilnametėms dukroms kas savaitę gyvenant (bendraujant) su ieškove, pastaroji netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra ar ugdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad VVTAĮT byloje pateiktose vaiko situacijos vertinimo anketose (ieškinio priedas Nr. 3) yra pažymėjusi, kad „vaikų motina gyvena 2 kambarių bute, motinos teigimu, butas priklauso jos broliui. Bute tvarkinga, švaru, yra visi reikalingi namų apyvokos reikmenys ir daiktai reikalingi tinkamam vaikų auklėjimui bei vystymuisi“. Byloje pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, kad „ieškovės ir vaikų kambaryje yra dviaukštė lova, čiužinys, sieninė spinta, rašomasis stalas, žaislai. Yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika“. Taip pat atmestini atsakovo teiginiai, kad ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad ieškovė nurodo, jog gyvena jos broliui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, be to, tai konstatavo ir VVTAĮT byloje pateiktoje išvadoje ir vaiko situacijos vertinimo anketose. Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė vaikams suteikia tinkamas gyvenimo sąlygas.
37. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (laikina bendravimo tvarka), darytų neigiamą įtaką šalių vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų.
38. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.