Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. N. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuriuo netenkintas jos skundas dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 12 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijoje 2022 m. spalio 3 d. elektroniniu paštu gautas E. N. 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškimas dėl J. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn už tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką G. R. nevykdymą. E. N. 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškime nurodoma, kad J. R. nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio nevykdo įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnyje) įtvirtintos savo pareigos išlaikyti G. R. ir tuo pagrindu prašoma patraukti J. R. administracinėn atsakomybėn už tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. N. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, teiseną J. R. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir daryti priešingas išvadas, t. y. pritarti apeliantės nuomonei, kad J. R. veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, nėra pagrindo.

9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas), kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

10. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

11. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

12. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tėvai turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Taip pat pagal CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2010). Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir pan., tačiau įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-605/2012).

13. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija paprašė E. N. pateikti galiojančius dokumentus, įrodančius, kad nepilnamečiui sūnui yra priteistas išlaikymas iš jo tėvo J. R. ar susitarta dėl jo. Apeliantė pateikdama atsakymą Institucijai kartu pateikė ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas tėvų, t. y. E. N. ir J. R., susitarimas, jog J. R. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ E. N. vardu sumokės 16 000 eurų sumą, kuri bus laikoma išlaikymu nepilnamečiui vaikui – tiesioginiams vaiko poreikiams, skaičiuojant po 500 eurų į mėnesį nuo vaiko gimimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. (b. l. 20-21). Be to, J. R. pateikė įrodymus, jog savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą teikė įvairiomis formomis: nuo 2018 m. kovo 1 d. iki paaiškinimo Institucijai dienos suteikė išlaikymą už bendrą 41 4110,24 eurų sumą, kas sudaro vidutiniškai po 701,88 eurus per mėnesį už 59 mėnesius. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuojama, kad priimant skundžiamus procesinius sprendimus, buvo vertinami apeliantės pateikti paaiškinimas ir Kauno apylinkės teismo nutartis, J. R. pateikti paaiškinimas, mokėjimo nurodymai bei sąskaitos-faktūros, kuriose fiksuoti vaiko išlaikymui skirtos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjant skundą, būtina atsižvelgti į bylos rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad J. R. 2023 m. sausio 27 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 100 Eur vaiko išlaikymui (b. l. 27), laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. spalio 25 d. – 2 500 Eur vaiko poreikiams (b. l. 69), laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. – 300 Eur vaiko poreikiams (b. l. 71). Taip pat iš byloje esančių mokėjimų nurodymų akivaizdu, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir 10 d., 2022 m. spalio 9 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. J. R. mokėjo sūnaus draudimo įmokas (b. l. 82-85). Be to, iš byloje esančių PVM sąskaitų–faktūrų matyti, kad J. R. 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugsėjo 4 d. ir 24 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 20 d., 2018 m. gruodžio 5 d. ir 10 d., 2019 m. sausio 7 d., 2021 m. vasario 8 d. ir 12 d., 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. liepos 21 d., 2021 m. liepos 26 d. ir 31 d. pirko vaikų maitinimui skirtą mišinį, vaikų rūbus ir kitas prekes (b. l. 28-66). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus bankinius pavedimus ir PVM sąskaitas–faktūras, pritariama Institucijos skundžiamame nutarime esančiai pozicijai, kad vaiko tėvas J. R. yra teikęs savo sūnui išlaikymą pinigine forma, sumokėjęs už prekes ir paslaugas, skirtas savo sūnaus poreikiams tenkinti.

14. Atmestinas skundo motyvas, kad dovanų teikimas nelaikomas pareigos teikti išlaikymą vykdymu, progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, draudimo įmokos taip pat nėra vaiko išlaikymui skirtos lėšos, nes neaišku kada ir kas gaus draudimo išmokas. Pažymėtina, kad tėvai, vykdydami savo prievolę materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad J. R. pirko nepilnamečiui sūnui maitinimui skirtą mišinį, rūbus ir kitas prekes, kas patenkino nepilnamečio vaiko poreikius, o nebuvo teikiama kaip dovanos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį kad nepilnamečio vaiko gyvybės draudimas taip pat tenkina atitinkamus nepilnamečio vaiko poreikius, pvz., sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui ir kt., taigi, draudimas ne pažeidžia, o apsaugoja ir užtikrina teisėtus vaiko interesus.

15. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo patvirtintas tėvų, t. y. E. N. ir J. R., susitarimas, jog J. R. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ E. N. vardu sumokės 16 000 eurų sumą, kuri bus laikoma išlaikymu nepilnamečiui vaikui – tiesioginiams vaiko poreikiams, skaičiuojant po 500 eurų į mėnesį nuo vaiko gimimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, kad J. R. minėtoje taikos sutartyje esančius įsipareigojimus įvykdė. Šios aplinkybė neginčijama ir apeliaciniame skunde. Teismo nutartyje nebuvo parašyta, kad J. R. padengus pareiškėjos turimą įsiskolinimą minėtai įmonei, J. R. ir toliau įsipareigoja mokėti sūnaus išlaikymui skirtus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Marijampolės apylinkės teismo nutartyje nurodytai aplinkybei, kad E. N., norėdama nustatyti konkrečią sumą, kurią kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų skirti J. R., turi sudaryti taikos sutartį, pasirašytą abiejų šalių, arba kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui nustatymo ir jo priteisimo. Tokiu atveju bus aiški konkreti kiekvieną mėnesį J. R. mokėtina suma, skirta nepilnamečio vaiko išlaikymui.

16. Aukščiau aptartų duomenų kontekste tiek Institucija priimdama nutarimą, tiek apylinkės teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, daryti priešingos išvados aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo, todėl atmestina apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Marijampolės apylinkės teismas neįvykdė pareigos, numatytos ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys nesuponuoja išvados, kad J. R. veiksmuose yra aiškus subjektyvusis kaltės požymis. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o E. N. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą ir E. N. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.