Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovui P. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. N. skundą dėl ne teismo tvarka VTAS vyriausiojo specialisto P. P. 2023 m sausio 12 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22186451419) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VTAS vyriausiasis specialistas P. P. 2023 m sausio 12 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22186451419), kuriuo nutarė: 1) nutraukti administracinę teiseną J. R. atžvilgiu, nes nėra padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų požymių; 2) nepripažinti nepilnamečio G. R. nukentėjusiuoju, nes, įvertinus surinktus įrodymus, vaikui nėra padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ryšium su tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymu.

Skundžiamas nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja E. N. prašo patraukti vaiko tėvą J. R. už tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų G. R. nevykdymą. Iš pateiktos informacijos ir įrodymų, galima daryti išvadą, jog vaiko tėvas yra teikęs savo sūnui išlaikymą pinigine forma, sumokėjęs už prekes ir paslaugas, skirtas savo sūnaus poreikiams tenkinti, objektyvių įrodymų, jog J. R. vengtų, slapstytųsi ar išsisukinėtų nuo pareigos išlaikyti savo sūnų nenustatyta (b. l. 9-11).

Kai pareiškėja pradėjo akcentuoti, kad J. R. neteikia sūnui išlaikymo, J. R. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. pradėjo mokėti po 100,00 Eur kas mėnesį, kas akivaizdžiai nėra pakankama suma vaiko išlaikymui, todėl negalima teigti, kad tėvas pareigą išlaikyti vaiką vykdo. CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Iki 2021 m. liepos mėn. J. R. išlaikymą vaikui teikė proporcingai savo finansinėms galimybėms, todėl vaiko interesai galėjo būti tenkinami didesne apimtimi, bet tai nėra pagrindas anksčiau sumokėtas didesnes išlaikymo sumas užskaityti kaip vaiko išlaikymą ateityje, jei tėvai taip nebuvo susitarę (b. l. 3-6).

VTAS, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti bei aukščiau nurodytu, 2022 m. spalio 12 d. raštu Nr. 12SD-4494 kreipėsi į E. N. dėl papildomos informacijos suteikimo, prašant pateikti galiojančius dokumentus (susitarimus, teismo sprendimus), įrodančius, jog dėl išlaikymo vaikui teikimo dydžio ir formos buvo susitarta arba išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu. 2022 m. spalio 28 d. gautas E. N. paaiškinimas su pridedama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2202-800/2019. Pastarosios nutarties rezoliucinės dalies 1 punktu, nepilnamečio G. R. tėvai susitarė, kad J. R. iki 2020 m. gegužės 15 d. sumokės 16 000 Eur sumą, kuri tėvų susitarimu bus užskaityta vaiko poreikių patenkinimui už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. Iš ko seka, kad tėvai dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos buvo susitarę iki 2020 m. gruodžio 26 d. Iš minėtos nutarties matyti, kad tėvai susitarimo dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio ir formos nuo 2020 m. gruodžio 26 d. nebuvo sudarę. Atsiliepime nurodoma jog iš nurodytų aplinkybių seka, kad vaiko išlaikymas iki 2020 m. gruodžio 26 d. buvo padengtas tėvų bendru susitarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokant 16 000 Eur sumą, kurią padengė J. R. E. N. vardu. E. N. kartu su pareiškimu pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad J. R. laikotarpiu 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. į pareiškėjos sąskaitą pervedė 5 550 Eur (231,25 Eur/mėn). Gautas J. R. paaiškinimas su pridedamais dokumentais, pagal kuriuos matyti, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. J. R. vaiko poreikiams skyrė 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 200 Eur mokėjimas už vaiko draudimą, 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 200 Eur mokėjimas už vaiko draudimą, 2022 m. spalio 9 d. – 159 Eur mokėjimas už vaiko draudimą, nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. – 300 Eur, 2022 m. lapkričio 9 d. – 200 Eur mokėjimas už vaiko draudimą. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad J. R. nuo 2022 metų liepos mėn. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. J. R. vaiko išlaikymui lėšų iš viso neteikė, tačiau pagal E. N. kartu su skundu pridedamus banko sąskaitos išrašus matyti, kad J. R. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. sausio 27 d. į pareiškėjos sąskaitą pervedė 700 Eur.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – VTAS atstovas P. P. prašė skundo netekinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Dėl vaiko išlaikymo turi susitarti tėvai tarpusavyje, jeigu nesusitaria – turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Gavus E. N. prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos J. R. atžvilgiu, pareiškėjos buvo prašoma pateikti jos ir J. R. susitarimus ar teismo nutartis, kuriose būtų numatytas ir aptartas jų nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas. Buvo atsiųsta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, jog J. R. mokės E. N. turimą įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai bus laikoma vaiko išlaikymu. J. R. minėtą sumą sumokėjo, tačiau pareiškėjai atrodo, kad minėta suma ir toliau turi būti mokama vaiko išlaikymui. Teismo nutartyje nebuvo parašyta, kad J. R. padengus pareiškėjos turimą įsiskolinimą minėtai įmonei, J. R. ir toliau įsipareigoja mokėti sūnaus išlaikymui skirtus pinigus. E. N. šiuo metu su nepilnamečiu sūnumi yra išvykusi į užsienį, savo išvykimą ji deklaravo 2020 m. kovo mėn. VTAS nėra žinoma, kokioje valstybėje pareiškėja šiuo metu yra, kadangi ji to nenurodo. Pareiškėja VTAS nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių vaiko poreikiams reikiamą sumą. Esant tokiai situacijai, VTAS negali įvertinti nepilnamečio vaiko poreikių ir pasakyti, koks išlaikymo dydis yra tinkamas ir kokią sumą sūnui turėtų skirti J. R.. Teismas turi įvertinti ir nustatyti vaiko poreikius atitinkančią pinigų sumą arba kitą išlaikymo formą, tai nėra VTAS kompetencija, tačiau E. N. į teismą dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir priteisimo nepilnamečiui vaikui nėra kreipusis. J. R. nevengia turimo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, nesislapsto, teikia išlaikymą tiek pinigine forma, tiek dovanomis. VTAS nustatė, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. J. R. į E. N. banko sąskaitą yra pervedęs 5 550 Eur sumą, skirtą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. J. R. mokėjo įmokas už vaiko draudimą.

Banko sąskaitos išraše fiksuota, kad J. R. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 600 Eur vaiko išlaikymui (b. l. 8).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. liepos 19 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 5 550 Eur vaiko išlaikymui (b. l. 14).

2019 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės E. N., tokiomis šalių sutartomis sąlygomis: trečioji šalis J. R. įsipareigoja sumokėti ieškovui 16 000 Eur sumą į ieškovo banko sąskaitą, tuo tarpu atsakovė E. N. ir trečioji šalis J. R. sutinka, jog 16 000,00 Eur suma laikoma išlaikymu nepilnamečiui vaikui – tiesioginiams vaiko poreikiams, skaičiuojant po 500,00 Eur į mėnesį nuo vaiko gimimo dienos t. y. nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. (b. l. 20-21).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. 2023 m. sausio 27 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 100 Eur vaiko išlaikymui (b. l. 27).

PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. 2018 m. rugpjūčio 6, 13, 28 d., 2018 m. rugsėjo 4, 24 d., 2018 m. spalio 3, 22, 25 d., 2018 m. lapkričio 20 d., 2018 m. gruodžio 5, 10 d., 2019 m. sausio 7 d., pirko vaikų maitinimui skirt mišinį, 2021 m. vasario 8, 12 d., 2021 m. liepos 19, 21, 26, 31 d. pirko vaikų rūbus ir kt. prekes (b. l. 28-66).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 4 840 Eur vaiko poreikiams (b. l. 68).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. spalio 25 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 2 500 Eur vaiko poreikiams (b. l. 69).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 4 500 Eur vaiko poreikiams (b. l. 70).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 300 Eur vaiko poreikiams (b. l. 71).

Mokėjimo nurodymuose fiksuota, kad J. R. 2022 m. rugpjūčio 2, 10 d., 2022 m. spalio 9 d., 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjo sūnaus draudimo įmokas (b. l. 82-85).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 17 850 Eur (b. l. 86-87).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 16 572,41 Eur (b. l. 88-89).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 11 695 Eur (b. l. 90).

Banko sąskaitos išraše nurodyta, kad J. R. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. vasario 15 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 2 599 Eur (b. l. 91).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. ANK 73 straipsnio normos dispozicija yra blanketinė, nes tėvų valdžios turinys minėtoje normoje nėra apibrėžtas, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį kyla už kituose teisės aktuose nustatytų tėvų pareigų nevykdymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys – tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taip pat tėvų teisės ir pareigos yra apibrėžtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – Įstatymas). Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tėvai turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Taip pat pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.; tokią sutartį turi patvirtinti teismas, patikrinęs, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vaiko interesų, ar išlaikymo dydis yra pakankamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ar išlaikymo mokėjimas nesiejamas su tam tikromis sąlygomis, ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinio interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir pan., tačiau įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Kaip minėta, pareiškėja E. N. skunde nurodo, kad be J. R. paaiškinimo, nutarime nėra išdėstyti ir motyvuotai įvertinti įrodymai, kuriuos pateikė J. R. ir pagal kuriuos VTAS padarė išvadą, kad objektyvių įrodymų, jog J. R. vengtų, slapstytųsi ar išsisukinėtų nuo pareigos išlaikyti savo sūnų nenustatyta.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamame yra nurodyta, kad VTAS paprašė pareiškėjos pateikti galiojančius dokumentus (susitarimus, teismo sprendimą), įrodančius, kad nepilnamečiui G. yra priteistas išlaikymas iš jo tėvo J. R. ar susitarta dėl jo. Buvo gautas pareiškėjos atsakymas kartu su 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje dėl be pagrindo įgyto turto gražinimo. J. R. pateikė įrodymus, jog savo sūnui G. išlaikymą teikė įvairiomis formomis. J. R. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad išlaikymas G. R. yra teikiamas, nuo 2018 m. kovo 1 d. (mėnuo prieš pat G. gimimą) iki šio paaiškinimo dienos, t. y. per 4 metus ir 11mėnesius tėvas suteikęs išlaikymo už bendrą 41 4110,24 Eur sumą, kas sudaro vidutiniškai po 701,88 Eur per mėnesį už 59 mėnesius. Taigi, iš nurodyto skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad buvo vertinamas ne tik J. R. pateiktas paaiškinimas, tačiau ir pačios pareiškėjos pateikti dokumentai (paaiškinimas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis), J. R. pateikti mokėjimo nurodymai bei sąskaitos-faktūros, kuriose fiksuoti vaiko išlaikymui skirtos lėšos.

Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl sūnaus G. išlaikymo iki 2020 m. gruodžio 31 d. tėvai buvo susitarę 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje. Per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio mėn. imtinai J. R. sūnaus G. išlaikymui sumokėjo 1 500,00 Eur (už 6 mėn. po 250,00 Eur). Nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. J. R. išlaikymo sūnui G. iš viso neteikė, nors jokių pateisinamų priežasčių nebuvo – J. R. yra sveikas, darbingas, vadovauja kelioms įmonėms, finansinė padėtis puiki, todėl jis pažeidė tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, kas turi būti laikoma tėvo valdžios nepanaudojimu ir vaiko interesų pažeidimu. Kai pareiškėja pradėjo akcentuoti, kad J. R. neteikia sūnui išlaikymo, J. R. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. pradėjo mokėti po 100,00 Eur kas mėnesį, kas akivaizdžiai nėra pakankama suma vaiko išlaikymui, todėl negalima teigti, kad tėvas pareigą išlaikyti vaiką vykdo.

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja mano, kad J. R. šiuo metu nepilnamečiui sūnui išlaikymą privalo mokėti 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagrindu. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje yra numatyta, kad J. R. įsipareigoja sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 000 Eur sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, tuo tarpu E. N. ir J. R. sutinka, jog 16 000,00 Eur suma laikoma išlaikymu nepilnamečiui vaikui – tiesioginiams vaiko poreikiams, skaičiuojant po 500,00 Eur į mėnesį nuo vaiko gimimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. (b. l. 20-21). Taigi, minėtoje taikos sutartyje buvo numatytas aiškus 500 Eur sumos, skirtos vaiko išlaikymui, terminas – nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d. Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, kad J. R. minėtoje taikos sutartyje esančius įsipareigojimus įvykdė. Teismo nutartyje nebuvo parašyta, kad J. R. padengus pareiškėjos turimą įsiskolinimą minėtai įmonei, J. R. ir toliau įsipareigoja mokėti sūnaus išlaikymui skirtus pinigus. Tai reiškia, kad J. R. jokio dokumento pagrindu neturėjo ir neprivalėjo sūnaus išlaikymui skirti po 500 Eur, kaip tai buvo numatyta minėtoje taikos sutartyje.

Skunde teigiama, jog J. R. per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio mėn. sūnaus išlaikymui sumokėjo 1 500,00 Eur (už 6 mėn. po 250,00 Eur). Nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. J. R. išlaikymo sūnui G. iš viso neteikė. J. R. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. pradėjo mokėti po 100,00 Eur kas mėnesį, kas akivaizdžiai nėra pakankama suma vaiko išlaikymui, todėl negalima teigti, kad tėvas pareigą išlaikyti vaiką vykdo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju jokiame dokumente (pvz. pareiškėjos ir J. R. sudarytame susitarime, teismo nutartyje ar sprendime ir kt.) nėra įtvirtinta konkreti suma, kurią J. R. turi kiekvieną mėnesį mokėti vaiko išlaikymui. E. N., norėdama nustatyti konkrečią sumą, kurią kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų skirti J. R., turi sudaryti taikos sutartį, pasirašytą abiejų šalių, arba kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui nustatymo ir jo priteisimo. Tokiu atveju bus aiški konkreti kiekvieną mėnesį J. R. mokėtina suma, skirta nepilnamečio vaiko išlaikymui. Analizuojamos situacijos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad VTAS atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog E. N. šiuo metu su nepilnamečiu sūnumi yra išvykusi į užsienį, savo išvykimą ji deklaravo 2020 m. kovo mėn. VTAS nėra žinoma, kokioje valstybėje pareiškėja šiuo metu yra, kadangi ji to nenurodo. Pareiškėja VTAS nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių vaiko poreikiams reikiamą sumą. Esant tokiai situacijai, VTAS negali įvertinti nepilnamečio vaiko poreikių ir pasakyti, koks išlaikymo dydis yra tinkamas ir kokią sumą sūnui turėtų skirti J. R., dėl ko konstatuoti, kad asmuo padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Analizuojant skunde esančius argumentus, būtina nurodyti tai, jog iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, kad J. R. 2023 m. sausio 27 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 100 Eur vaiko išlaikymui (b. l. 27), laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. spalio 25 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 2 500 Eur vaiko poreikiams (b. l. 69), laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. į E. N. banko sąskaitą pervedė 300 Eur vaiko poreikiams (b. l. 71). Mokėjimo nurodymuose fiksuota, kad J. R. 2022 m. rugpjūčio 2, 10 d., 2022 m. spalio 9 d., 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjo sūnaus draudimo įmokas (b. l. 82-85). PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. 2018 m. rugpjūčio 6, 13, 28 d., 2018 m. rugsėjo 4, 24 d., 2018 m. spalio 3, 22, 25 d., 2018 m. lapkričio 20 d., 2018 m. gruodžio 5, 10 d., 2019 m. sausio 7 d., pirko vaikų maitinimui skirtą mišinį, 2021 m. vasario 8, 12 d., 2021 m. liepos 19, 21, 26, 31 d. pirko vaikų rūbus ir kt. prekes (b. l. 28-66). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus bankinius pavedimus ir sąskaitas-faktūras, pritariama institucijos skundžiamame nutarime esančiai pozicijai, kad vaiko tėvas J. R. yra teikęs savo sūnui išlaikymą pinigine forma, sumokėjęs už prekes ir paslaugas, skirtas savo sūnaus poreikiams tenkinti.

Išanalizavus su teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinus joje esančius duomenis, daroma išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų apie galimai įvykdytą administracinį nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena J. R. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Sutinkamai su tuo, kas nurodyta ir įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas. Byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai buvo priimtas VTAS vyriausiojo specialisto P. P. 2023 m sausio 12 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 22186451419), kuriuo nutarta: 1) nutraukti administracinę teiseną J. R. atžvilgiu, nes nėra padaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų požymių; 2) nepripažinti nepilnamečio G. R. nukentėjusiuoju, nes, įvertinus surinktus įrodymus, vaikui nėra padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ryšium su tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

E. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.