Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-75-440/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-18
Bylos Nr.: e2S-75-440/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00751-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.

Teisėjas: Vilija Valantienė (pirm.)
Atsakovas: L. J.
Trečiasis asmuo: D. D., A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-75-440/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00751-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.3.1.3; 3.3.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2571-339/2022, pagal ieškovės antstolės G. M. netiesioginį ieškinį atsakovei L. J. dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tretieji asmenys D. D., A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė antstolė G. M. netiesioginiu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę L. J. per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto turto registravimo atsakovės vardu; atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti antstolei atsakovės vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovės vardu ir paveldėto turto registravimo atsakovės vardu Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimu teismas netiesioginį ieškinį tenkino; įpareigojo atsakovę L. J. per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir po J. M., mirties paveldėto turto registravimo L. J. vardu; L. J. per penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius įpareigojimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei neįregistravus po J. M. mirties paveldėto turto L. J. vardu, leido antstolei G. M. L. J. vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto turto registravimo L. J. vardu; iš L. J. priteisė antstolei G. M. 94 Eur žyminį mokestį.

Šalies argumentai

3. Atsakovė L. J. 2022 m. gruodžio 5 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti antstolės ieškinį. Nurodė, kad teismo sprendimas atsakovei buvo įteiktas 2022 m. lapkričio 23 d. ir tik tada atsakovė turėjo galimybę susipažinti su teismo sprendimu ir nuspręsti dėl apskundimo, todėl neprašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovei nebuvo žinoma sprendimo paskelbimo data, todėl ji nedalyvavo sprendimo skelbime. Jai nebuvo išsiųstas sprendimas elektroniniu paštu. Atsakovei sprendimas buvo įteiktas, jai pačiai 2022 m. lapkričio 23 d. atvykus į teismą, pasidomėti, ar nebuvo byloje priimtas sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovės L. J. apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas įvertinęs, kad sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 17 d., apeliacinis skundas paduotas pasibaigus apskundimo terminui, atsakovė neprašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, padarė išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė L. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atsakovės L. J. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-2571-339/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Apeliantė su teismo sprendimu susipažino, kai jai 2022 m. lapkričio 23 d. atvykus į teismą buvo įteiktas sprendimas pasirašytinai, todėl tik nuo šios dienos laikoma, kad apeliantė susipažino su teismo sprendimu. Nors byloje buvo informacija apie apeliantės gyvenamąją vietą, elektroninį paštą, telefono numerį ir teismas yra atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, tačiau apeliantė jokios informacijos apie teismo priimtą sprendimą negavo. Apeliantė nei Elektroninių paslaugų portalu, nei valstybinėmis elektroninėmis paslaugomis nesinaudoja.

6.2. Teismas siuntė apeliantei sprendimą paštu, tačiau apeliantė siųsto sprendimo negavo, todėl vadovaujantis teismų praktika suformuota kasacinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, šis dokumentų įteikimo būdas yra subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.). Teismas nepasinaudojo apeliantei įteikti sprendimo CPK 117 straipsnio 1 dalyje ir CPK 127 straipsnyje numatytais būdais. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantė nėra praradusi teisės apskųsti teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti

9. Apeliantė teigia, kad teismo išsiųstas paštu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimas jai nebuvo įteiktas, todėl apeliantei terminas apskųsti teismo sprendimą prasidėjo tik jį įteikus pasirašytinai teisme, t. y. 2022 m. lapkričio 23 d.

10. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas (CPK 307 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kurių 1 straipsnyje pažymėta, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

14. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d., terminas apeliaciniams skundui paduoti suėjo 2022 m. lapkričio 17 d. Teismas 2022 m. spalio 17 d. lydraščiu išsiuntė apeliantei, sprendimo kopiją. 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo kopija teisme pasirašytinai įteikta apeliantei. Apeliantės apeliacinis skundas teisme gautas 2022 m. gruodžio 2 d. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji skundą padavė nepraleidus termino, kadangi jai apie priimtą teismo sprendimą tapo žinoma tik jį įteikus pasirašytinai 2022 m. lapkričio 23 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės apeliacinį skundą, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinis skundas paduotas pasibaigus apskundimo terminui ir, kad apeliantė neprašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, visiškai nevertino termino praleidimo priežasčių, nevertino, ar apeliantė buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar apeliantei buvo žinoma apie atidėtą teismo sprendimo paskelbimą, ar apeliantei buvo tinkamai išsiųstas ir įteiktas sprendimas per CPK 275 straipsnio 1 dalis nustatytą terminą, ar nebuvo padaryta teismo klaida dėl sprendimo tinkamo įteikimo apeliantei. Nors CPK 307 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos terminas apeliaciniam skundui paduoti ir formaliai vertinant apeliantė šį terminą praleido ir neprašo atnaujinti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, tačiau formalus pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą, visiškai neįvertinant galimas termino praleidimo priežastis, neatitinka protingos interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad CPK 78 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į šią teisės normą, net nesant apeliantės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas gali pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise ir savo iniciatyva įvertinti termino praleidimo priežastis, o nustatęs, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, šį terminą atnaujinti. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis. ) Šiuo atveju yra pagrindo spręsti, kad teismas per daug formaliai vertino konkrečią situaciją. Pažymėtina, kad formalus pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą, neįvertinus visų praleisto termino skundui paduoti priežasčių, tikėtina apeliantei suvaržė galimybę ginti galimai pažeistas jos teises.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vien formaliais pagrindais atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, nevertinęs termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių, netinkamai taikė CPK 78 straipsnio 1 dalies ir 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką. Teismas atsisakydamas priimti apeliacinį skundą pažeidė procesines teisės normas, netinkamai jas pritaikė, todėl dėl šio pažeidimo galėjo būti priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovės L. J. atskirojo skundo dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti atsakovei.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė