Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) E. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos skyriuje dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, suinteresuotas asmuo UAB U. bankas (M. bankas), išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) civilinėje metrikacijoje (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie E. Š. ir G. Š. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl G. Š. kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakovu ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2024 m. balandžio 8 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui – įpareigoti sutuoktinį G. Š. gyventi skyriumi nuo sutuoktinės E. Š. – išsikraustyti iš namo, adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme ieškovė nurodo, kad viena pagrindinių šalių nesutarimo priežasčių – atsakovo priklausomybė alkoholiui ir smurtas. 2023-11-02 atsakovas, būdamas neblaivus, vaikų akivaizdoje, smurtavo prieš ieškovę, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai ir ieškovei buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Pasibaigus nustatytam 15 d. terminui, atsakovui grįžus į bendrus namus, pastarasis ir toliau vaikų akivaizdoje vartojo alkoholį bei smurtavo, atsisakė išsikraustyti bei nutraukti santuoką. Siekdama užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą ir teisę į saugią ir ramią aplinką, ieškovė su vaikais laikinai išsikraustė pas savo tėvą, kur itin mažame gyvenamo būsto plote gyvena iki šiol. Ieškovė priversta viena išlaikyti namą: mokėti mokesčius, paskolą, draudimą, nors name su vaikais gyventi negali. Ten, kur dabar gyvena, yra sudėtinga vaikams siekti gerų mokymosi rezultatų, užtikrinti vaikams geras gyvenimo sąlygas, nes būstas labai mažas. O tuo tarpu atsakovas, gyvendamas šalims priklausančiame name, nevykdo ir savo kaip tėvo pareigų – ne tik neišlaiko vaikų, neprisideda prie jų poreikių tenkinimo, tačiau traumuoja ir žaloja vaikų emocinę sveikatą savo elgesiu ir vedamu amoraliu gyvenimo būdu. Be to, atsakovas vienas gyvena name, prie kurio išlaikymo ne tik, kad neprisideda, tačiau jame girtuokliauja ir turto neprižiūri bei jį apleido, o vaikai priversti glaustis mažame būste, neturėti gerų mokymosi ir gyvenimo sąlygų ir pan., kas neatitinka vaikų interesų prioriteto principo. Ieškovė bijo grįžti su vaikais į namus, nes atsakovas prieš ją tiek psichologiškai, tiek fiziškai smurtauja, todėl ji nenori traumuoti vaikų. Be to, atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio ir niekur nedirba, o ieškovė priversta viena išlaikyti namą (mokėti paskolą, mokesčius, draudimą tam, kad susidarę skoliniai įsipareigojimai nebūtų išieškomi iš turto), nors ir negyvena jame, o nuomotis kito būsto ieškovė neturi finansinių galimybių, nes atsakovas šiai dienai neskiria lėšų net vaikų išlaikymui, t. y. nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl ieškovė siekia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir užtikrinta galimybė vaikams grįžti į saugius namus.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. 2024 m. balandžio 22 d. teisme gauti ieškovės papildomi įrodymai dėl prašymo įpareigoti sutuoktinį G. Š. išsikraustyti iš namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog atsakovas vartoja alkoholį, dėl šių priežasčių jam atimtas vairuotojo pažymėjimas. Ieškovė pateikė duomenis, jos teigimu, patvirtinančius, kad visus mokesčius už namą moka viena ieškovė (įmokos už būsto (namo) paskolą, privalomąjį būsto draudimą ir atliktą įmoką ir pan.), nors ji pati su vaikais glaudžiasi pas tėvą bute. Ieškovė taip pat pateikė papildomus įrodymus, jos teigimu, patvirtinančius atsakovo smurto protrūkius (foto nuotraukos – kad atsakovas vaikų akivaizdoje išlaužė namo duris).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

6. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju nustatė, kad 2023 m. lapkričio 2 d. E. Š. buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (b. l. 34). Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ir prašymo teikimo momentu (2024 m. balandžio mėnesį) yra reali grėsmė ieškovei (jos vaikams) dėl atsakovo veiksmų.

7. Teismo vertinimu, ieškovė savo prašymą iškeldinti atsakovą iš šeimos gyvenamosios vietos grindė atsakovo girtavimu ir agresyvumu, nors iš byloje esančio ieškovei skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio matyti, kad jis buvo išduotas 2023 m. lapkričio 2 d., todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti agresyvų atsakovo elgesį šio prašymo pateikimo metu, nes daugiau jokių duomenų apie atsakovo smurtavimą prieš ieškovę byloje nėra.

8. Teismas įvertinęs ieškovės į bylą pateiktas foto nuotraukos su sulaužytomis durimis, nustatė, kad minėtos foto nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad tai atsakovo fizinio smurto išraiškos rezultatas, bei tai, kad šios durys yra būtent name, adresu (duomenys neskelbtini), kad durų apgadinimus padarė būtent atsakovas. Atkreipė ieškovės dėmesį, kad esant tiek psichologiniam, tiek ir fiziniam sutuoktinio smurtui, ji turi teisę kreiptis į policiją su pareiškimu, kurio pagrindu būtų atliekamas atitinkamas tyrimas neteisėtų veiksmų aplinkybėms išsiaiškinti, tyrimo metu, nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, būtų taikomos atitinkamos poveikio priemonės, užkertančios kelią žalai atsirasti, ribojančios galimybę daryti neteisėtus veiksmus, drausminančios atsakovą.

9. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, susijusias su ieškovės atliekamais mokėjimais kredito įstaigai pagal suteiktą būsto kreditą, neįrodančias reikalingumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti analizuojamos ir vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.

10. Teismas pažymėjo, kad dėl to, jog atsakovas nevykdo prievolės vaikams – neteikia 2024 m. kovo 7 d. teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo – ieškovė turi teisę kreiptis į antstolį ir pradėti priverstinį išlaikymo išieškojimą.

11. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas, todėl jo netenkino, nes ieškovė neįrodė reikalingumo taikyti byloje šias laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir tenkinti ieškovės E. Š. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą (sutuoktinį) G. Š. gyventi skyriumi nuo sutuoktinės E. Š. — išsikraustyti iš namo adresu (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir netinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei pažeidė nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo atveju byloje egzistuoja visos sąlygos, kad pirmosios instancijos teismas galėtų taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą priemonę, tačiau to nepadarė galimai todėl, kad netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo geriausių vaiko interesų prioriteto principu bei teisėtais ieškovės interesais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių;

12.2. byloje pirmosios instancijos teismas kiekvieną įrodymą nagrinėjo ir dėl jo nutartyje pasisakė, bei atitinkamas išvadas padarė įrodymus vertinant ne visus kartu, o juos vertindamas individualiai ir galimai neobjektyviai. Tai yra, teismas nepadarė pagrįstos išvados, kad byloje apeliantės pateikti įrodymai patvirtina atsakovo smurtavimą ir priklausomybę nuo alkoholio bei tai, kad dėl atsakovo veiksmų kenčia apeliantės neturtiniai interesai - emocinė ir fizinė sveikata, taip pat turtiniai interesai - apeliantė negali gyventi name, už kurio išlaikymą moka pilnai, bet svarbiausia - dėl atsakovo veiksmų apeliantės atžvilgiu nukenčia nepilnamečių šalių vaikų interesai gyventi saugioje ir tinkamą vaikų raidą užtikrinančioje aplinkoje;

12.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad smurto atvejis, dėl kurio buvo išduotas orderis gyventi skyriumi, buvo pakankamai seniai - 2023-11-02, todėl šis epizodas nesuteikia pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys prašymo pateikimo metu yra toks pat. Teismas nevertino aplinkybės, kad po minėto smurto epizodo apeliantė su vaikais iš namo išsikėlė dėl pagrįstos baimės patirti smurtą savo atžvilgiu eilinį sykį arba nesiėmus priemonių, galimai tokius veiksmus nesutrukdant atsakovui atlikti vaikų atžvilgiu. Teismas taip pat tinkamai neįvertino ir įrodymų, patvirtinančių atsakovo priklausomybę, taip pat, kad atsakovas yra linkęs pažeidinėti teisės aktus ir viešąją tvarką, smurtauti (netgi sugebant sulaužyti namo duris), o viso to pasekoje pasiūlė apeliantei su vaikais galimai toliau gyventi su atsakovu, laukiant jo pasikartojančio smurto epizodo ir kviesti policiją;

12.4. Apeliantė atskiruoju skundu atkreipia dėmesį į tai, kad prie bylos galimai nėra tinkamai suteikta prieiga išvadą teikiančiai institucijai - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - Skyrius). Paaiškina, kad nors byloje Skyrius yra įtrauktas kaip išvadą teikianti institucija, tačiau Skyrius iki nutartyje (2024-04-19 pateikti teismui atsiliepimą dėl apeliantės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) nurodytos datos ir vėliau iki nutarties priėmimo Skyriaus atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Apeliantės atstovė po nutarties priėmimo raštu kreipėsi į Skyrių, o Skyriaus atstovė telefonu informavo, kad nėra suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, todėl Skyriui nėra galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Dėl šios priežasties nutartis priimta neturint Skyriaus atsiliepimo (nuomonės) dėl apeliantės prašymo.

13. Atsakovas G. Š. atsiliepimu į apeliantės (ieškovės) E. Š. atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas nesutinka su atskiruoju skundu ir su atskirajame skunde išdėstytais faktais, aplinkybėmis ir motyvais. Atskirame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės, tie patys faktai bei įrodymai, kuriais apeliantė grindžia savo ieškinį, prašydama teismo realiai jai priteisti visą jų santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą;

13.2. Teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinio dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Taip pat pagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo momentu yra reali grėsmė jai ar vaikams dėl jo veiksmų, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti jo agresyvų elgesį prašymo pateikimo metu;

13.3. Atsakovas teigia, kad apeliantė tiek ieškinyje, tiek atskirame skunde apkalba jį. Apeliantė sąmoningai su vaikais išsikėlė iš jų bendro namo, kad, neva, su juo pavojinga kartu gyventi. Ji stengiasi pateikti sutuoktinį kaip nepataisomą girtuoklį, smurtautoją ir pan. Apeliantė tuo tendencingai siekia atimti iš atsakovo viską - stogą virš galvos, visą santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo esmės

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis bei nustatęs, jog ieškovė nepagrindė reikalingumo taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę, ieškovės prašymo netenkino.

17. Apeliantė (ieškovė) savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais faktais bei įrodymais, kuriuos nurodė ieškinyje bei jame grindė suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

19. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

20. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.

21. Aukščiau paminėtų priemonių taikymo pagrindas turėtų būti būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-797-730/2019, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-655-1092/2019, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir nepilnamečių vaikų. Tokį sprendimą pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, jog ieškovė nepagrindė poreikio įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi, t. y. nepagrindė realios grėsmės, kad nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jos ar nepilnamečių vaikų teisės bei teisėti interesai. Byloje teikti ieškovės pinigų pervedimo atsakovui į sąskaitą mokėjimo nurodymai, 2023-11-02 išduotas orderis atsakovui gyventi skyrium, durų fotonuotraukos nepagrindžia realios grėsmės ir nesudaro pagrindo įpareigoti vieną iš sutuoktinių gyventi skyriumi. Tokios priemonės taikymas atsakovo atžvilgiu neproporcingai varžytų jo teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, ir būtų per griežta susiklosčiusioje situacijoje. Pritartina tokioms pirmos instancijos teismo išvadoms, kaip atitinkančioms teismų formuojamą praktiką aiškinant ir taikant aptariamą išimtinę laikinąją apsaugos priemonę - sutuoktinio įpareigojimą gyventi skyrium.

23. Matyti, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais - jos atžvilgiu naudotu psichologiniu ir fiziniu smurtu, alkoholio vartojimu, taip pat neprisidėjimu prie būsto kredito ir mokesčių mokėjimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė šeimos santykių bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su abiem savo tėvais, neišnagrinėjus bylos iš esmės (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo klausimą, privalo atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei aplinkybę, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju - ieškovei), prašančiam taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).

25. Apeliantė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia teiginiais, kad patiria iš atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau konkrečiai kokio pobūdžio smurtą ieškovė iš atsakovo patiria, neįvardija. Pirmos instancijos teismas pagrįstai argumentavo, kad byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matomos sulaužytos durys, nepagrindžia ieškovės nurodytų motyvų dėl atsakovo netinkamo elgesio prašymo nagrinėjamu momentu. Nors ieškovė nurodo, kad viena moka mokesčius ir būsto kreditą, tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokios aplinkybės nesusijusios su atsakovo veiksmų pavojingumu ir realia grėsme ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams. Apeliantės pateiktas 2023-01-15 administracinio nusižengimo protokolas įrodo atsakovo padarytą administracinį nusižengimą tuo laikotarpiu buvus neblaiviam, tačiau toks pavienis daugiau kaip prieš metus buvęs atvejis negali būti laikomas objektyviu įrodymu, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui ir jo įtakoje linkęs smurtauti.

26. Apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl apeliantės prašymo pagrįstumo ir vertinant prašymo pateikimo laiką. Apeliantė kartu su ieškiniu prašė pritaikyti vieną laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, ir Šiaulių aplinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartimi tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Apeliantė teikdama po mėnesio nuo ieškinio padavimo dienos prašymą dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, iš esmės jį pagrindė tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti ieškinyje. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių iškilusią realią būtinybę taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones po ieškinio teismui padavimo. Byloje nėra duomenų apie apeliantės patirtus kokius nors sveikatos sužalojimus, apeliantė net nekonkretizuoja, kokio pobūdžio tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą patiria iš savo sutuoktinio po prasidėjusio santuokos nutraukimo proceso. Pažymėtina, kad teikti duomenys patvirtina, kad proceso šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau tai savaime neįrodo ieškovės prašymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl atsakovo veiksmų ar elgesio ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams, jiems gyvenant kartu, kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaikų ar ieškovės interesams. Ieškovė, siekdama įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo jos ir vaikų, nepateikė aktualių šiam klausimui nagrinėti, patikimų ir objektyvių duomenų apie sutuoktinio netinkamą elgesį, kuris būtų pakankamu pagrindu taikyti išimtinę laikinąją apsaugos priemonę šeimos santykių byloje.

27. Pripažintina, kad vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, nepilnamečių vaikų emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, tačiau vien tik aplinkybė, kad teisme yra sprendžiamas ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo (bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo), šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių konfliktai ir tarpusavio santykiai yra tokio pobūdžio, kurie pateisintų išskirtinės ir ypatingai varžančios laikinosios apsaugos priemonės taikymą atsakovo atžvilgiu. Aktualiu laikotarpiu (iki skundžiamos nutarties priėmimo) byloje buvę faktiniai duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis, ar kad vaikų bendravimas su atsakovu neatitinka vaikų interesų, kelia jiems socialinę ir fizinę grėsmę. Todėl darytina išvada, kad ieškovės prašymas taikyti naują laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium bei išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo atmestas pagrįstai, net ir nesant preliminarios Vaiko teisių apaugos institucijos išvados nagrinėjamu klausimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tiek apeliantė (ieškovė), tiek atsakovas nepateikė prašymų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą nesprendžiamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.