Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-541-415/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-09
Bylos Nr.: eA-541-415/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02264-2022-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „UHB Service“
Atsakovas: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai

Administracinė byla Nr. eA-541-415/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02264-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 41. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „UHB Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „UHB Service“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „UHB Service“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo Nr. 69SV-214 (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. balandžio 26 d. Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69MPĮ-2071 (toliau – ir Patikrinimo aktas, Sandėlio patikrinimo aktas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Vykdydamas didmeninės prekybos džiovintais vaisiais ir riešutais veiklą, 2021 m. kovo 4 d. sudarė su Uzbekistano įmone OOO „Nateco Impex“ (toliau – ir eksportuotojas) prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SF-02 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas nupirko ir iš Uzbekistano ir 2021 m. gruodžio 21 d. importavo į Lietuvą 21 000 kg razinų, 2021 m. gruodžio 4 d. sertifikato Nr. 2021/12/04-2, partijos Nr. RR-12 (toliau – ir Produktas). 900 kg Produkto pareiškėjas 2022 m. sausio 20 d. pardavė UAB „UHB Food“, kuri tą patį kiekį Produkto 2022 m. sausio 20 d. pardavė Latvijos įmonei SIA „Futurus Food“.

2.2. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. balandžio 22 d. gavo iš Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema pavojaus pranešimą Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriose nustatytas ochratoksino A kiekis 68±20 mg/kg-ppm (toliau – ir Pranešimas, RASFF pranešimas). Pagal Europos Sąjungos teisės aktus didžiausia leistina ochratoksino A koncentracija maisto produktuose yra 10 mg/kg – ppm, todėl Pranešimo duomenimis, buvo viršyta leistina norma. Laboratoriniai tyrimai, kurių metu buvo nustatytas ochratoksino A kiekis razinose (toliau – ir Laboratoriniai tyrimai), buvo atlikti Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos institute „BIOR“ (Institute of Food Safety, Animal Health and Environment BIOR) (toliau – ir BIOR), Latvijoje.

2.3. Atsakovas 2022 m. balandžio 26 d. atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas) ir surašė Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69MPĮ-2071, kuriame konstatavo, kad Produkto sauga neatitinka teisės aktų reikalavimų ir įpareigojo pareiškėją per dvidešimties darbo dienų laikotarpį susigrąžinti nesaugų Produktą iš vartotojų; sunaikinti nesaugų Produktą bei pateikti Tarnybos Vilniaus departamentui tai įrodančius dokumentus; veiksmingai ir tiksliai informuoti nesaugios produkcijos gavėjus apie susigrąžinimo priežastį ir Tarnybos Vilniaus departamentui pateikti tai įrodančius dokumentus; per septynias dienas po Patikrinimo akto gavimo dienos suderinti su Tarnybos Vilniaus departamentu trūkumų šalinimo planą, kuriame turi būti nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, šiems pažeidimams pašalinti būtinos priemonės ir šių priemonių įgyvendinimo terminai.

2.4. Atsakovas Patikrinimo akte konstatavo, kad Produkto sauga neatitinka teisės aktų reikalavimų ir darė išvadą, kad nustatyta neatitiktis remdamasis tik Pranešimo duomenimis, jokio savarankiško tyrimo neatliko, Produkcijos netikrino, mėginių nepaėmė.

2.5. Atsakovas 2022 m. balandžio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui tiekti rinkai Produktą; įpareigojo pareiškėją susigrąžinti Produktą iš vartotojų; įpareigojo pareiškėją pašalinti Produktą iš rinkos ir įpareigojo pareiškėją sunaikinti Produktą.

2.6. 2022 m. gegužės 3 d. buvo sudarytas Trūkumų šalinimo planas (toliau – ir Planas), nustatant jame terminą arbitražinio mėginio suradimui (iki 2022 m. gegužės 15 d.), pakartotinio tyrimo atlikimui (iki 2022 m. gegužės 30 d.) ir utilizacijai po pakartotinių tyrimų gavimo, esant tokiam pačiam tyrimo rezultatui (iki 2022 m. birželio 7 d.). Tai patvirtina, kad pareiškėjas iš pat pradžių nesutiko su BIOR atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais ir siekė pakartotinio tyrimo, kuriam atlikti buvo būtinas atsarginis (arbitražinis) mėginys, paimtas tuo pačiu metu, kaip ir pirminis mėginys.

2.7. Pareiškėjas kreipėsi į atsakingas Latvijos institucijas, siekdamas gauti atsarginį mėginį pakartotiniam tyrimui, tačiau Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnyba informavo pareiškėją, kad atsarginis mėginys nebuvo paimtas dėl Latvijos įmonės atstovo sprendimo nereikalauti atsarginio mėginio, todėl pareiškėjas negalėjo realizuoti savo teisės į pakartotinį tyrimą.

2.8. Pareiškėjo įsitikinimu, Produktas yra saugus (nėra netinkamos kokybės). Šiuo atveju arba Laboratoriniai tyrimai buvo atlikti netinkamai, arba dėl tos Produkto dalies, kurioje buvo nustatytas padidintas ochratoksino A kiekis, yra kaltas pats pirkėjas (Latvijos įmonė), galimai neužtikrinęs tinkamų razinų laikymo sąlygų. Aplinkybę, kad Produktas yra tinkamos kokybės (saugus) ir jame nėra didesnio, nei leistinas ochratoksino A kiekio patvirtina eksportuotojo atlikti tyrimai bei 2021 m. gruodžio 4 d. Produkto kokybės sertifikatas Nr. 2021/12/04-2 (toliau – Kokybės sertifikatas).

Atsiliepimas

2.9. Atsakovas, siekdamas įvertinti Produkto saugumą ir taikyti pareiškėjui privalomus nurodymus, t. y. išimti iš rinkos ir sunaikinti ne tik tą Produkto dalį, kuria disponavo Latvijos įmonė, bet ir likusią dalį, kuri nieko bendro su Latvijos įmone neturi, t. y. 20 100 kg Produkto, privalėjo atlikti Produkto laboratorinį tyrimą, kadangi su laboratorinio tyrimo, kuriame pareiškėjas nedalyvavo, rezultatais pareiškėjas nesutiko, o galimybės juos peržiūrėti nėra, nes nėra paimtas atsarginis mėginys.

2.10. Pareiškėjui pritaikyti ribojimai nesudarius jam galimybės dalyvauti Produkto tyrime, kuris suteikia suinteresuotam asmeniui teisę pasinaudoti antra ekspertine išvada, kurią garantuoja 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/6255 (toliau – ir Reglamentas 2017/625) 36 straipsnis, Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 (toliau – ir Nurodymai) 4 punktas.

2.11. Atsakovas pažeidė Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. B1-322 redakcija, toliau – Taisyklės)), 56 punktą, įpareigojantį Tarnybos pareigūnus ūkio veiklos subjekto patikrinimo metu vadovautis Viešojo administravimo įstatymu, surinkti išsamią ir patikrinimui būtiną informaciją apie ūkio subjekto veiklą, jos atitiktį teisės aktų reikalavimams; patikrinti, ar surinkta informacija teisinga ir atitinka teisės aktų reikalavimus, būti objektyvius ir sąžiningus. Atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus, jo priimti sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, keliamų administracinio sprendimo turiniui.

2.12. Tai, kad gavus pavojaus pranešimą per RASFF sistemą turi būti atliekamas patikrinimas patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1363-624/2009 ir kt.).

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad jis, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jam priskirtą kompetenciją vykdydamas ir įgyvendindamas valstybinę maisto produktų kontrolę, nustatęs maisto saugos pažeidimus, turi teisę priimti atitinkamus ribojančio pobūdžio sprendimus.

5. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Laboratoriniai tyrimai buvo atlikti netinkamai, nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių duomenų.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atsakomybė ir kaltės klausimai Sprendimu dėl uždraudimo nėra nagrinėjami ar vertinami, o yra įvertinama rizika, kad atitinkamas produktas yra laikytinas nesaugiu. Be to, pagal Maisto įstatymo 12³ straipsnio 1 dalies 2 punktą maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad: maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodytų aplinkybių atsakovui neįrodė ir skunde teismui neįrodinėja, o ta aplinkybė, kad nebuvo paimtas atsarginis mėginys, nedaro jokios įtakos Latvijos patvirtintos laboratorijos išvadoms. Latvijos kompetentingų institucijų padarytų išvadų nepaneigia ir kokybės sertifikatas, nes tos pačios partijos skirtingose vietose užterštumo lygiai gali būti skirtingi, o Sprendimas dėl uždraudimo priimtas siekiant apsaugoti ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Latvijos kompetentingos institucijos bei laboratorijos atliktu vertinimu jis neturi pagrindo abejoti, todėl vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 14 straipsnio 6 dalimi, galėjo preziumuoti, kad visa partija yra nesaugi.

8. Nors 2017 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 35 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į antrojo eksperto nuomonę, tačiau lygiagretus mėginys nebuvo paimtas dėl UAB „Futurus Food“ atstovo sprendimo neprašyti antrojo mėginio. Ši aplinkybė nedaro įtakos Sprendimui dėl uždraudimo, nes kompetentingoms institucijoms pareiga pasiūlyti paimti atsarginį mėginį yra nustatyta tik tam subjektui, iš kurio imamas mėginys, o ne visiems maisto grandinės dalyviams. Tai, kaip ūkio subjektai tarpusavyje valdo rizikas yra pačių ūkio subjektų reikalas, ir atsakovo priimamiems sprendimams įtakos neturi. Be to, net ir paėmus atsarginį mėginį tai savaime negarantuoja, kad bus gauti palankūs rezultatai, o esant prieštaringiems rezultatams atsakovui nebūtų užkirstas kelias priimti sprendimą dėl uždraudimo.

9. Atsakovas pažymėjo, kad neturėjo nei pagrindo, nei pareigos atlikti pakartotinius tyrimus. Vadovaujantis Reglamento (EB) 178/2002 14 straipsnio 6 dalimi nustačius, kad dalis produkcijos yra užteršta, preziumuojama, kad visa partija yra nesaugi, o pareiga tokią aplinkybę paneigti ar padaryti produktą saugiu tenka pareiškėjui. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika šiuo atveju yra neaktuali dėl nesutampančių faktinių bylų aplinkybių.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ochratoksinas A pasižymi kancerogeninėmis, teratogeninėmis ir imunosupresinėmis savybėmis, turi poveikį imuninei sistemai, dauginimosi funkcijai, įtakoja genų veiklą, todėl, norint apsaugoti žmones, yra nustatytos maksimalios leistinos šio mikotoksino koncentracijos, o viršijus normą toks produktas yra laikytinas nesaugiu ir turi būti šalinamas iš rinkos.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu bylos dalį pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „UHB Service“ reikalavimą panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. balandžio 26 d. Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69MPĮ-2071 nutraukė; kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „UHB Service“ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. birželio 1 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

12.1. Tarnyba 2022 m. balandžio 22 d. gavo iš Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema pavojaus pranešimą Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriose nustatytas ochratoksino A kiekis 68±20 mg/kg-ppm. 2022 m. balandžio 26 d. buvo surašytas didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktas. Patikrinimo akto 15 grafoje „Ar užtikrinamas atsekamumas?“ yra nurodyta: „Taip. Patikrinimo akto 16 grafoje „Ar maisto produktai laikomi pagal gamintojo nurodytas laikymo sąlygas?“ yra nurodyta: „Netikrinta. Likučio sandėlyje nerasta“. Patikrinimo akto 18 grafoje „Ar maisto produktu sauga atitinka teisės aktų reikalavimus?“ nurodyta: „Ne. 2022.04.22 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo iš Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema PAVOJAUS pranešimu Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriose nustatytas Ochratoksino A kiekis (68±20 mg/kg-ppm). Laboratoriniai tyrimai atlikti institute of Food Safety, Animal Health and Environment BIOR, Latvija. Eksportuotojas „Nateco lmpex“ LLC, Uzbekistan, Namangam, 4 mikroraion 7A. Importuotoja UAB „UHB SERVICE“, Plento g. 92, Širvintos.“. Patikrinimo akto 19 grafoje „Ar maisto produktu kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus?“ nurodyta: „Netikrinta. 2022.04.22 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo iš Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema PAVOJAUS pranešimu Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriose nustatytas Ochratoksino A kiekis (68±20 mg/kg-ppm). Laboratoriniai tyrimai atlikti institute of Food Safety, Animal Health and Environment BIOR, Latvija. Eksportuotojas „Nateco lmpex“ LLC, Uzbekistan, Namangam, 4 mikroraion 7A. Importuotoja UAB „UHB SERVICE“, Plento g. 92, Širvintos.“. Patikrinimo akto dalyje „Išvados ir nurodymai“ be kita ko yra nurodyta: „Nustatyta neatitiktis: 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtu teisės aktu bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnyba ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p.1) 4 skirsnis, 14 straipsnis, 1 dalis, 2 dalis, b punktas a punktas, Lietuvos Respublikos maisto įstatymas 2 skirsnis, 4 straipsnis, 1 dalis, 2 dalis, 1 punktas.

12.2. Tarnybos Vilniaus departamentas įpareigojo pareiškėją: „20 darbo dienų laikotarpyje susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų; sunaikinti nesaugų produktą bei pateikti VMVT Vilniaus departamentui tai įrodančius dokumentus; veiksmingai ir tiksliai informuoti nesaugios produkcijos gavėjus apie susigrąžinimo priežastį ir VMVT Vilniaus departamentui pateikti apie tai įrodančius dokumentus; per 7 darbo dienas po patikrinimo akto įteikimo dienos su VMVT Vilniaus departamentu suderinti trukumu šalinimo planą, kuriame turi būti nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, šiems pažeidimams pašalinti būtinos priemonės ir šių priemonių įgyvendinimo terminai. Terminai neturėtų viršyti 30 darbo dienų laikotarpio. Ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po trukumu šalinimo plane nurodytų priemonių įgyvendinimo ar Patikrinimo akte nurodyto termino trukumams pašalinti pabaigos raštu ar elektroninėmis priemonėmis informuoti VMVT Vilniaus departamentą.“.

12.3. 2022 m. balandžio 26 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 69SV-214 Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. balandžio 26 d. surašytu Didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktu Nr. 69MPI-2071 ir Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema gautu pavojaus pranešimu Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriuose nustatytas Ochratoksino A kiekis (68±20 mg/kg-ppm), buvo nustatyta, jog šis produktas yra nesaugus ir neatitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 1882/2006 priedo 2 dalies įtvirtintų saugos reikalavimų. Sprendimu vadovaujantis 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) 138 straipsniu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ir 121 straipsniu, Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo 20.1, 20.2, 20.3, 20.4 papunkčiais buvo nuspręsta: uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą; įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų; įpareigoti ūkio subjektą pašalinti nesaugų produktą iš rinkos; įpareigoti ūkio subjektą sunaikinti nesaugų produktą.

13. Teismas iš Sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo turinio nustatė, kad jis priimtas vadovaujantis Sandėlio patikrinimo aktu ir Pranešimu, gautu iš Latvijos atsakingos institucijos per RASFF sistemą. Teismas vertino, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybės ginčyti sandėlio patikrinimo aktą, pagal savo turinį šis dokumentas galėtų būti priskirtas prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 patvirtinto produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nurodytos „subjekto veiklos patikrinimo medžiagos“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad Patikrinimo aktas laikytinas procedūriniu (tarpiniu) dokumentu, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, dėl tokio dokumento teisėtumo prasidėjęs ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme ir ši bylos dalis nutrauktina.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nepagrįstai netyrė Produkto ir vadovavosi prezumpcija, jog visa partija yra nesaugi. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Tarnybos Vilniaus departamentas, atlikdamas tyrimą rėmėsi oficialiu 2012 m. balandžio 22 d. Europos Komisijos Skubiu pranešimu Nr. 2022.2343, kuriame nurodyta, kad pagal atliktus laboratorinius tyrimus (Tyrimų protokolas Nr. PV-2022-P-361946.01) razinose, partijos Nr. RR-12, kilmės šalis Uzbekistanas, tiekėjas UAB „UHB food“ mažmenininkas Futurus Food SIA, buvo nustatytas ochratoksino A kiekis 68±20 mg/kg-ppm. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog šis pranešimas buvo gautas per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF), veikiančią per Skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, kuri vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu, skirta pranešti apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 yra nustatoma kaip tinklas. Jį sudaro valstybės narės, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba. Valstybės narės, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba, kiekviena atskirai, paskiria po kontaktinį punktą, kuris yra tinklo narys. Europos Komisija atsako už tinklo valdymą. RASFF veikia visose valstybėse narėse ir Europos Komisijoje veikiančiuose kontaktiniuose punktuose (kontaktiniai asmenys), per kuriuos vyksta informacijos mainai apie bet kokį pavojų sveikatai. Tai yra visą parą veikianti paslauga, leidžianti siųsti ir gauti skubius pranešimus apie nesaugų maistą ir pašarus, taip pat atsakyti į juos per trumpiausią įmanomą laiką. RASFF, aptikus sveikatai kilusį pavojų, leidžia skubiai ir veiksmingai keistis informacija tarp Europos Komisijos, valstybių narių, maisto ir pašarų kontrolės institucijų ir organizacijų. Taigi, šalys gali greitai ir koordinuotai veikti siekdamos išvengti maisto saugos pavojaus prieš jam padarant žalą vartotojams. Tarnyba, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu, yra oficiali Lietuvos institucija, paskirta dalyvauti RASFF tinklo veikloje.

15. Teismo vertinimu, Tarnyba per RASFF sistemą gavusi Pranešimą dėl ochratoksino A kiekio 68±20 mg/kg-ppm razinose, prie kurio buvo pridėtas tyrimų protokolas, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, jog jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi, teisėtai ir pagrįstai visą šios produkcijos partiją laikė nesaugia. Tarnybai, nekilus abejonių dėl Produkto nesaugumo, nekilo ir pareiga atlikti papildomą Produkcijos partijos įvertinimą ar atlikti papildomus laboratorinius tyrimus, juolab, kad, kaip matyti iš Sandėlio patikrinimo akto 16 punkto, likučio sandėlyje nerasta.

16. Pareiškėjo argumentus, jog Tarnybai turėjo kilti abejonių dėl Produkto nesaugumo, nes eksportuotojas (Uzbekistano įmonė) pateikė produkcijos kokybės sertifikatą, teismas atmetė nurodęs, kad šis sertifikatas išduotas 2021 m. gruodžio 4 d., t. y. prieš produkcijos importavimą į Lietuvą, todėl galėjo atspindėti tik tuo metu buvusią situaciją, kuri galėjo pasikeisti, ypač kalbant apie ochratoksiną A, kuris buitinėje kalboje žinomas kaip pelėsis, ir kurio atsiradimą gali nulemti netinkamas produkcijos transportavimas ir (ar) laikymas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022 ir joje suformuota praktika.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra klausimas, kokiu būdu ar kokiomis priemonėmis ginčo atveju, atsižvelgiant į produkcijos tipą ir nustatytą kenksmingą medžiagą, pareiškėjas galėtų ir (ar) turėtų įrodinėti produkcijos saugumą, o tik tai, kad Tarnyba, gavusi RASFF pranešimą turėjo teisę pasinaudoti Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta prezumpcija, nes Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo įrodęs priešingai.

18. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Tarnyba Sprendimu uždraudė tiekti rinkai nesaugų Produktą, kadangi Produktas neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Tarnyba Sprendimu įpareigojo pareiškėją pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pradėjo kelti abejones dėl to, ar buvo patikrintos būtent pareiškėjo Latvijos įmonei parduotos razinos, tačiau jis nesikreipė nei į tikrinimą atlikusią Latvijos tarnybą, nei į pareiškėjo verslo partnerį dėl informacijos pateikimo, todėl teismas tokias abejones laikė pareiškėjo gynybine pozicija, siekiant išvengti neigiamų padarinių. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, jog pareiškėjas nupirko ir į Lietuvą importavo 21 toną razinų iš Ubekistano, partijos Nr. PR-12, kurių dalį (900 kg) pardavė UAB „UHB Foods“, kuri šį kiekį pardavė Latvijos įmonei SIA „Futurus Food“, savo skunde nurodė ir pats pareiškėjas (skundo 3-4 punktai). Šis partijos numeris nurodomas ir RASFF pranešime, todėl teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti, kad Latvijos kompetentingos institucijos tikrintos ir Sprendime nurodytos produkcijos partija yra ta pati.

20. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl antrojo produkcijos mėginio, teismas nurodė, kad Sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo teisėtumui ir pagrįstumui antrojo mėginio (ne)buvimas nėra nei privalomas, nei teisiškai reikšmingas. Reglamento (ES) 2017/625 35 straipsnyje nustatyta, jog kompetentingos institucijos užtikrina, kad veiklos vykdytojai, kurių gyvūnams ar prekėms taikomi mėginių ėmimo, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų reikalavimai vykdant oficialią kontrolę, turėtų teisę savo lėšomis prašyti antrojo eksperto nuomonės. Prireikus, kai tikslinga ir techniškai įmanoma, visų pirma atsižvelgdamos į pavojaus paplitimą ir pasiskirstymą tarp gyvūnų ar prekių, į mėginių ar prekių gendamumą ir į turimo substrato kiekį, kompetentingos institucijos, imdamos mėginius ir jei to prašo veiklos vykdytojas, užtikrina, kad paimtas kiekis būtų pakankamas, kad būtų galima prašyti antrojo eksperto nuomonės ir atlikti 3 dalyje nurodytą peržiūrą, jei to prireiktų. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antrojo mėginio paėmimas atliekamas tik tikrinamajam subjektui prašant. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Latvijos įmonė SIA „Futurus Food“ nepasinaudojo savo teise ir mėginio ėmimo metu neprašė antrojo mėginio. Teismo vertinimu, pareiškėjui manant, kad dėl tokio jo verslo partnerio neveikimo jam kilo neigiami padariniai, jis gali pareikšti reikalavimus savo verslo partneriui, tačiau toks SIA „Futurus Foods“ nepasinaudojimas jai suteikta teise negali sukurti papildomų pareigų Tarnybai.

21. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ginčijamą Sprendimą priėmė įstatymų įgaliota kompetentinga institucija, jis priimtas nustačius faktinę aplinkybę, kad produkcijoje buvo rastas ochratoksino A kiekis 68±20 mg/kg-ppm, Sprendime nurodytas nustatyto pažeidimo teisinis reglamentavimas, Sprendimas pagrįstas tyrimo metu surinkta informacija bei dokumentais, todėl laikytina, kad jis priimtas tinkamai ištyrus reikšmingas aplinkybes bei teisingai pritaikius teisės normas, ir jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

23.1. Teismas nepagrįstai Patikrinimo aktą priskyrė procedūriniams (tarpiniams) dokumentams. Minėto akto turinys, t. y., tai yra tai, kad jame konstatuota, jog Produkto sauga neatitinka teisės aktų reikalavimų ir nustatyta neatitiktis ir pareiškėjui nustatytos privalomos vykdyti pareigos patvirtina, kad šis dokumentas turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai ir gali būti ginčo dalyku teisme.

23.2. Ochratoksinas A, jeigu ir buvo nustatytas Produkto dalyje, kuria disponavo Latvijos įmonė, galėjo susidaryti būtent dėl Latvijos įmonės netinkamo Produkto dalies transportavimo ir (ar) laikymo ir tai neturėjo įtakos likusios Produkto dalies (20 100 kg.) kokybei. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad BIOR tyrimas atliktas būtent tų razinų, kurias Latvijos įmonė pirko iš pareiškėjo.

Šalies argumentai

23.3. Pareiškėjui nesutinkant su BIOR tyrimų rezultatais ir nesant galimybės ištirti arbitražinio mėginio, atsakovas, gavęs Pranešimą, negalėjo nustatyti, kad visas Produktas užterštas neleistinu kiekiu Ochratoksinu A ir negalėjo priimti sprendimo dėl Produkto tiekimo rinkai uždraudimo, o turėjo laikinai sustabdyti Produkto tiekimą rinkai ir atlikti tyrimą siekiant nustatyti, ar Produktas saugus ir tik po to priimti galutinį sprendimą. Tokį aiškinimą pagrindžia Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalis, kuriame kalbama apie prielaidą, kuri gali būti patvirtinta ar paneigta atlikus išsamų tyrimą, ir Aprašo nuostatos. Apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas (Aprašo 5, 16, 17, 19, 20 punktai) leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, gavęs RASFF sistema pranešimą, turėjo priimti Aprašo 5.1. punkte numatytą sprendimą dėl produkto tiekimo rinkai laikino sustabdymo. Sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo priimamas, kai nustatoma, kad produktas nesaugus, o sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai laikino sustabdymo – kai pagrįstai įtariama, kad produktas nesaugus ir reikalingi papildomi tyrimo veiksmai, tokiam įtarimui patvirtinti / paneigti, tik po tokių veiksmų atlikimo yra priimamas sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo (jeigu nustatoma, kad produktas nesaugus) / sprendimas dėl leidimo tiekti produktą rinkai (jeigu nustatoma, kad produktas saugus).

23.4. Pareiškėjas laikosi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos, kad atsakovas pažeidė Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. B1-322 redakcija) 56 punktą, įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus, jo priimti sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, keliamų administracinio sprendimo turiniui.

23.5. Teismas ištyrė ir įvertino ne visus į bylą pateiktus įrodymus, t. y. nevertino pareiškėjo susigrąžintos Produkto dalies 2022 m. rugpjūčio 29 d. atlikto tyrimo rezultatų, kurie rodo, kad ochratoksino A kiekis Produkte neviršija leistino. Pareiškėjas ne kartą prašė atsakovo, kad jis atliktų susigrąžintos Produkto dalies tyrimus, sutiko apmokėti tyrimo išlaidas, kad nekiltų ginčo dėl atlikto tyrimo rezultatų, tačiau atsakovas tiek iki teismo, tiek teisme kategoriškai atsisakė tą daryti argumentuodamas tuo, kad tai negali turėti įtakos Sprendimo teisėtumui, kadangi vis tiek išlieka galimybė, jog ochratoksino A kiekis galėtų būti viršytas toje Produkto dalyje, kuri nebūtų paimta tirti, dėl netolygaus pasiskirstymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neturi jokios galimybės apsiginti, įrodant, kad Produktas saugus, kas nėra nei adekvatu esamoje situacijoje, nei proporcinga ir teisinga, nes vadovaujantis tokia atsakovo logika, iš rinkos reikėtų šalinti absoliučiai visą maistą (jo produktus), nes teoriškai, net ir atlikus jo tyrimus, vis tiek išliktų tikimybė, jog toje dalyje, kuri nebuvo paimta tirti, maistas galėtų būti nesaugus.

23.6. Apie Pranešimą RASFF sistemoje pareiškėjas buvo informuotas, Patikrinimo aktas ir Sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo priimti 2022 m. balandžio 25 d., t. y. vieną ir tą pačią dieną, todėl pareiškėjas neturėjo jokios galimybės įrodyti Produkto saugumą. Tai dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste turėjo būti priimtas visiškai kitos rūšies sprendimas, t. y. ne sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo, bet sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai laikino sustabdymo, kuriam priimti pakako ir prielaidos apie Produkto saugos neatitiktį, dar kitaip vadinamos – pagrįstu įtarimu ir tik eigoje, po atlikto išsamaus tyrimo galėjo būti priimamas atitinkamas sprendimas – dėl leidimo / uždraudimo tiekti rinkai produktą.

23.7. Tai, kad pranešimas RASFF sistema nėra pakankama priežastis priimti sprendimą dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo, rodo ir pats atsakovas, paviešinęs tokio turinio informaciją: „Kai valstybės narės praneša apie pavojų, susijusį su maistu ar pašarais, EK išsamiai patikrina informaciją ir jai pasitvirtinus, nedelsiant apie tai praneša kitų valstybių atsakingoms organizacijoms, kad jos galėtų patikrinti nurodytų partijų produktus savo rinkose“.

23.8. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl nesirėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I1363-624/2009 suformuota praktika, kuri neabejotinai aktuali ir nagrinėjamu atveju.

23.9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA250-502/2022, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, t. y. joje buvo tik sprendžiamas klausimas dėl baudos taikymo pagrįstumo, o ne ginčijamas sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo.

23.10. Atsakovui abejonių dėl BIOR rezultatų turėjo sukelti eksportuotojo prieš pat produkto importą atlikti tyrimai bei 2021m. gruodžio 4 d. Produkto kokybės sertifikatas Nr. 2021/12/04-2. Priešingai, nei konstatavo teismas, pareiškėjui nesutinkant su BIOR tyrimo, kuriame pareiškėjas nedalyvavo, rezultatais ir nesant arbitražinio (atsarginio) mėginio, atsakovui kilo pareiga atlikti papildomą Produkcijos partijos įvertinimą ar atlikti papildomus laboratorinius tyrimus, tam, kad galėtų konstatuoti, kad Produktas – nesaugus, ir priimti pareiškėjo atžvilgiu sprendimą dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo. Aplinkybė, kad tuo metu Produkto likučio sandėlyje nebuvo, jokios įtakos tam neturėjo, nes tą buvo galima padaryti pareiškėjui susigrąžinus Produktą /jo likutį, kas, nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

23.11. Pareiškėjui pritaikyti ribojimai nesudarius jam galimybės dalyvauti Produkto tyrime, nei pirminiame, nei pakartotiniame, kuris suteikia suinteresuotam asmeniui teisę pasinaudoti antra ekspertine išvada, kurią garantuoja 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/6255 36 straipsnis, Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 4 punktas.

Žemesnės instancijos teismas

23.12. Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų, neteisingai taikė teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, kuris naikintinas.

Atsiliepimas

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas nurodo pritariantis Vilniaus apygardos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kuriais remdamasis teismas nusprendė nutraukti bylos dalį.

26. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su Sprendimo neteisėtumu, yra paremti tik prielaidomis, pareiškėjas pats nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ochratoksinas A galėjo susidaryti būtent dėl Latvijos įmonės UAB ,,Futurus Food“ įsigytų 900 kg razinų netinkamo transportavimo ir/ar laikymo.

27. Atsakovo teigimu, pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnį maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba parašai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Taigi, ne Tarnybos, o pareiškėjo pareiga yra įrodyti, kad 900 kg razinų, kurias jis gavo po transportavimo proceso (būtent jo metu dažniausiai ir kyla rizika susidaryti Ochratoksinui A) iš Uzbekistano, buvo saugios ir kad jis pardavė Latvijos įmonei UAB ,,Futurus Food“ saugias razinas, kad tik dėl UAB ,,Futurus Food“ netinkamų transportavimo ir laikymo sąlygų susidarė razinose Ochartoksinas A. Šiuo atveju pareiškėjas tokių įrodymų į bylą nepateikė.

28. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjo pateiktas razinų kokybės sertifikatas Nr. 2021/12/04-2, išduotas 2021 m. gruodžio 4 d., t. y. iki produkcijos importavimo į Lietuvą, todėl atspindi tik tuo metu buvusią situaciją, kuri galėjo pasikeisti. Paties pareiškėjo užsakymu 2021 m. lapkričio 25 d. atliktas nesaugaus produkto (razinų) tyrimas yra atliktas jau po Sprendimo dėl produkto uždraudimo. Šio tyrimo rezultatų negalima prilyginti valstybiniam Latvijos kompetentingos institucijos atliktam laboratoriniam tyrimui, kadangi nėra žinoma, kaip pats pareiškėjas paėmė razinų mėginį jo paties užsakytam razinų laboratoriniam tyrimui.

29. Tarnybos teigimu, nei Tarnybai, nei pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, ar laboratorijos BIOR tyrimas atliktas būtent tų razinų, kurias Latvijos įmonė ,,Futurus Food“ pirko iš pareiškėjo. Pareiškėjo nupirktas ir importuotas iš Uzbekistano 21 toną razinų, kurių dalį (900 kg) pareiškėjas pardavė Latvijos įmonei UAB ,,Futurus Food“, partijos Nr. RR-12 (kaip nurodė pats pareiškėjas) ir galiojimo laikas – iki 01-06-2023 sutampa su nurodytais RASFF pranešime, todėl pareiškėjo keliamos abejonės, ar laboratorija BIOR ištyrė būtent jo parduotas Latvijos įmonei UAB ,,Futurus Food“ razinas yra niekuo nepagrįstos ir, teismo nuomone, yra tik pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti neigiamų padarinių. Dėl tokios informacijos gavimo pareiškėjas nesikreipė nei į tikrinimą atlikusią Latvijos tarnybą, nei į savo verslo partnerį.

30. Tarnyba nurodo neturinti prievolės siūlyti konkretaus maisto produkto tiekimo grandinėje kiekvienam maisto tvarkymo operatoriui, kuris disponavo šiuo produktu, paimti atsarginį mėginį produkto tyrimui. Reglamento (ES) 2017/625 35 straipsnyje nustatyta, jog kompetentingos institucijos užtikrina, jog veiklos vykdytojai, kurių gyvūnams ar prekėms taikomi mėginių ėmimo, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų reikalavimai vykdant oficialią kontrolę, turėtų teisę savo lėšomis prašyti antrojo eksperto nuomonės. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antrojo mėginio paėmimas atliekamas tik tikrinamajam subjektui prašant. UAB ,,Futurus Food“ antro mėginio paimti nepageidavo.

31. Tarnybos teigimu, RASFF sistema gauto pranešimo pagrindu buvo atliktas pareiškėjo patikrinimas, kuris užfiksuotas Patikrinimo akte, nustatytas dokumentų atsekamumas, kad būtent pareiškėjas pardavė netinkamas vartoti razinas Latvijos įmonei UAB ,,Futurus Food“. RASFF sistema gauto pranešimo ir Patikrinimo akto informacija visiškai leido Tarnybai nustatyti reikšmingas aplinkybes, būtinas Sprendimui dėl produkto uždraudimo priimti.

32. Atsakovo vertinimu, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktu Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalies aiškinimu, RASFF skubių pranešimų dėl nesaugaus produkto sistema nebetektų prasmės, nes kiekvienu atveju, net ir gavus patikimus laboratorinių tyrimų rezultatus ir atlikus įmonės patikrinimą, nustačius atsekamumą, kompetentingai tos šalies institucijai, kuri gavo RASFF pranešimą, tektų imti toje šalyje esančios nesaugaus produkto tiekimo grandinės kiekvieno ūkio subjekto turimo nesaugaus produkto mėginius ir daryti jų laboratorinius tyrimus, siekiant nustatyti to produkto dalies, esančios pas ūkio subjektą, saugumą. Tai būtų pernelyg didelė našta tos šalies kompetentingai institucijai, kuri dalyvauja RASFF tinklo veikloje. Turint omenyje, kad teršalo koncentracija skirtingose produkto vietose pasiskirsto netolygiai, absurdiška būtų reikalauti tirti produkto tos pačios partijos dalis atskirai, siekiant ištirti, kuri razina užteršta Ochratoksinu A, o kuri – ne, net ir pas tos pačios partijos razinas laikančius skirtingus ūkio subjektus.

33. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. I-1363-624/2009 pateikti išaiškinimai negali būti taikomi šioje byloje, kadangi administracinėje byloje Nr. I-1363-624/2009 buvo nagrinėjama išimtis dėl privalomų laboratorinių tyrimų atlikimo produktams iš Kinijos, remiantis 2008 m. gruodžio 9 d. Europos Komisijos sprendimu 2008/921/EB.

34. Tarnybai nekilus abejonių dėl Produkto (razinų) nesaugumo, nekilo ir pareiga atlikti papildomą Produkcijos partijos įvertinimą ar atlikti papildomus laboratorinius tyrimus.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 23.1 punkte, prieina prie išvados, kad jie nepagrįsti. Teisiniai padariniai pareiškėjui kyla individualaus administracinio akto – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo Nr. 69SV-214, o ne Patikrinimo akto, pagrindu. Patikrinimo akte teisės aktų nustatyta tvarka yra fiksuojamos ir įvertinamos faktinės aplinkybės. Patikrinimo akte nustatytos faktinės aplinkybės įvertinamos priimant individualų administracinį aktą, kuris ir yra ginčo dalykas administracinėje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Patikrinimo aktas procedūrinis (tarpiniu) dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, dėl tokio dokumento teisėtumo prasidėjęs ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme ir ši bylos dalis teisėtai nutraukta.

36. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalimi, maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

37. Pareiškėjo pateiktas razinų kokybės sertifikatas Nr. 2021/12/04-2 išduotas 2021 m. gruodžio 4 d., t. y. iki produkcijos importavimo į Lietuvą. Nurodyto sertifikato duomenys, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, patvirtina maisto produkto atitiktį maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimams jų importo metu, tačiau tolesniuose pareiškėjo verslo operacijų etapuose maisto produktų saugumo rodikliai objektyviai gali kisti dėl įvairių veiksnių. Nutarties 36 punkte nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad būtent pareiškėjas yra atsakingas už jo tiekiamo maisto produkto atitiktį maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimams po importo atliekamų verslo operacijų metu.

38. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 23.2, 23.3 ir 23.6 punktuose.

38.1. Pareiškėjo argumentai, kad ochratoksinas A, jeigu ir buvo nustatytas Produkto dalyje, kuria disponavo Latvijos įmonė, galėjo susidaryti būtent dėl Latvijos įmonės netinkamo Produkto dalies transportavimo ir (ar) laikymo ir tai neturėjo įtakos likusios Produkto dalies (20 100 kg.) kokybei, taip pat, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog BIOR tyrimas atliktas būtent tų razinų, kurias Latvijos įmonė pirko iš pareiškėjo, pagrįsti tik hipotetinėmis prielaidomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas abejoti, kad BIOR tyrimas atliktas būtent tų razinų, kurias Latvijos įmonė pirko iš pareiškėjo. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjo nupirktas ir importuotas iš Uzbekistano 21 toną razinų, kurių dalį (900 kg) pareiškėjas pardavė Latvijos įmonei UAB ,,Futurus Food“, partijos Nr. RR-12 (kaip nurodė pats pareiškėjas) ir galiojimo laikas – iki 01-06-2023 sutampa su nurodytais RASFF pranešime. Taigi, įrodymai patvirtina, kad tirtos būtent pareiškėjo parduotos razinos. Taip pat neįrodyta, kad produkto sauga buvo pažeista dėl Latvijos įmonės veiksmų, o tai, jei neįrodyta kitų verslo operacijų grandinėje veikusių asmenų lemiama įtaka maisto produkto saugumo pažeidimui, suponuoja maisto produkto importuotojui kylančius neigiamus teisinius padarinius.

38.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjui nesutinkant su BIOR tyrimų rezultatais ir nesant galimybės ištirti arbitražinio mėginio, atsakovas, gavęs Pranešimą, negalėjo nustatyti, kad visas Produktas užterštas neleistinu kiekiu Ochratoksinu A ir negalėjo priimti sprendimo dėl Produkto tiekimo rinkai uždraudimo, o turėjo laikinai sustabdyti Produkto tiekimą rinkai ir atlikti tyrimą siekiant nustatyti, ar Produktas saugus ir tik po to priimti galutinį sprendimą. Tokį aiškinimą, pareiškėjo teigimu, pagrindžia Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalis, kurioje kalbama apie prielaidą, kuri gali būti patvirtinta ar paneigta atlikus išsamų tyrimą, ir Aprašo nuostatos.

38.2.1. Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta galimybė išsamiai įvertinti likusiąją partijos, siuntos ar krovinio dalį, ir, neradus įrodymų, kad ji yra nesaugi, paneigti prielaidą, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus. Tarnybai, gavus pranešimą apie nesaugų maistą, nekilo pareiga atlikti papildomus išsamius tyrimus, kad būtų galima laikyti, jog tos pačios partijos maisto produktai yra nesaugūs (t. y. nurodytos galimybės paneigti prezumpciją įgyvendinimas nėra būtina prezumpcijos taikymo sąlyga), tačiau minėta galimybe paneigti nurodytą prezumpciją galėjo pasinaudoti pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog kita pareiškėjo importuotos razinų siuntos dalis yra saugus maistas, tačiau šia galimybe nepasinaudojo (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022, 52 p.). Todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas, gavęs Pranešimą, negalėjo nustatyti, kad visas Produktas užterštas neleistinu kiekiu Ochratoksinu A ir negalėjo priimti sprendimo dėl Produkto tiekimo rinkai uždraudimo, o turėjo laikinai sustabdyti Produkto tiekimą rinkai ir atlikti tyrimą siekiant nustatyti, ar Produktas saugus ir tik po to priimti galutinį sprendimą.

38.2.2. Pareiškėjo į bylą pateikti jo užsakymu atlikto tyrimo (tyrimų protokolas Nr. 1-22/18287/1CH) rezultatai nepaneigia Latvijos kompetentingos institucijos atliktų laboratorinių tyrimų rezultatų ne tik todėl, kad pareiškėjo užsakymu atliktas maisto produktų tyrimas atliktas jau pasibaigus visoms šiai bylai aktualioms procedūroms, tačiau įvertinus ir faktą, jog remiantis Reglamento (ES) 2017/625 35 straipsniu, kompetentingos institucijos užtikrina, jog veiklos vykdytojai, kurių gyvūnams ar prekėms taikomi mėginių ėmimo, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų reikalavimai vykdant oficialią kontrolę, turėtų teisę savo lėšomis prašyti antrojo eksperto nuomonės, taigi antrojo mėginio paėmimas atliekamas tik tikrinamajam subjektui prašant, UAB ,,Futurus Food“ antro mėginio paimti nepageidavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas atliekamo tyrimo metu nepasinaudojo procedūrinėmis galimybėmis atlikti maisto produktų papildomą (pakartotinį) tyrimą, o nepasinaudojus šia teise vėliau savo iniciatyva atlikus maisto produktų tyrimą, tokio tyrimo rezultatams pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 7 d.) taikytinas aukštesnis patikimumo patikros standartas, be kita ko reiškiantis, jog turi būti pateikiami objektyvūs duomenys apie mėginius, apie teisiniu požiūriu reikšmingas jų paėmimo tyrimui aplinkybes ir kt. Be to, teisme turi būti įrodyta, kad pareiškėjas nepasinaudojo aktualių procedūrų suteikiamomis teisėmis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad apie Pranešimą RASFF sistemoje buvo informuotas, patikrinime dalyvavo pareiškėjo įgaliota atstovė – teisininkė, o vien tai, kad Patikrinimo aktas ir Sprendimas dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo priimti 2022 m. balandžio 25 d., t. y. vieną ir tą pačią dieną, todėl, pasak pareiškėjo, jis neturėjo jokios galimybės įrodyti Produkto saugumo, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis savo lėšomis prašyti antrojo eksperto nuomonės. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą antrojo mėginio paėmimas atliekamas tik tikrinamajam subjektui prašant, o nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Latvijos įmonė SIA „Futurus Food“ nepasinaudojo savo teise ir mėginio ėmimo metu neprašė antrojo mėginio, pažymi, kad tokia teise galėjo pasinaudoti ir pareiškėjas, nes neigiami teisiniai padariniai, nustačius maisto produkto saugumo pažeidimus, kilo būtent jam, todėl joks aktualiose procedūrose įtvirtintų įrodinėjimo teisių apribojimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taigi, vertinant pareiškėjo iniciatyva atlikto maisto produktų tyrimo rezultatus, konstatuoti anksčiau nurodytų teisinių faktų visumos nėra pagrindo, todėl pareiškėjo pateiktas tyrimų protokolas įrodymų vertinimo pagrindu pripažintinas nepatikimu įrodymu ir jo rezultatais byloje nesiremiama (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p., 137 str.).

39. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad jis yra pagrįstas bei teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1p.).

40. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „UHB Service“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDainius RaižysEgidijus Šileikis