Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Arimex“ atstovui Algiui Krušnai, atsakovės Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovėms Ievai Kulikauskienei ir Vitalijai Medinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Arimex“ skundą atsakovei Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Produktų įvežimo į Lietuvą metu galiojo 2008-10-14 Europos Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai, susiję su Kinijos kilmės arba iš Kinijos siunčiamų produktų, kurių sudėtyje yra pieno arba pieno produktų, importu, ir panaikinamas Komisijos 2008-09-26 sprendimas 2008/757/EB. Komisijos 2008-10-14 sprendimas buvo dalinai pakeistas 2008-12-09 Komisijos sprendimu 2008/921/EB iš dalies keičiančiu sprendimą 2008/798/EB. Vilniaus m. VMVT skundžiamame sprendime rėmėsi negaliojančiu Europos Komisijos 2008-09-26 sprendimu 2008/757/EB, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai, susiję su Kinijos kilmės arba iš Kinijos siunčiamų produktų, kurių sudėtyje yra pieno arba pieno produktų, importu. Remiantis negaliojančiu Komisijos sprendimu, Vilniaus m. VMVT, neatlikusi patikrinimo, uždraudė produktų pateikimą į rinką. Tuo tarpu galiojantis skundžiamo sprendimo priėmimo metu 2008-10-14 Europos Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai, susiję su Kinijos kilmės arba iš Kinijos siunčiamų produktų, kurių sudėtyje yra pieno arba pieno produktų, importu, ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/757/EB numatė, kad siekiant suderinti ir supaprastinti importo kontrolės procedūras, tikslinga nustatyti reikalavimą, kad kontrolė būtų atliekama neatsižvelgiant į tikslų pieno ar pieno produktų kiekį sudėtiniuose produktuose. (...) be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sudėtiniai produktai, kurie jau yra Bendrijoje, būtų atitinkamai patikrinti ir prireikus pašalinti iš rinkos (...). Taigi, Europos Komisija numato pareigą valstybėms narėms užtikrinti, kad sudėtiniai produktai, jau esantys Bendrijos rinkoje, būtų atitinkamai patikrinti. To paties Komisijos sprendimo 2 str. 5 punkte numatyta, kad (...) Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad 2 dalyje nurodytiems produktams ir prireikus daug baltymų turintiems pašarams ir maisto produktams, kurie jau yra pateikti rinkai, būtų taikoma atitinkamo lygio kontrolė, kurios tikslas - nustatyti melamino kiekį. Komisijos sprendimo 2 str. 6 punkte numatyta, kad (...) atlikus kontrolės tyrimus ir nustačius, kad melamino kiekis produkte yra didesnis nei 2,5 mg/kg, visi tokie produktai nedelsiant sunaikinami. Komisijos to paties sprendimo 4 str. numato, kad (...) sprendime nustatytos priemonės reguliariai persvarstomos atsižvelgiant į valstybių narių atliktos kontrolės rezultatus. Paskutinį kartą šios priemonės persvarstytos ir priimtas 2008-12-09 Komisijos sprendimas 2008/921/EB iš dalies keičiantis Sprendimą 2008/798/EB. Šis dokumentas, kuriuo Vilniaus m. VMVT, priimdama skundžiamą sprendimą, nesirėmė, numato kad (...)Valstybės narės atlieka visų Kinijos kilmės arba iš Kinijos siunčiamų amonio bikarbonato, skirto maistui ir pašarams, bei pašarų ir maisto, kurių sudėtyje yra pieno, pieno produktų, sojos arba sojos produktų, siuntų dokumentų, tapatybės ir fizinius patikrinimus, įskaitant laboratorinius tyrimus bei (...) Valstybės narės, prieš importuodamos kitus Kinijos kilmės pašarus ir maisto produktus, kurių sudėtyje yra didelis kiekis baltymų, gali atlikti atsitiktinius patikrinimus. Tokiu būdu vien tai, kad Komisija pateikia skubų pranešimą, neįpareigoja valstybių narių uždrausti bet kokios produktų gamybos, distribucijos. Aukščiau išvardinti ES teisės aktai įpareigoja valstybes nares atlikti siuntų dokumentų, tapatybės ir fizinius patikrinimus, įskaitant laboratorinius tyrimus. Vilniaus m. VMVT priėmė skundžiamą sprendimą vadovaudamasi negaliojančiu ES teisės aktu, neatliko pareigos atlikti papildomus patikrinimus, kuriuos įpareigoja atlikti aukščiau nurodyti ES teisės aktai, nepaisė aplinkybės, kad Komisija 2009-02-19 pateikė dėl Komisijos 2009-02-04 skubaus pranešimo papildomą informaciją, kurioje konstatuota, kad produktuose melamino nerasta, visiškai netyrė produktų, nors UAB „Arimex“ to ne kartą prašė. Atsakovė taip pat nekreipė dėmesio, kad Italijos institucija tyrė ne produktų siuntą, o tik nedidelį pavyzdį. Nors nėra įrodymų, kad Italijos tirtas produktų pavyzdys buvo būtent iš tos partijos, iš kurios produktai buvo patiekti UAB „Arimex“, atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą, kuris yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (b. l. 3-8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Vilniaus m. VMVT 2009-02-19 gavo Skubų pranešimą Nr. 20090219-000 Dėl nesaugaus maisto ir pašarų apie tai, kad pikantiškuose traškučiuose su žemės riešutais, kurių kilmė – Hebie Cracker Food, Ind. Zono Wang Wein Tun Qing County, Kinija, tiekėjas – Olandijos įmonė Enoch, siuntos Nr. 96/2596, importuotojas – BUCCI SRL, Italija, nustatytas 13 mg/kg-ppm melamino kiekis, kai leistinas maksimalus kiekis – 2.5 mg/kg (b. l. 59-60, 112-118), taip pat RASFF 2009-02-18 papildomą pranešimą, pranešančioji šalis – Olandija, kuriuo informuojama, kad Olandijoje patikrinta įmonė „Enoch Trading BV“, kurią 2008 metų lapkritį informavo įmonė BUCCI, Italija ir atlikus Olandijos laboratorijoje „Nofalab“ tos pačios partijos mėginių tyrimus bei papildomai ištyrus dar tris kitos tų pačių žemės riešutų pikantiškame apvalkale partijas, gamintojas Hebie Cracker Food, Ind. Zono Wang Wein Tun Qing County, Kinija, importuotojas – Gunz Warenhandels GmbH, Austrija ir UAB „Arimex“, Lietuva, melamino neaptikta (b. l. 132-139). Vilniaus m. VMVT 2009-02-19 atliko neplaninį pareiškėjos - UAB „Arimex“ patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 0094775, kuriuo nustatė, kad UAB „Arimex“ įsigijo iš Olandijos žemės riešutų apvalkale barbekių skonio, 199 dėžes po 10 kg, viso 1990 kg. Atliekant patikrinimą sandėlyje rasta 160 dėžių po 10 kg, viso 1600 kg, likusi produkto dalis – 390 kg išplatinta (b. l. 80-83). Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, išnagrinėjęs patikrinimo medžiagą, 2009-02-19 sprendimu Nr. 42 „Dėl produkto teikimo į rinką uždraudimo“, nustatė, kad žemės riešutai apvalkale barbekiu skonio, Hebie Cracker Food, Ind. Zono Wang Wein Tun Qing County, Kinija, siuntos Nr. 2596, tinka vartoti iki 2009-12, kiekis – 1600 kg, neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, 50 str., Komisijos 2008-09-26 sprendimo 2008/757/EB, kuriuo nustatomi specialūs reikalavimai, susiję su Kinijos kilmės arba iš Kinijos siunčiamų produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų importu ir nusprendė uždrausti minėto produkto pateikimą į rinką (b. l. 58).

Byloje ginčo, kad pareiškėja UAB „Arimex“ iš Olandijos įmonės Enoch įsigijo žemės riešutus apvalkale barbekiu skonio, nėra ir tai patvirtina 2008-12-12 sąskaita faktūra Nr. 8004213 (b. l. 15-16, 144-145).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 2002-01-28 Nr. 178/2002 , nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas) 50 str. įtvirtinta skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, kuri įpareigoja Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas keistis informacija apie pavojingus maisto produktus ir pašarus.

Reglamentas nustato pagrindinius maisto saugos principus ir reikalavimus. Jame nurodyta, kad skubų pranešimą gavusi valstybės narės institucija imasi atitinkamų veiksmų, kad skubiame pranešime nurodytas produkto pateikimas į rinką arba būtų apribotas ir pašalintas, arba atsiimtas iš rinkos, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Komisijos 2008-10-14 sprendimas 2008/798/EB nustato, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad sudėtiniai produktai, kurie jau yra Bendrijoje, būtų atitinkamai patikrinti ir prireikus pašalinti iš rinkos, taip pat numato, kad Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad 2 dalyje nurodytiems produktams ir prireikus daug baltymų turintiems pašarams ir maisto produktams, kurie jau yra pateikti rinkai, būtų taikoma atitinkamo lygio kontrolė, kurios tikslas – nustatyti melamino kiekį, o atlikus kontrolės tyrimus ir nustačius, kad melamino kiekis produkte yra didesnis nei 2.5 mg/kg, visi tokie produktai nedelsiant sunaikinami (2 str. 5-6 p.). Komisijos 2008-12-09 sprendimas 2008/921/EB, iš dalies keičiantis sprendimą 2008/798/EB taip pat nustato, kad Valstybės narės atlieka visų Kinijos kilmės arba iš Kinijos siunčiamų amonio bikarbonato, skirto maistui ir pašarams, bei pašarų ir maisto, kurių sudėtyje yra pieno, pieno produktų, sojos arba sijos produktų, siuntų dokumentų, tapatybės ir fizinius patikrinimus, įskaitant laboratorinius tyrimus. Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad minėti ES teisės aktai įpareigoja valstybes nares atlikti skubiuose pranešimuose nurodytų produktų patikrinimus, įskaitant ir laboratorinius tyrimus. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas nustato produktų saugos kontrolės institucijas, jų teises ir pareigas, kurio 14 str. 2 d. 1 p. nustato, kad Kontrolės institucijos privalo užtikrinti, kad visos priemonės, kurių jos imasi, ypač nurodytos šio įstatymo 17 str. 1 d. atitiktų pavojaus rimtumą ir būtų tinkamai įvertintos priemonių naudojimo pasekmės. To paties įstatymo 16 str. 2 d. nustato, kad kontrolės institucijos gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors produktas ir atitinka šio įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimus. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 str. 6 d. nustatyta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 str. 1 d., nustatančio rinkos ribojimo priemones, nustatyta, kad kontrolės institucijos šio įstatymo 16 str. nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę taikyti šias rinkos ribojimo priemones: 1) reikalauti, kad bet koks produktas, kuris konkrečiomis aplinkybėmis gali kelti riziką, būtų paženklintas valstybine kalba surašytais tinkamais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie galimą su gaminiu susijusią riziką; nustatyti išankstines produkto prekybos sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti jo saugą; 2) nurodyti, kad apie bet kokio produkto, kuris gali kelti riziką konkretiems asmenims, keliamą riziką šie asmenys būtų laiku ir tinkamai, įskaitant ir specialių įspėjimų paskelbimą, įspėti; 3) laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas; 4) uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau imtis priemonių, kurios užtikrintų tokio draudimo laikymąsi; 5) nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba koordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais organizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis. Pareiškėjos skundžiamas sprendimas yra individualus administracinis aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 p. prasme, todėl jis turi atitikti įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta jo apskundimo tvarka. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 str. 3 d. taip pat nustatyta, kad visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti.

Atsakovės Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2009-02-19 sprendimu Nr. 42, kuriuo pareiškėjai UAB „Arimex“ uždrausta teikti į rinką patikrinimo metu rastą kiekį žemės riešutų apvalkale barbekiu skonio, neatitinka minėtų Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, kurias turi atitikti sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo: turėdama tiek 2009-02-04 Europos komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato pirminį įspėjimą, tiek 2009-02-18 Europos komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato papildomą informaciją dėl pirminio įspėjimo (b. l. 19-38), kuriuose pateikiami duomenys apie UAB „Arimex“ importuoto produkto - žemės riešutų apvalkale barbekiu skonio – cheminį užterštumą melaminu yra visiškai priešingi, priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė jį tiekti į rinką, taip pat, kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų, patikrinimo akto (b. l. 80-83), UAB „Arimex“ pranešimo apie sprendimo vykdymą (b. l. 92), pranešimų spaudai (b. l. 148-149), nurodė surinkti išplatintus produktus iš rinkos ir juos saugiai utilizuoti arba išvežti iš Europos Sąjungos teritorijos. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad atsakovės parinkta rinkos ribojimo priemonė nebuvo adekvati turimiems faktiniams duomenims: būtina pabrėžti, kad turėdama minėtus prieštaringus duomenis apie pareiškėjos importuoto produkto cheminį užterštumą ir nepaisant to, kad 2009-02-19 papildomoje informacijoje nurodyta, kad Olandijos įmonės tos pačios partijos, kaip ir UAB „Arimex“ parduoto, produkte, taip pat ištirtose kitose tų pačių žemės riešutų traškučių partijose, melamino neaptikta, atsakovė, vadovaudamasi LR maisto įstatymo 11 str. 2 d. nuostata, kad valstybinė maisto kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas, turėjo pagrindą taikyti rinkos ribojimo priemones, tačiau tokia priemonė turėjo būti adekvati surinktiems duomenims apie maisto produkto neatitikimą teisės aktų reikalavimas, šiuo konkrečiu atveju – laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas (Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 str. 1 d. 3 p.). Vertinant atsakovės 2009-02-19 sprendimą Nr. 42, kuriuo uždrausta pareiškėjai UAB „Arimex“ teikti į rinką patikrinimo metu rastą kiekį žemės riešutų apvalkale barbekiu skonio, pažymėtina, kad iš jo turinio visiškai nėra aišku, kokia Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 str. 1 d. 1-5 p. numatyta rinkos ribojimo priemonė taikyta: nors ginčijamu sprendimu pareiškėjai UAB „Arimex“ nurodyta tik „uždrausti aukščiau minėto (-ų) produktų pateikimą į rinką“, t. y. uždrausta pateikti į rinką tik dalį – 1600 kg – neišplatinto, galimai užteršto, produkto kiekio, realiai, kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų, pareiškėjos pranešimo apie sprendimo įvykdymą, pranešimų spaudai, pareiškėjai taip pat nurodyta surinkti išplatintą produkto dalį ir visą įsigyto produkto kiekį saugiai utilizuoti arba išvežti iš Europos Sąjungos teritorijos, nors tokia pareiga ginčijamu sprendimu nėra nustatyta ir tai galėjo būti padaryta tik sprendimu dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo. Pažymėtina, kad atsakovė realiai nekontroliavo ir šių nurodymų vykdymo, kadangi pareiškėja minėtus žemės riešutus 2009-03-10 grąžino tiekėjui – Olandijos įmonei (b. l. 94-95), dėl ko (produkto grąžinimo) su pastarąja, kaip nustatyta liudytojos J. R. parodymais, jau buvo susitarusi dar iki 2009-02-27 raštiško prašymo atlikti minėto produkto papildomus tyrimus (b. l. 92).

Kadangi ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juo nustatyta pareiga suformuluota itin neaiškiai, be to, neadekvati turimiems duomenims, jis naikinamas. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę apie ginčijamo sprendimo panaikinimą pranešti tinklapyje www.vet.lt bei leidiniuose „Verslo žinios“ ir „Lietuvos rytas“ netenkinamas, kadangi teisės aktuose nėra įtvirtinta kontrolės institucijų, įgaliotų taikyti rinkos ribojimo priemones, pareiga skelbti informaciją apie sprendimų dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo panaikinimą.

Iš atsakovės pareiškėjai, atsižvelgiant į tenkinamų ir atmetamų reikalavimų apimtis, priteisiamas 50 Lt žyminio mokesčio išlaidos (ABTĮ 44 str. 1, 2 d.). Duomenys apie turėtas atstovavimo išlaidas nepateikti, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Arimex“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009-02-19 sprendimą Nr. 42 „Dėl produkto teikimo į rinką uždraudimo“.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 50 Lt bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai UAB „Arimex“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.