Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-910-1064/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-19
Bylos Nr.: eI2-910-1064/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02264-2022-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Sigita Fomičiova, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,UHB SERVICE“
Atsakovas: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

Administracinė byla Nr. eI2-910-1064/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02264-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija: 41; 55.2

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, Martai Ribinskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,UHB SERVICE“ atstovei advokatei A. M., atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei S. R.,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,UHB SERVICE“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „UHB SERVICE“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo Nr. 69SV-214 (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. balandžio 26 d. Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69MPĮ-2071 (toliau – ir Patikrinimo aktas, Sandėlio patikrinimo aktas).

Pareiškėja nurodė, kad ji vykdydama didmeninės prekybos džiovintais vaisiais ir riešutais veiklą, 2021 m. kovo 4 d. sudarė su Uzbekistano įmone OOO „Nateco Impex“ prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SF-02. Pagal Sutartį pareiškėja nupirko iš Eksportuotojo ir iš Uzbekistano į Lietuvą 2021 m. gruodžio 21 d. importavo 21 000 kg razinų, 2021 m. gruodžio 4 d. sertifikato Nr. 2021/12/04-2, partijos Nr. RR-12 (toliau – ir Produktas). 900 kg Produkto pareiškėja 2022 m. sausio 20 d. pardavė UAB „UHB Food“, kuri tą patį kiekį Produkto 2022 m. sausio 20 d. pardavė Latvijos įmonei SIA „Futurus Food“.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. balandžio 22 d. gavo iš Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema pavojaus pranešimą Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriose nustatytas ochratoksino A kiekis 68±20 mg/kg-ppm (toliau – ir Pranešimas, RASFF pranešimas). Pagal ES teisės aktus (Komisijos reglamentas Nr. 1881/2006) leistina didžiausia ochratoksino A koncentraciją maisto produktuose yra 10 mg/kg – ppm, todėl buvo viršyta leistina norma. Laboratoriniai tyrimai, kurių metu buvo nustatytas ochratoksino A kiekis razinose (toliau – ir Laboratoriniai tyrimai), buvo atlikti Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos institute „BIOR“ (Institute of Food Safety, Animal Health and Environment BIOR) (toliau – ir BIOR), Latvijoje.

2022 m. balandžio 26 d. atsakovė atliko pareiškėjos neplaninį patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas) ir surašė Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69MPĮ-2071, kuriame konstatavo, kad Produkto sauga neatitinka teisės aktų reikalavimų; kad nustatyta neatitiktis ir įpareigojo pareiškėją susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, sunaikinti nesaugų produktą bei pateikti VMVT Vilniaus departamentui tai įrodančius dokumentus; veiksmingai ir tiksliai informuoti nesaugios produkcijos gavėjus apie susigrąžinimo priežastį ir VMVT Vilniaus departamentui pateikti apie tai įrodančius dokumentus; su VMVT Vilniaus departamentu suderinti trūkumų šalinimo planą, kuriame turi būti nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, šiems pažeidimams pašalinti būtinos priemonės ir šių priemonių įgyvendinimo terminai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, tai, kad Produkto sauga neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kad nustatyta neatitiktis, atsakovė konstatavo vadovaudamasi tik Pranešimo duomenimis, jokio savarankiško tyrimo neatliko, Produkcijos netikrino, mėginių nepaėmė.

2022 m. gegužės 3 d. buvo sudarytas Trūkumų šalinimo planas (toliau – ir Planas), nustatant jame terminą arbitražinio mėginio suradimui (iki 2022 m. gegužės 15 d.), pakartotinio tyrimo atlikimui (iki 2022 m. gegužės 30 d.) ir utilizacijai po pakartotinių tyrimų gavimo, esant tokiam pačiam tyrimo rezultatui (iki 2022 m. birželio 7 d.), todėl matyti, kad pareiškėja nuo pat pradžių nesutiko su BIOR atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais, siekė pakartotinio tyrimo, kuriam atlikti buvo būtinas atsarginis (arbitražinis) mėginys, paimtas tuo pačiu metu, kaip ir pirminis mėginys.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji tyrime, kurio metu buvo nustatytas ochratoksino A kiekis, nedalyvavo, apie jo atlikimą nebuvo informuota, todėl ėmėsi atsarginio (arbitražinio) mėginio paieškos, bet Latvijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – ir Latvijos MVT) atsiuntė atsakymą, kad Latvijos įmonei buvo pranešta apie teisę prašyti atsarginio mėginio antrajai ekspertinei išvadai pagal Reglamento 2017/625 35 straipsnį, tačiau atsarginis mėginys nebuvo paimtas dėl Latvijos įmonės atstovo sprendimo nereikalauti atsarginio mėginio.

Tai nulėmė, kad pareiškėjos teisė į pakartotinį tyrimą negalės būti realizuota, o Produktas (visas), vadovaujantis Patikrinimo aktu ir Sprendimu, turės būti sunaikintas.

Pareiškėjos vertinimu, siekiant taikyti ribojimus pareiškėjai, kuri nesutiko su Laboratorinio tyrimo rezultatais, privalėjo būti sudaryta galimybė patikrinti Laboratorinio tyrimo rezultatus, pasinaudojant atsarginio (arbitražinio) mėginio ištyrimu, o tokios galimybės nesant, atsakovė privalėjo atlikti naują tyrimą. To nepadarius, laikytina, kad pareiškėja buvo sankcionuota nesudarius jai galimybės dalyvauti produkto tyrime.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atsakovė nesilaikė Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių 56.1. – 56.2. punktuose ir 56.4. – 56.5. punktuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnyje įtvirtinto objektyvumo principo, 10 straipsnio, nes jokių veiksmų, siekiant patikrinti Pranešime nurodytos informacijos teisingumą, atsakovė neatliko, o tik perrašė Pranešime nurodytą informaciją. Pareiškėjos nuomone, atsakovei privalėjo kilti abejonių dėl Pranešime nurodytos informacijos pagrįstumo. Ji taip pat pabrėžė, kad nebuvo nustatytos ochratoksino A kiekio, viršijančio leistinas ribas, atsiradimo priežastys, todėl tai galėjo lemti netinkamas šios dalies razinų laikymas Latvijoje, nes eksportuotojas buvo atlikęs tyrimus ir jų metu buvo nustatyta, kad ochratoksino A kiekis pareiškėjos importuotose razinose neviršija leistino kiekio, tai nurodyta ir Produkto Kokybės sertifikate. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, gavusi per RASFF sistemą Pranešimą, turėjo atlikti Produkto patikrinimo Lietuvoje veiksmus, o ne Pranešimo pagrindu daryti prielaidą, kad visa Produkto partija yra užteršta ir įpareigoti pareiškėją ją visą naikinti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutinka. Ji nurodė, kad kaip viešojo administravimo subjektas, pagal jai priskirtą kompetenciją, vykdydama ir įgyvendindama valstybinę maisto produktų kontrolę, nustačius maisto saugos pažeidimus, turi teisę priimti atitinkamus ribojančio pobūdžio sprendimus.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja, teigdama, jog Laboratoriniai tyrimai buvo atlikti netinkamai, tokius teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikia.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad atsakomybė ir kaltės klausimai Sprendimu dėl uždraudimo nėra nagrinėjami ar vertinami, o yra įvertinama rizika, kad atitinkamas produktas yra laikytinas nesaugiu. Be to, pagal Maisto įstatymo 123 straipsnio 1 dalies 2 punktą Maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad: maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirmiau nurodytų aplinkybių atsakovei neįrodė ir Skunde neįrodinėja, o ta aplinkybė, kad nebuvo paimtas atsarginis mėginys, nedaro jokios įtakos Latvijos patvirtintos laboratorijos išvadoms. Latvijos kompetentingų institucijų padarytų išvadų nepaneigia ir kokybės sertifikatas, nes tos pačios partijos skirtingose vietose užterštumo lygiai gali būti skirtingi, o sprendimas dėl uždraudimo priimtas siekiant apsaugoti ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugą.

Atsakovė pažymėjo, kad Latvijos kompetentingos institucijos bei laboratorijos atliktu vertinimu ji neturi pagrindo abejoti, todėl vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalimi, galėjo preziumuoti, kad visa partija yra nesaugi.

Nors 2017 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 35 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į antrojo eksperto nuomonę, tačiau lygiagretus mėginys nebuvo paimtas dėl UAB „Futurus Food“ atstovo sprendimo neprašyti antrojo mėginio. Ši aplinkybė nedaro įtakos Sprendimui dėl uždraudimo, nes kompetentingoms institucijoms pareiga pasiūlyti paimti atsarginį mėginį yra nustatyta tik tam subjektui, iš kurio imamas mėginys, o ne visiems maisto grandinės dalyviams. Tai, kaip ūkio subjektai tarpusavyje valdo rizikas yra pačių ūkio subjektų reikalas, ir atsakovės priimamiems sprendimams įtakos neturi.

Be to, net ir paėmus atsarginį mėginį tai savaime negarantuoja, kad bus gauti palankūs rezultatai, o esant prieštaringiems rezultatams atsakovei nebūtų užkirstas kelias priimti sprendimą dėl uždraudimo.

Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėja galėjo/gali teikti informaciją pagrindžiančią, jog produktas yra saugus, tačiau to nepadarė, todėl buvo vertinta tik RASFF pranešimo informacija ir jos patikimumas, nes nei pagrindo nei pareigos, atlikti pakartotinius tyrimus, atsakovė neturi. Ochratoksinas A pasižymi kancerogeninėmis, teratogeninėmis ir imunosupresinėmis savybėmis, todėl, norint apsaugoti žmones, yra nustatytos maksimalios leistinos šio mikotoksino koncentracijos, o viršijus normą toks produktas yra laikytinas nesaugiu ir turi būti šalinamas iš rinkos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu šalių atstovės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo Nr. 69SV-214 ir 2022 m. balandžio 26 d. Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo akto Nr. 69MPĮ-2071 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnyba 2022 m. balandžio 22 d. gavo iš Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema pavojaus pranešimą Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriose nustatytas ochratoksino A kiekis 68±20 mg/kg-ppm.

2022 m. balandžio 26 d. buvo surašytas didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktas.

Patikrinimo akto 15 grafoje „Ar užtikrinamas atsekamumas?“ yra nurodyta: „Taip. Eksportuotojas „Nateco lmpex“ LLC, Uzbekistan Tashkennt, Namangam, 4 mikrorajon 7A. Importuotoja UAB „UHB SERVICE“, Plento g. 92, Širvintos. Razinos Raisis red, pagaminimo data 01.12.2021, tinkamumo vartoti terminas 01.06.2023, sertifikato Nr. 2021/12/04-2 2021.12.04, Gautas kiekis: netto: 21000, brutto: 21840. Pakuotės kartono dėžutės po 10 kg. Viso 2100 vnt. lydimieji dokumentai: 2021.12.04 sertifikatas Nr. 2021/12/04-2. Invoisa Nr. 14 04.12.2021. Pagal sutartį Nr. SF-2 04.03.2021. CHEDD.LV.2021.0029768 2022.1112.20. Fitosanitarijos sertifikatas Nr. 21080011936 2021.12.04 CMR ne numerio ir datos. Pakrovimo data 2021.12.04 Gavėjas UAB Service razinas pardavė 2022.01.20 UAB UHB Food. Viso 900 kg pagal SRV 008999. 2022.01.20 UHB Food pardavė Latvijos įmonei Futurus Food SIA pagal sąskaitą UGR 0000092. Partijos Nr. RR-12. Viso kito likusio kiekio atsekamumas bus nustatytas pagal duomenys iš apskaitos programos.“.

Patikrinimo akto 16 grafoje „Ar maisto produktai laikomi pagal gamintojo nurodytas laikymo sąlygas?“ yra nurodyta: „Netikrinta. Likučio sandėlyje nerasta.“.

Patikrinimo akto 18 grafoje „Ar maisto produktu sauga atitinka teisės aktų reikalavimus?“ nurodyta: „Ne. 2022.04.22 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo iš Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema PAVOJAUS pranešimu Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriose nustatytas Ochratoksino A kiekis (68±20 mg/kg-ppm). Laboratoriniai tyrimai atlikti institute of Food Safety, Animal Health and Environment BIOR, Latvija. Eksportuotojas „Nateco lmpex“ LLC, Uzbekistan, Namangam, 4 mikroraion 7A. Importuotoja UAB „UHB SERVICE“, Plento g. 92, Širvintos.“.

Patikrinimo akto 19 grafoje „Ar maisto produktu kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus?“ nurodyta: „Netikrinta. 2022.04.22 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo iš Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema PAVOJAUS pranešimu Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriose nustatytas Ochratoksino A kiekis (68±20 mg/kg-ppm). Laboratoriniai tyrimai atlikti institute of Food Safety, Animal Health and Environment BIOR, Latvija. Eksportuotojas „Nateco lmpex“ LLC, Uzbekistan, Namangam, 4 mikroraion 7A. Importuotoja UAB „UHB SERVICE“, Plento g. 92, Širvintos.“.

Patikrinimo akto dalyje „Išvados ir nurodymai“ be kita ko yra nurodyta: „Nustatyta neatitiktis: 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtu teisės aktu bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnyba ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p.1) 4 skirsnis, 14 straipsnis, 1 dalis, 2 dalis, b punktas a punktas, Lietuvos Respublikos maisto įstatymas 2 skirsnis, 4 straipsnis, 1 dalis, 2 dalis, 1 punktas.

VMVT Vilniaus departamentas įpareigojo: 20 darbo dienų laikotarpyje susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų; sunaikinti nesaugų produktą bei pateikti VMVT Vilniaus departamentui tai įrodančius dokumentus; veiksmingai ir tiksliai informuoti nesaugios produkcijos gavėjus apie susigrąžinimo priežastį ir VMVT Vilniaus departamentui pateikti apie tai įrodančius dokumentus; per 7 darbo dienas po patikrinimo akto įteikimo dienos su VMVT Vilniaus departamentu suderinti trukumu šalinimo planą, kuriame turi būti nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, šiems pažeidimams pašalinti būtinos priemonės ir šių priemonių įgyvendinimo terminai. Terminai neturėtų viršyti 30 darbo dienų laikotarpio. Ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po trukumu šalinimo plane nurodytų priemonių įgyvendinimo ar Patikrinimo akte nurodyto termino trukumams pašalinti pabaigos raštu ar elektroninėmis priemonėmis informuoti VMVT Vilniaus departamentą.“.

2022 m. balandžio 26 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 69SV-214 Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo, kuriame buvo nurodyta, kad vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022-04-26 d. surašytu Didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktu Nr. 69MPI-2071 ir Latvijos Respublikos atsakingos institucijos RASFF sistema gautu pavojaus pranešimu Nr. 2022.2343 dėl razinų iš Uzbekistano, kuriuose nustatytas Ochratoksino A kiekis (68±20 mg/kg-ppm), buvo nustatyta, jog šis produktas yra nesaugus ir neatitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 1882/2006 priedo 2 dalies įtvirtintų saugos reikalavimų.

Sprendimu vadovaujantis 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) 138 straipsniu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi ir 121 straipsniu, Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo 20.1, 20.2, 20.3, 20.4 papunkčiais buvo nuspręsta: uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą; įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų; įpareigoti ūkio subjektą pašalinti nesaugų produktą iš rinkos; įpareigoti ūkio subjektą sunaikinti nesaugų produktą.

Dėl teisės ginčyti Patikrinimo aktą

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 buvo patvirtintas produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimamų sprendimų dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarka.

Aprašo 4 punkte yra nurodyta, kad sprendimus priima Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos struktūros, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1743 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos struktūros patvirtinimo“, 35–44 punktuose nurodytų VMVT teritorinių padalinių (departamentų) vadovai, juos pavaduojantys asmenys ar kiti VMVT direktoriaus įgalioti asmenys (toliau – pareigūnai), įvertinę ūkio subjekto veiklos patikrinimo medžiagą, laboratorinių tyrimų išvadas, rašytinę medžiagą, kitus įrašus ir (ar) duomenis, kurie gali būti svarbūs vertinant maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ar pašarų (toliau – produktai) saugą ir maisto klastojimo ar suklastoto maisto tiekimo rinkai atvejus.

Šio aprašo 5 punkte nurodyta, kad pareigūnai gali priimti šiuos sprendimus: 5.1. sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai laikino sustabdymo“ (1 priedas); 5.2. sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (2 priedas); 5.3. sprendimą „Dėl leidimo tiekti produktą rinkai“ (3 priedas).

Aprašo 35 punkte nustatyta, kad ūkio subjektai sprendimus per 1 (vieną) mėnesį nuo jų įteikimo dienos gali apskųsti VMVT Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. B1-790 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje“ nustatyta tvarka, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo pateikimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Nagrinėjamoje byloje iš Sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Sandėlio patikrinimo aktu ir Pranešimu, gautu iš Latvijos atsakingos institucijos per RASFF sistemą. Teisės aktuose nėra nustatyta galimybės ginčyti sandėlio patikrinimo aktą, jis taip pat Apraše nėra įvardijamas kaip sprendimas, o pagal savo turinį galėtų būti priskirtas prie Aprašo 4 punkte nurodytos „subjekto veiklos patikrinimo medžiagos“.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad Patikrinimo aktas laikytinas procedūriniu (tarpiniu) dokumentu, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Kaip yra nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad dėl tokio dokumento teisėtumo prasidėjęs ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme ir ši bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, priimdama Sprendimą, pažeidė Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių 56 punktą, nes nepatikrino RASFF pranešime nurodytos informacijos teisingumo, neatliko savarankiško tyrimo, nesurinko objektyvių duomenų, kad produktas yra nesaugus, nesudarė galimybės pareiškėjai dalyvauti tyrime.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesaugus maistas į rinką nepateikiamas. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio tikslas - apsaugoti vartotojus nuo maisto, kuris arba kelia pavojų, arba yra nepriimtinas. Nesaugaus maisto apibrėžtis pateikiama šio straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad maistas laikomas nesaugiu, jei manoma, kad jis: 1) kenkia sveikatai; 2) netinka žmonėms vartoti. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 14 punkte nurodyta, jog pavojus - tai maiste ar pašare esanti biologinė, cheminė ar fizinė medžiaga arba jos būklė, galinti sukelti neigiamą poveikį sveikatai.

Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiologiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu nurodo, kad produkcijos netyrė, bet nepagrįstai vadovavosi prezumpcija ir nepagrįstai konstatavo produkto nesaugumą.

Teismo vertinimu, toks pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes iš bylos duomenų matyti, kad VMVT Vilniaus departamentas, atlikdamas pareiškėjos tyrimą rėmėsi oficialiu 2012 m. balandžio 22 d. Europos Komisijos Skubiu pranešimu Nr. 2022.2343, kuriame nurodyta, kad pagal atliktus laboratorinius tyrimus (Tyrimų protokolas Nr. PV-2022-P-361946.01) razinose, partijos Nr. RR-12, kilmės šalis Uzbekistanas, tiekėjas UAB „UHB food“ mažmenininkas Futurus Food SIA, buvo nustatytas ochratoksino A kiekis 68±20 mg/kg-ppm.

Byloje nėra ginčo, kad šis pranešimas buvo gautas per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF), kuri veikia per Skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, kuri, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu, skirta pranešti apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 yra nustatoma kaip tinklas. Jį sudaro valstybės narės, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba. Valstybės narės, Europos Komisija ir Europos maisto saugos tarnyba, kiekviena atskirai, paskiria po kontaktinį punktą, kuris yra tinklo narys. Europos Komisija atsako už tinklo valdymą. RASFF veikia visose valstybėse narėse ir Europos Komisijoje veikiančiuose kontaktiniuose punktuose (kontaktiniai asmenys), per kuriuos vyksta informacijos mainai apie bet kokį pavojų sveikatai. Tai yra visą parą veikianti paslauga, leidžianti siųsti ir gauti skubius pranešimus apie nesaugų maistą ir pašarus, taip pat atsakyti į juos per trumpiausią įmanomą laiką. RASFF, aptikus sveikatai kilusį pavojų, leidžia skubiai ir veiksmingai keistis informacija tarp Europos Komisijos, valstybių narių, maisto ir pašarų kontrolės institucijų ir organizacijų. Taigi, šalys gali greitai ir koordinuotai veikti siekdamos išvengti maisto saugos pavojaus prieš jam padarant žalą vartotojams. Pažymėtina tai, kad VMVT, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsniu, yra oficiali Lietuvos institucija paskirta dalyvauti RASFF tinklo veikloje.

Taigi, kadangi Tarnyba per RASFF sistemą gavo Pranešimą dėl ochratoksino A kiekio 68±20 mg/kg-ppm razinose, prie kurio buvo pridėtas tyrimų protokolas, todėl ji, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, jog jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi, teisėtai ir pagrįstai visą šios produkcijos partiją laikė nesaugia.

Tarnybai, nekilus abejonių dėl Produkto nesaugumo, nekilo ir pareiga atlikti papildomą Produkcijos partijos įvertinimą ar atlikti papildomus laboratorinius tyrimus, juolab, kad, kaip matyti iš Sandėlio patikrinimo akto 16 punkto, likučio sandėlyje nerasta.

Nors pareiškėjos atstovė teigė, jog Tarnybai turėjo kilti abejonių dėl produkto nesaugumo, nes eksportuotojas (Uzbekistano įmonė) parteikė produkcijos kokybės sertifikatą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis sertifikatas išduotas 2021 m. gruodžio 4 d., t. y. prieš produkcijos importavimą į Lietuvą, todėl galėjo atspindėti tik tuo metu buvusią situaciją, kuri galėjo pasikeisti, ypač kalbant apie ochratoksiną A, kuris buitinėje kalboje žinomas kaip pelėsis, ir kurio atsiradimą gali nulemti netinkamas produkcijos transportavimas ir (ar) laikymas.

Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nurodė, jog nurodytos galimybės paneigti prezumpciją įgyvendinimas nėra būtina prezumpcijos taikymo sąlyga, o galimybe paneigti nurodytą prezumpciją galėjo pasinaudoti pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog jo turima produkcija, yra saugus maistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022).

Taigi pareiškėjos argumentas, jog atsakovas nepagrįstai taikė Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą prezumpciją, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos dalyku nėra klausimas, kokiu būdu ar kokiomis priemonėmis ginčo atveju, atsižvelgiant į produkcijos tipą ir nustatytą kenksmingą medžiagą, pareiškėja galėtų ir (ar) turėtų įrodinėti produkcijos saugumą, o tik tai, kad Tarnyba, gavusi RASFF pranešimą turėjo teisę pasinaudoti Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta prezumpcija, nes Sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo įrodžiusi priešingai.

Taip pat pažymėtina, kad 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/625) 138 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktai nustato, kad „kompetentingos institucijos, nustačiusios, kad nesilaikoma reikalavimų, imasi: visų veiksmų, būtinų reikalavimų nesilaikymo išeities taškui ir mastui, taip pat veiklos vykdytojo atsakomybei nustatyti, ir tinkamų priemonių užtikrinti, kad atitinkamas veiklos vykdytojas pašalintų reikalavimų nesilaikymą ir užkirstų kelią tokio reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui“, o šio Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalies d) punktas nustato, kad – „apriboja ar uždraudžia <...> prekes pateikti rinkai <...>“; g) punktas „nurodo atšaukti, susigrąžinti, pašalinti ir sunaikinti prekes, leisdamos, kai tikslinga, prekes panaudoti ne tiems tikslams, kuriems jos buvo iš pradžių skirtos. Šio Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 3 dalies a) ir b) punktai nustato, kad – „Kompetentingos institucijos atitinkamam veiklos vykdytojui arba jo atstovui pateikia: a) rašytinį pranešimą apie savo sprendimą dėl veiksmo arba priemonės, kurių turi būti imamasi pagal 1 ir 2 dalis, ir kartu nurodo to sprendimo priežastis, ir b) informaciją apie visas teises apskųsti tokius sprendimus ir apie taikytiną tokios teisės apskųsti tvarką ir terminus”.

Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nustačiusi Maisto įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su maisto sauga, VMVT jos direktoriaus nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių pateikimo į rinką ribojimo priemonių: 1) uždrausti pateikti į rinką nesaugų maistą; 2) sustabdyti nesaugaus maisto pateikimą į rinką; 3) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą susigrąžinti nesaugų maistą iš vartotojų; 4) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą pašalinti nesaugų maistą iš rinkos; 5) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą sunaikinti nesaugų maistą ir kt.

Aprašo 20.1 papunktyje nurodyta, kad, nustačius, jog produktas yra nesaugus, turi būti priimtas sprendimas „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“. Vadovaujantis Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo 21 punktu, pareigūnas, priėmęs sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, jame nurodo atitinkamas šias produkto tiekimo rinkai ribojimo priemones: 21.1 papunktis – ūkio subjektui uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą. Priemonė taikoma visais atvejais rinkoje nustačius nesaugų produktą; 21.2 papunktis – ūkio subjektui susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų. Priemonė taikoma, kai nesaugus produktas buvo pateiktas vartotojams; 21.3 papunktis – ūkio subjektui pašalinti nesaugų produktą iš rinkos. Priemonė taikoma, kai nesaugus produktas buvo pateiktas kitiems ūkio subjektams; 21.4 papunktis – ūkio subjektui sunaikinti nesaugų produktą. Priemonė taikoma visais atvejais rinkoje nustačius nesaugų produktą. Pažymėtina tai, kad Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašas priimtas vadovaujantis pirmiau nurodytu Reglamentu (ES) 2017/625, Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 ir Maisto įstatytu, kuriuose aiškiai apibrėžiamos kompetentingos institucijos ir maisto tvarkymų subjektų teisės ir pareigos.

Taigi, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Tarnyba Sprendimu uždraudė tiekti rinkai nesaugų Produktą, kadangi Produktas neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Taip pat Tarnyba Sprendimu įpareigojo pareiškėją pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756 450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556- 15/2010).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pradėjo kelti abejones dėl to, ar buvo patikrintos būtent pareiškėjos Latvijos įmonei parduotos razinos, tačiau ji nesikreipė nei į tikrinimą atlikusią Latvijos tarnybą, nei į pareiškėjos verslo partnerį dėl informacijos pateikimo, todėl teismas tokias abejones laiko pareiškėjos gynybine pozicija, siekiant išvengti neigiamų padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog pareiškėja nupirko ir į Lietuvą importavo 21 toną razinų iš Ubekistano, partijos Nr. PR-12, kurių dalį (900 kg) pardavė UAB „UHB Foods“, kuri šį kiekį pardavė Latvijos įmonei SIA „Futurus Food“, savo skunde nurodo ir pati pareiškėja (skundo 3-4 punktai). Šis partijos numeris nurodomas ir RASFF pranešime, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Latvijos kompetentingos institucijos tikrintos ir Sprendime nurodytos produkcijos partija yra ta pati.

Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl antrojo produkcijos mėginio, teisėjų kolegija nurodo, kad Sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo teisėtumui ir pagrįstumui antrojo mėginio (ne)buvimas nėra nei privalomas, nei teisiškai reikšmingas. Reglamento (ES) 2017/625 35 straipsnyje nustatyta, jog kompetentingos institucijos užtikrina, kad veiklos vykdytojai, kurių gyvūnams ar prekėms taikomi mėginių ėmimo, analizės, tyrimų ar diagnostinių tyrimų reikalavimai vykdant oficialią kontrolę, turėtų teisę savo lėšomis prašyti antrojo eksperto nuomonės. Prireikus, kai tikslinga ir techniškai įmanoma, visų pirma atsižvelgdamos į pavojaus paplitimą ir pasiskirstymą tarp gyvūnų ar prekių, į mėginių ar prekių gendamumą ir į turimo substrato kiekį, kompetentingos institucijos, imdamos mėginius ir jei to prašo veiklos vykdytojas, užtikrina, kad paimtas kiekis būtų pakankamas, kad būtų galima prašyti antrojo eksperto nuomonės ir atlikti 3 dalyje nurodytą peržiūrą, jei to prireiktų.

Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antrojo mėginio paėmimas atliekamas tik tikrinamajam subjektui prašant. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Latvijos įmonė SIA „Futurus Food“ nepasinaudojo savo teise ir mėginio ėmimo metu neprašė antrojo mėginio. Jeigu pareiškėja mano, kad dėl tokio jos verslo partnerio neveikimo jai kilo neigiami padariniai, ji gali pareikšti reikalavimus savo verslo partneriui, tačiau toks SIA „Futurus Foods“ nepasinaudojimas jai suteikta teise negali sukurti papildomų pareigų Tarnybai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamą Sprendimą priėmė įstatymų įgaliota kompetentinga institucija, jis priimtas nustačius faktinę aplinkybę, kad produkcijoje buvo rastas ochratoksino A kiekis 68±20 mg/kg-ppm, Sprendime nurodytas nustatyto pažeidimo teisinis reglamentavimas, Sprendimas pagrįstas tyrimo metu surinkta informacija bei dokumentais, todėl laikytina, kad jis priimtas tinkamai ištyrus reikšmingas aplinkybes bei teisingai pritaikius teisės normas, ir jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atmetus pareiškėjos skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, Produktų saugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Bylos dalį pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB Service“ reikalavimą panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2022 m. balandžio 26 d. Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69MPĮ-2071 nutraukti.

Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB Service“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. birželio 1 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo riemones.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis