- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-18
- Bylos Nr.
- e2T-74-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00063-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „LATAKKO“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LATAKKO“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „GLA Logistics“, L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „GLA Logistics“, L. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LATAKKO“, atstovaujamos advokato T. Z., prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą byloje Nr. 18/02-2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LATAKKO“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „GLA Logistics“ ir L. L. dėl skolos priteisimo (suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „GLA Logistics“, L. L.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu byloje Nr. 18/02-2018 nusprendė išieškoti solidariai iš atsakovų UAB „GLA Logistics“ ir L. L. ieškovei UAB „LATAKKO“ 3 162,83 Eur dydžio pagrindinę skolą, 2 371,66 Eur palūkanų už termino praleidimą, 1 000 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas, 714,73 Eur dydžio teismo išlaidas (bendra išieškoma suma – 7 249,22 Eur).Pareiškėja UAB „LATAKKO“, atstovaujama advokato T. Z., 2018-06-19 kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą arbitražo teismo sprendimą. Kartu su prašymu pateikta arbitražo teismo sprendimo kopija su vertimu į lietuvių kalbą, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „GLA Logistics“ sudaryta 2017-10-02 pirkimo sutartis Nr. 1027-2017/GB, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga (sutarties 7.5 p.) ir L. L. prisiimtas laidavimas už bendrovės prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą (7.9 p.), taip pat Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018-06-15 raštas dėl pašto siuntų su priedais – antstolio dokumentų gavimo pažymomis.Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė vienas iš 1958 m. Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 m. Niujorko konvencija arba konvencija) įtvirtintų pagrindų, dėl kurių Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą būtų galima atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje: pirma, nors suinteresuoti asmenys (atsakovai) nedalyvavo nagrinėjant bylą arbitraže, tačiau jiems apie iškeltą bylą, arbitro paskyrimą, bylos nagrinėjimą 2018-04-27 teismo posėdyje, jo datą ir laiką buvo tinkamai pranešta; antra, ginčo objektas (prievolių pagal pirkimo ir laidavimo sutartis nevykdymas arba netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas ir nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; trečia, arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, viešajai tvarkai, yra įsiteisėjęs nuo jo paskelbimo dienos, galutinis ir neskundžiamas.Atsiliepime į prašymą suinteresuoti asmenys UAB „GLA Logistics“ ir L. L., atstovaujami advokato E. K., teismo prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Suinteresuotų asmenų teigimu, jiems arbitražo teisme nebuvo sudarytos tinkamos procesinės gynybos galimybės. Procesas arbitražo teisme vyko rusų kalba, arbitražo teismui nepasiūlant vertėjo paslaugų, nors tiek UAB „GLA Logistics“ atstovo G. L., tiek L. L. rusų kalbos žinios yra prastos. Patys suinteresuoti asmenys dėl sunkios finansinės padėties neturėjo galimybės naudotis vertėjo ar kvalifikuoto teisininko pagalba. Tokiu būdu buvo pažeista suinteresuotų asmenų teisė į teisingą ir sąžiningą teismo procesą, teisė būti išklausytiems.Suinteresuoti asmenys taip pat pažymi, kad UAB „LATAKKO“ teismui nurodė klaidingas faktines aplinkybes – neteisingai apskaičiuotą skolos likutį. Bylos nagrinėjimo metu užsienio arbitražo teismas nežinojo ir nevertino fakto, kad suinteresuoti asmenys atliko dalinius mokėjimus pareiškėjai, todėl prašomame pripažinti ir leisti vykdyti sprendime nurodyta neteisinga skolos ir palūkanų suma. Pripažinus tokį sprendimą ir leidus jį vykdyti Lietuvoje būtų pažeisti fundamentalūs sąžiningo proceso principai ir imperatyvios teisės normos, įtvirtinančios pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus.Iki paskirto teismo posėdžio pradžios gautuose pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nesutinkama su suinteresuotų asmenų nurodytais argumentais, kurių pagrindu teismo prašoma atsisakyti pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą. Nurodoma, kad pačios šalys, pasirašydamos sutartį, sutiko, kad ginčo atveju procesas vyks rusų kalba, apie tai suinteresuotiems asmenims (atsakovams) buvo pranešta ir arbitražo teismo pranešime, jiems išaiškinant teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Pareiškėjos teigimu, suinteresuoti asmenys deklaratyviai teigia, jog dėl prastos finansinės padėties neturėjo galimybės naudotis teisininko ar vertėjo paslaugomis, juolab kad šioje byloje jų interesus atstovauja advokatas. Pareiškėja nurodo kritiškai vertinanti ir atsiliepimo argumentus, kuriais prašoma atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu dėl neteisingai apskaičiuoto skolos ir palūkanų likučio, arbitražo teismo sprendimu priteisto iš atsakovų (suinteresuotų asmenų) pareiškėjai. Viena vertus, nurodoma, kad tokie argumentai susiję su siekiu nepagrįstai peržiūrėti arbitražo teismo sprendimą, kita vertus, pateikiami argumentai, kuriais grindžiamas tinkamas skolos ir palūkanų apskaičiavimas, pažymint, kad sumos, sumokėtos po arbitražo teismo sprendimo priėmimo vykdymo procese nebus prašoma išieškoti iš suinteresuotų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (1958 m. Niujorko konvencija) bei Komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ). KAĮ 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d., 1958 m. Niujorko konvencijos V str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-52-381/2015). 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau, jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.Pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008), tačiau teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, ex officio turi patikrinti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).Suinteresuotų asmenų teigimu, bylą nagrinėjant arbitražo teisme buvo pažeista jų teisė į sąžiningą ir teisingą teismo procesą, teisė būti išklausytiems, nes arbitražo procesas vyko rusų kalba, kurios atsakovai gerai nemoka (nesupranta), ir tai sudaro pagrindą atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą 1958 m. Niujorko Konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsiliepimo argumentus, taip pat aukščiau įvardytus konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimo pagrindus, sprendžia, jog šiomis aplinkybėmis įrodinėjimas konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte reglamentuotas atvejis – pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų. Sąžiningo proceso principų pažeidimas galėtų būti vertinamas ir kaip prieštaravimas viešajai tvarkai, tačiau, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė, kad suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, kuriomis įrodinėtini pagrindinių ir esminių proceso principų pažeidimai, sudarytų pagrindą nepripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimo, kuriuo nors iš 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintų pagrindų.2017-10-02 pirkimo sutarties Nr. 1027-2017/GB 7.5 punkte šalys sulygo, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, išplaukiantis iš sutarties ir susijęs su ja ar jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiamas šalių tarpusavio susitarimu. Jeigu susitarti neįmanoma, ginčas perduodamas spręsti pagal Latvijos Respublikoje galiojančius normatyvinius aktus ieškovo pasirinkimu Rygos trečiųjų teismui Rygoje arba Verslo trečiųjų teismui Rygoje pagal šiame sutarties punkte minimo atitinkamo trečiųjų teismo reglamentą dalyvaujant vienam teisėjui, procesą vykdant rusų kalba. Taigi, pačios šalys susitarė, kad kilus ginčui byla bus nagrinėjama rusų kalba. Be to, iš pareiškėjos kartu su prašymu pridėtų įrodymų matyti, kad per antstolį J. P. atsakovams (suinteresuotiems asmenims) UAB „GLA Logistics“ ir L. L. užsienio arbitražo teismo siųsti procesiniai dokumentai (2018-03-12 pranešimas apie ieškinio pareiškimo gavimą; 2018-04-06 šaukimas į teismą) pasirašytinai įteikti atitinkamai 2018-03-16 ir 2018-04-17, tačiau, suinteresuoti asmenys, priėmę arbitražo teismo siųstus procesinius dokumentus, kaip matyti iš arbitražo teismo sprendimo turinio, bylos nagrinėjime nedalyvavo, savo pozicijos ginčo klausimu neišreiškė, nenurodė jokių objektyvių nedalyvavimo procese ir neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Šios aplinkybės suinteresuotų asmenų nekvestionuojamos, t. y. neteigiama, kad jų teisė į teisminę gynybą buvo apribota dėl neinformavimo apie iškeltą bylą arbitraže, tačiau nurodoma, kad jų teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų buvo pažeista dėl rusų kalbos, kuria vyko procesas, nemokėjimo (prasto mokėjimo).Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, o piktnaudžiavimas jomis ar pasyvus elgesys (neveikimas) negali suteikti pranašumo tokiai šaliai ar sudaryti sąlygas išvengti jos atžvilgiu atsiradusių neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartyje įtvirtintoje arbitražinėje išlygoje pačios šalys pasirinko ginčo nagrinėjimo kalbą (rusų), o byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai (suinteresuoti asmenys) būtų ėmęsi kokių nors veiksmų siekiant informuoti bylą nagrinėjantį arbitražo teismą apie kalbos nemokėjimą (prastą mokėjimą) ir (ar) vertėjo poreikį (rėmimasis kalbos nežinojimo aplinkybe nurodomas tik šioje byloje sprendžiant arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje klausimą). Iš bylos duomenų nesant pagrindo spręsti, kad arbitražo teismas apskritai žinojo (galėjo žinoti) apie galimą vertėjo poreikį dėl pačių atsakovų (suinteresuotų asmenų) pasyvaus elgesio / neveikimo, teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuotų asmenų pozicija, jog nagrinėjamu atveju arbitražo teismas nepaskirdamas (nepasiūlydamas paskirti) vertėjo pažeidė sąžiningo proceso reikalavimus ir dėl to turėtų būti atsisakyta pripažinti arbitražo teismo sprendimą. Be to, nors suinteresuoti asmenys nurodo, kad savo jėgomis pasisamdyti vertėjo ir (ar) teisininko dėl sunkios finansinės padėties negalėjo, tačiau šių argumentų negrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Nurodytos aplinkybės ir teisiniai motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad suinteresuoti asmenys tinkamai nepagrindė, jog jiems buvo apribota teisė būti išklausytiems, t. y., kad jie negalėjo (neturėjo galimybių) pateikti paaiškinimų dėl ginčo aplinkybių arbitražo teisme ir dėl to egzistuoja pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti užsienio teismo arbitražo sprendimą (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalies b punktas, CPK 185 str.). Suinteresuoti asmenys kartu su atsiliepimu į pareiškėjos prašymą pridėjo sąskaitų ir mokėjimų operacijų išrašą, kuriuo įrodinėja, kad arbitražo teismo sprendimu ieškovei (pareiškėjai) iš atsakovų (suinteresuotų asmenų) priteista didesnė suma, nei realiai egzistuojanti skola pagal sutartinius įsipareigojimus, todėl toks arbitražo teismo sprendimas negali būti pripažintas ir leistas Lietuvoje vykdyti kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; kt.). Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015; kt.). Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017). Teisėjų kolegija nenustatė, o atsiliepime nurodyti argumentai nepatvirtina, kad arbitražo teismo sprendimu būtų akivaizdžiai pažeisti fundamentalūs sąžiningo proceso principai ar imperatyviosios teisės normos, įtvirtinančios pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, t. y. kad tokio sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje lemtų tokius teisinius padarinius, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka, juolab kad nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys neįrodė, jog dėl kitos proceso šalies, arbitražo teismo ar kitų objektyvių aplinkybių jie negalėjo ginti savo interesų bylą nagrinėjant arbitražo teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nurodydami, kad arbitražo teismas neįvertino visų suinteresuotų asmenų atliktų mokėjimų pareiškėjai (2017-11-07 mokėjimo, 2017-11-29 mokėjimo, 2017-12-20 mokėjimo, 2018-05-11 mokėjimo, 2018-06-25 mokėjimo), iš esmės siekia peržiūrėti užsienio arbitražo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, arbitražo teismo nustatytas aplinkybes, tirtus ir vertintus įrodymus, jų pagrindu padarytų išvadų teisingumą, nors teismas, atlikdamas prašomo pripažinti arbitražo teismo sprendimo patikrą pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte nurodytą viešosios tvarkos išlygą, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Savo ruožtu klausimas dėl suinteresuotų asmenų pareiškėjai atliktų mokėjimų jau esant išnagrinėtam šalių ginčui iš esmės ir (ar) po sprendimo priėmimo, galės būti sprendžiamas (bus išspręstas) vykdomojoje byloje, tuo atveju, jei pareiškėja, su šios nutarties pagrindu išduotu vykdomuoju raštu, kreipsis į antstolį.Argumentų, kuriais būtų įrodinėjami kiti Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, suinteresuoti asmenys nenurodė. Atsižvelgiant į tai, taip pat nenustačius, kad užsienio arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai ar kad ginčo objektas (skolos priteisimas, kylantis iš dviejų privačių juridinių asmenų sutartinių teisinių santykių) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 str.), teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindui tenkinti pareiškėjos prašymą – pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą byloje Nr. 18/02-2018 dėl solidaraus 3 162,83 Eur skolos, 2 371,66 Eur palūkanų, 1 000 Eur išlaidų už teisines paslaugas, 714,73 Eur teismo išlaidų priteisimo pareiškėjai (ieškovei) UAB „LATAKKO“ iš suinteresuotų asmenų (atsakovų) UAB „GLA Logistics“ ir L. L. (Niujorko konvencijos V str. 1, 2 d., CPK 185 str.).Pareiškėja iš suinteresuotų asmenų prašo priteisti 206 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu į valstybinę (lietuvių kalbą). Kartu su prašymu pridėti šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiantys įrodymai – 2018-06-05 SIA „Kubera 8“ sąskaita Nr. 81/06.18, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas – „vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą UAB „GLA Logistics“ ir L. L. – dokumentai ir jų notarinis patvirtinimas“, suma – 191 Eur ir AB „Erudicija“ 2018-06-18 sąskaita faktūra VER Nr. 13-630, kurioje nurodytas paslaugos pavadinimas – „vertimas iš anglų/latvių k. į lietuvių k.“, suma – 15 Eur. Taip pat teismui pateikti šių vertimo paslaugų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai – 2018-06-14 tarptautinis mokėjimo pavedimas Nr. 2076 ir 2018-06-18 mokėjimo nurodymas Nr. 29831.CPK 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). CPK 113 straipsnio 3 dalyje esant įtvirtintam teismui teikiamų procesinių dokumentų ir jų priedų valstybine kalba reikalavimui, aukščiau nurodytos pareiškėjos prašomos priteisti vertimo išlaidos, kurių faktą ir dydį pagrindžia į bylą pateikti dokumentai, teisėjų kolegijos vertintinos kaip būtinos išlaidos, todėl, tenkinus pareiškėjos prašymą, lygiomis dalimis priteistinos iš suinteresuotų asmenų pareiškėjai (CPK 93 str., 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 811¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
nutaria:
pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą byloje Nr. 18/02-2018, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „LATAKKO“ (j. a. k. 302531472) solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“ (j. a. k. 302410289) ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti 3 162,83 Eur pagrindinę skolą, 2 371,66 Eur palūkanų už termino praleidimą, 1 000 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas ir 714,73 Eur dydžio teismo išlaidas (bendra suma – 7 249,22 Eur).
Uždarajai akcinei bendrovei „LATAKKO“ (j. a. k. 302531472) iš uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“ (j. a. k. 302410289) ir L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 103 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų atstovams.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.