Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpindamas skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o D. Š. susidomėjus parduodamomis automobilių detalėmis, 2020 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bendraujant programėlėje „viber“ sudarė žodinį sandorį su D. Š. dėl detalių automobiliui ,,BMW X5“ pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, šiam:

- 2020 m. kovo 5 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 1 744 Eur,

- 2020 m. kovo 25 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 61,50 Eur,

- 2020 m. kovo 31 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 396,60 Eur,

- 2020 m. balandžio 3 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 89 Eur,

- 2020 m. gegužės 17 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus –2 300 Eur,

- 2020 m. gegužės 18 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 421,30 Eur už automobilio detales, t. y. bendroje sumoje iš viso pervedus – 5 012,40 Eur už įsigyjamas automobilio ,,BMW X5“ detales, taip D. Š. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilio ,,BMW X5“ detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. Š. priklausantį turtą – 5 012,40 Eur.

2. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o M. M. susidomėjus parduodamomis automobilių detalėmis, 2020 m. gegužės 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), susitikęs sudarė žodinį sandorį su M. M. dėl detalių automobiliui „Maserati“ pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, ir iš M. M. paimdamas 1 000 Eur grynais pinigais už įsigyjamas automobilio „Maserati“ detales ir taip M. M. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilio „Maserati“ detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą – 1000 Eur.

3. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o R. R. susidomėjus parduodamomis automobilių detalėmis, 2020 m. birželio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), susitikęs sudarė žodinį sandorį su R. R. dėl detalių automobiliui „Alfa Romeo Giulia“ pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, iš R. R. paėmė 2 500 Eur grynais pinigais, o 2020 m. birželio 25 d. šiam į nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 1 176,20 eurų už įsigyjamas automobilio „Alfa Romeo Giulia“ detales, ir taip R. R. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilio „Alfa Romeo Giulia“ detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą – 3 676, 20 Eur.

4. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o pagal skelbimą E. B. susidomėjus parduodamomis automobilių detalėmis, 2020 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendraujant programėlėje „Viber“, sudarė žodinį sandorį su E. B. dėl automobilių detalių pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, šiam 2020 m. liepos 16 d. į nurodytą AB ,,S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 2005,70 eurus, ir 2020 m. liepos 24 d. į nurodytą AB ,,S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 658 eurus, už įsigyjamas automobilių detales ir taip E. B. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilių detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam E. B. priklausantį turtą – 2 663,70 Eur.

5. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o pagal skelbimą E. P. susidomėjus parduodamomis automobilio „Dodge Challenger“ detalėmis, 2020 m. liepos 22 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), susitikęs sudarė žodinį sandorį su E. P. dėl detalių automobiliui „Dodge Challenger“ pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, iš E. P. paėmė 300 eurų grynais pinigais, už įsigyjamas automobilio „Dodge Challenger“ detales, 2020 m. liepos 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini) iš E. P. paėmė 500 eurų grynais pinigais, už įsigyjamas automobilio „Dodge Challenger“ detales, 2020 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini) iš E. P. paėmė 800 eurų grynais pinigais, už įsigyjamas automobilio „Dodge Challenger“ detales, t. y. per tris kartus bendroje sumoje viso iš E. P. paimdamas – 1 600 eurų už įsigyjamas automobilio „Dodge Challenger“ detales ir taip E. P. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilio „Dodge Challenger“ detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam E. P. priklausantį turtą – 1 600 eurų.

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis T. J. tyčia, esant tiesioginei tyčiai, apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

7. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Živilė Gecevičienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 rugsėjo 22 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: T. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo D. S. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės apribojimą 10 mėnesių; pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo M. M. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams; pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo R. R. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės apribojimą 10 mėnesių; pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo E. B. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės apribojimą 10 mėnesių; pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo E. P. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 metams. Vadovaujantis BK 48 straipsniu skirti įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiems per 6 mėnesių laikotarpį; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 13 d. (dvi paros), prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinį ieškinį dėl 900 eurų turtinės žalos patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. J.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinį ieškinį dėl 3 576,20 Eur turtinės žalos patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. J.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinį ieškinį dėl 2 413,70 Eur turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. J.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinį ieškinį dėl 1 300 eurų turtinės žalos patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. J.. Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

7.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, kadangi teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas byloje surinktus duomenis įvertino netinkamai, nepagrįstai vieniems įrodymams teikė prioritetą prieš kitus, taip pat, atskirais atvejais savo teiginius grindė tik prielaidomis, todėl netinkamai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis padarė neteisingas išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas byloje surinktų įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą teikė išteisintojo T. J. parodymams, liudytojų L. S. ir M. K. parodymams ir jais vadovavosi.

7.2. Prokurorė pažymi, kad nors kaltinamasis T. J. kategoriškai neigia atlikęs nusikalstamus veiksmus, tačiau jo kaltė yra įrodoma nukentėjusiųjų pateiktais duomenimis ir apklausomis, banko išklotinių išrašais, dalinai paties T. J. parodymais. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis T. J. nukentėjusiesiems automobilio dalių neišsiuntė dėl objektyvių priežasčių t. y. automobilių dalis jis turėjo gauti iš tiekėjo, kurį jis žino tik vardu D., Vokietijoje, tačiau procesas sustojo dėl galiojusio karantino. Nei teisminio nagrinėjimo metu, nei atliekant ikiteisminį tyrimą, jokių objektyvių duomenų, kurie šias aplinkybes patvirtintų, nėra. T. J. parodymai yra nenuoseklūs, kiekvieną kartą sugalvojant naujas, dar kitokias prekių-detalių užsakymo ir jų negavimo faktines aplinkybes, kurių jis negali patvirtinti jokiais įrodymais. T. J. viso proceso metu nenurodė, kas yra tikrasis tiekėjas, iš kurio užsakinėjo automobilių detales, nepateikė jokių duomenų apie įmonę ar asmenį, nors teigia, kad jis pardavė ne vienam asmeniui Lietuvoje detales ir buvo daromas ne vienas užsakymas. Taigi, keista, kad išteisintasis nesugeba nurodyti jokių tiekėjo duomenų ar bent įvardinti tiekėjo vardą ir pavardę, jo adresą, kitus kontaktinius duomenis, kadangi abejotina, jog perkant ne vieną prekę, už kurios vieną vienetą jis tiekėjui turėjo sumokėti nemažas sumas, nes iš nukentėjusiųjų gavo, atitinkamai - 5012,40 Eur (iš D. Š.), 1000 Eur (iš M. M.), 3676,20 Eur (iš R. R.), 2663,70 Eur (E. B.), 1600 Eur (iš E. P.) - nebuvo sudaromos jokios sutartys, nėra išlikę jokių oficialių užsakymų dėl prekių ir pan.

7.3. Prokurorės teigimu, byloje apklausto nukentėjusiojo D. Š. parodymai, jo pareiškimas policijai, AB ,,S.“ pateiktos T. J. banko sąskaitos išklotinės patvirtina T. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis D. Š. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl 2020 m. kovo mėn. atlikto užsakymo detalėms ir nurodė, jog mano, kad T. J. meluoja, jog strigo detalių tiekimas, nes jam kaltinamasis sakė, kad gavo detales ir jam vėliau perskambins, taip pat sakė, kad jo detalių į siuntinį neįdėjo, sakė, kad neva pats yra Vokietijoje ir iš sandėlio paims tas detales, grįš ir jam pristatys į Vilnių. T. J. grąžino jam pinigus galutinai tik po to, kai buvo pateiktas pareiškimas policijai ir tyrėja jam paskambino. Jam grąžinti visi pinigai, kuriuos jis sumokėjo T. J..

7.4. Skunde prokurorė taip pat pažymi, kad 2020 m. lapkričio 21 d. protokole aprašyti 2020 m. rugsėjo 1 d. iš AB „S.“ gauti duomenys (2 failai). Bylai reikšmingi duomenys: 2020 m. kovo 5 d. į sąskaitą gauta 1 744 Eur iš D. Š.; 2020 m. kovo 25 d. į sąskaitą gauta 61,50 Eur iš D. Š.; 2020 m. kovo 31 d. į sąskaitą gauta 396,60 Eur iš D. Š.; 2020 m. balandžio 3 d. į sąskaitą gauta 89 Eur iš D. Š.; 2020 m. gegužės 17 d. į sąskaitą gauta 2300,00 Eur iš D. Š.; 2020 m. gegužės 18 d. į sąskaitą gauta 421,30 Eur iš D. Š.; 2020 m. birželio 26 d. iš sąskaitos išsiuntė 900 Eur D. Š. (įvardinta kaip skola). 2020 m. liepos 14 d. iš sąskaitos išsiuntė 700 Eur D. Š. (įvardinta kaip skola). 2020 m. liepos 16 d. į sąskaitą gauta 2005,70 Eur iš E. B.; 2020 m. liepos 24 d. į sąskaitą gauta 2005,70 Eur iš E. B.; 2020 m. liepos 28 d. iš sąskaitos išsiuntė 700 Eur D. Š. (įvardinta kaip skolos dalis). 2020 m. liepos 30 d. iš sąskaitos išsiuntė 2713 Eur D. Š. (įvardinta kaip skola). Apžiūrint sąskaitos išklotinę, krenta į akis, kad mokėjimų už automobilių detales buvo atlikę ir daugiau asmenų, po ko pinigai buvo nuimami Kaune esančiuose bankomatuose arba buvo atsiskaitoma už pirkinius ir paslaugas. Vėliau daliai asmenų buvo pinigai grąžinami, įvardijami kaip skola. Taip pat matoma daug mokėjimų UAB „D. L.“, galimai administruojant įkeltus skelbimus. Apžiūrimas failas pavadinimu „IP“. Jį atidarius, matoma T. J. operacijos bei IP adresai, iš kurių buvo atliekamos operacijos. Palyginus šiuos IP adresus su UAB „D. L.“ pateiktais IP adresais, matoma, kad jie sutampa. Vadinasi, skelbimai buvo keliami ir trinami iš T. J. priklausančių įrenginių (t. 4, b. l. 132-133).

7.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo M. M. parodymai, jo pareiškimas policijai, AB ,,S.“ pateiktos T. J. banko sąskaitos išklotinės patvirtina T. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ surado skelbimą, jog prekiauja „Maserati“ automobilio detalėmis. 2020 gegužės mėn. jis užsakė automobiliui „Maserati“ detales, per programėlę „Viber“ susirašė su T. J., vėliau su juo susiskambino ir sudarė pagal detalių kodus sąrašą. 2020 m. gegužės 6 d. jis su T. J. susitiko degalinėje ,,C. K.“. Jis T. J. padavė 1000 eurų avansą, T. J. žadėjo UAB „P.“ vardu išrašyti sąskaitą-faktūrą ir orderį ir juos vėliau atsiųsti. Jo prašomas T. J. ranka surašė ir pasirašė dokumentą, detalės buvo smulkiai surašytos, pristatymo terminas nurodytas gal per mėnesį. Iš įmonės jis nieko nesulaukė, po mėnesio pradėjo skambinti, bet T. J. jau neatsiliepė. Kai jis skambino iš kito numerio, tada T. J. atsiliepė. Jis suprato, kad nebebus nei pinigų, nei detalių, atsiliepimai apie jį buvo prasti. Per ,,Viber“ programėlę jis parašė T. J., kad kreipsis į policiją, pastarasis žadėjo gražinti pinigus. Jis nusiuntė savo sąskaitos numerį, bet jam nieko negrąžino. Dabar T. J. yra gražinęs jam 100 eurų. Parašė pareiškimą policijai, civiline tvarka nebandė bylinėtis, nes mano, kad padarytas nusikaltimas. Mano, kad T. J. viską padarė tyčia, jis nepateikė įmonės dokumentų, surašė raštelį kaip fizinis asmuo. 2020 m. rugsėjo 9 d. apklaustas įtariamuoju T. J. parodė, pilnai pripažino kaltę, dėl to, kad jis sukčiavo M. M. atžvilgiu. Jis nurodė, kad 2020 m. gegužės mėn. paėmė iš M. M. 1000 eurų grynais Vilniuje, surašė skolos lapelį, susitarė, jog iki 2020 m. liepos 1 d. jam užsakytas dalis pristatys. Nurodė, kad dalis užsakinėja iš Italijos internetu, italų įmonė vadinasi ,,R.“. Detalių M. nepristatė, nes pats detalių negavo. Jokių užsakymo duomenų neturi. Tuomet T. J. nurodė, jog mano, kad detalių negavo dėl karantino, nes italų įmonė ,,R.“ nedirbo, detalių tiekimas dėl koronaviruso buvo sustabdytas. Nurodė, jog tiekėjai dalimis pinigus grąžindavo, nes užsakymų buvo padaręs ir daugiau, tačiau detalių jie nesiuntė. Žadėjo M. M. pinigus grąžinti, (t. 5, b. l. 126-129). Teisminio nagrinėjimo metu T. J. jau aiškino, jog detales užsakinėjo Vokietijoje, kur Berlyne gyveno rusų tautybės tiekėjas, vardu D.

7.6. Prokurorės nuomone, nukentėjusiojo R. R. parodymai, jo pareiškimas policijai, AB ,,S.“ pateiktos T. J. banko sąskaitos išklotinės patvirtina T. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2020 m. pradžioje jis susirado interneto portale (duomenys neskelbtini) skelbimą, kad parduoda „Alfa Romeo“ automobilio detales. Jis paskambino nurodytu numeriu, kalbėjo su T. Jis per „Viber“ programėlę nusiuntė sąrašą automobilio dalių, kurių jam reikėjo. T. atsiuntė jam katalogą, kainos tiko, nes buvo mažesnės. Sutarė kainą apie 2500 eurų. Dėl paskelbto karantino jis detalių pirkimą atidėjo. 2020 metų birželio mėn. jis važiavo pro Kauną ir nutarė atnaujinti užsakymą. Jis paskambino T., pastarajam pasiūlius, nuvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) T. J. parodė visą programą išklotinę, automobilių dalių katalogus, matė, kad žmogus su tuo dirba. Jie sutarė, kad detalių kaina 3000 eurų, jis padavė T. 2500 eurų avansą grynais. Jam patikslinus sąrašą, T. jo paprašė pervesti likusią sumą, gavosi bendra suma 3 676,20 eurų. Skirtumą jis pervedė iš savo mamos sąskaitos, pervedė 1176,20 eurų. 2020 m. birželio 26 d. T. patvirtino, kad pinigai yra gauti, žadėjo detales pristatyti per dvi savaites, tačiau detalių jam nepristatė. Praėjus trims savaitėms, jis per ,,Viber“ programėlę užklausė, jam pasakė, kad paskutinėje siuntoje nebuvo tų detalių, sakė, kad bus siunta rytoj ir žiūrės, kokie užsakymai ateis, jei viskas gerai, dalys bus pirmadienį. Jis atrašė, kad laukia detalių, tačiau nieko nesulaukė. Tada po savaitės T. atsiuntė jam lentelę detalių ir sakė, kad tos, kurios žaliai pažymėtos, jau yra sandėlyje, o kitas žadėjo pristatyti per ilgesnį terminą. Sakė, kad buvo sumaišytos siuntos, kažko negauna, žadėjo susisiekti vakare, tačiau nesusisiekė. T. dingdavo dviems savaitėms. Tada jis vėl klausdavo apie detales, T. atsakydavo ne iš karto. Telefonu T. atsiliepdavo, bet sakydavo, kad dirba ir žadėdavo perskambinti, tačiau neskambino. Tada jis per ,,Viber“ programėlę parašė T., kad gražintų jam pinigus, rašė, kad kreipsis į policiją. T. J. atsakė, kad dalys bus, o jei nebus, tada jis grąžins jam pinigus, termino nenurodė. Dar T. J. rašė, kad jis yra išskridęs pas tiekėjus, žadėjo po trijų dienų sugrįžti. Tikėjo, kad T. pinigus jam gražins, tačiau su T. J. susisiekti nepavyko. 2020 m. lapkričio 24 d. jis dėl nepateiktų dalių ir negražintų pinigų parašė pareiškimą į policiją. T. J. parašė, kad jis nurodytų jam banko sąskaitos numerį. Jis per ,,Viber“ programėlę parašė sąskaitos numerį, T. J. jam pervedė 100 eurų.

7.7. Prokurorės teigimu, nukentėjusiojo E. B. parodymai, jo pareiškimas policijai, AB ,,S.“ pateiktos T. J. banko sąskaitos išklotinės patvirtina T. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2020 m. rado interneto portale ,,(duomenys neskelbtini)“ skelbimą apie parduodamas automobilių detales. 2020 m. liepos mėn. viduryje jis telefonu susisiekė su T. J., šis pasiūlė toliau bendrauti per ,,Viber“ programėlę. Jis parašė, kokių detalių jam reikia. T. J. atsiuntė jam detalių katalogus su kainomis, jis surašė detales, suvedė detalių kodus. 2020 m. liepos 16 d. jis pervedė už užsakytas detales 2005,70 Eur, po savaitės pervedė 658 Eur. Tai buvo visa detalių kaina. T. J. žadėjo detales patiekti per 10-11 dienų, paminėjo, kad vasarą italai dirba lėčiau ir gali vėluoti. T. J. savo įsipareigojimų nevykdė, jam sakydavo, kad jis negali kalbėti, kad nutiko nelaimė, kad vyksta į laidotuves, kad yra užsienyje, kad važiuoja į ofisą ir duos atsakymą vėliau. Praėjus daugiau kaip mėnesiui pradėjo ieškoti informacijos apie T. J. internete. Ten rado informaciją, kad jis jau ne vienas, kuris buvo taip apgautas, sužinojo, kad T. J. dirba UAB „P.“, nors su kaltinamuoju bendravo kaip su privačiu asmeniu. Jis surado internete įmonės adresą ir nuvažiavo pažiūrėti. Ten jis rado tuščias tos įmonės patalpas, patalpų savininkas pasakė, kad jis ne pirmas, kuris čia atvažiavo ir ieško T. J.. Nurodė, kad T. J. šiose patalpose dirbo ir liko skolingas už patalpų nuomą apie 5000 eurų. Jis suprato, kad yra apgautas ir parašė pareiškimą policijai. Be to, jis parašė T. J. žinutę, kad kreipėsi j policiją. T. J. žadėjo gražinti jam pinigus, vedžiojo jį už nosies, kol galiausiai nustojo reaguoti į jo žinutes ir skambučius. 2021 metais jam paskambino T. J. advokatas, pasiūlė gražinti jam skolą per kelis mėnesius, prašė pasirašyti dokumentus ir atsiimti civilinį ieškinį. Jis atsakė, kad jis nieko neketina pasirašyti ir sakė gražinti jam pinigus - 2 663,70 Eur. T. J. 2021 m. gruodžio pradžioje pervedė jam 150 eurų, vėliau pervedė dar 100 eurų. Liko negražinta 2 413,70 Eur. Mano, kad T. J. sukčiavo, kad jis negalėjo užsakyti automobilio detalių, o gavęs iš jo pinigus juos perdavė kitiems asmenims, kuriems jis buvo skolingas. T. J. minėjo jam apie statomą namą, kad dėl to jis neturi laiko, painiojosi savo istorijoje, nes turėjo nemažai tokių klientų ir sakydavo, kad tam tikros detalės važiuoja ir yra Kaune, buvo visokių variantų. Jis yra radęs T. J. skelbimus, kuriuose nurodyti kiti telefono numeriai, jam atrodė, kad T. J. toliau ieškojo aukų, jo skelbimai buvo atnaujinami. T. J. jam savo dokumento kopijos nesiuntė, bet jo vardas ir pavardė bei kiti duomenys sutapo, tuo požiūriu jo neatgavo. Kadangi T. J. išsisukinėjo, detalių jam nepatiekė, pinigų negražino, rasdavo įvairiausių pasiteisinimų, jis užsakė detales vasarą, kada Italijoje buvo geresnė situacija. Mano, kad detalių nepateikimas negalėjo būti susiję su pandemija. Mano, kad T. J. iki tam tikro laiko užsiiminėjo ta veikla tvarkingai, tačiau pasikeitė jo elgesys ir, kada jis užsakė detales, T. J. jau neturėjo tikslo detales patiekti ir darė neteisingą ir neteisėtą veiklą.

7.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo E. P. parodymai, jo pareiškimas policijai, AB ,,S“ pateiktos T. J. banko sąskaitos išklotinės patvirtina T. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis E. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl 2020 m. liepos mėn. atlikto užsakymo detalėms ir papildomai parodė, kad T. J. su juo susisiekė 2021 m. lapkričio mėn. ir sakė, kad nori grąžinti pinigus ir susitarti. Jo advokatas atsiuntė sutartį, tačiau jis pasakė, kad jis sutiktų pasirašyti tik oficialiai, pas notarą, į tai jam nieko neatsakė. Mano, kad T. J. turėjo tikslą gauti pinigų. T. J. anksčiau pervedė jam 200 eurų ir dabar pervedė 100 eurų. 1 300 eurų neatlygino.

7.9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad peržiūrėjus T. J. priklausančios AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. matyti, kad mokėjimų už automobilių detales buvo atlikę ir daugiau asmenų, po ko pinigai buvo nuimami bankomatuose arba buvo atsiskaitoma už pirkinius, paslaugas ir grąžinamos skolos. Peržiūrėjus banko sąskaitos pinigų judėjimą, matyti, kad pareiškėjams sumokėjus pinigus (pervedimu ar grynais) už įsigyjamas automobilių detales, T. J. jokių užsakymų įsigyti automobilių detalėms neatlikdavo, o gautas pinigų įplaukas naudodavo išskirtinai tik savo asmeniniams poreikiams ir skolų mokėjimui (t. 4, b. l. 146-149). Nukentėjusieji T. J. pervedė avansą už detales, kurias norėjo pirkti, tačiau vėliau iš kaltinamojo nesulaukė jokių žinių, vėliau T. J. vis skirtingai aiškino dėl užsakytų detalių arba jo telefonas būdavo išjungtas, tada nukentėjusieji suprato, kad juos apgavo. Toks bendravimo būdas ir rodo, kad būtent buvo naudojama apgaulė prieš nukentėjusiuosius, kad jie patikėtų T. J.. Nukentėjusieji pervedę jam pinigus, vis laukė, kada jiems bus pristatytos prekės, tačiau jų taip ir negavo. Kaltinamasis iš tikrųjų nuslėpė nuo nukentėjusiųjų aplinkybes, kad jis realiai neturi asmens, kuris galėtų įvykdyti jo užsakymus, nes jau 2020 m. kovo mėnesį, D. Š. užsakant prekes, jų jau nebuvo galima gauti, tai užsakant prekes M. M. gegužės mėn., R. R. birželio mėn., E. B. liepos mėn. ir E. P. liepos mėn., realiai parduoti detalių neketino. Gavęs pinigus iš nukentėjusiųjų, šiuos pinigus panaudojo senų skolų grąžinimui ir mokėjimams antstoliui, pirkiniams, paslaugoms apmokėti. Pagal T. J. banko išklotinę matyti, kad gavęs pinigus iš V. R. ir E. B., jis šiuos pinigus pervedė į D. Š. sąskaitą. Tik vėliau pradėjus ir atliekant ikiteisminius tyrimus dėl T. J. nusikalstamų veiksmų, 2021 m. liepos 12 d. suradus paieškomą T. J., jam įteikus pranešimą apie įtarimą, nurodžius nukentėjusiųjų pavardes ir jiems padarytą žalą, 2021 metais rugsėjo - lapkričio mėn. kaltinamasis siekė sudaryti susitarimus dėl žalos atlyginimo ir grąžino dalį avansu paimtos sumos M. M. - 100 Eur, R. R. - 100 Eur, E. B. - 250 Eur ir E. P. - 300 Eur.

7.10. Prokurorė taip pat pažymi, kad nuosprendyje nurodyta, kad 2021 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl „B.“ atstovo H. V. pareiškimo ir I. V. pareiškimo įtariamojo T. J. atžvilgiu už analogišką veiką, jam nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (t. l, b.l. 84-91), motyvuota, kad šiuo atveju susiklostė civiliniai santykiai ir kilęs ginčas gali būti išspręstas civiline tvarka. Teismas vertindamas nurodytas aplinkybes neatkreipė dėmesio į tai, kad ,,B.“ ir I. V. bendravo su T. J. kaip su UAB ,,P.“ atstovu, būtent į šios įmonės sąskaitą buvo pervesti jų pinigai, atitinkamai - 1927 Eur ir 270,70 Eur, o iš įmonės buvo atlikti mokėjimai konkrečiai įmonei – R. G. 2020 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota AB ,,S.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) apžiūra ir nustatytos tyrimui reikšmingos aplinkybės: 2020 m. birželio 29 d. iš ,,B.“ gauta 1927 eurų. 2020 m. birželio 30 d. atliktas 1100 eurų mokėjimas ,,R. G.“ 2020 m. liepos 27 d. iš I. V. gauta 270,70 euro mokėjimas. 2020 m. rugpjūčio 3 d. atliktas 890 eurų mokėjimas ,,R. G.“. Taip pat nagrinėjant sąskaitos išrašą pastebėta, kad dažnai pinigai siunčiami kitai įmonei, t. y. ,,N. H.“. Taigi, tiek ,,B.“, tiek I. V. užsakymai įmonėje UAB ,,P.“ buvo gauti, jie buvo pradėti vykdyti, pinigai realiai buvo pervesti įmonėms ,,R. G.“ ir ,,N. H.“, todėl T. J. nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis siekė vykdyti susitarimus, tačiau jų negalėjo atlikti dėl tiekėjų kaltės, šiuo atveju buvo patvirtinti ir pagrįsti.

7.11. Skunde taip papt teigiama, kad liudytojų L. S. ir M. K. parodymai iš esmės yra dėl ankstesnio bendradarbiavimo su T. J., šie liudytojai galėjo charakterizuoti T. J., paaiškinti aplinkybės dėl jo vykdytos veiklos pobūdžio, tačiau jie nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri būtų susijusi su byloje pripažintų nukentėjusiaisiais prekių užsakymais ir tų užsakymų vykdymu ar nevykdymu. Teismo nuosprendyje prekių negavimo versija dėl koronaviruso COVID 19 pandemijos pripažinta baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau su tuo sutikti negalima. Iš T. J. apklausų metu nurodytų aplinkybių aiškiai matyti, kad visus neaiškumus byloje sukelia tik jis pats. Jis pats nurodo įvairiausias gynybines aplinkybes, bet jų niekaip nesugeba pagrįsti jokiais aiškiais ir objektyviais duomenimis. Jis vis bando pasiteisinti, bet duomenų, kurie patvirtintų jo paaiškinimus, nepateikia. Objektyvių duomenų, kurie bent kažkiek patvirtintų T. J. parodymus, byloje nėra, o kaip tik priešingai, surinkti duomenys rodo, kad T. J. net nebuvo atlikęs jokių užsakymų, kad būtų gautos prekės D. Š., M. M., R. R., E. B. ar E. P., vadinasi, jis panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, nes net nesiruošė vykdyti jų susitarimų ir įgijo nukentėjusiųjų turtą. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, atsirado papildomos sąlygos, susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šalių, t. y. T. J., sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui ir darančiais problemišku pažeistos teisės atstatymą, sumažinančiais kitos šalies galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka. Nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad T. J. buvo užsakęs automobilių detales iš užsienio tiekėjo ir ketino jas nukentėjusiems perduoti. Visi šie veiksmai rodo T. J. tyčią.

7.12. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, prokurorės nuomone, atsižvelgtina į tai, kad T. J. praeityje baustas administracine tvarka, neteistas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis neteistas, kaltinamajam T. J. skirtina sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės bendrintinos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Civiliniai ieškiniai tenkintini, nes jie pagrįsti bylos duomenimis, iš esmės T. J. pripažįsta, kad būtent tokias sumas jam nukentėjusieji pervedė.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Andrejus Klimaševskij prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis T. J. ir jo gynėjas advokatas Vidas Adomaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.

9. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės apeliacinis skundas tenkinamas.

10. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su T. J. išteisinimu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

12. T. J. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, T. J. neveikė tiesiogine tyčia, nepanaudojo apgaulės, nesiekė neteisėtai užvaldyti svetimą turtą ir nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl T. J. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) yra priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikiant kaltinamojo parodymams, liudytojų M. K., A. J., L. S. parodymams, ignoruojant kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl T. J. kaltės. Dėl šių aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinusi ištirtus įrodymus, nustatė, kad:

14.1. T. J. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpindamas skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o D. Š. susidomėjus parduodamomis automobilių detalėmis, 2020 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bendraujant programėlėje „viber“ sudarė žodinį sandorį su D. Š. dėl detalių automobiliui ,,BMW X5“ pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, šiam:

- 2020 m. kovo 5 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 1 744 Eur,

- 2020 m. kovo 25 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 61,50 Eur,

- 2020 m. kovo 31 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 396,60 Eur,

- 2020 m. balandžio 3 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 89 Eur,

- 2020 m. gegužės 17 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus –2 300 Eur,

- 2020 m. gegužės 18 d. į nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus – 421,30 Eur už automobilio detales, t. y. bendroje sumoje iš viso pervedus – 5 012,40 Eur už įsigyjamas automobilio ,,BMW X5“ detales, taip D. Š. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilio ,,BMW X5“ detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. Š. priklausantį turtą – 5 012,40 Eur. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

14.2. Be to, T. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o M. M. susidomėjus parduodamomis automobilių detalėmis, 2020 m. gegužės 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), susitikęs sudarė žodinį sandorį su M. M. dėl detalių automobiliui „Maserati“ pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, ir iš M. M. paimdamas 1 000 Eur grynais pinigais, už įsigyjamas automobilio „Maserati“ detales ir taip M. M. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilio „Maserati“ detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą – 1 000 Eur. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

14.3. Be to, T. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o R. R. susidomėjus parduodamomis automobilių detalėmis, 2020 m. birželio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), susitikęs sudarė žodinį sandorį su R. R. dėl detalių automobiliui „Alfa Romeo Giulia“ pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, iš R. R. paėmė 2500,00 Eur grynais pinigais, o 2020 m. birželio 25 d. šiam į nurodytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 1 176,20 eurų už įsigyjamas automobilio „Alfa Romeo Giulia“ detales, ir taip R. R. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilio „Alfa Romeo Giulia“ detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam R. R. priklausantį turtą – 3 676,20 Eur. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

14.4. Be to, T. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o pagal skelbimą E. B. susidomėjus parduodamomis automobilių detalėmis, 2020 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bendraujant programėlėje „Viber“, sudarė žodinį sandorį su E. B. dėl automobilių detalių pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, šiam 2020 m. liepos 16 d. į nurodytą AB ,,S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 2005,70 eurus, ir 2020 m. liepos 24 d. į nurodytą AB ,,S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 658 eurus, už įsigyjamas automobilių detales ir taip E. B. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilių detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam E. B. priklausantį turtą – 2 663,70 Eur. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

14.5. Be to, T. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl automobilių detalių pardavimo, o pagal skelbimą E. P. susidomėjus parduodamomis automobilio „Dodge Challenger“ detalėmis, 2020 m. liepos 22 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini), susitikęs sudarė žodinį sandorį su E. P. dėl detalių automobiliui „Dodge Challenger“ pirkimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys ir automobilio detalių nepristatys, nes šių detalių neužsakė, iš E. P. paėmė 300 eurų grynais pinigais, už įsigyjamas automobilio „Dodge Challenger“ detales, 2020 m. liepos 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini) iš E. P. paėmė 500,00 eurų grynais pinigais, už įsigyjamas automobilio „Dodge Challenger“ detales, 2020 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu: (duomenys neskelbtini) iš E. P. paėmė 800 eurų grynais pinigais, už įsigyjamas automobilio „Dodge Challenger“ detales, t. y. per tris kartus bendroje sumoje viso iš E. P. paimdamas – 1 600 eurų už įsigyjamas automobilio „Dodge Challenger“ detales ir taip E. P. suklaidindamas ir už apgaule įgytus pinigus neatsiskaitydamas, t. y. užsakytų automobilio „Dodge Challenger“ detalių jam neperduodamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam E. P. priklausantį turtą – 1600 eurų. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

15. Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį T. J. atžvilgiu grindė: nukentėjusiųjų D. Š., M. M., R. R., E. B., E. P. parodymais, liudytojų A. J., L. S., V. R., M. K. parodymais, 2021 m. liepos 21 d. protokolu-pareiškimu (1 t., 98-100), 2021 m. liepos 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 104-119), UAB ,,D. L.“ pateikta informacija (1 t., b. l. 121-122, 3 t., b. l. 148-151), AB ,,S.“ banko D. Š. banko sąskaitos išrašu (1 t., b. l. 149-152), 2020 m. liepos 14 d. protokolu-pareiškimu (2 t., b. l. 4-9), 2020 m. birželio 23 d. ir liepos 16 d. savanoriškais daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (2 t., b. l. 35-46, 46-53), 2020 m. birželio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (2 t., b. l. 54-68), 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškimu (2 t., b. l. 72-85), 2021 m. vasario 4 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 117-140), 2020 m. rugpjūčio 21 d. protokolu-pareiškimu (3 t., b. l. 118-18), 2020 m. rugsėjo 28 d. protokolu-pareiškimu (3 t., b. l. 41-73), 2020 m. rugsėjo 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (3 t., b. l. 90-93), ekrano nuotraukų kopijomis (3 t., b. l. 141-147), 2021 m. vasario 8 d. tarnybiniu pranešimu (4 t., b. l. 51), 2021 m. lapkričio 30 d. tarnybiniu pranešimu (4 t., b. l. 52), AB ,,S.“ pateikta informacija (4 t., b. l. 59-73, 93-197), 2020 m. rugsėjo 28 d. daiktų apžiūros protokolu (4 t., b. l. 130-131), 2020 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu 4 t., b. l. 132-133), 2021 m. lapkričio 24 d. tarnybiniu pranešimu (4 t., b. l. 146-149), 2021 m. rugsėjo 21 d. savanoriškais daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (6 t., b. l. 111-122, 142-156).

16. Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019).

17. Nagrinėjamu atveju tampa svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, laikyti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-170-895/2018).

18. Išteisintasis T. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis apie 20 metų užsiima automobilių detalių pardavimu. Prieš trejus metus įsteigė savo įmonę UAB „P.“, kuri užsiėmė naujų automobilių detalių prekyba. Vykdydamas veiklą, jis rašydavo apie automobilių detalių pardavimą į interneto svetainę (duomenys neskelbtini), pats ieškodavo automobilių detalių tiekėjų. 2019 metais su juo susisiekė ir pasiūlė bendradarbiauti rusų tautybės tiekėjas, vardu D., gyvenantis Berlyne, Vokietijoje. Jis sutiko iš D. pirkti automobilių detales, tačiau dirbo ir su kitomis įmonėmis. Dalį pardavimų jis vykdė per įmonę, dalį automobilių detalių jis atsiveždavo pats, kaip fizinis asmuo. Žmonėms, kuriems nereikėjo sąskaitų, jis pirkdavo automobilių detales iš tiekėjo ir parduodavo žmonėms. Su D. jis susitikdavo Berlyne, tačiau jokių detalių pirkimo dokumentų su D. jie nepasirašydavo. Iš klientų, kurių nežinojo asmeniškai, imdavo pilną apmokėjimą avansu iš anksto. Tada važiuodamas į Vokietiją pasiimti detalių iš D., jis užsakydavo naujas, viskas vyko Vokietijoje. Detales jis įsipareigodavo pristatyti per sutartą laiką. Kartais klientas laukdavo ilgiau, negu buvo sutartas laikas. Iš pradžių D. vykdė savo įsipareigojimus ir užsakytas automobilių detales tiekdavo, o vėliau prasidėjo problemos, nes detalių tiekimai pradėjo strigti. Prasidėjus karantinui, D. dingo ir detalių nebetiekė, jo telefono numeris buvo užblokuotas, jis negalėjo su pastaruoju susisiekti. Liko daug klientų, kurie už detales buvo sumokėję, tačiau automobilių dalys buvo nepristatytos. Nuo to laiko jis liko su skolomis, didžiąją dalį skolų klientams jis atidavė iš savo asmeninių lėšų. Visiems klientams nėra atidavęs pinigų už užsakytas ir apmokėtas detales. Iki to laiko pinigų bendrovė turėdavo, jis buvo paėmęs verslo kreditą, kurį vėliau atidavė. Parodė, kad jis važiavo į užsienį, nes dingo tas tiekėjas su daug jo pervestų pinigų. Prieš išvažiuodamas jis su nukentėjusiais nebendravo, nes buvo teisėsaugos užblokuotas jo telefonas, jį perkrovus visi kontaktai dingo. Kas turėjo jo elektroninį paštą, tie jam parašydavo. Jis klientams aiškindavo, kad negauna detalių ir tiekėjas dingo. Klientai ant jo pyko, o jis žadėjo grąžinti pinigus arba detales. Jis pats nenorėjo, kad taip atsitiktų, užsakymus darė kaip fizinis asmuo, niekur nerodė pirkimų ar pardavimų. Yra buvę, kad jis nekėlė telefono ragelio, nes gulėjo ligoninėje. Jis sakė savo pirkėjams, kad detalės keliaudavo iš Italijos, nors iš tikrųjų jas gaudavo per Vokietiją. Jis pats važiavo į Italiją, bet prieš karantiną, kažkuriuo metu važiavo kaip vežėjas ir per karantiną. Sutartoje vietoje jis susitikdavo su D., Berlyne pasiimdavo detales ir paduodavo pinigus už kitas dalis. Jis nenori aiškinti klientams, kaip jo verslas vyksta ir kaip tas detales jis gauna, gali būti, kad sakė, jog ir rytoj bus prekės. Liko maža dalis klientų, kuriems jis nesugebėjo atiduoti skolų ir tai pripažįsta. Jis neatsiliepdavo telefonu ir dėl to, kad turėjo kitą numerį telefono, tai ir nematydavo, kai buvo išvykęs, jo tas telefonas buvo jo žmonos vardu ir jis irgi buvo užblokuotas, telefoną turėjo ne vieną ir palikdavo jį mašinoje, o pasiimdavo darbinį. Jis turėjo ne vieną telefoną, skelbimuose būdavo nurodomas kartais asmeninis, kartais įmonės telefono numeris. Bendrovėje dirbo kitas darbuotojas L. S., kuris atsiliepdavo telefonu, jei skambindavo. Buvo ir daugiau klientų, kuriems jis pateikdavo detales ir todėl jis nekėlė panikos, galvojo, kad gal kažkas tik stringa, bet viskas susitvarkys. Nieko tyčia apgauti nenorėjo, užsakytų automobilių klientams detalių nepateikė, kadangi jų negavo, jis jokio nusikaltimo nepadarė.

19. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. J. nurodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, parodymus duoti sutiko, pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J., atsakydama į klausimus, parodė: į klausimą kur šiuo metu yra jos sutuoktinis ji atsakė, kad nežino, apie metus laiko, gal nuo praeitos vasaros rugpjūčio mėnesio, ji jo nematė, jie nebendrauja. Į klausimą ar jis naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kuris yra jos vardu A. J. atsakė, kad ji nežino, ar jis naudojasi, bet jis turi telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) TELE 2 operatoriaus mobilaus ryšio tinkle, kuris yra jos vardu ir šiuo metu ji dar moka už MRT telefoną ir už ryšio paslaugas. Nežino ar T. J. naudojasi šiuo telefonu, nes mokama sąskaita už paslaugą yra fiksuota, tai yra visada viena ir ta pati, iki kol išmokės už telefoną. Į klausimą kas jai žinoma dėl T. J. padarytų nusikaltimų dėl sukčiavimo, ji atsakė, kad apie tai ji nieko nežino, žino, kad anksčiau jo darbas buvo tai, kad jis prekiaudavo automobilių detalėmis, bet smulkmenų, kaip jam sekėsi, ji nežino. Parodė, kad su T. J. nėra išsituokusi, bet jie kartu negyvena nuo 2018 metų rudens ir bendrauja labai retai (4 t., b. l. 29–32). Papildomai parodė, kad ji su T. J. turi vieną 10 metų vaiką, jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio ji išsikraustė ir vėliau sutuoktinis pardavė tą butą. Kada jie gyveno kartu, sutuoktinis vykdavo į užsienį, bet trumpam, kelioms dienoms. Ji turi savo automobilį. Savo telefono T. J. automobilyje nepalikdavo. Tas telefonas, kuris yra jos vardu, visą laiką buvo pas jį, kito telefono jis anksčiau neturėjo. Parodė, kad jos sutuoktinis T. J. vertėsi automobilių detalių prekyba. Būdavo, kad vėluodavo tos detalės jis dėl to labai nervindavosi. 2019 metų vasara viskas pradėjo strigti. Ji matė, kaip jis nervinosi, kalbėdamas telefonu rėkavo su tiekėjais dėl detalių pristatymo vėlavimo. Jis telefonu kalbėdavo rusiškai ir angliškai, kažkam sakydavo, kad vėluoja, ar kažko neįdėjo. Jis tuo vertėsi nuo 2019 m. vasaros, ankščiau jis dirbo įmonėje, kurioje pardavinėjo automobilių detales. Jis visada prekiavo automobilio detalėmis. Ar jos sutuoktinis T. J. sukčiavo, ji nežino.

20. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad jis 2019 metais apie pusę metų dirbo UAB „P.“, kurios savininkas ir direktorius buvo T. J., su kuriuo jį supažindino jo pažįstamas M. K.. Bendrovė užsiėmė naujų automobilių detalių prekyba. Jis dirbo vadybininku-detalių priėmėju ir buvo atsakingas už atvežtų detalių identifikaciją, pateikdavo pagal sąrašą detales klientams. Apie gautas detales klientams pranešdavo arba jis, arba T. J.. Kartais detales klientams perduodavo jis, kartais T. J.. Mokėjimus tvarkė buhalterija. Kaip tiksliai tiekėjui buvo mokama už detales, jis tiksliai nežino, mano, kad mokėdavo avansu. Apie tiekėjus jis nieko nežino, jų kontaktų neturėjo. Įprastai būdavo priimami pirkėjų užsakymai, pirkimo-pardavimo sutarčių jis nėra matęs. Jis taip pat priimdavo užsakymus iš klientų. Jis suderindavo su klientu jo pageidavimus ir užsakytinų detalių sąrašą pateikdavo direktoriui T. J., kuris detales užsakydavo. Tiekėjų ieškojo taip pat T. J.. Darbo pradžioje nekildavo jokių problemų nei su automobilių detalių pristatymu, nei su jų apmokėjimu. Kartais dėl tam tikrų detalių kildavo klausimų, nes jas būdavo sunkiau gauti. Pirmus 2-3 mėnesius jokių problemų nekildavo, klientai užsakytas detales gaudavo laiku, mano, kad tai buvo ikipandeminiu laikotarpiu. Vėliau pradėjo vėluoti detalių pristatymas arba detalių visai nepristatydavo. Ar vėluodavo detalių apmokėjimas jis nežino, šito klausimo jis nesprendė. T. J. kelis kartus jam yra sakęs, kad yra problemų su logistika, jis pats važiuodavo pas tiekėjus paimti detalių. Kartais T. J. būdavo nepasiekiamas apie savaitę ar pusantros, klientams T. J. taip pat būdavo nepasiekiamas. Susidariusios darbo sąlygos jo netenkino, kadangi nebuvo užtikrintumo, komunikacijos, detalių tiekimo vėlavimai nuolat kartodavosi, todėl jis iš bendrovės išėjo. Jis pats yra labai atsakingas žmogus, į jį kreipdavosi klientai dėl detalių patiekimo, jis neturėjo ką atsakyti, nes viską tvarkė direktorius. T. J. sakė, kad detalių nepristato dėl prastos logistikos arba patys tiekėjai nespėdavo pristatyti. Dėl ko būdavo nepasiekiamas, T. J. jam neaiškindavo. Grįžęs T. J. sakydavo, kad buvo užsienyje, kad turi kažkokių problemų, tame tarpe ir dėl šeimos. Darbo užmokestį T. J. jam mokėjo oficialiai tokį, kokį būdavo sutarę. Gautus iš klientų pinigus jis paduodavo T. J.. Detalės būdavo išduodamos pagal sudarytą sąrašą, iš pradžių kai kuriems klientams duodavo kvitus, vėliau kvitus duodavo visiems klientams. Kartais atvykdavo klientai, sakydavo, kad vėluoja detalės, jis negalėdavo nieko jiems atsakyti. Kaip jis suprato, T. J. turėjo daug prekybos automobilių detalėmis patirties ir yra geras specialistas. Jam susidarė įspūdis, kad T. J. tikrai dėl automobilių ir prekybos automobilių detalėmis yra labai kompetentingas. Didysis klientų ratas atėjo iš jo pažįstamų. Kai kuriems klientams T. J. pinigus už užsakytas automobilių detales gražino, tačiau mano, kad ne visiems. Dėl jo išėjimo iš darbo T. J. neprieštaravo, po jo išėjimo iš darbo jie nebendravo. Parodė, kad T. J. veiklos modelis jam nepasirodė, kaip sukčiavimas. Jis nemano, kad T. buvo sukčius, o tiesiog turėjo gyvenimo problemų. Atsiradusių logistikų sutrikimų jis nesieja su T. J. nesąžiningumu.

21. Pirmosios instancijos teisme apklaustas M. K. parodė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad prieš keletą metų jis susipažino su T. J., perkant GTV dalis, kur jis tuo metu dirbo. Jis pats įkūrė įmonę UAB „P.“ ir paskolino pinigų jos veiklai. 2019 m. gegužės–birželio mėn. UAB „P.“ perleido T. J.. Bendrovės vykdoma veikla buvo automobilių naujų detalių importas, eksportas ir pardavimas Lietuvoje. Perleidžiant bendrovę T. J., veikla buvo vykdoma. Pradžioje bendrovė veiklos vietos neturėjo. T. J. užsakymus iš klientų priimdavo telefonu arba vykdavo pas klientus susitikti. Realiai jis pats toje veikloje nedalyvavo, tik verslo pradžiai buvo investavęs pinigų. Vėliau, kai jis bendrovėje jau nedirbo, klientams priimti bendrovei patalpas T. J. nuomojo (duomenys neskelbtini). Tuo metu bendrovėje dirbo dar vienas žmogus – L. S., jis bendrovės patalpose telefonu atsiliepdavo į klientų skambučius ir priimdavo jų užsakymus, klientams atiduodavo prekes ir jas pakuodavo. Steigdamas bendrovę, planavo jos veiklą kartu su T. J.. Nuo pat bendrovės veiklos pradžios viskas nevyko taip, kaip planavo. Tiekėjas pavesdavo ir laiku nepristatydavo prekių, klientai laiku nesumokėdavo pinigų už gautas prekes ir bendrovės veiklai reikėjo vis daugiau piniginių lėšų. T. J. buvo bendrovės vadovas, be to, jis vienintelis mokėjo elgtis su programomis automobilių detalių užsakymams, kaip ir vienintelis bendravo su tiekėjais. Veiklą T. J. vykdė iš namų ir automobilio, netgi ir tuo metu, kai turėjo bendrovės patalpas (duomenys neskelbtini). Kadangi bendrovės veiklai reikėjo vis daugiau pinigų, kurių jis neinvestavo, tai T. J. įkeitė savo butą ir grąžino jo įmonei skolą ir jų keliai išsiskyrė draugiškai. Kiek žino, T. J. iki šiol yra bendrovės vadovas, bet su juo nebendrauja ir nematė nuo 2020 m. rudens, o jam skambinant telefonu, jis neatsiliepdavo. Jo nerasdavo ir klientai, socialiniuose tinkluose buvo informacija, kad prieš T. J. organizuojamas grupinis ieškinys. Kur T. J. buvo tuo metu, nežinojo. Kiek žino, UAB „P.“ užsakinėjo automobilių detales iš Vokietijos tiekėjų, tiekėjus paslaptyje saugojo T. J.. Nežino, ar jis turėjo tiekėjų iš Rusijos. Žino, kad tiekėjams mokėdavo pinigus avansu, o vėliau gaudavo sąskaitas-faktūras su prekėmis. Yra pats atlikęs keletą pinigų pavedimų į Vokietijos įmones, bet tiksliau detalių apie tas įmones neprisimena. Neturi informacijos, dėl ko kai kurie klientai negavo užsakytų automobilių detalių ar negavo avansu sumokėtų pinigų atgal. Galimai prekės buvo užsakytos, gal ir Vokietijos įmonės jas atkrovė, bet dingus T. J. užsakytų prekių niekas neatsiėmė. Vokietijos įmonių tiekėjai užsakytų prekių atgal nepriimdavo, tai jei klientas persigalvojo ir prekių nebenori, jų neima, tai grąžinti pinigų nebuvo įmanoma, nes tiekėjas prekių atgal neimdavo. Tokia ir buvo pagrindinė bendrovės veiklos rizika. Jei užsakomos automobilių detales nepaėmus pinigų už jas į priekį, o Vokietijos tiekėjams vėluojant užsakymą atsiųsti, tai klientas susirasdavo detalę kitur, o bendrovės apyvartiniai pinigai būna įšaldyti į detales, kurių niekam kitam be to kliento nereikia. Bendrovės veiklos pradžioje užsakymai buvo vykdomi, kartais užsakymai vėluodavo, kartais būdavo taip, kad bendrovė atsiveža užsakytas prekes už kelis tūkstančius eurų ir jų užsakovas nepasiima. Tada trūksta apyvartinių pinigų ir kiti užsakymai negali būti vykdomi. Bendrovės veiklos pradžioje T. J. priimdavo klientų užsakymus, nepaimdamas net avanso. Galimai kažkur pas tiekėjus ar patį T. J. stovi automobilių detalių, kurios yra įšalę bendrovės pinigai, todėl galimai T. J. ir dėl to ir neturi pinigų grąžinti užsakovams. Kiek žino, UAB „P.“ realiai veiklą vykdė, T. J. dirbo ir tikrai jokių sukčiavimų jo veiksmuose nebuvo. Kartais prekės vėluodavo, užsakymams trūkdavo pinigų, kaip supranta, bendrovėje kilo situacija, kad T. J. neturėjo pinigų užsakymams. Kai 2020 metų rudenį jis atsitiktinai buvo sutikęs T. J., šis jam sakė, kad turi sveikatos problemų, gydėsi ligoninėje (4 t., b. l. 16–20). Liudytojas M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, mano, kad T. J. nesukčiavo. Taip mano todėl, kad jis dalyvavo įmonės veikloje finansiškai. Jis matė automobilių detales, matė, kad veikla įmonėje vyko. Jis nežino kokie klientai buvo ir kas nukentėjo, už T. J. atsakyti negali, tačiau jis tikrai žino, kad veikla buvo vykdoma, automobilių detalės buvo parduodamos. Buvo ofisas, buvo darbuotojas, kuris priimdavo užsakymus ir išduodavo gautas detales. T. jis pažįsta apie 3-4 metus, artimai su juo nebendravo. Veiklos pradžioje jie bendravo dažniau, kada strigo prekės jis taip pat mėgino susisiekti su tiekėjais ir išsiaiškinti, kodėl stringa detalių tiekimas. Žino, kad prieš šventinį laikotarpį, gal prieš Kalėdas, buvo daug užsakymų ir vienas tiekėjas Vokietijoje dingo ir nieko neatsiųsdavo, todėl ir atsirado nepatenkintų klientų. Jis pats panašios veiklos patirties neturėjo. Su užsakymais turėjo patirties, nes jis yra pirkęs iš panašių įmonių automobilių detales kaip pirkėjas, kaip klientas. Užsisakydavo ir būdavo, kad detalių pristatymas vėluodavo, o prieš šventinį laikotarpį galėdavo vėluoti iki mėnesio. Jei būdavo užsakytos retos detalės, dažnai būna, kad vėluoja mėnesiais. T. J. daugiau susidūręs su ta veikla ir yra tų problemų su tiekimu. Jis pats su tuo nesusidurdavo. Jis nežino, ar T. J. turėjo patirties toje srityje, bet žino, kad jis dirbo tokiose įmonėse kaip darbuotojas. Jis pats pas jį užsisakinėdavo detales jam kartą pasiūlė pas T. J. tiesiai užsisakyti detales, nes bus pigiau. Tai buvo jo individuali veikla, detales T. J. pats užsakydavo iš Vokietijos. T. J. jam pasiūlė steigti įmonę, į kurią jis, tai yra M. K., investuotų. Jis priėmė pasiūlymą, investavo savo pinigus, jie pradėjo tą veiklą. T. V. iš pradžių vykdė veiklą tik su pažįstamais, tačiau plečiantis klientų ratui, prasidėjo problemos, nes vieni pirkėjai nepasiimdavo detalių ir jos likdavo. T. J. pasitikėjo pirkėjais ir laikydavo tas detales, bet jų nebūdavo kur dėti, nes yra specifika pagal mašinas ir sunku rasti klientą kuriam reikalinga ta reta detalė. Užsienio įmonės naujų detalių nesiunčia, kol nesumoki iš anksto, todėl įmonės veiklai vystyti pritrūko apyvartinių lėšų. T. J. iš pradžių vertėsi tą veikla kaip fizinis asmuo, nes ir jam pačiam, tai yra M. K., detales užsakė kaip fizinis asmuo, jas pirko iš įmonių. Kada buvo įsteigta UAB „P.“, T. J. galimai vykdė ir individualią veiklą. Ar tuo pačiu metu lygiagrečiai, ar ankščiau už įmonę vykdė tą veiklą, pasakyti negali. Jis pats su vienu tiekėju yra mėginęs bendrauti, bet buvo sudėtinga. Tai buvo D. iš Vokietijos įmonės, nes jie sumokėjo pinigus, bet jie vėlavo pateikti detales ir po to lyg bankrutavo. D. buvo rusakalbis, jis pats su D. buvo bendravęs vieną ar du kartus, D. žadėjo spręsti problemas, bet nieko neišsprendė, pastarasis ir buvo kaip detalių pristatytojas. Jis, tai yra M. K., UAB „P.“ buvo paskolinęs pinigų. T. J. įkeitė savo butą ir dalį tų pinigų panaudojo grąžinti jam paskolai, o kitą dalį investavo į įmonės veiklą. Jis, tai yra M. K., pats dalyvavo įmonės veikloje, padėjo T. J. suorganizuoti tos paskolos gavimą. Dalį tos paskolos T. J. tikrai investavo ir bendrovė atsigavo, atsirado ofisas, jie atsivežė paprastesnių detalių, kurių nereikėjo klientams laukti. Detalių įsigijimui T. J. naudoja specialias programas. Tai autorizuotų gamintojų programa pagal mašinų markes, kur pasijungus vadybininkui ir pagal detalės kodą arba pagal mašinos kodą gali surasti reikiamą detalę. Pagal automobilio kodą gali surasti bet kokią to specialaus automobilio. T. J. tą programą pirko ir naudojo užsakinėdamas detales.

22. 2020 m. lapkričio 6 d. rašte autoplius.lt pateikė skelbimo kopijas pagal pateiktą telefono numerį ir nurodė, kad autoplius sistemoje nėra vartotojų nusiskundimų dėl šio pardavėjo (pagal telefono numerį – T. J.) (3 t., b. l. 141-147). 2020 m. lapkričio 11 d. raštu UAB „D. L.“ pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) portalo skelbimus, iš kurių matyti, kad T. J. buvo pateikęs skelbimus dėl automobilio detalių pardavimo (3 t., b. l. 148-151).

23. 2020 m. rugsėjo 28 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas ikiteisminiame tyrime pateiktas „S.“ CD-R kompaktinis diskas. Kompaktiniame diske pateikti du failai T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas ir prisijungimų naudojantis „S.“ interneto banku sąrašas nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., kurį sudaro 34 lapai, kuriuose matyti atliktos T. J. banko operacijos (4 t., b. l. 130–131). 2020 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti 2020 m. rugsėjo 1 d. iš AB „S.“ gauti duomenys (2 failai). Apžiūros metu gauti duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 5 d. į T. J. sąskaitą gauta 1 744,00 Eur iš D. Š.; 2020 m. kovo 25 d. į sąskaitą gauta 61,50 Eur iš D. Š.; 2020 m. kovo 31 d. į sąskaitą gauta 396,60 Eur iš D. Š.; 2020 m. balandžio 3 d. į sąskaitą gauta 89 Eur iš D. Š.; 2020 m. gegužės 17 d. į sąskaitą gauta 2300,00 Eur iš D. Š.; 2020 m. gegužės 18 d. į sąskaitą gauta 421,30 Eur iš D. Š.; 2020 m. birželio 26 d. iš sąskaitos išsiuntė 900 Eur D. Š. (įvardinta kaip skola). 2020 m. liepos 14 d. iš sąskaitos išsiuntė 700 Eur D. Š. (įvardinta kaip skola). 2020 m. liepos 16 d. į sąskaitą gauta 2005,70 Eur iš E. B.; 2020 m. liepos 24 d. į sąskaitą gauta 2005,70 Eur iš E. B.; 2020 m. liepos 28 d. iš sąskaitos išsiuntė 700 Eur D. Š. (įvardinta kaip skolos dalis). 2020 m. liepos 30 d. iš sąskaitos išsiuntė 2713 Eur D. Š. (įvardinta kaip skola). Apžiūrint sąskaitos išklotinę, krenta į akis, kad mokėjimų už automobilių detales buvo atlikę ir daugiau asmenų, po ko pinigai buvo nuimami Kaune esančiuose bankomatuose arba buvo atsiskaitoma už pirkinius ir paslaugas. Vėliau daliai asmenų buvo pinigai grąžinami, įvardijami kaip skola. Taip pat matoma daug mokėjimų UAB „D. L.“, galimai administruojant įkeltus skelbimus. Apžiūrimas failas pavadinimu „IP“. Jį atidarius, matoma T. J. operacijos bei IP adresai, iš kurių buvo atliekamos operacijos. Palyginus šiuos IP adresus su UAB „D. L.“ pateiktais IP adresais, matoma, kad jie sutampa. Vadinasi, skelbimai buvo keliami ir trinami iš T. J. priklausančių įrenginių (4 t., b. l. 132–133).

24. 2021 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato -1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. B. tarnybiniame pranešime dėl telefono pokalbių išklotinės nurodyta, kad gavus T. J. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad telefono numeris yra naudojamas, dažniausiai telefono numeris naudojamas jungiantis prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), kituose (duomenys neskelbtini) kaimuose. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad T. J. gyvena (duomenys neskelbtini), nėra išvykęs į užsienį, kaip yra nurodęs pats ir jo žmona telefoninio pokalbio metu (4 t., b. l. 51). 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie abonentą nurodyta, kad susipažinus su T. J. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotine, nustatyta, jog gauta informacija yra viena ir ta pati, kuri buvo gauta ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ame policijos komisariate (ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną bendrą Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, gavus T. J. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad telefono numeris buvo naudojamas, dažniausiai telefono numeris naudojamas jungiantis prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai manoma, kad jis nebuvo išvykęs į užsienį (4 t., b. l. 52).

25. 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos V. V. tarnybiniame pranešime dėl informacijos apie T. J. banko sąskaitą nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris persiųstas iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimų padarymu įtariamas T. J.. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 28 d. iš AB „S.“ gautas failas (duomenys neskelbtini) su T. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. 00:00:00 iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. 00.00.00. Pagal pateiktą failą pavadinimu „IP“ matomos T. J. atliktos operacijos bei IP adresai, kuriuos palyginus su UAB „D. L.“ pateiktais IP adresais, matyti, kad jie sutampa, kas rodo, kad skelbimai buvo keliami ir trinami iš T. J. priklausančių įrenginių. Iš tyrimui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad tuo laikotarpiu buvo atlikta mokėjimai UAB „D. L.“, galimai administruojant įkeltus skelbimus.

Tyrimui pateiktame banko sąskaitos išraše nurodyta, kad į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) D. Š. pervedė pinigus taip:

2020 m. kovo 5 d. – 1744 Eur; gavus pinigų pervedimą iš karto tą pačią dieną iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 644 Eur sumai kelionės užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), pervesta 400 Eur į J. T. banko sąskaitą (įvardinta kaip skolos dalis); pervesta 250 Eur į M. Š. banko sąskaitą (įvardinta kaip skolos dalis); 2020 m. kovo 6 d. bankomate išgryninta 400 Eur (įvardinta grynųjų išėjimas);

2020 m. kovo 25 d. – 61,5 Eur;

2020 m. kovo 31 d. – 396,60 Eur, gavus pinigų pervedimą iš karto tą pačią dieną iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 100 Eur į M. A. banko sąskaitą (įvardinta kaip pinigų pervedimas); pervesta 80 Eur į antstolės R. G. banko sąskaitą; pervesta 130 Eur į J. T. banko sąskaitą (įvardinta kaip likutis);

2020 m. gegužės 17 d. – 2300 Eur, gavus pinigų pervedimą iš karto tą pačią dieną iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 515 Eur į T. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola); pervesta 126 Eur į K. C. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola); bankomate išgryninta 1100 Eur (įvardinta grynųjų išėjimas); pervesta 419 Eur į K. V. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola).

2020 m. gegužės 18 d. – 421,3 Eur.

Taip pat į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) V. R. (įvardinta kaip papildymas, tai R. R. pinigų įmokėjimas už automobilio detales) pervedė pinigus sekančiai: 2020 m. birželio 26 d. – 1 176,20 Eur; gavus pinigų pervedimą iš karto tą pačią dieną 2020 m. birželio 26 iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 900 Eur į D. Š. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola); pervesta 100 Eur į M. P. banko sąskaitą (įvardinta kaip dalis skolos);

2020 m. liepos 14 d. iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 700 Eur į D. Š. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola).

Taip pat į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) E. B. pervedė pinigus sekančiai:

2020 m. liepos 16 d. – 2005,70 Eur; 2020 m. liepos 24 d. – 658,00 Eur;

2020 m. liepos 28 d. iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 700 Eur į D. Š. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola).

2020 m. liepos 30 d. iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 2713 Eur į D. Š. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola).

Iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pinigų pervedimai už dalis yra: 2020 m. balandžio 27 d. – 50 Eur į D. Z. banko sąskaitą (įvardinta kaip už dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 6 d. – 1000 Eur grynaisiais už detales automobiliui „Maserati“ T. J. sumokėjo M. M. ir 2020 m. gegužės 6 d. 16.45 val. atliktas grynųjų pinigų – 900 Eur įnešimas į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 2020 m. gegužės 6 d. įnešus grynuosius pinigus – 900 Eur į T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), iš jos pervesta 435,00 Eur „Tele 2“ sąskaitą; pervesta 190 Eur į E. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola); pervesta 80 Eur į antstolės A. A. banko sąskaitą; pervesta 70 Eur į antstolės R. G. banko sąskaitą; pervesta 37 Eur į T. L. AB banko sąskaitą; pervesta 41 Eur į A. M. banko sąskaitą (įvardinta kaip pinigų pervedimas);

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. – 2500 Eur grynaisiais už detales automobiliui „Alfa Romeo Giulia“ T. J. sumokėjo R. R.. 2020 m. birželio 22 d. 16.05 val. atliktas grynųjų pinigų – 550 Eur įnešimas į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ir iš karto tą pačią dieną 2020 m. birželio 22 d. įnešus grynuosius pinigus – 550 Eur į T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), iš jos pervesta – 524 Eur į L. Ž. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola); Taip pat 2020 m. birželio 23 d. 12.35 val. atliktas grynųjų pinigų – 200 Eur įnešimas į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); Ir iš karto tą pačią dieną 2020 m. birželio 23 d. įnešus grynuosius pinigus – 200 Eur į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš jos pervesta – 150 Eur į J. banko sąskaitą (įvardinta kaip skola);

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. liepos 16 d. - 2005,70 Eur pervesta į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš E. B. banko sąskaitos (įvardinta kaip Alfos dalys); ir iš karto 2020 m. liepos 16 d. 16.15 val. iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuimta – 2000 Eur grynieji. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. liepos 24 d. – 658 Eur pervesta į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš E. B. banko sąskaitos (įvardinta kaip Alfos dalys); ir iškart 2020 m. liepos 24 d. iš T. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta – 470 Eur į E. banko sąskaitą (įvardinta kaip grąžinimas); taip pat pervesta – 148,76 Eur į UAB „V. S.“. Nustatyta, kad tikrintinu laikotarpiu T. J. į AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervedęs pinigus iš jam priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB R. B., pervedė pinigus sekančiai: 2020 m. liepos 3 d. – 100 Eur; 2020 m. liepos 20 d. – 177 Eur. Peržiūrėjus T. J. priklausančios AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. matyti, kad mokėjimų už automobilių detales buvo atlikę ir daugiau asmenų, po ko pinigai buvo nuimami bankomatuose arba buvo atsiskaitoma už pirkinius, paslaugas ir grąžinamos skolos. Peržiūrėjus banko sąskaitos pinigų judėjimą, matyti, kad pareiškėjams sumokėjus pinigus (pervedimu ar grynais) už įsigyjamas automobilių detales, T. J. jokių užsakymų įsigyti automobilių detalėms neatlikdavo, o gautas pinigų įplaukas naudodavo išskirtinai tik savo asmeniniams poreikiams ir skolų mokėjimui (4 t., b. l. 146–149).

26. 2021 m. rugsėjo 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. J. pateikė kopijas: 2021 m. rugsėjo 15 d. susitarimo su Estijos įmone B., 2021 m. rugpjūčio 19 d. el. paštu laiškas E. B. ((duomenys neskelbtini)) dėl avanso grąžinimo, 2021 m. rugpjūčio mėn. susitarimų projektai su E. P. dėl 270,70 Eur, su E. B. dėl 2663,70 Eur, su M. M. dėl 1000 Eur, su E. P. dėl 1600 Eur, projektuose nurodant, kad skolą sumokės ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. (M. M.), 2022 m. kovo 31 d. (E. B., E. P.) (t. 6, b. l. 111-122). 2021 m. lapkričio 30 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. J. pateikė kopijas: pavedimų išrašus apie tai, kad atlyginta 5013 Eur žala D. Š.; 4 vnt. susitarimų projektų ir advokato V. Adomaičio el. pašto išrašų; pavedimo išrašą apie tai, kad atlyginta žalos dalis – 150 Eur 2021 m. lapkričio 29 d. pervesta E. B.; pavedimo išrašą apie tai, kad atlyginta žalos dalis – 200 Eur 2021 m. lapkričio 29 d. pervesta E. P. (6 t., b. l. 142–156).

Dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu

27. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme T. J. paaiškino, kad 2020 m. patalpino skelbimą apie automobilių detalių pardavimą į interneto svetainę (duomenys neskelbtini) D. Š. susidomėjus, jis nusiuntė pastarajam kainynus. Išsirinkęs automobiliui ,,BMW X5“ detales, D. Š. jam dalimis pervedė pinigus, tiek, kiek parašyta kaltinime. Pristatymo laikas buvo sutartas iki mėnesio. Negavęs detalių, jis buvo nuvažiavęs pas D. Š.. Po kiek laiko, galimai 2020 metų pabaigoje, jis visą sumą D. Š. pervedė į jo banko sąskaitą, atlygino visą žalą. Apgauti D. Š. ir kitų klientų jis neturėjo tikslo. Kada vyko užsakymai, karantinas Vokietijoje ir Italijoje jau buvo prasidėjęs.

28. Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. Š. parodė manantis, kad T. J. meluoja, jog strigo detalių tiekimas, nes jam šis sakė, kad gavo detales ir jam vėliau perskambins. Taip pat sakė, kad jo detalių į siuntinį neįdėjo, neva pats yra Vokietijoje ir iš sandėlio paims tas detales, grįš ir jam pristatys į Vilnių. T. J. grąžino jam visus pinigus tik tada, kai buvo pateiktas pareiškimas policijai ir tyrėja jam paskambino. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. Š. parodė, kad buvo nusipirkęs Amerikoje automobilį ,,BMW X5“, 2019 m. laidos, pradėjo ieškoti naujų detalių. Radęs skelbimą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad atveža naujas, originalias dalis, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu pardavėjas prisistatė T., nurodė, kad užsiiminėja naujų detalių pardavimais ir pasiūlė susirašyti per „Viber“, po ko ten įdėjo vieną detalių kainyną. Susitikslino kainas, pateikė pirmą užsakymą 1 744,00 Eur sumai. Buvo paprašytas atlikti išankstinį apmokėjimą. Pardavėjas paprašė visos sumos iškart, t. y. 1 744,00 Eur. Tada 2020 m. kovo 5 d. padarė pirmą pavedimą – 1744 Eur – į jo nurodytą AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas T. J.. Prieš tai, jam paprašius, pardavėjas atsiuntė asmens tapatybės kortelės nuotrauką, kortelė išduota T. J. vardu, tuo metu nekilo jokių įtarimų. Pardavėjas T. pats nurodė, kad užsakymą gaus po 10–14 dienų. Kadangi jam prireikė dar naujų automobilio detalių, detalių sąrašą nusiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), taip padarė dar keletą užsakymų ir pervedė pinigus į T. J. minėtą banko sąskaitą: 2020 m. kovo 25 d. pervedė 61,50 Eur, 2020 m. kovo 31 d. pervedė 396,60 Eur, 2020 m. balandžio 3 d. pervedė 89 Eur, 2020 m. gegužės 17 d. pervedė 2300 Eur, 2020 m. gegužės 18 d. pervedė 421,30 Eur. Bendrai į T. J. banko sąskaitą pervedė 5012,40 Eur. Pasiteiravus pardavėjo T., kodėl vėluoja užsakymas, pastarasis atsakė, kad dėl karantino, todėl jam nekilo įtarimų ir padarė keletą užsakymų ir pavedimų. Praėjus 2 mėnesiams, suprato, kad užsakymo negaus, nes kaskart pasakojo skirtingas istorijas apie užsakymo būseną. Pats nuo 2020 m. gegužės 29 d. dienos pradėjo reikalauti, kad pardavėjas T. grąžintų jam visus pinigus, t. y. 5012,40 Eur bei atšaukė užsakymą. Tuomet T. aiškino, kad laukia pinigų grąžinimo iš tiekėjų, kuriuos yra sumokėjęs vokiečiams už užsakytas naujas detales, o kai iš tiekėjų atgaus pinigus, juos grąžins jam – perves į jo banko sąskaitą. T. iškart sutiko grąžinti pinigus, nors prieš tai sakė, kad detalės jau užsakytos ir pakrautos, tik laukia atvežimo iš Vokietijos. Be to, T. dažnai painiojosi, iškart sakydamas, kad detales veža, o po to sakė, kad detales Vokietijoje krauna bei vis prašė palaukti. Teko daug kartų priminti T., kad jis grąžintų pinigus, parašė, kad kreipėsi į policiją, tokiu būdu mėgino padaryti jam spaudimą. Po begalės susirašinėjimų ir spaudimo, T. 2020 m. birželio 26 d. grąžino jam 900 Eur, 2020 m. liepos 14 d. – 700 Eur, padarydamas pavedimą į jo banko sąskaitą, nors buvo žadėjęs atsiskaityti iki 2020 m. birželio 23 d., t. y. žadėjo grąžinti 2000–3000 Eur. Negavęs visos sumos, bandė skambinti T., tačiau pastarasis nurodydavo, kad užimtas, vis žadėjo perskambinti. Nesulaukęs skambučio, jam rašė per „Viber“ programėlę. T. vis žadėjo grąžinti pinigus, tai tęsėsi per ilgai. Pradėjo ieškoti duomenų apie T., rado per „Google“ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio komandą, atrado T. ir jo buvusius bendradarbius. Parašė jiems, pasidomėjo, koks tai žmogus. Iš susirašinėjimo suprato, kad T. J. tikrai dirbo minėtoje įmonėje, be to, vienas iš jo buvusių kolegų paminėjo, kad taip pat turėjo problemų užsakant ,,BMW“ detales per jį, bet nepatikslino dėl ko. Mano, kad T. J. neketino vykdyti užsakymo, o pinigus išviliojo savo tikslams bei juos naudoja kitur ir tokiu būdu užsidirba. Jam padaryta 3 412,40 Eur turtinė žala. Taip pat patyrė nuostolių dėl negauto laiku užsakymo. Prašo T. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nori papildyti, kad su T. J. buvo susitikę Vilniuje, nuotrauka iš asmens tapatybės kortelės atitiko (1 t., b. l. 125–127).

29. 2020 m. liepos 21 d. D. Š. protokole-pareiškime nurodė, jog, radęs skelbimą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. už automobilio detales pervedė bendrai 5 012,40 Eur T. J. į AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau užsakytų detalių negavo, jam grąžino dalį pinigų, t. y. 1600 Eur. Pagal žodinį susitarimą T. J. automobilio detales turėjo pristatyti po pirmojo pavedimo, t. y. po 2020 m. kovo 5 d. praėjus 10–14 dienų. Po 2 mėnesių laukimo ir atsikalbinėjimo, suprato, kad pardavėjas T. J. neketina įvykdyti užsakymo, o sukčiavimo būdu išviliojo pinigus, kuriuos galimai naudoja kitais tikslais. Padaryta 3 412,40 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo (1 t., b. l. 98–100). 2020 m. liepos 21 d. Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu D. Š. pateikė T. J. asmens tapatybės kortelės kopiją, 8 pavedimų kopijas, kompaktinę plokštelę su SMS susirašinėjimo žinučių tekstais. Pateiktoje skelbimo autoplius.lt kopijoje nurodyta, kad susisiekus telefonu (duomenys neskelbtini), privatus pardavėjas parduoda ,,BMW X5“ kėbulo naujas dalis (1 t., b. l. 104–119). 2020 m. liepos 23 d. UAB „D. L.“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) skelbimo ID: (duomenys neskelbtini), paskutinio redagavimo IP: (duomenys neskelbtini), vardas BMW X5 kėbulo dalys, telefonas pasiteirauti (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), patalpinimo data – 2019 m. lapkričio 12 d., galioja iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.; už skelbimą mokėjimo informacija SMS žinute, mokėjimo suma – 8,99 Eur, TELE2 (duomenys neskelbtini); Komentarai: naujos originalios dalys, kapotas – 510 Eur, k.p.sparnas – 330eu, d.p. sparnas – 330 Eur, taip pat nurodyta, kad pagal užsakymą atveža naujas, originalias dalis, taip pat, kad turi vietoj daug priekio dalių F ir G klasės BMW (1 t., b. l. 121–122). 2020 m. rugpjūčio 6 d. AB „S.“ banko pateiktame D. Š. banko sąskaitos išraše laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. užfiksuota, kad į AB „S.“ banko T. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta: 2020 m. kovo 5 d. – 1 744,00 Eur, 2020 m. kovo 25 d. – 61,50 Eur, 2020 m. kovo 31 d. – 396,60 Eur, 2020 m. balandžio 3 d. – 89,00 Eur, 2020 m. gegužės 17 d. – 2 300,00 Eur, 2020 m. gegužės 18 d. – 421,30 Eur, t. y. bendrai iš viso pervesta 5 012,40 Eur už įsigyjamas automobilio ,,BMW X5“ detales (1 t., b. l. 149–152).

30. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad T. J. ir nukentėjusysis D. Š. patvirtino kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis interneto svetainėje ,,(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą dėl automobilio ,,BMW X5“ detalių pardavimo. Pagal skelbime nurodytą telefono numerį susisiekė su T. J., o vėliau su juo bendravo per ,,Viber“. Nukentėjusysis išteisintajam bankiniais pavedimais pervedė 5 012,40 Eur ir žodžiu (susirašinėdami per programą ,,Viber“ programėlę) susitarė dėl automobilio detalių pirkimo. Nukentėjusysis D. Š. automobilio detalių negavo. T. J., gavęs pinigus iš nukentėjusiojo D. Š., nukentėjusįjį vis patikindavo, kad automobilio detalės yra užsakytos, bet vėluoja, kaskart pasakodamas skirtingas istorijas apie užsakymo būseną, taip bandydamas imituoti realias pastangas įvykdyti susitarimą. Nukentėjusiojo teigimu, T. jam aiškino, kad laukia pinigų grąžinimo iš tiekėjų, kuriuos yra sumokėjęs vokiečiams už užsakytas naujas detales, o kai iš tiekėjų atgaus pinigus, juos grąžins jam – perves į jo banko sąskaitą. Išteisintasis dažnai painiodavosi savo istorijose, iškart sakydamas, kad detales veža, o po to sakė, kad detales Vokietijoje krauna bei vis prašė palaukti. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad T. J. apskritai užsakė nukentėjusiajam automobilio ,,BMW X5“ detales (nėra pateikti jokie prekių įsigijimą ar bent vykusias derybas dėl jų įsigijimo patvirtinantys dokumentai). Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad T. J. AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad mokėjimus už automobilių detales buvo atlikę ir daugiau asmenų, po to pinigai būdavo nuimami bankomatuose ar atsiskaitoma už pirkinius, paslaugas ir grąžinamos skolos ir jokių užsakymų įsigyti automobilių detales net nebuvo atliekama. D. Š. pervedus pinigus išteisintajam, buvo atliktas kelionės užsakymas, dalis pinigų išgryninta, dalis pinigų pervesta į J. T., M. Š., M. A. ir kitų asmenų banko sąskaitas, įvardijant, kad tai skola, taip pat pervesta ir antstolei (t. 4, b. l. 146-149).

31. Išteisintasis T. J. pripažįsta gavęs pinigus iš nukentėjusiojo D. Š. ir nepristatęs automobilio detalių, tačiau teigia padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad savo pažado perduoti automobilio detales nukentėjusiajam T. J. net neketino įvykdyti, kadangi reikiamų detalių neužsakė, tokiu būdu iškreipdamas objektyvią tiesą ir sudarydamas įspūdį, kad detalės bus pristatytos, vis patikindamas melagingomis versijomis dėl vėluojančio užsakymo, pandemijos, detalių tiekėjo kaltės, telefonu atsiliepdavo, tačiau žadėdavo perskambinti ir neperskambindavo, susirašinėjant vis patikindavo, kad detalės bus pateiktos. Tyčios turinį išteisintojo veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad, jam apgaule suklaidinus nukentėjusįjį D. Š., kad, perdavus pinigus, bus gautos automobilio detalės, tačiau šio įsipareigojimo neketinant vykdyti, nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas. T. J. veiksmai jau nuo veikos padarymo momento sietini su apgaule (automobilio detalės neužsakytos, pinigai panaudoti asmeninių poreikių tenkinimui ir skolų padengimui, vengė bendrauti, pradėjo pateikti įvairias melagingas istorijas, pateisinančias prekių vėlavimą), o jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, T. J. ir D. Š. banko sąskaitų išrašai bei kiti byloje esantys įrodymai. Piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. Š. pasitikėjimu, T. J. gavo pinigus iš nukentėjusiojo, vis patikindamas, kad automobilio detalės yra užsakytos, siunta jau pakeliui, tačiau pinigų nukentėjusiajam negrąžino (tik iniciavus ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiajam grąžino visą sumą – 5 012,40 Eur) ir automobilio detalių nepristatė. Išteisintasis T. J. padarė baigtą nusikalstamą veiką nuo to momento, kai jis savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam D. Š., priklausantį turtą. Darytina išvada, kad T. J., įvykio metu nukentėjusiajam pažadėjęs pristatyti automobilio detales, šio įsipareigojimo vykdyti neketino, ilgą laiką po to nesiėmė jokių veiksmų, kad nukentėjusiajam būtų grąžinti pinigai, o pirmosios instancijos teisme pateikta versija dėl pandemijos, negautų prekių iš asmens, vardu D., yra deklaratyvi, neparemta jokiais objektyviais duomenimis ir nepašalina T. J. baudžiamosios atsakomybės. Taigi, T. J. kaltė, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais, kurių pakanka priimti apkaltinamajam nuosprendžiui.

Dėl sukčiavimo M. M. atžvilgiu

32. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme T. J. teigė, kad 2020 m., galimai gegužės 6 d., jis pagal jo „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, susitiko prie degalinės su M. M., kuris davė jam reikalingų ,,Maserati“ automobilio detalių sąrašą. Iš M. M. paėmė 1 000 eurų avansą. Jis pasakė M. M., kad detales pristatys per mėnesį ir pasirašė lapuką. Su M. M. jis iki šiol neatsiskaitė, gražino jam 100 Eur. Detales užsakė, tačiau jų negavo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. apklaustas įtariamuoju T. J. pilnai pripažino kaltę dėl sukčiavimo M. M. atžvilgiu. Jis nurodė, kad 2020 m. gegužės mėn. paėmė iš M. M. 1000 eurų grynais Vilniuje, surašė skolos lapelį, susitarė, jog iki 2020 m. liepos 1 d. jam užsakytas dalis pristatys. Nurodė, kad dalis užsakinėja iš Italijos internetu, italų įmonė vadinasi ,,R.“. Detalių M. nepristatė, nes pats detalių negavo. Jokių užsakymo duomenų neturi. Mano, kad detalių negavo dėl karantino, nes italų įmonė ,,R.“ nedirbo, detalių tiekimas dėl koronaviruso buvo sustabdytas. Nurodė, jog tiekėjai dalimis pinigus grąžindavo, nes užsakymų buvo padaręs ir daugiau, tačiau detalių jie nesiuntė (t. 5, b. l. 126-129). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, T. J. aiškino, jog detales užsakinėjo Vokietijoje, kur Berlyne gyveno rusų tautybės tiekėjas vardu D., nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad automobilių detales užsakinėdavo iš Italijos. Sutiktina su prokurore, kad T. J. parodymai yra nenuoseklūs, kiekvieną kartą sugalvojant naujas, dar kitokias prekių-detalių užsakymo ir jų negavimo faktines aplinkybes, kurių jis negali patvirtinti jokiais įrodymais.

33. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ surado skelbimą, kuriame nurodyta, kad prekiaujama automobilio „Maserati“ detalėmis. 2020 gegužės mėnesį jis užsakė automobiliui „Maserati“ detales. Per programėlę „Viber“ susirašė su T. J., vėliau su juo susiskambino ir susitarė, kad pastarasis atsiųs jam detalių sąrašą ir nukentėjusysis išsirinks, kokios detalės reikalingos. T. J. atsiuntė jam detalių sąrašą, kainos buvo logiškos ir jam tiko. Jie susitarė, kad važiuos į Vilnių susitikti. 2020 m. gegužės 6 d. jis su T. J. susitiko degalinėje ,,C. K.“. ir padavė jam 1000 eurų avansą, T. J. žadėjo UAB „P.“ vardu išrašyti sąskaitą-faktūrą, orderį ir juos vėliau atsiųsti. Tada jis prašė ranka išrašyti dokumentą dėl pinigų gavimo. Tada T. J. ranka surašė ir pasirašė dokumentą, detalės buvo smulkiai surašytos, pristatymo terminas nurodytas gal per mėnesį. Iš įmonės jis nieko nesulaukė. Po mėnesio pradėjo skambinti, bet T. J. nebeatsiliepė. Kai jis skambino iš kito numerio, tada T. J. atsiliepė. Jis suprato, kad nebebus nei pinigų, nei detalių, atsiliepimai apie jį buvo prasti. Vilniečiai jam sakė, kad jau gali pamiršti pinigus ir detales. Per ,,Viber“ programėlę jis parašė T. J., kad kreipsis į policiją, pastarasis žadėjo gražinti pinigus. Jis nusiuntė savo sąskaitos numerį, bet jam nieko negrąžino. Dabar T. J. yra gražinęs jam 100 eurų. Mano, kad padarytas nusikaltimas ir, kad T. J. viską padarė tyčia, nepateikė įmonės dokumentų, surašė raštelį kaip fizinis asmuo.

34. T. J. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir nukentėjusiojo M. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir eilė rašytinių įrodymų. 2020 m. liepos 14 d. protokole-pareiškime M. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas apylinkės teisme, t. y. kad 2020 m. gegužės 6 d. sumokėjo T. J. vieną tūkstantį eurų kaip pradinę įmoką už naujas automobilio dalis. Praėjus sutartam laikui, automobilio dalių negavo, pinigų niekas negrąžino. Tokiais savo veiksmais T. J. jį apgavo. Dėl to patyrė turtinę žalą 1 000 eurų kaip fizinis asmuo, nes mokėjo avansą grynai iš savo nuosavų pinigų. Norint atgauti automobilio dalis arba savo pinigus, buvo susisiekta su T. J. telefonu, buvo rašytos žinutės. Susirašinėjimo žinučių nuotraukas pateiks tyrimui. T. J. ignoravo jo prašymus, pinigus arba dalių negrąžino. Pasidomėjus interneto tinklapyje, kuris yra pavadinimu (duomenys neskelbtini), pamatė atsiliepimus žmonių, kad T. J., kuris yra direktorius UAB „P.“, sistemingai apgaudinėja žmonės. Prašo policijos pagalbos imtis veiksmų prieš T. J. (2 t., b. l. 4–7). 2020 m. birželio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole su jo priedu užfiksuota, kad M. M. pateikė dešimt susirašinėjimo su T. J. ekrano nuotraukų (2 t., b. l. 35–46). 2020 m. liepos 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole su jo priedu nurodyta, kad M. M. pateikė raštelį, kuriame T. J. patvirtina, kad 2020 m. gegužės 6 d. paėmė pinigus – 1 000 Eur; tinklapio nuotrauką su skelbimo kopija, kad susisiekus telefonu (duomenys neskelbtini) privatus pardavėjas parduoda „Maserati Ghibli“ naujas dalis; nuotrauką, kurioje pavaizduota užsakytų detalių kainos, atsiųstos T. J.; įsigyto automobilio registracijos liudijimo nuotraukos kopiją (2 t., b. l. 46–53). 2020 m. birželio 27 d. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos ar vaizdo įrašų kartotekos protokolas patvirtina, kad M. M. iš pateiktų jam atpažinti nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, kurioje yra T. J., kaip asmenį, kuris 2020 m. gegužės 6 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), iš jo kaip užstatą už automobilio dalis paėmė 1 000 Eur (2 t., b. l. 54–68). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išteisintojo T. J. kaltės turinį patvirtina aukščiau įvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

35. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad T. J. ir nukentėjusysis M. M. patvirtino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad nukentėjusysis M. M. pagal skelbimą interneto svetainėje ,, (duomenys neskelbtini)“ rado informaciją, kad parduodamos automobilio ,,Maserati“ detalės. Pagal skelbime nurodytą telefono numerį susisiekė su T. J. ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Ten M. M. išteisintajam perdavė 1 000 Eur, norėdamas įsigyti automobilio ,,Maserati“ detalių. Automobilio detalių nukentėjusysis negavo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina T. J. ranka rašytas raštelis dėl 1 000 Eur perdavimo (2 t., b. l. 52). 2020 m. birželio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. M. ekrano nuotraukos patvirtina, kad buvo tariamasi su T. J. dėl automobilio detalių įsigijimo, o praėjus mėnesiui po perduotų pinigų, detalės vis dar nebuvo pristatytos. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti T. J. elgesį. Gavęs pinigus iš nukentėjusiojo M. M., išteisintasis T. J. nukentėjusiajam teigdavo, kad automobilio detalės dar nėra gautos, o po to, nukentėjusiojo teigimu, telefonu neatsiliepdavo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad automobilio ,,Maserati“ detales T. J. apskritai užsakė.

36. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, nukentėjusiojo suklaidinimu, paskatinusiu nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti turtu bei kaltininko tyčia. Nors T. J. ir neneigia gavęs pinigus iš nukentėjusiojo M. M. ir jų neatidavęs, tačiau jis neigia apgaulės savo veiksmuose buvimą. Teismų praktikoje turto užvaldymas piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad savo pažado perduoti automobilio ,,Maserati“ detales nukentėjusiajam T. J. net neketino įvykdyti, kadangi reikiamų detalių net neužsakė (tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad T. J. būtų pateikęs užsakymus dėl automobilio ,,Maserati“ detalių įsigijimo), iškreipdamas objektyvią tiesą ir sudarė situaciją, kuri iš esmės apsunkino nukentėjusiojo galimybes su juo susisiekti – telefonu neatsiliepė, nežinomas gyvenamosios vietos ar darbovietės adresas. Tyčios turinį išteisintojo veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad, jam apgaule suklaidinus nukentėjusįjį M. M., kad, perdavus pinigus, bus gautos automobilio detalės, tačiau šio įsipareigojimo neketinant vykdyti, nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas. T. J. veiksmai jau nuo veikos padarymo momento sietini su apgaule, o jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, pateiktas nukentėjusiojo susirašinėjimas su išteisintuoju bei kiti šio nuosprendžio 34 punkte aptarti rašytiniai įrodymai.

37. Piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo M. M. pasitikėjimu, T. J. paėmė pinigus iš nukentėjusiojo, vis patikindamas, kad automobilio detalės yra užsakytos, siunta jau pakeliui, tačiau pinigų nukentėjusiajam negrąžino (tik iniciavus ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiajam grąžino 100 Eur) ir automobilio detalių nepristatė, nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju (nukentėjusiajam paskambinus telefonu T. J., pastarasis neatsiliepdavo, nors, skambinant išteisintajam iš kito numerio, šis atsiliepdavo). Išteisintasis T. J. padarė baigtą nusikalstamą veiką nuo to momento, kai jis savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. M., priklausantį turtą 1 000 Eur. Darytina išvada, kad T. J., įvykio metu nukentėjusiajam M. M. pažadėjęs pristatyti automobilio detales, šio įsipareigojimo vykdyti neketino, ilgą laiką po to nesiėmė jokių veiksmų, kad nukentėjusiajam būtų grąžinti pinigai, o pirmosios instancijos teisme pateikta versija dėl pandemijos, negautų prekių iš asmens, vardu D., yra deklaratyvi ir nepašalina T. J. baudžiamosios atsakomybės. Taigi, T. J. kaltė, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais, kurių pakanka priimti apkaltinamajam nuosprendžiui.

Dėl sukčiavimo nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu

38. Apklausiamas apylinkės teisme T. J. teigė, kad pagal jo „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, paskambino R. R. dėl automobilio „Alfa Romeo“ detalių. R. R. buvo atvažiavęs iki jo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), visi susitarimai buvo žodžiu. R. R. jam davė dalį pinigų grynais 2 500 eurų, o kitą sumą - 1 176 eurų jam pervedė per banką. Jis žadėjo nukentėjusiajam automobilio detales pateikti per mėnesį, gal per dvi savaites. Tų prekių negavo ir nepateikė, pinigų R. R., nes jų neturėjo. Jam reikėjo mokėti banko paskolą, turėjo apie 20 klientų, kuriems reikėjo gražinti pinigus. Prieš mėnesį jis pervedė R. R. 100 eurų.

39. Pirmosios instancijos teisme apklaustas R. R. parodė, kad 2020 m. pradžioje jis susirado interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbimą, kad parduodamos automobilio „Alfa Romeo“ detalės. Skelbime nurodytas fizinis asmuo ir jo telefono numeris, skelbime buvo išvardintos kai kurios dalių ir jų kainos, kurios, palyginus su kitais tiekėjais, buvo žemesnės. Paskambinus nurodytu numeriu, kalbėjo su T. Nukentėjusysis per „Viber“ programėlę nusiuntė sąrašą automobilio dalių, kurių jam reikėjo. T. atsiuntė jam katalogą, kainos jam tiko. Sutarė kainą apie 2500 eurų. Jam reikėjo sumokėti pinigus, tačiau buvo paskelbtas karantinas ir jis detalių pirkimą atidėjo. 2020 metų birželio mėnesio pradžioje jis važiavo iš Vilniaus pro Kauną ir nutarė paskambinti ir atnaujinti užsakymą. Jis paskambino T., pastarajam pasiūlius, nuvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) T. J. pasikvietė jį į savo namus, parodė visą programą išklotinę, automobilių dalių katalogus. Jie sutarė, kad detalių kaina 3000 eurų, todėl padavė T. 2 500 eurų avansą grynais ir pasakė, kad grįžęs patikslins, kokių detalių dar reikia. Jam patikslinus sąrašą, T. jo paprašė pervesti likusią sumą, gavosi bendra suma 3 676,20 eurų. Skirtumą (1 176,20 Eur) jis pervedė iš savo mamos sąskaitos. 2020 m. birželio 26 d. T. patvirtino, kad pinigai yra gauti, žadėjo detales pristatyti per dvi savaites, tačiau detalių jam nepristatė. Praėjus trims savaitėms, jis per ,,Viber“ programėlę užklausė dėl detalių. Išteisintasis pasakė, kad paskutinėje siuntoje nebuvo tų detalių, sakė, kad bus siunta rytoj ir žiūrės, kokie užsakymai ateis ir, jei viskas gerai, dalys bus pirmadienį. Nukentėjusysis atrašė, kad laukia detalių, tačiau nieko nesulaukė. Po savaitės T. atsiuntė jam lentelę detalių ir sakė, kad tos, kurios žaliai pažymėtos, jau yra sandėlyje, o kitas žadėjo pristatyti per ilgesnį terminą. Sakė, kad buvo sumaišytos siuntos, kažko negauna, žadėjo susisiekti vakare, tačiau nesusisiekė. T. dingdavo dviems savaitėms. Tada jis vėl klausdavo apie detales, T. atsakydavo ne iš karto. Telefonu T. atsiliepdavo, bet sakydavo, kad dirba ir žadėdavo perskambinti, tačiau neskambino. Tada jis per ,,Viber“ programėlę parašė T., kad gražintų jam pinigus, kreipsis į policiją. T. J. atsakė, kad dalys bus, o jei nebus, tada jis grąžins jam pinigus, termino jokio nenurodė. Dar T. J. rašė, kad jis yra išskridęs pas tiekėjus, žadėjo po trijų dienų sugrįžti. Jis tikėjosi, kad T. pinigus jam gražins, tačiau su T. J. susisiekti nepavyko. 2020 m. lapkričio 24 d. jis dėl nepateiktų dalių ir negražintų pinigų parašė pareiškimą į policiją. T. J. parašė, kad jis nurodytų jam banko sąskaitos numerį. Jis per ,,Viber“ programėlę parašė sąskaitos numerį, T. J. jam pervedė 100 eurų.

40. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. R. parodė, kad sūnus R. R. užsisakinėjo ir pirko automobilių detales, važiavo pas pardavėją į Kauną, vežė grynus pinigus. Be to, 2020 m. birželio 26 d. ji pati iš savo banko sąskaitos pervedė už detales į T. J. sąskaitą 1 176,26 Eur. Sūnus užsakytų detalių negavo. Sūnus mėgino ieškoti pardavėjo, tačiau T. J. telefonu neatsiliepė. Sūnus prarado apie 5000 eurų. 2022 m. kovo 30 d. T. J. pervedė jai dalį skolos - 100 eurų.

41. T. J. kaltę, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir nukentėjusiojo M. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir eilė rašytinių įrodymų. 2020 m. lapkričio 24 d. R. R. pareiškime nurodyta, kad jis tarėsi dėl automobilio detalių pirkimo su T. J., kuriam sumokėjo avansu pinigus 2020 m. birželio 22 d. – 2 500 Eur ir 2020 m. birželio 25 d. – 1 176,20 Eur, tačiau T. J. iš pradžių žadėjo, kad detales pristatys, po to jis išsisukinėja, galiausiai jo numerį užblokavo ir nebendrauja. Pateikia susirašinėjimą per ,,Viber“ programėlę (2 t., b. l. 72–85). 2021 m. vasario 4 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. R. pateikė 24 ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas su T. J.. Susirašinėjimas vyksta nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 2020 m. lapkričio 30 d. R. R. yra parašęs: „pervest gali į tą pačią sąskaitą iš kurios gavai pavedimą. Atsiųsk bent vieną įrodymą, kad užsakymas buvo pilnai apmokėtas ir aiškinamąjį raštą, kodėl negrąžina tariamas tiekėjas pinigų ir kada grąžins“. Pagal pateiktus duomenis atsakymo iš T. J. nėra (2 t., b. l. 117–140). 2020 m. gruodžio 30 d. AB „S.“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2020 m. birželio 26 d. į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) V. R. pervedė 1176,20 Eur (4 t., b. l. 93–197). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išteisintojo T. J. kaltės turinį patvirtina aukščiau įvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

42. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad T. J. ir nukentėjusysis R. R. patvirtino kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio ,,Alfa Romeo“ detalių pardavimo. Pagal skelbime nurodytą telefono numerį susisiekė su T. J., o vėliau bendravo per ,,Viber“. Nukentėjusysis išteisintajam perdavė 2 500 Eur grynais ir žodžiu susitarė dėl automobilio detalių pirkimo. Po kelių dienų nukentėjusiojo motina į T. J. sąskaitą pervedė dar 1 176,20 Eur (šią aplinkybę patvirtino apklausta liudytoja V. R.). Automobilio detalės nukentėjusiajam nebuvo pateiktos. 2021 m. vasario 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiojo susirašinėjimas su T. J. patvirtina, kad 2020 m. birželio mėnesį buvo tariamasi dėl automobilio ,,Alfa Romeo Giulia“ detalių įsigijimo, nuo liepos mėnesio išteisintasis sukuria vis naujas istorijas, pasiteisindamas, kodėl nukentėjusiajam nėra pristatomos automobilio detalės (išteisintojo versijos: sumaišytas užsakymas, užsakymas pakeliui, šiuo metu yra ligoninėje ar pas tiekėją, atostogauja ir pan.). Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad T. J., gavęs pinigus iš nukentėjusiojo R. R., nukentėjusįjį vis patikindavo, kad automobilio detalės yra užsakytos, bet vėluoja, užsakymas sumaišytas ar dalis detalių gauta, taip bandydamas imituoti realias pastangas įvykdyti susitarimą, kol galiausiai – telefonu nepavyksta susisiekti su išteisintuoju ir nukentėjusiojo telefonas yra užblokuojamas. Vis dėlto, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad T. J. apskritai užsakė nukentėjusiajam automobilio ,,Alfa Romeo Gulia“ detales (nėra pateikti jokie prekių įsigijimą ar bent vykusias derybas dėl jų įsigijimo patvirtinantys dokumentai). Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad T. J. AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad mokėjimus už automobilių detales buvo atlikę ir daugiau asmenų, po to pinigai būdavo nuimami bankomatuose ar atsiskaitoma už pirkinius, paslaugas ir grąžinamos skolos ir jokių užsakymų įsigyti automobilių detales net nebuvo atliekama. V. R. pervedus pinigus į T. J. banko sąskaitą, šis tą pačią dieną padarė pavedimus D. Š., M. P., įvardindamas tai skola (t. 4, b. l. 146-149).

43. Išteisintasis T. J. pripažįsta gavęs pinigus iš nukentėjusiojo R. R. ir nepristatęs automobilio detalių, tačiau teigia, kad jį pavedė užsakovas, pandemija. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad savo pažado perduoti automobilio ,,Alfa Romeo Gulia“ detales nukentėjusiajam T. J. net neketino įvykdyti, kadangi reikiamų detalių neužsakė, tokiu būdu iškreipdamas objektyvią tiesą ir sudarydamas įspūdį, kad detalės bus pristatytos, vis patikindamas melagingomis versijomis dėl vėluojančio ar sumaišyto užsakymo ir sudarė situaciją, kuri iš esmės apsunkino nukentėjusiojo galimybes su juo susisiekti – telefonu neatsiliepė, o vėliau ir užblokavo nukentėjusiojo numerį. Be to, nukentėjusiajam nebuvo žinomas išteisintojo asmens kodas, tarpusavio susitarimas nebuvo įtvirtintas rašytine forma. Tyčios turinį išteisintojo veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad, jam apgaule suklaidinus nukentėjusįjį R. R., kad, perdavus pinigus, bus gautos automobilio detalės, tačiau šio įsipareigojimo neketinant vykdyti, nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas. T. J. veiksmai jau nuo veikos padarymo momento sietini su apgaule, o jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, pateiktas nukentėjusiojo susirašinėjimas su išteisintuoju, T. J. banko sąskaitos išrašas bei kiti byloje esantys įrodymai. Piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. R. pasitikėjimu, T. J. gavo pinigus iš nukentėjusiojo, vis patikindamas, kad automobilio detalės yra užsakytos, siunta jau pakeliui, tačiau pinigų nukentėjusiajam negrąžino (tik iniciavus ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiajam grąžino 100 Eur) ir automobilio detalių nepristatė, nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju (nukentėjusiajam paskambinus telefonu T. J., pastarasis neatsiliepdavo, o galiausiai nukentėjusiojo telefono numeris apskritai buvo užblokuotas). Išteisintasis T. J. padarė baigtą nusikalstamą veiką nuo to momento, kai jis savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. R., priklausantį turtą. Darytina išvada, kad T. J., įvykio metu nukentėjusiajam pažadėjęs pristatyti automobilio detales, šio įsipareigojimo vykdyti neketino, ilgą laiką po to nesiėmė jokių veiksmų, kad nukentėjusiajam būtų grąžinti pinigai, o pirmosios instancijos teisme pateikta versija dėl pandemijos, negautų prekių iš tiekėjo, yra deklaratyvi ir nepašalina T. J. baudžiamosios atsakomybės. Taigi, T. J. kaltė, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais, kurių pakanka priimti apkaltinamajam nuosprendžiui.

Dėl sukčiavimo E. B. atžvilgiu

44. Išteisintasis T. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad skelbimu dėl automobilio detalių pardavimo susidomėjo ir nukentėjusysis E. B.. Jie susirašinėjo per „Viber“ programėlę, kalbėjo ir telefonu, susitarė dėl detalių „Alfa Romeo“ automobiliui, buvo žodinis sandoris dėl detalių tiekimo už 663,70 Eur. Ši suma buvo pervesta vienu kartu. Jis užsakytų detalių negavo, šiam pirkėjui detalių nepateikė ir su juo neatsiskaitė, E. B. pervedė 250 eurų, o kitos dalies negražino, nes neturi. Jis turėjo ir daugiau klientų, kuriems pateikdavo detales, todėl jis nekėlė panikos ir galvojo, kad gal tik kažkas stringa, bet viskas susitvarkys.

45. Nukentėjusysis E. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad jam reikėjo automobilio „Alfa Romeo“ detalių, todėl jis 2020 m. susirado interneto portale (duomenys neskelbtini) skelbimą apie parduodamas automobilių detales. 2020 m. liepos mėnesio viduryje jis telefonu susisiekė su T. J., šis pasiūlė toliau bendrauti per ,,Viber“ programėlę. Jis parašė, kokių detalių jam reikia. T. J. atsiuntė jam detalių katalogus su kainomis, jis surašė detales, suvedė detalių kodus. 2020 m. liepos 16 d. jis pervedė už užsakytas detales 2005,70 Eur, po savaitės pervedė 658 eurus. T. J. žadėjo detales pateikti per 10-11 dienų, paminėjo, kad vasarą italai dirba lėčiau ir gali vėluoti pristatyti detales, po karantino jie ne taip greitai dirba. T. J. savo įsipareigojimų nevykdė, jam sakydavo, kad jis negali kalbėti, kad nutiko nelaimė, kad vyksta į laidotuves, kad yra užsienyje, kad važiuoja į ofisą ir duos atsakymą vėliau. Praėjus daugiau, kaip mėnesiui, jis T. J. pasakė, kad nebežais žaidimų ir pradėjo ieškoti informacijos apie T. J. internete. Ten jis rado informaciją, kad jis jau ne vienas, kuris buvo taip apgautas, sužinojo, kad T. J. dirba UAB „P.“, nors su kaltinamuoju bendravo kaip su privačiu asmeniu ir apie įmonę jis nieko nežinojo. Jis surado internete įmonės adresą ir nuvažiavo pažiūrėti. Ten jis rado tuščias tos įmonės patalpas, patalpų savininkas pasakė, kad jis ne pirmas, kuris čia atvažiavo ir ieško T. J. bei pasakė, kad T. J. šiose patalpose dirbo ir liko skolingas už patalpų nuomą apie 5 000 eurų. Jis suprato, kad yra apgautas ir parašė pareiškimą policijai. Be to, jis parašė T. J. žinutę, kad nejuokauja ir kreipėsi į policiją. T. J. žadėjo gražinti jam pinigus, vedžiojo jį už nosies, kol galiausiai nustojo reaguoti į jo žinutes ir skambučius. 2021 metais jam paskambino T. J. advokatas, pasiūlė gražinti jam skolą per kelis mėnesius, prašė pasirašyti dokumentus ir atsiimti civilinį ieškinį. Jis atsakė, kad jis nieko neketina pasirašyti ir sakė gražinti jam pinigus - 2 663,70 Eur. T. J. 2021 m. gruodžio pradžioje pervedė jam 150 eurų, vėliau pervedė dar 100 eurų, tad liko negražinta - 2 413,70 Eur. Mano, kad T. J. sukčiavo, kad jis negalėjo užsakyti automobilio detalių, o gavęs iš jo pinigus juos perdavė kitiems asmenims, kuriems jis buvo skolingas. T. J. minėjo jam apie statomą namą, kad dėl to jis neturi laiko ir visko nespėja, painiojosi savo istorijoje, nes turėjo nemažai tokių klientų ir sakydavo, kad tam tikros detalės važiuoja ir yra Kaune, buvo visokių variantų. Jis rado ,,Facebook“ dešimtis kitų nukentėjusiųjų, kurie turėjo reikalų su T. J., kuris savo įsipareigojimus vykdydavo, tačiau vėliau vykdyti savo įsipareigojimus nustojo. Jis yra radęs T. J. skelbimus, kuriuose nurodyti kiti telefono numeriai, jam atrodė, kad T. J. toliau ieškojo aukų, jo skelbimai buvo atnaujinami. T. J. skelbimai apie detalių pardavimą internete buvo senokai. Jo draugas pirko iš T. J. automobilio detales pagal šį telefono numerį ir sakė, kad jokių problemų nekilo, užsakytą detalę jis gavo, todėl jis T. J. pasitikėjo. Kadangi T. J. išsisukinėjo, detalių jam nepateikė, pinigų negražino, rasdavo įvairiausių pasiteisinimų, jis užsakė detales vasarą, kada Italijoje buvo geresnė situacija, mano, kad detalių nepateikimas negalėjo būti susiję su pandemija. Mano, kad T. J. iki tam tikro laiko užsiiminėjo ta veikla tvarkingai, tačiau pasikeitė jo elgesys ir, kada jis, tai yra E. B., užsakė detales, T. J. jau neturėjo tikslo detales pateikti ir darė neteisingą ir neteisėtą veiklą.

46. 2020 m. rugpjūčio 21 d. protokole-pareiškime E. B. nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. liepos 24 d. bendrai pervedė 2 663,70 Eur už automobilio detales pardavėjui, tačiau iki šiol negavo detalių. Bandė susisiekti su pardavėju, tačiau asmuo vengia grąžinti pinigus. Padaryta 2 663,70 Eur žala (3 t., b. l. 1–4). Protokolo priedai: banko pavedimai, iš kurių matyti, kad 658 Eur ir 2005,70 Eur nukentėjusysis E. B. pervedė T. J. atitinkamai 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. liepos 20 d., atsiliepimas apie UAB „P.“, susirašinėjimas su pardavėju, iš kurio matyti, kad susirašinėjimas vyko nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., po to T. J. telefonas buvo išjungtas; skelbimo kopija iš (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad susisiekus telefonu (duomenys neskelbtini), privatus pardavėjas parduoda „BMW“ naujas dalis (3 t., b. l. 11–18). 2020 m. rugsėjo 9 d. AB „S.“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad į T. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) E. B. pervedė 2 005,70 Eur ir 658,00 Eur (4 t., b. l. 59–73).

47. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad T. J. ir nukentėjusysis E. B. patvirtino kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio ,,Alfa Romeo“ detalių pardavimo. Pagal skelbime nurodytą telefono numerį susisiekė su T. J., o vėliau bendravo per ,,Viber“. Nukentėjusysis išteisintajam pervedė viso 2663,70 Eur ir susitarė dėl automobilio detalių pirkimo. Automobilio detalės nukentėjusiajam nebuvo pristatytos, išteisintasis telefonu neatsiliepdavo. Pažymėtina, kad T. J., gavęs pinigus iš nukentėjusiojo E. B., šį vis patikindavo, kad automobilio detalės yra užsakytos, bet užsakymas vėluoja iš siuntėjo, taip bandydamas imituoti realias pastangas įvykdyti susitarimą, kol galiausiai – telefonu nepavyksta susisiekti su išteisintuoju, jo telefonas išjungtas. Akcentuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad T. J. apskritai užsakė nukentėjusiajam automobilio ,,Alfa Romeo“ detales (nėra pateikti jokie prekių įsigijimą ar bent vykusias derybas dėl jų įsigijimo patvirtinantys dokumentai). Ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad T. J. AB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad mokėjimus už automobilių detales buvo atlikę ir daugiau asmenų, po to pinigai būdavo nuimami bankomatuose ar atsiskaitoma už pirkinius, paslaugas ir grąžinamos skolos ir jokių užsakymų įsigyti automobilių detales net nebuvo atliekama. Gavęs pinigus iš nukentėjusiojo E. B., išteisintasis atliko pavadimus į D. Š. banko sąskaitą, nurodydamas, kad tai skola (t. 4, b. l. 146-149).

48. Išteisintasis T. J. pripažįsta gavęs pinigus iš nukentėjusiojo E. B. ir nepristatęs jam automobilio detalių, tačiau teigia, kad jo užsakymas tiesiog vėlavo iš siuntėjo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad savo pažado perduoti automobilio ,,Alfa Romeo“ detales nukentėjusiajam, T. J. net neketino įvykdyti, kadangi reikiamų detalių neužsakė, tokiu būdu iškreipdamas objektyvią tiesą ir sudarydamas įspūdį, kad detalės bus pristatytos, vis patikindamas melagingomis versijomis dėl vėluojančio užsakymo ir sudarė situaciją, kuri iš esmės apsunkino nukentėjusiojo galimybes su juo susisiekti – telefonu neatsiliepė, neatrašė į žinutes. Be to, nukentėjusiajam E. B. nebuvo žinomas išteisintojo asmens kodas, tarpusavio susitarimas nebuvo įtvirtintas rašytine forma. Tyčios turinį išteisintojo veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad, jam apgaule suklaidinus nukentėjusįjį E. B., kad, perdavus pinigus, bus gautos automobilio detalės, tačiau šio įsipareigojimo neketinant vykdyti, nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas. T. J. veiksmai jau nuo veikos padarymo momento sietini su apgaule, o jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, pateiktas nukentėjusiojo susirašinėjimas su išteisintuoju, T. J. banko sąskaitos išrašas bei kiti byloje esantys įrodymai. Piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo E. B. pasitikėjimu, T. J. gavo pinigus iš nukentėjusiojo, vis patikindamas, kad automobilio detalės yra užsakytos, siunta jau pakeliui, tačiau pinigų nukentėjusiajam negrąžino (tik iniciavus ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiajam grąžino 250 Eur) ir automobilio detalių nepristatė, nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju (nukentėjusiajam paskambinus telefonu T. J., pastarasis neatsiliepdavo, o vėliau jo telefonas buvo išjungtas). Teismo vidinį įsitikinimą dėl nusikalstamų išteisintojo T. J. veiksmų sustiprina ir tai, kad viešojoje erdvėje pateikiami neigiami atsiliepimai apie T. J. įmonę ,,P.“, asmenys taip pat skundžiasi analogiška situacija, t. y. pateikiamas užsakymas dėl automobilio detalių įsigijimo, tačiau T. J., gavęs pinigus, slapstosi, detalių nepristato, vis meluodamas dėl užsakymo pristatymo (3 t., b. l. 18). Išteisintasis T. J. padarė baigtą nusikalstamą veiką nuo to momento, kai jis savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam E. B., priklausantį turtą. Darytina išvada, kad T. J., įvykio metu nukentėjusiajam pažadėjęs pristatyti automobilio detales, šio įsipareigojimo vykdyti neketino, ilgą laiką po to nesiėmė jokių veiksmų, kad nukentėjusiajam būtų grąžinti pinigai, o pirmosios instancijos teisme pateikta versija dėl pandemijos, negautų prekių iš tiekėjo, yra deklaratyvi, neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis ir nepašalina T. J. baudžiamosios atsakomybės.

Dėl sukčiavimo E. P. atžvilgiu

49. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme T. J. teigė, kad, radęs skelbimą (duomenys neskelbtini), su juo telefonu ir per „Viber“ programėlę susisiekė E. P.. Jie suderino detalių automobiliui „Dodge Challenger“ kainas. E. P. buvo prie jo namų atvažiavęs, jis irgi buvo atvažiavęs pas klientą. Jis iš E. P. per kelis kartus paėmė 1600 eurų. Pastarajam dar papildomai reikėjo detalių, bet tuo metu jis pats buvo ne Lietuvoje, todėl detales užsakė, bet pinigų nepaėmė. Jis pervedė E. P. 300 eurų, kitų pinigų dar negrąžino, skolą pripažįsta.

50. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis E. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2020 sausio mėn. rado skelbimą (duomenys neskelbtini) apie parduodamas detales. Skelbime buvo nurodytas vardas T., tel. (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu telefono numeriu, atsiliepė vyras. Jo pasiteiravo dėl automobilio „Dodge Challenger“ detalių, tačiau tuo meta detalių nepirko. 2020 m. birželio mėn. vėl rado skelbimą dėl parduodamų „Dodge Challenger“ detalių. Jame buvo nurodyti tie patys duomenys, todėl prisiminė, kad šiam žmogui jau yra skambinęs. Žinutėmis jie pradėjo bendrauti dėl detalių. Parašė kokių jam reiktų. Galiausiai 2020 m. liepos 22 d. nuvyko pas jį į namus (duomenys neskelbtini) (spėja, kad pagal žemėlapį jo Nr. būtent (duomenys neskelbtini)). Pardavėjo kotedžo dalis pilkos spalvos, vitrininės durys, dešinėje medinė tvora. Dešinėje pusėje dar remontuojama kotedžo dalis. Pardavėjas teigė, kad yra namuose ir prižiūri vaiką, todėl gali atvykti. Taip pat nurodė, kad yra ir ofisas serviso(duomenys neskelbtini), tačiau ten nėra buvęs. Nuvykus į jo namus, buvo šeima, asmuo pasirodė patikimas. Jie susitarė, kad pirks: apsaugą po buferiu - 95,1 Eur, buferio lupą – 102 Eur, dešinį lūpos uždengimą – 17,7 Eur, dešinį posparnį - 46,7 Eur, dešinį radiatoriuką - 199,6 Eur, plastmasę aplink deš. radiatoriuką - 88 Eur, automobilio ženkliuką ant dešiniojo sparno - 66,6 Eur. Viso detalės kainavo 600 Eur, pats padavė 300 Eur avansą. Jie susitarė žodžiu, sutarties nesudarė, kvito neišrašė. Jis žadėjo, kad dalys atvyks per dvi arba tris savaites. Liepos 29 d. parašė žinutę, kad jam reikia „Dodge Charger“ detalių. Iš pardavėjo užsakė šias detales: apatinės buferio grotelės – 63 Eur, apat. buferio grotelių rėmas – 96 Eur, distroniko rėmelis – 24 Eur, rėmas variklyje – 188 Eur, apdaila virš radiatoriaus – 162 Eur, oro srauto matuoklė – 11 Eur, buferis – 514 Eur. Iš viso detalės kainavo 1058 Eur, tačiau avanso nuvežė 500 Eur. Dėl avanso perdavimo susitiko (duomenys neskelbtini). Paėmęs pinigus jis nurodė, kad detalės atvyks per 2-3 savaites. Tada jis atvyko su „C. B.“ automobiliu. Asmuo nurodė, kad detalėmis prekiauja jau daug metų. Po to karto daugiau detalių neužsakinėjo. 2020 m. liepos 31 d. vėl jam parašė dėl detalių. Pradėjo susirašinėjimą, klausė kiek kainuotų. 2020 m. rugpjūčio 1 d. T. jam atsiuntė sąrašą su detalėmis, jų kainomis ir kodais. Užsakė detales: galinis buferis su apatine lūpa – 536 Eur, dešinės p. galinis buferio laikiklis – 17 Eur, galinė dešinė išorinė ketvirčio skarda – 481 Eur, galinis dešinys posparnis – 107 Eur, dešinė arka ant galinio buferio – 95 Eur, dešinė arka ant galinio ketvirčio – 319 Eur, dešinys slenkstis su išplatėjimu – 106 Eur. Viso detalės kainavo 1661 Eur. Avansą 800 eurų perdavė jiems susitikus 2020 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 24 d. jis jam parašė, kad jis jam paskambins sugrįžęs į Lietuvą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. jis T. parašė žinutę, klausė ar užsakytas detales jau gavo? 28 d. jis atrašė, kad dar nėra gavęs, teigė, kad įvyko nesusipratimas su tiekėju, kad jis vėl užsakinėja detales ir gali patikslinti, jei ko nors jam jau nebereikia. Jis atrašė, kad visos detalės jam reikalingos. 2020 m. rugsėjo 18 d. pardavėjas vėl parašė, kad grįžta į Lietuvą. 2020 m. rugsėjo 21 d. jam parašė SMS žinutę, kad ketina kreiptis į policiją, jei nesusisieks. 2020 m. rugsėjo 22 d. parašė, kad nusikėlė grįžimas ir šiuo metu jau daug detalių yra atsiųsta. Peržiūrėjęs atiduos jo užsakytas, o jei jų nebus, sugrąžins pinigus, sugrįžęs paskambins, tačiau daugiau nesusisiekė. 2020 m. rugsėjo 23 d. paskambino ir pasiūlė susitikti 24 dieną, tačiau daugiau nepaskambino. Paskutiniu metu, kaip ir dažnai būdavo, jo telefonas išjungtas. Visi jų susirašinėjimai vyko naudojant programėles „Viber“ arba „Whatsapp“. Šiuo metu T. jam nėra atidavęs nė vienos detalės. Kokia veikla T. užsiima jis nežino. Ar jo vardas tikrai T. – nežino, pavardės nežino. Viso dėl užsakytų detalių, tačiau negautų detalių patyrė 1600 Eur turtinę žalą. El. paštu atsiųs susirašinėjimų nuotraukas. Prašo padėti jam susigrąžinti pinigus arba atgauti užsakytas detales (3 t., b. l. 37–40). Nukentėjusysis E. P. papildomai nurodė, kad jis ne skambino, o parašė T. J. žinutę. T. J. su juo susisiekė 2021 m. lapkričio mėn. ir sakė, kad nori grąžinti pinigus ir susitarti. Jo advokatas atsiuntė sutartį, tačiau jis pasakė, kad jis sutiktų pasirašyti tik oficialiai, pas notarą, į tai jam nieko neatsakė. Mano, kad T. J. turėjo tikslą gauti pinigų. T. J. anksčiau pervedė jam 200 eurų ir dabar pervedė 100 eurų. 1 300 eurų neatlygino.

51. 2020 m. rugsėjo 28 d. protokole-pareiškime E. P. nurodė, kad 2020 sausio mėn. rado skelbimą (duomenys neskelbtini) apie parduodamas detales. Skelbime buvo nurodytas vardas T., tel. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 23 d. vėl rado to paties žmogaus skelbimą apie parduodamas detales. Iš Tomu pasivadinusio pardavėjo užsakė įvairių automobiliui „Dodge“ detalių per tris kartus, t. y. 2020 m. liepos 22 d., 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. Iš viso avansu sumokėjo 1 600 Eur. Protokolo rašymo metu nėra gavęs nė vienos detalės, pinigų taip pat pardavėjas nėra grąžinęs. Pardavėjas vengia susitikti, neatsako arba išjungia telefoną. Padaryta 1600 Eur turtinė žala (3 t., b. l. 29–34). Prie protokolo el. paštu pateikė susirašinėjimo su T. J. ekrano nuotraukų kopijas, iš kurių matyti, kad užsakymas dėl automobilio detalių pirkimo yra pateikiamas išteisintajam 2020 m. liepos mėnesį, o po mėnesio, nukentėjusiajam pradėjus teirautis dėl detalių, išteisintasis nurodo, kad neva yra pas tiekėją, kuris suklydo dėl užsakymo; rugsėjo mėnesį išteisintasis nurodo, kad yra užsienyje ir žada susitikti su nukentėjusiuoju, vis žada, kad užsakymas bus įvykdytas (3 t., b. l. 41–73). 2020 m. rugsėjo 28 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad E. P. atpažino T. J. kaip asmenį, iš kurio užsakė detales automobiliui ir šiam asmeniui 3 kartus perdavė avansus už minėtas užsakytas detales (3 t., b. l. 90–93).

52. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad T. J. ir nukentėjusysis E. P. patvirtino kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą dėl automobilio detalių pardavimo. Pagal skelbime nurodytą telefono numerį susisiekė su T. J., o vėliau bendravo per ,,Viber“ ir ,,Whatsapp“. Nukentėjusysis išteisintajam grynais pinigais per 3 kartus padavė 1 600 Eur ir žodžiu (susirašinėdami) susitarė dėl automobilio detalių pirkimo. Automobilio detalės nukentėjusiajam nebuvo pristatytos, o po kiek laiko išteisintojo telefonas buvo išjungtas. Pažymėtina, kad T. J., gavęs pinigus iš nukentėjusiojo E. P., šį vis patikindavo, kad automobilio detalės yra užsakytos, bet užsakymas vėluoja iš siuntėjo, taip bandydamas imituoti realias pastangas įvykdyti susitarimą, kol galiausiai – telefonu nepavyksta susisiekti su išteisintuoju, jo telefonas išjungtas. Akcentuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad T. J. apskritai užsakė nukentėjusiajam automobilio detales (nėra pateikti jokie prekių įsigijimą ar bent vykusias derybas dėl jų įsigijimo patvirtinantys dokumentai).

53. Išteisintasis T. J. pripažįsta gavęs pinigus iš nukentėjusiojo E. P. ir nepristatęs jam automobilio detalių, tačiau teigia, kad jo užsakymas nebuvo pateiktas dėl siuntėjo kaltės. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad savo pažado perduoti automobilio ,,Dodge Challenger“ detales nukentėjusiajam, T. J. net neketino įvykdyti, kadangi reikiamų detalių neužsakė, tokiu būdu iškreipdamas objektyvią tiesą ir sudarydamas įspūdį, kad detalės bus pristatytos, vis patikindamas melagingomis versijomis dėl vėluojančio užsakymo iš siuntėjo pusės ir sudarė situaciją, kuri iš esmės apsunkino nukentėjusiojo galimybes su juo susisiekti – telefonu neatsiliepė, jo telefonas buvo išjungtas. Be to, nukentėjusiajam E. P. nebuvo žinomas išteisintojo asmens kodas, pavardė, tarpusavio susitarimas nebuvo įtvirtintas rašytine forma. Tyčios turinį išteisintojo veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad, jam apgaule suklaidinus nukentėjusįjį E. P., kad, perdavus pinigus, bus gautos automobilio detalės, tačiau šio įsipareigojimo neketinant vykdyti, nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas. T. J. veiksmai jau nuo veikos padarymo momento sietini su apgaule, o jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, pateiktas nukentėjusiojo susirašinėjimas su išteisintuoju bei kiti byloje esantys įrodymai. Piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo E. P. pasitikėjimu, T. J. gavo pinigus iš nukentėjusiojo, vis patikindamas, kad automobilio detalės yra užsakytos, siunta jau pakeliui, tačiau pinigų nukentėjusiajam negrąžino (tik iniciavus ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiajam grąžino 300 Eur) ir automobilio detalių nepristatė, nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju (nukentėjusiajam paskambinus telefonu T. J., pastarasis neatsiliepdavo, o vėliau jo telefonas buvo išjungtas). Išteisintasis T. J. padarė baigtą nusikalstamą veiką nuo to momento, kai jis savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam E. P., priklausantį turtą. Darytina išvada, kad T. J., įvykio metu nukentėjusiajam pažadėjęs pristatyti automobilio detales, šio įsipareigojimo vykdyti neketino, ilgą laiką po to nesiėmė jokių veiksmų, kad nukentėjusiajam būtų grąžinti pinigai, o pirmosios instancijos teisme pateikta versija dėl pandemijos, negautų prekių iš Italijos ar asmens, vardu D., yra deklaratyvi, neparemta jokiais objektyviais bylos duomenimis ir nepašalina T. J. baudžiamosios atsakomybės. Taigi, T. J. kaltė, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais, kurių pakanka priimti apkaltinamajam nuosprendžiui.

54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų L. S., M. K. parodymai patvirtina, kad T. J. tikrai užsakinėjo detales ir veždavo jas iš Vokietijos. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, T. J. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis išties nukentėjusiesiems užsakė automobilių detales (nepateiktas susirašinėjimas su tiekėjais, PVM sąskaitos-faktūros ar kt. duomenys, galintys pagrįsti užsakymo buvimo faktą). Vien tai, kad iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo T. J. prekiavo automobilių detalėmis, jas pristatydavo klientams, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi siekis apgauti klientus, pasisavinant jų pinigus, galėjo susiformuoti net ir po teisėtos automobilių detalių pardavimo veiklos vykdymo. Be to, sutiktina su prokurore, kad liudytojų L. S. ir M. K. parodymai iš esmės yra susiję su ankstesniu bendradarbiavimu su T. J., tačiau jie nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų susijusios su byloje pripažintų nukentėjusiaisiais prekių užsakymais ir tų užsakymų vykdymu ar nevykdymu. Apylinkės teismas išteisintojo T. J. veiksmus bandė pateisinti ir susiklosčiusia situacija dėl pandemijos, kuomet sutriko daugelio įmonių veikla, tačiau pažymėtina, kad T. J. parodymai viso proceso metu kito, buvo nenuoseklūs, pateikiant vis naujas versijas, t. y. iš pradžių teigė, kad detales jam tiekdavo Italijos įmonė, o po to pateikė versiją, kad jas gaudavo Vokietijoje iš asmens, vardu D. Vis dėlto, kaip minėta, išteisintasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo nurodytas versijas. Kaip teisiningai pažymėta apeliaciniame skunde, T. J. viso proceso metu nenurodė, kas yra tikrasis tiekėjas, iš kurio užsakinėjo automobilių detales, nepateikė jokių duomenų apie įmonę ar anketinių ar kontaktinių duomenų apie asmenį, vardu D., nors teigė, kad jis pardavė ne vienam asmeniui Lietuvoje detales ir buvo daromas ne vienas užsakymas, todėl keista, kad nebuvo sudaromos jokios sutartys, nėra išlikę jokių oficialių užsakymų dėl prekių ir pan. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. J. net nebuvo atlikęs užsakymų, kad būtų gautos prekės D. Š., M. M., R. R., E. B. ar E. P.. Taigi, jis panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, kadangi net neketino vykdyti jų susitarimų ir įgijo nukentėjusiųjų turtą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniais santykiai peraugo į baudžiamuosius. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad visais penkiais inkriminuojamais atvejais susiklostė analogiška situacija: nukentėjusysis užsako automobiliui detales, perveda bankiniu pavedimu/perduoda grynus pinigus T. J., o šis, detalių neužsako, išsisukinėja, vis patikina, kad detalės bus, nurodo vis kitokias detalių nepristatymo priežastis, kol galiausiai nukentėjusiesiems detalių nepristato, telefonu neatsiliepia, iš esmės nebendrauja ir pinigų negrąžina (dalį pinigų grąžina tik pradėjus ikiteisminį tyrimą). Be to, akcentuotina, kad T. J. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad, gavęs pinigus iš nukentėjusiųjų, jis juos išgrynindavo, naudodavo savo asmeninėms reikmėms ar skolų dengimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyrimo metu T. J. buvo pasislėpęs, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, kas tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl neteisėtų jo veiksmų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems buvo apsunkintas pažeistų teisių gynimas civilinio proceso tvarka, kadangi nebuvo sudaromos rašytinės pirkimo-pardavimo sutartys, dažnu atveju pirkėjai žinojo tik išteisintojo vardą, tačiau nežinojo jo asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, pinigai būdavo perduodami grynais, raštu nefiksuojant perdavimo. Be to, nustatyta, kad T. J. naudojo apgaulę, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, todėl jo veiksmai ir yra vertinami baudžiamosios atsakomybės kontekste. Teismų praktikoje konstatuota, kad būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijuso kaltininko apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad T. J. buvo užsakęs automobilių detales iš užsienio tiekėjo ir ketino jas nukentėjusiems perduoti, todėl šie veiksmai rodo T. J. tyčią. Bylos duomenimis, T. J. nukentėjusiesiems teigdavo, kad yra išvykęs į užsienį pas tiekėją, tačiau ir ši versija nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, net gi priešingai – tyrėjų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad T. J. numeris dažniausiai jungdavosi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 51, 52).

55. Skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad 2021 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl „B.“ atstovo H. V. pareiškimo ir I. V. pareiškimo įtariamojo T. J. atžvilgiu už analogišką veiką, jam nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (t. l, b.l. 84-91). Pažymėtina, kad šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad ,,B.“ ir I. V. bendravo su T. J. kaip su UAB ,,P.“ atstovu, o už užsakymą gauti pinigai iš įmonės buvo pervesti konkrečiai įmonei - R. G. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiama, kad ,,B.“ ir I. V. užsakymai įmonėje UAB ,,P.“ buvo gauti, jie buvo pradėti vykdyti, pinigai realiai buvo pervesti įmonėms R. G. ir N. H., todėl tai buvo vertinama kaip realus siekis vykdyti užsakymus.

Dėl bausmės

56. Teismas, skirdamas bausmę T. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į išteisintojo asmenybę, bylos aplinkybes. T. J. padarė penkias nesunkias tyčines nusikalstamas veikas. T. J. savo kaltės nepripažino, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (2020 m. vasario 11 d. baustas už tai, kad, gavęs vieną šimtą eurų už automobilio detales, kuriomis prekiavo pagal skelbimą, prekių nepristatė ir pinigų negrąžino), vykdantis individualią veiklą. Bylos duomenimis, išteisintasis priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Šioje byloje nėra nustatyta išteisintojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. J. skiriama laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį, nei bausmės vidurkis, kadangi, kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią bausmės rūšį.

57. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išteisintojo asmenybę, jam vietoj intensyvios priežiūros, skiriami įpareigojimai: atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiems per vienerių metų laikotarpį, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

58. T. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas – panaikinamos.

Dėl civilinių ieškinių

59. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimu M. M. buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl 1 000 Eur patirtos turtinės žalos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis M. M. T. J. grynais pinigais padavė 1000 Eur dėl automobilio detalių įsigijimo, tačiau detalių negavo, visų pinigų neatgavo, tokiu būdu patyrė turtinę žalą. Nukentėjusysis M. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išteisintasis jam atlygino dalį žalos – 100 Eur, todėl prašo priteisti 900 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys tenkinamas.

60. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 3676,20 eurų turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo T. J. (2 t., b. l. 95-97). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis R. R. T. J. grynais pinigais padavė 2 500 Eur ir bankiniu pavedimu pervedė 1 176,20 Eur dėl automobilio detalių įsigijimo, tačiau nukentėjusysis detalių negavo, visų pinigų neatgavo, tokiu būdu patyrė turtinę žslą. Nukentėjusysis R. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išteisintasis jam atlygino dalį žalos – 100 Eur, todėl prašo priteisti – 3 576,20 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

61. Nukentėjusysis E. P. yra pateikęs civilinį ieškinį dėl 1 300 eurų turtinės žalos atlyginimo iš T. J. (3 t., b. l. 78-80). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis E. P. T. J. grynais pinigais padavė 1 600 Eur dėl automobilio detalių įsigijimo, tačiau nukentėjusysis detalių negavo, visų pinigų neatgavo, todėl patyrė turtinę žalą. Nukentėjusysis E. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išteisintasis jam atlygino dalį žalos – 300 Eur, todėl prašo priteisti – 1 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo E. P. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

62. Nukentėjusysis E. B. šioje byloje yra pateikęs civilinį ieškinį dėl 2663,70 Eur turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš T. J. (3 t., b. l. 19). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis T. J. bankiniais pavedimais pervedė viso 2663,70 Eur dėl automobilio detalių įsigijimo, tačiau nukentėjusysis detalių negavo, visų pinigų neatgavo, todėl patyrė turtinę žalą. Nukentėjusysis E. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išteisintasis jam atlygino dalį žalos – 250 Eur, todėl prašo priteisti – 2416,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, E. B. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkinamas iš dalies. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad sugaišo laiko, bandydamas surasti T. J., teko kelis kartus važiuoti į Kauną, automobiliai negalėjo būti eksploatuojami, todėl teko išnuomoti jiems parkavimo vietas, patyrė didelį emocinį stresą, teko skubiai ieškoti detalių automobiliams ir permokėti, prarado kitų žmonių pasitikėjimą, kas pakenkė jo verslui. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtiems emociniams išgyvenimams, stresui, reputacijos pakenkimui teisinga ir pagrįsta kompensacija, atitinkanti teisingumo, proporcingumo principus, yra 300 eurų.

63. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d., 2022 m. gruodžio 20 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad išteisintajam T. J. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 95 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme T. J. atstovavo advokatas Vidas Adomaitis pagal susitarimą, todėl iš T. J. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

64. Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Vieną kompaktinę plokštelę su D. Š. pateiktu susirašinėjimo tekstu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 119), vieną kompaktinę plokštelę su R. R. apklausos įrašu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 91), vieną kompaktinę plokštelę su I. P. apklausos įrašu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 4), vieną kompaktinę plokštelę su pokalbių išklotinėmis, laikomą voke baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 50) – palikti saugoti byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

T. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. Š. atžvilgiu) ir nubausti laisvės apribojimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių.

T. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas M. M. atžvilgiu) ir nubausti laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.

T. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. R. atžvilgiu) ir nubausti laisvės apribojimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių.

T. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. B. atžvilgiu) ir nubausti laisvės apribojimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių.

T. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. P. atžvilgiu) ir nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu skirti įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiems per vienerių metų laikotarpį; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 13 d. (dvi paros), prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš T. J. 900 (devynis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. J. 3 576,20 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 20 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2416,70 (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų 70 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. J. 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. J..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną kompaktinę plokštelę su D. Š. pateiktu susirašinėjimo tekstu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 119), vieną kompaktinę plokštelę su R. R. apklausos įrašu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 91), vieną kompaktinę plokštelę su I. P. apklausos įrašu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 4), vieną kompaktinę plokštelę su pokalbių išklotinėmis, laikomą voke baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 50) - palikti saugoti byloje.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.