Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista 106,85 Eur skola, 9,62 Eur delspinigiai ir procesinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 11 d. pradinė kreditorė UAB „Mokilizingas“ ir atsakovė sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KGM71111LMPA, pagal kurią atsakovei (toliau ir kredito gavėja) buvo suteikta 306 Eur paskola 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant 22,43 proc. metinių palūkanų normą, kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 35,28 proc., delspinigių norma 0,05 proc. Sutarties sąlygose buvo nurodyti du mokėjimo grafikai, t. y. MOKI3 mokėjimo grafikas ir mokėjimo grafikas. Sutartyje buvo nustatyta, kad jeigu kredito gavėjas sumoka bendrovei visą paskolos sumą per 3 mėnesių laikotarpį, mokėdamas lygiomis dalimis taip, kaip nurodyta MOK13 mokėjimo grafike, gavėjui suteikiama 100 proc. nuolaida sutarties palūkanoms bei sutarties mokesčiui. Jei gavėjas pradelsia įvykdyti bet kurį MOK13 mokėjimo grafike nurodytą mokėjimą, nuo to momento gavėjas privalo grąžinti bendrovei visą likusią faktiškai negrąžintą paskolos sumą, kartu su visomis priklausančiomis mokėti palūkanomis bei sutarties mokesčiu tokia tvarka ir terminais, kaip nurodyta įmokų grafike, išskyrus išimtį. Pagal MOKI3 mokėjimo grafiką, atsakovė iki 2017 m. gruodžio 10 d. turėjo sumokėti 102 Eur; 2018 m. sausio 10 d. 102 Eur; 2018 m. vasario 10 d. 102 Eur. Atsakovė pradinei kreditorei 2018 m. sausio 3 d. pervedė 204 Eur, 2018 m. vasario 9 d. - 102 Eur, t. y. MOK13 mokėjimo grafike nustatyti laiku (iki 2017 m. gruodžio 10 d.) pradelsė apmokėti pirmąją 102 Eur įmoką. Ieškovė, kaip nauja kreditorė, 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą bei paragino iki 2019 m. rugsėjo 5 d. sumokėti 170,07 Eur įsiskolinimą (kurį sudarė 106,85 Eur neapmokėta sąskaitos suma, 5,52 Eur delspinigiai, 57,70 Eur dydžio skolos administravimo išlaidos). Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės N. P. kreditorei UAB „Julianus Inkaso“ 106,85 Eur skolą, 9,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (116,47 Eur) iki bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 58,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Gavus skolininkės prieštaravimus, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi teismo 2020 m. vasario 25 d. įsakymas buvo panaikintas.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį, priteisdamas iš atsakovės 106,85 Eur skolą, 9,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

13. Visų pirma pažymėtina, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad jis pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo reikalavimą grindė reikalavimo perleidimo sutartimi ir jos pakeitimais, pagal kuriuos ji perėmė AS Inbank filialas (buvusi UAB „Mokilizingas) reikalavimą atsakovei dėl 106,85 Eur negražinto kredito.

16. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).

17. Spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009).

18. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, nurodyta, jog tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą laikytina tokia faktinė situacija, kai skolininkas faktiškai gauna jam siųstą pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Šią praktiką papildo ir vėlesnės nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškime nurodo, kad apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė informuota pranešimu, tačiau nepateikė įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti aplinkybę, kad atsakovė faktiškai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, arba kad apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovei buvo pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 29 d. įspėjimas tokio fakto nepatvirtina, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi tik faktine aplinkybe, kad ieškovė, kaip nauja kreditorė, 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą, neturėdama įrodymų apie tokio pranešimo įteikimą atsakovei.

21. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė (sutartyje – perėmėjas) ir UAB „Mokilizingas“ (sutartyje – perdavėjas) 2017 m. kovo 6 d. sudarė sutartį dėl reikalavimo perleidimo, kuria perdavėjas perleido, o perėmėjas įgijo perdavėjo piniginius reikalavimus fizinių asmenų atžvilgiu, kurie priklauso perdavėjui tarp 2017 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 6 d. Šalys 2018 m. kovo 1 d. ir 2019 m. kovo 1 d. sudarė 2017 m. kovo 6 d. reikalavimų perleidimo sutarties pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais perdavėjas perleido, o perėmėjas įgijo perdavėjo piniginius reikalavimus fizinių asmenų atžvilgiu, kurie priklauso perdavėjui tarp 2017 m. kovo 6 d. ir 2020 m. kovo 1 d. Iš ieškovės pateikto reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedo, sudaryto 2017 m. kovo 6 d., išrašo matyti, kad buvo perleista reikalavimo teisė į skolininkę N. P., sutarties numeris KGM71111LMPA, reikalavimo į perleistą skolos sumą likutis (106,85 Eur). Akivaizdu, kad 2017 m. kovo 6 d. UAB „Mokilizingas“ reikalavimo teisės negalėjo perleisti, nes sutartis su atsakove buvo sudaryta tik 2017 m. lapkričio 11 d., todėl ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar ieškovės interesas dėl ginčo dalyko yra teisėtas.

22. Atsižvelgdamas į nurodytus faktus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje jai priklauso teisė reikšti reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį, t. y. kad ji turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

23. Antra, šios kategorijos bylose teismui nustatyta pareiga ex officio atlikti vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, naujausią kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 7-4-611/2020).

24. Kaip minėta, atsakovė pradinei kreditorei 2018 m. sausio 3 d. pervedė 204 Eur, 2018 m. vasario 9 d. - 102 Eur. Nors ir pavėlavusi pervesti pirmąją įmoką, atsakovė visą paskolos sumą grąžino iki MOK13 mokėjimo grafike nurodyto termino pabaigos, t. y. 2018 m. vasario 10 d. Taigi ji tikėjosi, kad paskolą grąžino laiku, todėl jai nebus skaičiuojamas sutarties mokestis ir palūkanos pagal mokėjimo grafiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokį atsakovės lūkestį galėjo sustiprinti ir tai, kad pradinė kreditorė nei atsakovei pradelsus sumokėti pirmąją įmoką, nei atsakovei 2018 m. vasario 9 d. sumokėjus visą paskolos sumą nenurodė, kad ji neteko teisės į nuolaidą sutarties palūkanoms ir sutarties mokesčiui ir privalo mokėti sutartyje sulygtas palūkanas bei sutarties mokestį.

25. Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. KGM71111LMPA sąlygose numatyta, kad tuo atveju, jeigu teisės į nuolaidą netekimo dieną gavėjas yra sumokėjęs bendrovei didesnę sumą, nei jis privalo būti sumokėjęs pagal grafiką, tai jo vykdytinus įsipareigojimus viršijanti suma yra laikoma išankstiniu dalies paskolos grąžinimu. Atsižvelgiant į tai, mokėjimo grafikas yra perskaičiuojamas tokia tvarka: apskaičiuojant kiekvieno mėnesio įmoką, likusi negrąžinta paskolos suma yra padalinama iš likusių mokėti mėnesių skaičiaus, prie jo pridedant palūkanas bei sutarties mokestį, mokėtiną nuo likusios grąžinti paskolos sumos. Tuo atveju, jeigu yra perskaičiuojamas mokėjimo grafikas, tai bendrovė nė vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gavėjo teisės į nuolaidą pasibaigimo dienos informaciniais tikslais išsiunčia gavėjui mokėjimų vykdymo grafiką.

26. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pradinė kreditorė įvykdė sutartyje nurodytą pareigą ir atsakovei pradelsus sumokėti pirmąją įmoką, o 2018 m. sausio 3 d. pervedus 204 Eur, 2018 m. vasario 9 d. sumokėjus pervedus 102 Eur, būtų jai pateikusi pakoreguotą mokėjimo grafiką, kuriame būtų apskaičiuota likusi negrąžinta paskolos suma.

27. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutraukė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KGM71111LMPA, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 7.1, 7.1.3 ir 8.4 punktais ir išsiuntė atsakovei pranešimą, kad dėl atsakovės padarytų esminių sutarties pažeidimų sutartis nutraukta. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.5 punkte numatyta, kad sutarties 7.1.1, 7.1.2, 7.1.4-7.1.8 punktuose numatytais atvejais bendrovei nutraukiant sutartį, ji laikoma nutraukta penktąją kalendorinę dieną nuo raštiško pranešimo gavimo dienos. Ieškovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas tokio fakto nepatvirtina, nes, pirma, nėra aišku, nei kokiu būdu buvo siųstas tokio turinio pranešimas (el. paštu, laišku ar pan.), antra, toks įrodymas nepatvirtina, kad pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovė gavo. Todėl nagrinėjamoje byloje liko neįvertintas faktas, ar pradinė kreditorė tinkamai informavo atsakovę apie sutarties pažeidimą ir jos nutraukimą.

28. Pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės priteisdamas 106,85 Eur skolą ir 9,62 Eur delspinigius, rėmėsi išimtinai tik ieškovės pateikta tikslinės paskolos (vartojimo) kredito sutartimi ir ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nevertino, kad atsakovė, nors ir praleidusi MOK13 mokėjimo grafike nurodytus terminus, tačiau visą paskolos sumą grąžino anksčiau, nei nustatyta mokėjimo grafike. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir ieškovės reikalaujamos skolos pagrįstumo, t.y. nesiaiškino, kaip buvo apskaičiuota skolos suma, su kuo susietinas delspinigių skaičiavimas nuo 2019 m. spalio 7 d. ir pan., tačiau atsižvelgiant į pirmiau aptartą ieškovės reikalavimo teisės nebuvimą, apeliacine tvarka vertinamu atveju tai nebėra aktualu.

29. Vadovaujantis nurodytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš ieškovės atsakovei priteistina 15 eurų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, 15 (penkiolika) eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.