- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-243-368/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00242-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Vilniaus
- Atsakovas
- P. I., V. I.
- Kategorijos
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
- 3.2.8.4Bylos nutraukimas, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos dėl ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai ieškinį atsakovams P. I. ir V. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Vilniaus šilumos tinklai ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. I. ir V. I. 695,95 Eur skolą, 23,54 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas bei lygiomis dalimis 25,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų P. I. ir V. I. ieškovei AB Vilniaus šilumos tinklai 695,95 Eur skolą, 23,54 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (719,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 25,94 bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. 2024 m. balandžio 15 d. ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo prašė priimti ieškinio atsisakymą dėl 695,95 Eur skolos, 23,54 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti; grąžinti 75 procentus (16,50 Eur) sumokėto žyminio mokesčio; ieškovei AB Vilniaus šilumos tinklai priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. I. ir V. I. 9,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, priimant nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
4. Nurodė, kad atsakovai atliko 719,49 Eur mokėjimą, t. y. padengė tik skolą ir delspinigius, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepadengė. Ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsakovai padengė ieškinio reikalavimus tik iškėlus civilinę bylą. Ieškovė siekė ginčą spręsti iki kreipiantis į teismą ieškiniu dėl skolos priteisimo, išsiųsdama atsakovams pranešimą, tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą ir pagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias turi atlyginti atsakovai. Ieškinio reikalavimų patenkinimas, civilinei bylai esant iškeltai teisme, yra prilyginamas palankiam ieškovui teismo sprendimui, todėl atsakovai turi būti įpareigoti atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi teismas ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklai atsisakymą nuo ieškinio atmetė.
6. Teismas sprendė, kad procesas pirmos instancijos teisme, kaip ginčo išsprendimo priemonė, pasibaigė 2024 m. balandžio 11 d. teismui priėmus sprendimą už akių. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau CPK nenumato teismo sprendimo už akių panaikinimo gavus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė jau pasibaigus teismo procesui, todėl nėra pagrindo ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir dėl civilinės bylos nutraukimo tenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1202-344/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patenkinti ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklai 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir dalies (75 procentų) žyminio mokesčio grąžinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai ieškovei iki sprendimo už akių priėmimo patenkino ieškinio reikalavimus dėl skolos (695,95 Eur) ir delspinigių (23,54 Eur), 2024 m. balandžio 15 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio dėl 695,95 Eur skolos, 23,54 Eur delspinigių ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo ir prašė grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio bei ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 9,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai 2024 m. balandžio 23 d. sumokėjo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, kurias 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų.
7.2. Ieškovė pareiškime išreiškė valią atsisakyti ieškinio atsakovų atžvilgiu, o teismas nenustatė, kad toks atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, todėl nebuvo teisinio pagrindo teismui atsisakyti tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, skundžiamą nutartį motyvavo vienintele aplinkybe, t. y. jog iki ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo atsakovų atžvilgiu yra priimtas sprendimas už akių ir bylos nagrinėjimas iš esmės yra užbaigtas.
7.3. Šalių ginčas yra galutinai išspręstas ir teismo sprendimas tampa privalomas tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Teismas skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad sprendimu už akių šalių ginčas yra galutinai išspręstas, neįsiteisėjusį teismo sprendimą už akių prilygino kaip turintį res judicata galią, kas akivaizdžiai prieštarauja procesinėms teisės normoms. Be to, teismas nepagrįstai susiaurino ieškinio atsisakymo instituto taikymą, nesilaikydamas įstatymo reglamentavimo, leidžiančio atsisakyti ieškinio bet kurioje proceso stadijoje.
7.4. Nors CPK nenumato teismo sprendimo už akių panaikinimo, gavus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, tačiau jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija) (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju teismas turėjo kaip analogiją taikyti CPK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas.
7.5. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje yra suformavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostata ,,bet kurioje proceso stadijoje“ reiškia, kad pareikšto ieškinio galima atsisakyti ir kasaciniame teisme, t. y. įtvirtinta ieškovo teisė atsisakyti ieškinio ne tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, bet net ir jau ir esant įsiteisėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-354/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-313/2020). Teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika dėl ieškovo teisės atsisakyti ieškinio, bet kurio proceso stadijoje, o pasirėmė apygardos teismo nutartimi, kuri prieštarauja kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ieškinio atsisakymo priėmus sprendimą už akių
9. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2024 m. balandžio 11 d. buvo priimtas sprendimas už akių, atsisakė tenkinti ieškovės 2024 m. balandžio 15 d. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir skunde teigia, kad teismas turėjo taikyti kaip analogiją CPK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas.
10. Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.
11. Ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau CPK nenumato teismo sprendimo už akių panaikinimo gavus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
13. Pažymėtina, kad CPK numato atsisakymo nuo ieškinio priėmimą ir bylos nutraukimą po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, tik kai šalys pateikia sudarytą taikos sutartį. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma (CPK 140 straipsnio 4 dalis). Kiti atvejai nėra numatyti.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo kaip analogiją taikyti CPK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas.
15. CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos.
16. Pažymėtina, kad CPK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja santykius, kai priėmus pirmosios instancijos teisme sprendimą ir nepasibaigus jo apskundimo terminui, šalys sudaro taikos sutartį, todėl ši teisės norma laikytina specialiąja CPK 140 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, todėl byloje šalims nesudarius taikos sutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė kaip analogijos šios teisės normos.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepadavė teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat sprendimo už akių neskundė ieškovė, todėl kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo procesas pirmosios instancijos teisme buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme ir įstatyme nėra numatyta galimybė panaikinti teismo sprendimo už akių, pagal pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kai procesas pirmosios instancijos teisme yra pasibaigęs, laikytina, kad toks pareiškimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškimą, kaip paduotą pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįsiteisėjusį teismo sprendimą už akių nelaikė turintį res judicata galią, tačiau atsakovams nepadavus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė, kad pagal ieškovės ieškinį pradėtas procesas pirmosios instancijos teisme yra pasibaigęs.
19. Ieškovės atskirajame skunde nurodyta kasacinio teismo suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-354/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-313/2020), nagrinėjamoje byloje nelaikytina precedentu, nes minėtose bylose kasacinis teismas pasisakė dėl CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo kasaciniame teisme.
20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neteisėta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-626-569/2023. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir nėra pripažinta, jog būtų priimta neteisėtai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, spręsdamas dėl ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo pagrįstumo.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ieškovės atskirojo skundo 15 punkte nurodytomis apylinkės teismų priimtomis nutartimis, nes vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nustačius, jog pareiškimas paduotas pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.