Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LNT PLIUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant šalių atstovams, gavus prašymus bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant (V t. 1 ir 21 e. b. l.) (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalyis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais priteisti 4 725 Eur skolos, 77,49 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentus procesinių palūkanų sutinka, todėl teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. SUB220822/02, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti plytelių klijavimo darbus sutarties lokalinėje sąmatoje nurodyta apimtimi, kiekiais ir įkainiais, o atsakovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais 8 863,40 Eur be PVM (I t. 2-5 e. b. l.). Atsakovė atliko dalį plytelių klijavimo ir silikonavimo darbų už bendrą 4 725 Eur sumą (I t. 11 e. b. l.), atsakovė darbų atlikimo faktą patvirtino 2022 m. rugsėjo 12 d. pasirašydama Sutarties priedą Nr. 3 – formą „Atliktų darbų aktas“ ir formą „Pažyma apie atliktus darbus“ (parengti ieškovės 2022 m. rugsėjo 7 d.). Šių dokumentų pagrindu ieškovė 2022 m. rugsėjo 8 d. išrašė sąskaitą - faktūrą Nr. LNT 100030 4725 Eur sumai (I t. 13 e. b. l.).

8. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atliko dalį sutartimi sutartų darbų, šiuos darbus perdavė atsakovei, o atsakovė atliktų darbų rezultatą priėmė, tačiau išrašytos sąskaitos neapmokėjo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės skola ieškovei už atliktus darbus sudaro 4725 Eur.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

10. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, o ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 4 725 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnis).

11. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Remiantis 2022 m. rugpjūčio 22 d. Statybos subrangos sutarties 101 punktu, kuriame numatyta, jog rangovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, subrangovui pareikalavus, moka subrangovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos statybos darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė už pradelstą atsiskaityti laikotarpį atsakovei paskaičiavo 77,49 Eur delspinigius, prievolę apmokėti nurodytą sumą delspinigių atsakovė pripažįsta. Atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 77,49 Eur dydžio delspinigiai (nuo 4 725 Eur sumos už 82 dienas nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. už pradelstą apmokėti 2022 m. rugsėjo 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. LNT 100030) (CK 6.71 – 6.73 straipsniai).

12. Nėra ginčo, kad šalių santykiai yra komercinio pobūdžio. Pripažinus, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už gautas prekes, ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės tenkintinas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (4 842,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Sutikdama su ieškiniu atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydama priteistinų sumų mokėjimą išdėstyti dalimis, atliekant kasmėnesinius mokėjimus nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.

15. Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

16. Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

17. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

18. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš atsakovės priteistinų sumų dydį lėmė ir pačios atsakovės procesinis elgesys: ieškovė buvo pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti 4 725 Eur skolą, 72,77 Eur delspinigių, 6 procentų procesines palūkanas bei 27 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė dėl išduoto teismo įsakymo buvo pateikusi prieštaravimus, o ieškovei pateikus ieškinį, kuriame buvo papildomai pareikštas reikalavimas tiek dėl skolos išieškojimo išlaidų, tiek dėl didesnių procesinių palūkanų priteisimo, su ieškiniu sutiko, tačiau prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismo vertinimu, atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo paremtas ne sąžiningais atsakovės ketinimais įvykdyti teismo sprendimą ateityje, o reiškiamas tik dėl pačiai atsakovei žinomų priežasčių siekiant nutolinti teismo sprendimo vykdymą.

19. Susipažinus su atsakovės pateiktas rašytiniais įrodymais, sutiktina, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga ir atsakovė šiuo metu yra finansiškai nepajėgi iš karto atsiskaityti su ieškove, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, skolininkas realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų.

20. Nors atsakovė nurodė, kad yra sudariusi rangos sutarčių, pagal kurias gaunamas lėšas skirs atsiskaityti su ieškove, atsakovė į bylą nepateikė duomenų nei apie realų darbų vykdymą, nei apie darbų pridavimą ir pastoviai gaunamas lėšas už jau atliktus darbus. Pažymėtina, kad būtent atsakovė turi įrodyti sąlygas, kurioms esant teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad darbai pagal jos nurodytas sutartis yra realiai vykdomi ir už juos atsakovė nuolat gauna lėšas.

21. Pati atsakovė nurodo, kad visos gaunamos sumos yra nurašomos VMI, antstolio, lėšas taip pat rezervuoja SODRA, taigi nėra jokių duomenų, kad atsakovei liktų piniginių lėšų ieškovės skolai padengti. Atvirkščiai, iš 2022 m. gruodžio 5 d. parengtos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2022 m. sausio 1 d. - 2022 m. lapkričio 23 d. laikotarpį atsakovė patyrė 90 952 Eur nuostolių, šiuo laikotarpiu atsakovė turto turėjo už 1 654 667 Eur, nuosavo kapitalo už 107 105 Eur, o mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis sudarė 1 547 562 Eur. Į bylą pateiktas 2022 m. lapkričio 30 d. skolų tiekėjams aktas patvirtina, kad ieškovės skolos šio akto sudarymo metu sudarė 1 210 329,73 Eur, todėl nėra aišku, kuo remdamasi atsakovė teigia, kad galimai gaunamų ar gautinų sumų pakaks ieškovės skolai padengti. Kadangi byloje nėra duomenų apie realų darbų vykdymą, pajamų pagal rangos sutartis gavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įrodė, jog šių sutarčių pagrindu ji gaus lėšas, kurias galės skirti teismo sprendimo dėl skolos ieškovei priteisimo įvykdymui.

22. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, jog atsakovės atžvilgiu vien 2023 metais inicijuota apie 30 civilinių bylų (nevertinant pradėtų nagrinėti ankstesniais metais), be to, atsakovė nevykdo teismo patvirtintų atsakovės su kitais kreditoriais pasirašytų taikos sutarčių, o Vilniaus apygardos teisme yra inicijuotos bylos dėl nemokumo procedūrų UAB „Losrita“ taikymo. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas, nepaisant to, kad tokiam išdėstymui iš esmės neprieštarauja ieškovė, šiuo atveju neužtikrintų tinkamo sprendimo įvykdymo ateityje. Be to, atsakovė atsiliepime buvo nurodžiusi apie ketinimus dalį skolos padengti 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. birželio 30 d., tačiau šių savo deklaruotų ketinimų nevykdo ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad ketina vykdyti.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl atsakovės prašymas atmestinas.

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 109 Eur žyminis mokestis už ieškinį. Tenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 93 str. 1 d.).

25. Teismas šioje byloje patyrė 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovei (atsakovė yra deaktyvavusi savo paskyrą Elektroninių paslaugų portale), taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti, šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 -270, 284-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinio reikalavimus tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, j. a. k. 303255361, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LNT plius“, j. a. k. 300019605, naudai 4 725 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt penki eurai) skolą, 77,49 Eur (septyniasdešimt septyni eurai keturiasdešimt devyni centai) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 842,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 109 Eur (vienas šimtas devyni eurai) bylinėjimosi išlaidas.

Netenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, j. a. k. 303255361, į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų devyniasdešimt du centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išsaikinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą