- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- 2YT-36870-599/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31256-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- P. B., Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. B. ir Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. B. po pareiškėjos mamos M. B. mirties faktiškai priėmė palikimą t. y. nekilnojamojo turto dalį esantį adresu (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį valdyti nuo 2007-07-25.
2. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjos tėvams P. B. ir M. B.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. B., santuokoje įgyto turto dalį priėmė ir pradėjo valdyti pareiškėjos tėvas P. B.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas P. B. mirė. Pareiškėjos tėvai P. B. ir M. B. būdami santuokoje susilaukė vaikų: A. B. ir P. B.. A. B. 2013-11-16 susituokė su G. D. ir po santuokos pakeitė pavardę į D..
3. Pažymėjo, kad pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimas buvo atidėtas iki bus užbaigta mirusios pareiškėjos mamos M. B. santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo procedūra.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 6 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 6 d. gautas suinteresuoto asmens P. B. atsiliepimas, kuriame nurodo, kad su pareiškime išdėstytais argumentais sutinka.
6. Teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 14 d. 13:00 val., jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja A. D. yra P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Minėtas aplinkybes patvirtina VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad M. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šeimyninė padėtis - mirusi santuokoje, sutuoktinis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Vaikai: P. B. ir A. D..
8. Pareiškėjos tėvai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Visas minėtas turtas yra užregistruotas pareiškėjos tėvo P. B. vardu. Mirus pareiškėjos motinai M. B., pareiškėjos tėvas P. B. dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
9. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos tėvas P. B. po mamos M. M. mirties nuolat gyveno sodo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ten gyveno iki mirties. Pareiškėjos tėvas prižiūrėjo namą, juo rūpinosi, mokėjo visus mokesčius Suinteresuotas asmuo, pareiškėjos brolis P. B., pateikdamas atsiliepimą nurodė, kad su pareiškimu pilnai sutinka.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
11. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
12. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
13. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, jog P. B. vardu yra registruotas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams P. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. VĮ „Registro centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad P. B. iki mirties t. y. iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodo pareiškėja, jos tėvas mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.
14. 2021-12-13 Testamentų registro išrašas patvirtina, jog paveldėjimo byla po M. B. mirties nėra pradėta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po M. B. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad P. B. po sutuoktinės mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas dalinai – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos tėvas P. B. po pareiškėjos mamos M. B. mirties faktiškai priėmė palikimą, tačiau nedetalizuojant, kokį konkretų nekilnojamąjį turtą P. B. priėmė po M. B. mirties, kadangi paveldimo turto balanso nustatymas yra notaro kompetencijoje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
16. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
17. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti dalinai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po pareiškėjos motinos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Juridinis faktas pareiškėjai A. D. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.