Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Š. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys – V. S., J. G., L. S., M. S., institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atnaujinus terminą, tikslinga išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą.

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis R. S. nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. G.. (buvusi pavardė S.) (gim. (duomenys neskelbtini)), L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei nepilnametis E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra R. S. vaikai. E. S. yra pareiškėjos sūnus. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama antrinė teisinė pagalba. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma, kad pareiškėjos šeima, auginanti vaiką E. S., būtų pažeidusi šio vaiko teises ir jo geriausius interesus (2022 m. rugsėjo 5 d. pažyma). Antstolių kontoroje užvestos R. S. vardu vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Ypač teismai turi atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji terminą atsisakyti priimti palikimą po nepilnamečio vaiko E. S. tėvo mirties praleido dėl to, kad nežinojo apie vaiko tėvo R. S. mirtį. Konstatuotina, kad terminas atsisakyti priimti palikimą praleistas ne dėl nepilnamečio E. S. kaltės, kadangi jis būdamas nepilnametis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Aplinkybė, kad pareiškėja, būdama nepilnamečio E. S. atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo atsisakymo, neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui E. S.. Priešingai, neatnaujinus termino atsisakyti priimti palikimą būtų pažeistos nepilnamečio E. S. teisės ir teisėti interesai, todėl teismas sprendžia, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog terminas atsisakyti priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 4 dalis).

10. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pareiškėjos šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Iš antstolių pateiktų patvarkymų matyti, kad iš R. S. antstolių kontorose vykdomas 15901,09 Eur skolos išieškojimas. R. S. turto rinkos vertė apie 7200 Eur.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad turto paveldėjimas, kai didesnę dalį sudaro palikėjo skoliniai įsipareigojimai ir apsunkinimai neatitiktų nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečio sūnaus E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu.

Leisti pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po jo tėvo R. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.