Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-1027/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-14
Bylos Nr.
1-68-1027/2016
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00565-2005-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
M. G.
Advokatai
Darius Katauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-68-1027/2016Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00565-2005-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.5; 2.1.15.1.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 14 d.Visaginas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Audronei Jazgevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Liudmilai Galič,kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Dariui Katauskuinukentėjusiajai M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, turintis aukštąjį išsilavinimą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2005 m. gruodžio 20 d. apie 11 val., vairuodamas automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį R. D., Taikos prospekte, Visagino mieste, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ties sankryža su Partizanų gatve, Visagine, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punktą (Kelių eismo taisyklės įsigaliojo nuo 2003 m. rugsėjo 1 d., patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950), t. y. viršydamas leistiną greitį - 50 km/h, važiuodamas apie 70 km/h greičiu, nepasirinkdamas saugaus greičio, neatsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas - padengtą sniegu ir slidžią kelio dangą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 75 punktą, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent buvo partrenkta į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjusi G. Z., kuri nuo kairės kojos traumos, pasireiškusios lūžimu ir sumuštos pakinklio duobės venų tromboze, kuri komplikavosi plautinės arterijos tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, 2006 m. sausio 12 d. 6 val. 40 min. mirė ligoninėje.

Tokiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad 2005 m. gruodžio 20 d. važiavo Visagino mieste nuo Verdenės gimnazijos iki „Sugardo“ parduotuvės. Eismo sąlygos buvo sunkios, išvažiavęs iš šalutinio kelio bandė įsibėgėti, kad netrukdytų kitiems keliu važiuojantiems asmenims. Kokiu greičiu važiavo, negali pasakyti, nežiūrėjo į spidometrą. Žinojo, kad įvykio vietoje yra perėja. Pėsčiąją pamatė jau einančią per perėją. Ėmė stabdyti, bet atrodė, kad mašina pradėjo važiuoti dar greičiau. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji G. Z. (mirusi) parodė kad 2005 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslai dienos dabar neatsimena, ėjo nuo VšĮ „Visagino ligoninė“. Norėjo pereiti kelią Taikos prospekte per pėsčiųjų perėją. Kai priėjo prie pėsčiųjų perėjos, praleido visas atvažiuojančias mašinas. Pravažiavus visiems automobiliams, išėjo ant kelio per pėsčiųjų perėją, kad pereiti į kitą pusę. Einant per kelią pajuto smūgį ir vilkimą. Po to prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik priėmimo skyriuje. Kai išėjo ant kelio jokių atvažiuojančių automobilių nematė (I t., b. l. 45-46).

Specialisto išvadoje Nr. M 12/05(08) nurodyta, kad G. Z. pagrindinė mirties priežastis yra kairės kojos trauma - lūžimas ir sumuštos pakinklio duobės venų trombozė, kuri komplikavosi plautinės arterijos tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Tai rodo nukentėjusiosios lavono teismo medicininio tyrimo bei histologinio ir medicininėje dokumentacijoje nustatyti minėti sužalojimai. Nukentėjusios mirtis įvyko ligoninėje 2006-01-12 6 val. 40 min., tam neprieštarauja lavono tyrimo metu 2006-01-13 8 val. nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Kūno sužalojimai - kairio blauzdikaulio lūžimas, kairio pakinklio srities kraujosruva, kairio raktikaulio lūžimas, kairės plaštakos, dešinės blauzdos kraujosruvos, trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas padaryti kietais bukais daiktais kontakto su kūnu metu, pagal savo grubumą, masiškumą galėjo būti padaryti užduotyje ir medicininėje dokumentacijoje nurodytos autoavarijos metu 2005-12-20. Autotraumų metu padaryti sužalojimai yra laikomi vienmomentiniais, nes trauma vyksta nenutrūkstamai ir per labai trumpą laiką. Kadangi nukentėjusiajai buvo konstatuoti kairio blauzdikaulio ir kairio raktikaulio lūžimai, todėl nukentėjusiai sužalojimai galėjo būti padaryti vidutine arba didele jėga. Nukentėjusiosios lavono tyrimo metu vidaus organuose nerasta aiškių pakitimų, kurie nurodytų į kažkokią tai ligą (b. l. 53-60).

Įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad Taikos prospekte prie parduotuvės „Pas Joną“ ant kelio stovi automobilis HONDA ACCORD, v/n (duomenys neskelbtini) už Taikos prospekto ir Partizanų gatvės sankirtos. Kelio plotis 7,2 metro. Automobilis HONDA ACCORD, v/n (duomenys neskelbtini) stovi už pėsčiųjų perėjos ant ašinės (siauros brūkšninės) linijos. Prie priekinio automobilio rato guli galinio vaizdo veidrodėlis. Automobilio priekinėje dalyje nėra valstybinio numerio. Valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini) nuo priekinės automobilio dalies guli už automobilio 16 metrų atstumu nuo galinio rato. Automobilio priekinėje dalyje ant kelio matoma raudonos spalvos dėmė 0,30x0,35 m dydžio panaši į kraują. Ant kelio matomas automobilio stabdymo kelias, kurio ilgis 44 metrai matuojant nuo galinio rato. Automobilio priekinėje dalyje ant variklio gaubto matomas įlenkimas. A/m priekyje yra priešrūkiniai žibintai. Ant dešiniojo prieš rūkinio žibinto yra raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Skilęs priekinio dešinės pusės žibinto stiklas. Apžiūros metu apgadintas automobilio priekinis stiklas. Dešinėje pusėje viršutinėje dalyje priekiniame stikle matoma anga. Dalis stiklo šukių yra automobilio salone. Stiklo šukių yra ant vairuotojo sėdynės ir keleivio sėdynės. Stiklo šukių tai pat yra ant kilimėlių ir rankinio stabdžio rankenos. Ant priekinės keleivio sėdynės guli galinio vaizdo veidrodėlis, kuris buvo pritvirtintas prie priekinio automobilio stiklo. Automobilis su žieminėmis, dygliuotomis padangomis. Kelio danga asfaltas, kelio danga padengta šlapiu sniegu, slidi (I t., b. l. 34-43).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis HONDA ACCORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ant automobilio apžiūros metu matomi įvairūs pažeidimai. Sudaryta fotolentelė (I t., b. l. 80-84).

Specialisto išvadoje Nr. 11-96(06) nurodyta, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilis HONDA ACCORD, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. S., važiuodamas apie 70 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiosios G. Z. partrenkimo, stabdydamas vairuojamą automobilį tuo momentu, kada nukentėjusioji pėsčioji prieš artėjantį automobilį įžengė į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ir būtų tokią galimybę turėjęs, jeigu būtų važiavęs ne didesniu kaip 46 km/h greičiu (I t., b. l. 89-92).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2007-08-17 Nr. 11-1055(07), kurioje nurodoma, kad pėsčiajai G. Z. įveikti 2 m atstumą, einant greitu tempu, reikėjo 1,5 s, bėgant lėtu tempu - apie 1,05 s, o bėgant greitu tempu - apie 0,76 s. R. S. vairuojamas automobilis „Honda Accord” buvo apie 36,6 m atstumu, kai vairuotojas pastebėjo pėsčiąją G. Z., žengusią į kelio važiuojamąją dalį, ir pradėjo stabdyti savo automobilį. Automobilio „Honda Accord” vairuotojas R. S., važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir sureaguodamas stabdymui toje pačioje vietoje, kaip važiuodamas apie 70 km/h greičiu, būtų sustojęs prieš pėsčiųjų perėją ir būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios G. Z. partrenkimo. Pėsčioji G. Z., prieš eidama per kelio važiuojamąją dalį nereguliuojama pėsčiųjų perėja privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančio automobilio ir jo greitį bei įsitikinti, kad tai bus saugu. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad pėsčiosios G. Z. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Automobilio „Honda Accord” vairuotojas R. S., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos apie 70 km/h greičiu, viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko neteko galimybės laiku sustabdyti savo vairuojama transporto priemonę bei galimybės išvengti pėsčiosios partrenkimo. Tokie R. S. veiksmai, techniniu požiūriu, buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga (I t., b. l. 183-185).

Papildoma įvykio vietos apžiūra, kurios metu buvo nufotografuota įvykio vieta automobilio ir pėsčiosios atžvilgiais. Pirmas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas stovint skiriamosios juostos vidury, kur stovėjo pėsčioji, kai ją pamatė vairuotojas. Antras vaizdo fiksavimas buvo atliekamas nuo šaligatvio krašto. Trečias vaizdo fiksavimas buvo atliekamas 10,0 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos pagal automobilių judėjimo kryptį. Ketvirtas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas 20,0 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos pagal automobilių judėjimo kryptį. Penktas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas iš priešingos pėsčiųjų perėjos pusės. Šeštas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas nuo a/m stabdymo kelio pradžios (20,0 metrų nuo pėsčiųjų perėjos). Septintas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas 30,0 metrų nuo pėsčiųjų perėjos pagal vairuotojo važiavimo kryptį. Aštuntas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas 40,0 metrų nuo pėsčiųjų perėjos pagal vairuotojo važiavimo kryptį. Devintas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas 50,0 metrų nuo pėsčiųjų perėjos pagal vairuotojo važiavimo kryptį. Dešimtas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas 70,0 metrų nuo pėsčiųjų perėjos pagal vairuotojo važiavimo kryptį (I t., b. l. 175-179).

Įtariamojo R. S. parodymais, kad 2005 m. gruodžio 20 d. vairavo a/m HONDA ACCORD, v/n (duomenys neskelbtini) A/m vairavo būdamas blaivus, važiavo 40-50 km/h greičiu. Važiuojant Taikos prospektu, pastebėjo moteriškę, kuri stovėjo kažkur viduryje skiriamosios juostos. Moteris ėjo nuo Visagino ligoninės pusės. Kai privažiavo pėsčiųjų perėją, moteris nepasižiūrėjusi staiga išbėgo į pėsčiųjų perėją. Tuo metu pradėjo stabdyti automobilį ir net bandė persirikiuoti į kitą eismo juostą, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti. Moteris iš pradžių užkrito ant variklio gaubto, jos galva trenkėsi į priekinį stiklą, po to moteris iš karto nukrito ant kelio (I t., b. l. 99-100, II t., b. l. 111-112).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos sutrikimų nenustatyta, galėjo suvokti daromos veikos pavojingumą, valdyti savo veiksmus, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir būti teisiamas (II t., b.1. 156-163).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. S. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. S. R. D. priklausančiu automobiliu Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Taikos prospektu, Visagino mieste, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties sankryža su Partizanų gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004-12-31 iki 2006-10-12) 172 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, bei 75 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. T. y., Taikos prospekte, Visagino mieste, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ties sankryža su Partizanų gatve, Visagine, viršydamas leistiną greitį - 50 km/h, važiuodamas apie 70 km/h greičiu, nepasirinkdamas saugaus greičio, neatsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas - padengtą sniegu ir slidžią kelio dangą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent buvo partrenkta į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją išėjusi G. Z., kuri nuo kairės kojos traumos, pasireiškusios lūžimu ir sumuštos pakinklio duobės venų tromboze, kuri komplikavosi plautinės arterijos tromboembolija ir ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, 2006 m. sausio 12 d. 6 val. 40 min. mirė ligoninėje.

Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamojo R. S. veiksmai, t. y. važiavimas viršijus leistiną greitį, nepasirenkant saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas, nesulėtinant greičio artėjant prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, nepraleidžiant jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios G. Z., buvo būtina kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo R. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis R. S. padarė neatsargų nusikaltimą, jo neteisėtų veiksmų pasekoje žuvo kitas asmuo. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir gailestį), taip pat į tai, jog kaltinamasis vieną kartą buvo teistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau iš Pataisos inspekcijos įstaigos išbrauktas pritaikius BK 3 str. 2 d. ir BPK 362¹ str. (I t., b. l. 101, 105), praeityje baustas administracine tvarka (taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), tačiau paskutinis administracinės teisės pažeidimas užfiksuotas dar 2007 metais (I t., b. l. 197-203). Teismo posėdyje atsiprašė dėl eismo įvykio, pasirašė susitarimą, sutinka atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM ekspertai, atlikę stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pateikė išvadą: diagnozė – adaptacijos sutrikimai, nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos sutrikimų nenustatyta, galėjo suvokti daromos veikos pavojingumą, valdyti savo veiksmus (II t., b.1. 156-163). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam R. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę. Byloje nėra duomenų apie tai, jog nuo eismo įvykio (2005 m. gruodžio 20 d.) būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, administracine tvarka paskutinį kartą yra nusižengęs 2007 metais (pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.). Gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pasirašė su ja susitarimą dėl žalos atlyginimo, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam R. S. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajai R. S. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam tarpusavyje suderintas BK 75 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. numatytas pareigas. Kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad netikslinga skirti pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi kaltinamasis faktiškai gyvena Danijoje. 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais nuteistajam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas jo vykdymą atidedant, tokių sprendimų perdavimo sąlygos numatytos įstatyme.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – atsižvelgti į kelio, eismo ir oro sąlygas.

Kaltinamasis R. S. nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusios ir iš kairės į dešinę pusę ėjusios pėsčiosios, įvažiavo į perėją ir partrenkė bei sužalojo pėsčiąją, kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Kaltinamojo veika sukėlė itin sunkius padarinius. Pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Be to, bylos duomenimis, R. S. 2002 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu buvo teistas pagal 1961 m. BK 246 str. 1 d. dėl pakartotino vairavimo esant neblaiviam, ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors minėtos nuobaudos negalioja, tačiau teismas jas vertina, kaip kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Be to, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas ir po BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo padarymo (I t., b. l. 197-203).

Kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad netekęs teisės vairuoti, kaltinamasis R. S. negalės įsidarbinti, tačiau remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika, vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis BK 67 ir 68 straipsniais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, maksimaliam įstatymo numatytam terminui.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam R. S., siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimą teisme, netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą procese, 2008 m. sausio 28 d. nutartimi skirta, 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi palikta galioti ir 2016 m. liepos 7 d. nutartimi viena mėnesiui pratęsta kardomoji priemonė suėmimas, suėmimo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 11 d. (II t., b. l. 22-23, 60-61, 141-142). Kadangi byla išnagrinėta, kaltinamajam reali laisvės atėmimo bausmė šiuo nuosprendžiu neskiriama, kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo keičiama į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą (BPK 134, 136 str.).

Kaltinamasis R. S. nuo 2015-02-19 iki 2015-03-26 buvo laikomas areštinėje Danijos Karalystėje (II t., b. l. 70-74). 2016 m. gegužės 10 d. sulaikytas, 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi palikta galioti ir 2016 m. liepos 7 d. nutartimi viena mėnesiui pratęsta, suėmimo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. liepos 11 d., kardomoji priemonė – suėmimas (II t., b. l. 22-23, 60-61, 141-142), todėl į bausmės laiką įskaitytinas suėmime Danijos Karalystėje išbūtas laikas nuo 2015-02-19 iki 2015-03-26, laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2016-05-10 iki 2016-07-14, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 63 str. 9 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta M. G. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 919,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (II t., b. l. 90). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis įsipareigojo į susitarime nurodytą nukentėjusiosios sąskaitą per 5 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo pervesti 919,50 Eur, nukentėjusioji nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio. Susitarimas dėl žalos atlyginimo yra tvirtintinas.

Dėl proceso išlaidų

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo spręsti klausimą dėl 1203,28 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo ekstradicijos iš Danijos Karalystės, atlyginimo (t. 2, b. l. 82 ).

BPK 103 straipsnio 6 dalis nustato, kad be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui išvyko iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį, kuriuo remiantis kaltinamasis buvo sulaikytas Danijos Karalystėje ir konvojuotas į Lietuvą. Kaip matyti, ekstradicijos išlaidas nulėmė paties kaltinamojo veiksmai, t. y. jis, žinodamas, kad dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išvyko iš Lietuvos, todėl turėtos ekstradicijos išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. 2 (dviejų) metų laivės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti R. S. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 65 str., į bausmės laiką įskaityti suėmimo, išbūto Danijos Karalystėje, laikotarpį nuo 2015-02-19 iki 2015-03-26, bei laikino sulaikymo ir suėmimo, išbūto Lietuvos Respublikoje, laikotarpį nuo 2016-05-10 iki 2016-07-14.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam tris metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą ir kaltinamąjį R. S. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2016 m. liepos 14 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. S. įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo šio susitarimo surašymo dienos (2016 m. liepos 14 d.) atlyginti M. G. 919,50 eurų turtinę žalą.

Priteisti iš R. S. 1203,28 Eur (vieną tūkstantį du šimtus tris eurus 28 ct) turėtų ekstradicijos išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Visagino miesto apylinkės teisme.

Teisėja Jurgita ŠimonėlytėNUORAŠAS TIKRAS