Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai V. J., pareiškėjos atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, suinteresuoto asmens N. Ž. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje N. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi pareiškėja turėjo mirusiojo testamentą, surašytą jos naudai, be to per tris mėnesius po patėvio mirties pradėjo valdyti faktiškai kilnojamuosius jam priklausiusius asmeninius daiktus, rūpinosi butu kaip savu, jį prižiūrėjo, remontavo, padėjo motinai mokėti su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, 2020 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas atmetė pareiškimą, nes neįrodyta, jog po patėvio A. A. P. mirties per trijų mėnesių laikotarpį pareiškėja faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimant mirusiojo patėvio palikimą, nes jai nebuvo žinoma, kad patėviui priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu sprendimu teismas suinteresuotam asmeniui N. Ž. (A. A. P. dukrai iš pirmos santuokos) atnaujino terminą palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo mirties, nes suinteresuotas asmuo nežinojo, jog jos miręs tėvas turėjo paveldimo turto. Jei teismas nurodytas aplinkybes vertino kaip svarbias, sudarančias pagrindą terminą atnaujinti suinteresuotam asmeniui, tuomet terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas ir pareiškėjai, nes ji taip pat iki (duomenys neskelbtini) nežinojo apie faktą, kad patėvis turėjo paveldimo turto.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. J. (iki santuokos M.), gimusi (duomenys neskelbtini) yra S. P. ir A. M. dukra (b. l. 18). S. P. ir A. A. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). S. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), A. A. P. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) testamentu A. A. P. visą savo turtą paliko pareiškėjai (b. l. 8). Kauno miesto 2-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po A. A. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas patvirtina, kad po S. P. mirties palikimą priėmė pareiškėja (b. l. 11).

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini), ½ priklauso A. A. P., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), registruotas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė ir ½ S. P., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 5, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 12,21-23). Pareiškėjos pateiktas (duomenys neskelbtini) Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas S. P. vardu/ valdomas turtas, jo dalys: (duomenys neskelbtini) visas/ juridinis pagrindas (duomenys neskelbtini) Nr. 5 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinat prašančio pratęsti terminą elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) duomenimis, nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruota S. P. vardu (duomenys neskelbtini) Nr. 5 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu. Pareiškėjos pareiškime nurodytais ir teismo posėdyje teiktais paaiškinimais, S. P., būdama gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narė, dar iki santuokos su A. A. P. buvo įnešusi pradinį įnašą už butą. Kadangi butas buvo registruotas pareiškėjos motinos vardu, tiek pareiškėja, tiek pareiškėjos motina S. P. visą laiką maniusios, kad butas priklauso tik S. P.. Pareiškėjos paaiškinimu, A. A. P. notarų biure sudarant testamentą, kuomet dalyvavo ir pareiškėja, testatorius norėjęs, kad apskritai bet koks po mirties likęs turtas atitektų pareiškėjai, apie jokį registruotiną turtą, įskaitant ir butą (duomenys neskelbtini), kalbama nebuvo. Jokio turto testatoriaus mirties momentu registruota nebuvo. Tik notarų biure tvarkant paveldėjimo po pareiškėjos motinos S. P. mirties dokumentus paaiškėjo, kad butas (duomenys neskelbtini), nors ir nuosavybės teise įregistruotas S. P. vardu, tačiau teisiškai laikomas sutuoktinių S. P. ir A. A. P. bendrąją jungtine nuosavybe. Notarei išdavus nuosavybės teisės liudijimą, patvirtinantį ½ dalies buto priklausymą A. A. P. asmeninės nuosavybės teise, pareiškėja paveldėjimo teisės gavimo tikslu iš karto kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto 2020 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimo, reikalavimą prašė tenkinti ir remdamasi aplinkybe, jog jai nebuvo žinoma, kad palikėjui priklausė dalis buto, kas tik patvirtina pareiškėjos nuoseklumą ir sąžiningumą. Taigi, pareiškėja dėl palikimo priėmimo nesikreipė ne dėl to, kad nežinojo, ar A. A. P. savo mirties dieną apkritai turėjo kokio nors turto, o priešingai – pareiškėja buvo įsitikinusi, kad A. A. P. vardu jo mirties dieną nebuvo įregistruota jokio registruotino turto. Šį pareiškėjos įsitikinimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – nekilnojamo turto registro išrašas, kiti pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai (CPK 183, 185 straipsnis). Remiantis kasacinio teismo praktika, paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėja ne nežinojo paveldimo turto masės, o buvo įsitikinusi, kad A. A. P. jokio registruojamo turto savo mirties dieną neturėjo, kas pagrįstai galėjo nulemti pareiškėjos, kuriai nėra taikomi padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, elgesį nesikreipti į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad turėdama testamentą ji būtų įstatymo nustatytu terminu kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, jei tik būtų buvę testatoriaus vardu registruoto turto. Apie aplinkybę, kad gali būti paveldėta ½ dalis buto, pareiškėjai tapo žinoma testatoriui A. A. P. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto buto.

Vertindamas suinteresuoto asmens N. Ž. argumentus, kad ji yra vienintelė palikėjo dukra ir įstatyminė įpėdinė, sunkios sveikatos, dėl pareiškėjos motinos priešiško elgesio nebuvo leidžiama suinteresuotam asmeniui bendrauti su tėvu, todėl būtų teisinga, jog turtą paveldėtų vienintelė dukra, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, kurioje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teismo vertinimu, nesuteikus galimybės pareiškėjai priimti palikimo, atsiradusio po testatoriaus mirties, būtų paneigta testatoriaus A. A. P. valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, nes testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties, o tai neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismui byloje nenustačius duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos nesąžiningumo ar nepakankamo rūpestingumo, pareiškėjos nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujinamas (CPK 183, 185 straipsniai, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens N. Ž. suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, todėl, tenkinant pareiškimą, yra pagrindas spręsti šių išlaidų atlyginimo pareiškėjai klausimą. Pareiškėja prašo priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 160,00 Eur už dalyvavimą dviejų valandų trukmės teismo posėdyje. Teismo posėdis truko vieną valandą, todėl prašomų priteisti išlaidų suma mažintina iki 620,00 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po testatoriaus A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Priteisti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 620,00 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.