- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-587-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė patikslintu priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl 55 400 Eur nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų R. B. ir I. B.. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir areštuoti nekilnojamąjį turtą - namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), įsigytą ieškovų, bet registruotą trečiųjų asmenų vardu. Be to, atsakovė prašė išreikalauti iš VĮ Registrų centro duomenis apie minėtą namą, kam jis priklauso, kada įsigytas ir už kokią kainą. Nurodė, kad atsakovė negali gauti jokios informacijos apie ieškovų turtą, skolas, pajamas. Turtas perrašytas trečiųjų asmenų vardu arba įkeistas bankui. Ieškovai šiuo metu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-21 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl duomenų išreikalavimo atmetė. Nurodė, kad patikslintu priešieškiniu atsakovė nereiškė materialaus pobūdžio reikalavimų, susijusių su žemės sklypo bei namo, esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis. Nekilnojamasis turtas ir žemės sklypas, kurio arešto prašo atsakovė, nuosavybės teise priklauso V. K., kuris nėra nagrinėjamos bylos šalimi. Atsakovė nepateikė pagrįstų bei pakankamų motyvų bei juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo asmeniui, kuris nėra nagrinėjamos bylos šalimi. Teismas konstatavo, kad atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su patikslintu priešieškiniu reiškiamais reikalavimais. Atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes atsakovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų galimai palankus atsakovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymo, kadangi tuo atveju, jei atsakovės patikslintas priešieškinis būtų patenkintas, ginčo šalių sudaryta panaudos sutartis būtų nutraukta ir taikyta restitucija.
3. Teismas nurodė, kad duomenys apie namo, (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainą nėra reikšmingi sprendžiant atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovės prašymo dėl duomenų išreikalavimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Atsakovė J. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, jog patenkinus priešieškinį sprendimo vykdymas bus neįmanomas. Ieškovų byloje pateikti duomenys įrodo, kad jie niekur nedirba ir neturi lėšų pragyvenimui. Patenkinus atsakovės priešieškinį, nebūtų turto iš kuriuo atsakovė galėtų išsiieškoti priteistą sumą. Teismas neteisingai traktuoja, jog atsakovė nereiškė materialinio pobūdžio reikalavimų. Nuo pat proceso pradžios ieškovai klaidina teismą, nepateikia visų dokumentų teisingam ir nešališkam bylos išnagrinėjimui, slepia turtą ir pateikinėja tiesos neatitinkančius dokumentus. Ieškovai nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita. V. K. yra ne Lietuvos pilietis. Atsakovui buvo duoti 5 000 Lt ir jis sumokėjo už inžinerinius tinklus.
3. Neišreikalavus visų dokumentų ir jų neištyrus procesas yra neįmanomas ir negalimas. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti dokumentus iš VĮ Registrų centro. Šie dokumentai yra būtini tam, kad būtų galima teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą.
Atsiliepimas
4. Ieškovai R. B. ir I. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad didelė priešieškinio suma negali būti tik vienintelė aplinkybė, kuriai esant galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių ieškovų siekį turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą. Atsakovė prašo areštuoti nekilnojamąjį turtą asmeniui, kuris nėra proceso dalyvis. Tačiau tam, kad teismas galėtų varžyti asmens, kuris nėra laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu, teises ir pareigas, atsakovė turi pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones byloje nedalyvaujančiam asmeniui, tačiau ji šių duomenų bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė.
5. Atsakovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su priešieškiniu reikiamais reikalavimais. Teismui patenkinus atsakovės patikslintą priešieškinį, būtų nutraukta šalių sudaryta panaudos sutartis bei būtų taikoma restitucija. Atsakovės prašymas pritaikyti areštą nekilnojamam turtui ir žemės sklypui nėra susijęs su materialinio pobūdžio reikalavimu, kuris yra pareikštas nagrinėjamoje byloje. Teismas pagrįstai pasisakė, jog duomenys iš VĮ Registrų centro nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
7. 2019-03-14 apeliantė į bylą pateikė naują dokumentą – atskirąjį skundą, kuriuo prašo imtis griežtesnių priemonių priešieškinio reikalavimams užtikrinti ir 2019-02-18 Tauragės apylinkės teismo nutarties kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais dokumentais sprendžia, jog šie dokumentai neturi sąsajų su atskirojo skundo dalyku, todėl teismas juos atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2019-01-21 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.
9. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
10. Šioje byloje atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą panaudos sutartį, taikyti restituciją ir atsakovės naudai priteisti iš ieškovų 55 400 Eur sumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė priešieškiniu nereiškia materialių reikalavimų, susijusių su žemės sklypu ir namu, esančiais (duomenys neskelbtini), todėl šio turto areštavimas neužtikrintų priešieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog ginčo turtas priklauso asmeniui, kuris nėra šios bylos šalis, o atsakovė nepateikė argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kurie įrodytų būtinybę areštuoti nesusijusio su byla asmens turtą. Aplinkybės, jog atsakovės teigimu, ieškovai gyvena ginčo name, jog jie nedirba ir neturi lėšų, įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi, kadangi ieškovai nėra šio turto savininkai. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenys apie namo, (duomenys neskelbtini), kainą nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi, kaip jau minėta, namo savininkas nėra šios bylos šalis.
11. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
12. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės J. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.