Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-6383-56/2011 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sermeta“ dėl negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl negautų pajamų priteisimo.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas taip pat prašė pritaikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo ribose, t. y. 104 678,85 Lt sumai, ir areštuoti atsakovo UAB „Sermeta“ sąskaitose esančias lėšas, neįkeistą atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir turtines teises. Nurodė, kad sprendžiant iš atsakovo veiksmų, delsimo daugiau nei metus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, didelės ieškinio reikalavimo sumos, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomas. Be to, ieškovui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali neturėti galimybių atsiskaityti su ieškovu, jei ieškinys bus patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t.y. dėl tariamai ieškovo dėl atsakovo kaltės negautų nuompinigių priteisimo, jau yra sprendžiamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2834-130/2010. Nors minėtam teismui pateiktame ieškinyje reikalaujama 56 000 Lt suma yra įvardijama kaip bauda, tačiau matyti, kad reikalavimas yra tapatus nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje nurodytam reikalavimui, kuris grindžiamas tais pačiais pagrindais. Be to, minėtoje apylinkės teismo byloje ieškovas taip pat buvo pateikęs analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris teismo buvo patenkintas 2010 m. kovo 31 d. Tokie ieškovo veiksmai atsakovo atžvilgiu gali būti traktuojami kaip mala fides veiksmas, kadangi ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimus dėl tariamai negautų nuompinigių sumos ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4054-578/2010 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. preliminarų sprendimą, kuriuo UAB „Sermeta“ naudai pagal 2009 m. spalio 29 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį iš ieškovo buvo priteista 374 000 Lt skolos, 448,80 Lt delspinigių, 3 872 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 378 320,80 Lt. Ieškovas šį sprendimą apskundė ir jis dar nėra įsiteisėjęs. Atsakovo manymu, ši aplinkybė parodo, jog dėl galimo lėšų trūkumo ieškovas visomis įmanomomis priemonėmis, siekdamas sudaryti akivaizdų spaudimą atsakovui, siekia kiek įmanoma labiau pakenkti atsakovui ir sutrikdyti jo normalią įprastą ūkinę komercinę veiklą. Atsakovui, kurio pagrindinė veiklos sritis yra nekilnojamojo turto projektų vystymas, nuoma, pardavimas, nevaržomas disponavimas nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu yra gyvybiškai svarbus.Ieškovas skunde nurodo, kad jam nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tačiau 2010 m. balandžio 27 d. įsiteisėjusioje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartyje yra konstatuota, jog ieškovui yra žinoma ir jis yra įsitikinęs, jog atsakovas valdo didelės vertės turtą, ir dėl to pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų civilinėje byloje Nr. 2-2834-130/2010 nutarė atsiimti savo iniciatyva.Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad neturėdamas duomenų apie šalių turtinę padėtį, teismas apskritai neturi pagrindo spręsti klausimo dėl arešto taikymo atsakovo turtui.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo principą. Atsakovo nuomone, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinamas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nes ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir teismui pateiktas akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Be to, teismas nesiekė ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros ir be jokio teisėto pagrindo suteikė prioritetą ieškovo interesams.Ieškovas nenurodė konkretaus pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aplinkybė, kad prašoma priteisti suma, atsakovo nuomone, yra didelė, nelaikytina pakankamai pagrįsta ir pati savaime negali būti pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad ieškinio suma šioje byloje kelia objektyvią teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Teismas neįvertino atsakovo turtinės būklės ir tokiu būdu nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą įvertino kaip būtiną. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis nuosavybės teise disponuoja vertingais nekilnojamojo turto objektais, kurių bendra vertė yra 24 797 539 Lt, atsakovas toliau vysto nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimą – statybą, todėl nėra net teorinės galimybės jog atsakovas perleistų kitiems asmenims tokį kiekį nekilnojamojo turto, kuo remiantis nėra jokio pagrindo manyti, kad galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas atsakovo atžvilgiu gali būti iš esmės apsunkintas ar neįmanomas.Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas yra sudaręs ne vieną preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo (butų rezervavimo) sutartį bei nuomos sutarčių su trečiaisiais asmenimis, kurios tebėra galiojančios ir pagal kurias atsakovo prievolės nėra pasibaigę. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymo apimtis yra neaiški, draudžia atsakovui vykdyti savo prievoles pagal minėtas sutartis, kadangi toks prievolių vykdymas būtų dalyvavimas teismo apibrėžtuose sandoriuose. Be to, šiuo metu atsakovas ir trečiasis asmuo – potencialus pirkėjas, derina pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei ruošiasi notarinės formos pirkimo – pardavimo sandorio sudarymui, kurio suma yra itin didelė, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių apimtis neaiški, atsakovas negali nevaržomai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu.

Pareikšdamas civilinį ieškinį byloje ieškovas nurodė, kad pagal ieškovo 2010 m. kovo 15 d. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-2834-130/2010 dėl pagal statybos darbų sutartį atsakovo neatliktų darbų ir įsipareigojimo atlikti darbus. Šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir ieškinių dalykai skiriasi – civilinėje byloje Nr. 2-2834-130/2010 ieškovas prašė įpareigoti atsakovą užbaigti statybos darbus pagal statybos-remonto darbų atlikimo sutartį, o šioje byloje – atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl įsipareigojimų pagal 2009 m. spalio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį nevykdymo. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-2834-130/2010 ieškovas reikalavo priteisti baudą, kurią skaičiavo negautų pajamų iš nekilnojamųjų daiktų nuomos pagrindu CK 6.61 straipsnio pagrindu, t.y. už tam tikrų darbų pagal statybos-remonto darbų sutartį neatlikimą, nekeičia ieškovo reikalavimo esmės. Byloje pagal ieškinį apygardos teismui ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo ne baudą, bet negautas pajamas remdamasis CK 6.249 straipsniu.Tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas buvo pritaikęs atsakovui laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2834-130/2010, kurias 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi ir ieškovo prašymu panaikino, nereiškia, jog nėra pagrindo šiuo metu taikyti atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje. Šioje byloje keliami kiti reikalavimai, o ieškovas abejoja atsakovo galimybėmis įvykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą, be to, nuo atsakovo minimų aplinkybių atsiradimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai ir jos galėjo pasikeisti, todėl ieškovas turėjo pagrįstą ir teisėtą procesinę teisę prašyti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. konstatuoti faktai dėl atsakovo turtinės padėties turi prejudicinę galią, todėl atsakovas jų įrodinėti nebeturi. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl šioje civilinėje byloje ieškovas, manydamas, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teisę prašyti jas taikyti neatsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. 2-2834-130/2010 nustatytas aplinkybes. Be to, nuo 2010 m. balandžio 27 d. praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nebuvo susipažinęs su atsakovo dabartine finansine situacija, kuri, sprendžiant iš pateiktų motyvų, yra ženkliai pablogėjusi.Ieškovas neprivalėjo atsiskaityti su atsakovu, kadangi savo prievolių vykdymą atsakovui buvo sustabdęs dėl atsakovo neteisėtų veikų. Todėl ieškovas savo negautas pajamas nuo 2010 m. kovo 1 d. skaičiuoja pagrįstai. Be to, ieškovas įvertino tai, kad nuo 2009 m. spalio 29 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos butuose būtų turėjęs atlikti papildomus įrengimo darbus. Atsakovui tinkamai įvykdžius prievoles, ieškovas būtų galėjęs išnuomoti butus nuo 2011 m. kovo 1 d.Ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus šią civilinę bylą iš esmės ir priėmus joje galutinį sprendimą, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra vertinamas materialaus reikalavimo pagrįstumas.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4054-578/2010, kurioje atsakovas prašė priteisti iš ieškovo skolą pagal 2009 m. spalio 29 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, yra apskųstas ir byloje nėra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas. Atsakovas klaidina teismą ir nurodo, kad neva ieškovas dėl lėšų trūkumo ir toliau vengia visaip atsiskaityti su atsakovu, tačiau atsakovas nutyli faktą, kad atsakovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti priešieškinio.Ieškovo siekis apginti savo pažeistas teises negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teisėmis ir todėl ieškovui nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją. Nenurodydamas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Be to, ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė, o pagal susiklosčiusią teismų praktiką, didelė ieškinio suma preziumuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą. Taip pat nurodė, kad atsakovas jau ilgą laiką vengia įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas, pateikė tik nevisapusiškus įrodymus apie jo turimą turtą, nenurodė turimų įsipareigojimų.Atsakovo turtinė padėtis yra neaiški ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, galimai nepalankaus atsakovui, įvykdymui. Atsakovo atžvilgiu yra iškelta daug civilinių bylų, kuriose atsakovui pateikti didelės vertės turtiniai reikalavimai ir, be arešto šioje civilinėje byloje, šiuo metu yra areštuota atsakovo turto už 1 359 599,17 Lt, taip pat pagal vieną turto arešto aktą turto arešto mastas nėra nurodytas. Atsakovas taip pat yra skolingas ir valstybės biudžetui, minėti areštai yra pritaikyti jau ilgą laiką, bendras arešto mastas didelis, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi ilgalaikių finansinių sunkumų ir neturi galimybių tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovo finansinė padėtis nuolat ir sistemingai prastėja, jo turimas turtas mažėja. Pagal atsakovo 2010 m. balanso duomenis 2009 m. atsakovas patyrė 1 969 152 Lt nuostolių, 2010 m. – 7 694 508 Lt nuostolių, o jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo jo turimą turtą ir sudarė 44 685 613 Lt. 2011 m. jo turimas turtas dar labiau sumažėjo. Taigi atsakovo turimo turto santykis su jo turimais įsipareigojimais yra neigiamas, todėl yra reali galimybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus apsunkintas arba neįmanomas.Atsakovas privalo įrodyti, kad ieškinio suma jam nėra didelė, tačiau, sprendžiant iš atsakovui taikomų areštų gausos, atsakovo pateikimo teismui duomenų tik apie jo turimą turtą, bet ne prisiimtus finansinius įsipareigojimus, iš to, kad atsakovas užsiima šiuo periodu itin rizikinga laikoma nekilnojamojo turto plėtra, galima spręsti apie būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1547/2009 konstatavo, kad užsiimant nekilnojamojo turto plėtros veikla solidžiai atrodantys praėjusio laikotarpio pajamų ir išlaidų rodikliai ateityje gali pasikeisti neigiama linkme iš esmės, todėl siekiant apsidrausti nuo finansinių sunkumų, kuriuos gali lemti dėl rizikingos veiklos srities nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos.Vilniaus apygardos teismo parinktas atsakovo turto areštas atitinka ekonomiškumo kriterijų, išlaikyta pusiausvyra tarp ieškovo ir atsakovo interesų, kadangi teismas nustatė turto arešto mastą atitinkantį ieškinio reikalavimus, t.y. 104 678,85 Lt apimtyje, pirmiausia areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas, iš areštuotų lėšų atsakovui leidžiama vykdyti visus privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo mokėjimus, atsiskaityti su darbuotojais, jis taip pat gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones arba įpareigoti ieškovą užtikrinti galimai atsakovo patirtinų nuostolių atlyginimą, tačiau šių savo teisių neįgyvendina.Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau yra įvykdyta, areštas pritaikytas konkrečiam atsakovo turtui – 148/1000 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 104 678,85 Lt apimtyje, o turto arešto akto būsena yra baigtinė, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad taikomas areštas visam atsakovo turtui.Ieškovui nėra pateiktas sutarties su potencialiu pirkėju projektas, todėl jam neaišku, kokį turtą atsakovas galimai siekia parduoti ir jis neturi galimybės pasisakyti dėl atsakovo nurodomų trečiųjų šalių interesų pažeidimo. Be to, areštuota tik konkreti dalis, o ne visas atsakovo turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Nustačius, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje nekelia pagrįstų abejonių, teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan.

Nagrinėjamu atveju ieškovas M. S. skirtingų pakopų teismuose atsakovui UAB „SERMETA“ pareiškė kelis reikalavimus: Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme ieškovas padavė ieškinį dėl 56 000 Lt baudos priteisimo ir įpareigojimo pašalinti statybos darbų trūkumus (civilinės bylos Nr. 2-4680-130/2011), o Vilniaus apygardos teisme - ieškinį dėl 100 178,85 Lt negautų pajamų ir 4500 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-6383-590/2011). Civilinėje byloje Nr. 2-4680-130/2011 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo turto arešto taikymo, tačiau ieškovui padavus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino ankstesne nutartimi taikytą atsakovo turto areštą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2011 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-4680-130/2011 prijungė prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-6383-590/2011. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-6383-590/2011 atsakovo turtui nėra taikytas areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas, reikšdamas iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu grindžiamus kelis tapačius reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-4680-130/2011 ir civilinėje byloje Nr. 2-6383-590/2011, piktnaudžiauja procesu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-6383-590/2011.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas reikalavimus dėl 100 178,85 Lt negautų pajamų ir 4500 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, pasireiškiančiais tuo, kad ieškovas negalėjo naudotis iš atsakovo įsigytu butu nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2011 m. gegužės 16 d., kadangi bendro naudojimo patalpų baigtumas nesudarė 100 procentų, kaip buvo nurodyta 2009 m. spalio 29 d. tarp šalių sudarytoje turto pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l. 1-13). Viena iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – žala (nuostoliai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalą sudaro tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek ir negautos pajamos. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti tiek negautas pajamas, tiek ir tiesioginius nuostolius, o šiuos reikalavimus grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, dėl kurių negalėjo išnuomoti neužbaigtų statyti butų ir negavo nuomos mokesčio bei nepagrįstai turėjo mokėti mokesčius už butų šildymą, nors butų nuomos atveju šiuos mokesčius būtų sumokėję nuomininkai (b.l. 10-11). Ieškovas pateikė teismui turto vertintojo 2011 m. birželio 30 d. pažymą dėl įsigytų butų nuomos rinkos vertės nustatymo. Kolegijos nuomone, ieškovo pareikšti reikalavimai dėl 100 178,85 Lt negautų pajamų ir 4500 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo bei šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimo galimybė egzistuoja. Preliminarus pateiktų duomenų įvertinimas, kuris atliekamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo atsirasti akivaizdžioms abejonėms dėl šių ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Ieškinys dėl 104 678,85 Lt priteisimo yra ieškinys dėl didelės sumos priteisimo, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Minėta, jog atsakovas turi teisę pateikti teismui duomenis apie savo itin gerą turtinę padėtį, kas sudarytų pagrindą manyti, kad ieškinio suma jam nėra didelė (CPK 12, 178 str.). Tačiau atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Pirma, atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškinio suma jam nėra didelė, pateikė teismui tik balanso dalį, susijusią su įmonės valdomu turtu 2011 m. birželio 30 d. duomenimis. Įmonės gerą turtinę padėtį pagrindžia ne dalis įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir juo labiau ne dalis balanso, o visas finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, vadovo aiškinamasis raštas)), iš kurio matyti įmonės turimas turtas, jo sudėtis, kreditoriniai įsipareigojimai ir kt. Tik turint šiuos įmonės finansinius dokumentus, taip pat išsamius duomenis apie įmonės turto likvidumą bei apie tai, ar įmonės turtui nustatyti daiktinės teisės suvaržymai, jeigu taip, kokie jie, ar taikyti areštai turtui, jeigu taip, dėl kokių priežasčių ir kokiam turtui, koks įmonės įsipareigojimų, tarp jų ir pradelstų, santykis su turimu materialiu turtu, galima teisingai nustatyti įmonės turtinę padėtį. Iš atsakovo pateikto balanso matyti, jog įmonės turtas 2011 m. birželio 30 d. sudarė 34 608 989 Lt, iš kurio 24 940 712 Lt materialus turtas – žemės ir pastatai (b.l 148). Iš ieškovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto atsakovo turto balanso 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 44 685 613 Lt, įmonės veikla 2009-2010 m. buvo nuostolinga (2009 m. patirta 1 969 152 Lt, o 2010 m. – 5 752 331 Lt nuostolių, b.l. 194-196). Šie duomenys pagrindžia, kad atsakovo vykdoma veikla yra vis nuostolingesnė, įmonės turtinė padėtis sistemingai prastėja. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo įstatinis kapitalas sudaro 10 000 Lt, o tai reiškia, kad įmonės privalomasis rezervas nėra didelis. Antra, ieškovo pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo turtui taikytas areštas keliose civilinėse bylose pagal įmonei pareikštus turtinius reikalavimus. Teismai penkiose civilinėse bylose (neįskaitant nagrinėjamos bylos) laikotapiu nuo 2009 m. iki 2011 m. yra taikę areštus atsakovo turtui bendrai 1 359 599,17 Lt sumai pagal kreditorių UAB „Dahlgera“, UAB „Molestos inžinerija“, VMI, UAB „Melingos statyba“ pareikštus reikalavimus (b.l. 187-193). Šie duomenys leidžia manyti, jog atsakovas turi finansinių sunkumų. Trečia, apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad sudarė preliminariąją sutartį dėl įmonės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, o teismo taikytas areštas nepagrįstai suvaržo įmonės teises sudaryti pagrindinę sutartį. Šis apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, kadangi teismo nutartį dėl atsakovo turto arešto įvykdęs antstolis aprašė atsakovo vieno nekilnojamojo daikto dalį (148/1000 dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), b.l. 192), o ne visą nekilnojamąjį turtą. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktas nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties projektas nėra pasirašytas sutartį ketinančių sudaryti šalių, t. y. preliminarioji sutartis nėra sudaryta, ji nėra užregistruota viešajame registre (b.l. 150-164). Jeigu atsakovas siekia kitai šaliai perleisti turtą, kuriam taikytas areštas civilinėje byloje, jis turi prašyti teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti siekiamo perleisti turto areštą, areštuojant kitą atsakovo turtą, ir tik tuomet sudaryti šio turto perleidimo sandorį (CPK 146 str.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti atsakovo turto areštą, jeigu atsakovo turtinė padėtis pagerėtų ar į teismo specialiąją sąskaitą jis įneštų sumą, kuri būtų ne mažesnė, nei teismo taikytas atsakovo turto arešto dydis (CPK 146, 148, 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.