Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „AVE-MATROX“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 10 d. sprendimu priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „AVE-MATROX“ 3 842 714,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir 4 493 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 17 111,25 Eur žyminį mokestį.

2. Atsakovas 2025 m. lapkričio 13 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. sprendimą ir atmesti ieškinį. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė atsakovui 10 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 17 111,25 Eur žyminį mokestį, išaiškino atsakovo teisę prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo CPK 84 straipsnio, pagal kurį teismas gali atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimas. Apeliantas atskirajame skunde nekėlė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jo nepasisakys (CPK 83 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

11. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus antstolės A. A. 2026 m. sausio 7 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir LITEKO išrašą, kuriame užfiksuota, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. vasario 4 d. teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-279-946/2026.

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus į bylą, nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo pateikti šių duomenų pirmosios instancijos teismui. Pridėtas antstolės patvarkymas pagrindžia, kad iš apelianto priverstine tvarka išieškoma skola, bet jame neužfiksuota jo turtinė padėtis. CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių ir dėl to nepriima su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

15. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

16. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-931-464/2025, 25 punktas).

17. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, jog sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-931-464/2025, 26 punktas).

18. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti. Įstatymas nustato, jog pareiga pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus tenka būtent prašymą atleisti nuo mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui. Teismui suteikta teisė, esant poreikiui, gauti duomenis iš viešų registrų (CPK 178 straipsnio 3 dalis) nepaneigia įstatyme įtvirtintos prašymo įrodinėjimo pareigos ir jos neperkelia bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-30-790/2025, 25 punktas).

19. Apeliantas, grįsdamas savo turtinę padėtį, pateikė: VĮ Registrų centro pažymą, kad, 2025 m. gruodžio 15 d. duomenimis, jis neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvoje; Turto areštų aktų registro 2025 m. gruodžio 12 d. išrašą apie apribotą disponavimą lėšomis, esančiomis bankų (kredito įstaigų) sąskaitose, apribota suma – 4 341 052,50 Eur; AB „Regitra“ išrašą, pagrindžiantį, kad apeliantas neturi transporto priemonių, kurioms leidžiama dalyvauti eisme; Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, kad jis yra pensininkas, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, iš jo turto vykdomas priverstinis išieškojimas, į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad apelianto finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga. Vis dėlto pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad, išnagrinėjus bylą ir priėmus tokį galutinį teismo sprendimą, kuris būtų nepalankus apeliantui, jis sugebės sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį. Apeliantas remiasi prielaidomis, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pritaikytas baudžiamojoje byloje, 2026 metais jis gaus apie 1 700 Eur pensiją ir galės sumokėti atidėtą žyminį mokestį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas nepateikė duomenų apie jam mokėtinos pensijos dydį, taip pat kitas gaunamas pajamas. Kauno apylinkės teismas nepaskelbė nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje apeliantui pareikštas civilinis ieškinys (baudžiamoji byla Nr. 1-279-946/2026). Apeliantas teigia, kad negali pateikti duomenų apie lėšas bankų sąskaitose, nes bankai atsisako suteikti informaciją dėl pritaikyto arešto, bet nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų.

20. Pirmosios instancijos teismas apeliantui išaiškino, kad jis turėjo pateikti išsamius duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį registruotiną turtą, sudarytus turto perleidimo sandorius, kitą turimą turtą, kad galėtų įvertinti priežastis, dėl kurių jo turtinė padėtis tapo sunkia. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo, prašydamas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pateikti ne tik pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, pagrindžiančius, jog jis dėl turtinės padėties dabar negali sumokėti dalies žyminio mokesčio, bet taip pat ir duomenis, kad jos turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir jis sprendimo priėmimo dieną turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei jos ieškinys būtų atmestas, t. y. pagrįsti, kad tokia turtinė padėtis tėra laikina. Nustatant, kokia yra asmens tikroji turtinė padėtis, turi būti įvertinta įrodymų visuma, t. y. ne tik jo nurodyti finansiniai sunkumai, bet ir duomenys apie procesinių veiksmų, už kuriuos turi būti mokamas žyminis mokestis, atlikimo metu turėtą turtą, jo sudėtį, taip pat ir sudarytus sandorius, lėšų judėjimą. Nesant pateiktų išsamių duomenų, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti CPK 84 straipsnį. Pateikti išsamūs duomenys gali pašalinti abejones ir įrodyti, kad asmuo siekia pagrįstai pasinaudoti žyminio mokesčio atidėjimo institutu.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad teismas teisingai pritaikė CPK 84 straipsnį, įvertino rašytinius įrodymus, apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas ją panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė mokėjimo nurodymą, kad sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pasibaigė, apeliantui nustatomas naujas terminas trūkstamai 4 800 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti (5 000 – 200 = 4 800) (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui R. M. septynių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos 4 800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) žyminiam mokesčiui sumokėti.