- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- e2YT-15844-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00621-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- L. J., E. D.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., D. D., J. D., Č. K., M. D., R. S., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
dalyvaujant pareiškėjai L. J., pareiškėjų atstovei advokatei J. Ž.
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims – L. J., D. D., J. D., Č. K., M. D., R. S., valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. D. ir L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. J., D. D., J. D., Č. K., M. D., R. S., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. D. ir L. J. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) pareiškėjo E. D., mirusi motina V. A. (mirties data (duomenys neskelbtini)) po vyro V. D. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu; 2) pareiškėjo E. D. mirusi motina V. A. (mirties data (duomenys neskelbtini)) po vyro V. A. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Teismui pateiktame pareiškime, taip pat teismo posėdžio pareiškėjai E. D. ir L. J., jų atstovė, nurodė, kad V. A. gyveno pirmojoje santuokoje su V. D., kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė penkių vaikų, t. y. pareiškėjo E. D. ir suinteresuotų asmenų Č. K., M. D., R. S. ir J. D., kuris jau yra miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)). J. D. turėjo tris vaikus, kurie įtraukti byloje, kaip suinteresuoti asmenys (L. J., D. D. ir J. D.. Pareiškėja L. J. yra V. A. vaikaitė, t. y. Č. K. duktė. Pareiškėja L. J. yra V. A. įpėdinė, priėmusi palikimą po V. A. mirties pagal testamentą. Pareiškėjo E. D. tėvai V. A. ir V. D. turėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo nuolatinė jų visos šeimos gyvenamoji vieta. Gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti tik V. A. vardu, tačiau buvo įgyti abiejų sutuoktinių kartu. V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus V. D. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė – V. A. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. V. A. aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu vyro turtu, sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus. Jį laidojo, prižiūrėjo kapus. Mirus vyrui V. A. tapo šeimos galva, toliau liko gyventi minėtuose namuose, augino vaikus, juos tvarkė ir rūpinosi namais.
(Duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina V. A. sudarė antrą santuoką su V. A.. Santuokinio gyvenimo metu V. A. ir V. A. vaikų nesusilaukė. Sudariusi santuoką pareiškėjo motina V. A. išsikėlė gyventi į V. A. priklausančius namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad pareiškėjas E. D. toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra registruoti kaip V. A. nuosavybė, kaip paskutinės kolūkinio kiemo narės, tačiau minėta sodyba įgyta jos vyro V. A., jie gyveno santuokoje, todėl laikoma, kaip bendroji jungtinė nuosavybė. V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus V. A. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė – V. A. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. V. A. aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu vyro turtu, sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. V. A. ir toliau liko gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriais rūpinosi kaip savo, tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius iki pat savo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – L. J., D. D., J. D., R. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu nedalyvavo. L. J., D. D. ir J. D. pateikė pranėšimus apie tai, jog teismo posėdyje
Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, byloje gautas pranešimas, jog suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvaus, su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, byloje gautas pranešimas, jog suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvaus.
Suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, byloje gautas pranešimas, jog suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvaus, su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų V. D. ir V. A. palikimo perėjimą valstybei. Nurodė, jog tuo atveju jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Č. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu prašo pilnai jį tenkinti. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo M. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. J. bei pareiškėjų atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė pareiškimą palaikė prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ir V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus. Pareiškėja L. J. yra V. A. vaikaitė, t. y. V. A. dukters Č. K. duktė. V. A. buvo sudariusi santuoką su V. D. (santuokos data (duomenys neskelbtini)) ir santuokoje susilaukė penkių vaikų, t. y. suinteresuotų asmenų – Č. K., M. D., R. S., J. D. ir pareiškėjo E. D.. Iš Kauno regioninio valstybės archyvo informacijos dėl V. D. paveldėjimo bylos, matyti, kad Kaišiadorių rajono valstybinės notarinės kontoros 1968–1992 metų, Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro 1992-1996 metų ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro 1992-2000 metų dokumentuose žinių apie V. D. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Iš pateiktos Kauno regiono valstybės archyvo pažymos dėl pastatų Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės LDK vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1967-1970 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje, įrašytas D. V., K. ūkis, priklausantis (duomenys neskelbtini) visuomeninei grupei (pavardė perbraukta ir įrašyta: “mirė (duomenys neskelbtini)). Knygos skiltyje „Šeimos galvos pavardė, vardas, tėvo vardas vietoje perbraukto įrašo „D. V., K.“ įrašyta D. V., E. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1932 m.), tvartas (1921 m.). Iš pateikto registrų centro išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti V. A. vardu.
Taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) V. A. sudarė antrą santuoką su V. A., kurie santuokoje vaikų nesusilaukė. Iš registrų centro duomenų, nustatyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti V. A. vardu. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos dėl nekilnojamojo turto matyti, jog minėti pastatai V. A. atiteko kaip paskutinei kolūkinio kiemo narei. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymoje dėl V. A. paveldėjimo bylos nurodyta, kad Kaišiadorių rajono valstybinės notarinės kontoros 1989-1992 metų, Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro 1992-1996 metų ir Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro 1992-2000 metų dokumentuose žinių apie V. A. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Po V. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė L. J. ir E. D.
Byloje taip pat, pateiktas V. A. testamentas, kuriame nurodoma, jog visi pastatai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei visi kiti pastatai ir statiniai, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visas žemės sklypas, reikalingas minėtiems pastatams eksploatuoti, adresu (duomenys neskelbtini), ir teisė įskaityti už namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įmokėtas valstybės vienkartines išmokas, po savo mirties paliekama vaikaitei L. J..
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjo E. D., mirusi motina V. A. (mirties data (duomenys neskelbtini)) po vyro V. D. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu; 2) pareiškėjo E. D. mirusi motina V. A. (mirties data (duomenys neskelbtini)) po vyro V. A. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Šie klausimai spręstini pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad mirusi V. A., iš karto po savo buvusio sutuoktinio V. D. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, priėmė jo asmeninius daiktus, t. y. sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus, buvusius tuometinėje jų gyvenamojoje vietoje – esančioje (duomenys neskelbtinbi). Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjos mirties ir V. A. elgėsi su V. D., priklausančiais daiktais kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo V. D., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad V. A. po buvusio sutuoktinio V. D., mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po V. D., mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. A. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). V. A. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Taip pat, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad mirusi V. A., iš karto po savo sutuoktinio V. A. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, priėmė jo asmeninius daiktus, t. y. sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus, buvusius tuometinėje jų gyvenamojoje vietoje – esančioje (duomenys neskelbtini). Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjos mirties ir V. A. elgėsi su V. A., priklausančiais daiktais kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo V. A., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad V. A. po sutuoktinio V. A., mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po V. A., mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po V. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. A. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). V. A. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Dėl šių aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi motina V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties data (duomenys neskelbtini)) po vyro V. D., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir, kad pareiškėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi motina V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties data (duomenys neskelbtini)) po vyro V. A., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto po V. D. ir V. A. mirties nėra.
Pareiškėjai kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančių dokumentų, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjams, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970), nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, o šioje byloje yra susidariusios 14,80 Eur dydžio išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl jos iš pareiškėjų priteisiamos lygiomis dalimis po 7,40 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų E. D. ir L. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) (duomenys neskelbtini) mirusi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo vyro V. D., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu; 2) (duomenys neskelbtini) mirusi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo vyro V. A., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Šie juridinę reikšmę turintys faktai yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjams.
Priteisti iš pareiškėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 7,40 Eur (septynių eurų 40 ct) pašto išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš pareiškėjos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, 7,40 Eur (septynių eurų 40 ct) pašto išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.