- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- A2.9.-4488-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03759-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- D. G.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., išnagrinėjusi D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. 2015 m. balandžio 17 d., apie 18.48 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdama neblaivi, iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino policijai, save prisistatė mergautine pavarde Ž. ir žinomai melagingai pranešė, kad ji su V. L. gėrė alkoholinius gėrimus jo bute, (duomenys neskelbtini), kad V. L. prie jos kabinėjosi, grabinėjosi, nors taip nebuvo. Tuo D. G. dėl melagingo iškvietimo policijai padarė 8,17 Eur žalą. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, neatvykimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Pasiaiškinime D. G. nurodė, kad būdama neblaivi iškvietė policijos pareigūnus pranešdama, kad V. L. prie jos kabinėjosi, grabinėjosi, nors to nebuvo. Policijai paskambino, kadangi buvo neblaivi, vienai buvo liūdna, supranta savo melagingo pranešimo policijai pasekmes. Kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 4).
Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. numato atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą.
Motyvuojamoji dalis
D. G. kaltė ir pažeidimo, numatyto ATPK 186 str. faktas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 2), nutarimu atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3), D. G. paaiškinimu (b. l. 4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5), pranešimo informacija (b. l. 15-17).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. G. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šį faktą byloje nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. – žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, todėl yra baustina.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. D. G. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančios aplinkybės – pažeidimą padarė būdama neblaivi, per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. sankcijos ribose, jos dydį parenkant artimą vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovada protokole nurodė, kad D. G. dėl melagingo iškvietimo policijai padarė 8,17 Eur žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 8,17 Eur turtinį nuostolį.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Kauno apskrities VPK galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Dėl nurodytų priežasčių Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovados prašymas priteisti iš D. G. 8.17 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkintinas.
Teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286-288 str., 293 str.,
nutarė:
D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) baudą.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo pašalinti aplinkybę „tuo D. G. įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą „.
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados prašymo priteisti iš D. G. 8.17 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melaginga pranešimą, netenkinti.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.