- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2-381-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01582-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
- Ieškovas
- R. T.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir atsakovė), dėl 49 606,54 Eur draudimo išmokos, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame patikslino ieškinio reikalavimą, sumažindama prašomą priteisti sumą iki 29 468,96 Eur; prašė, be kita ko, perduoti civilinę bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, atsižvelgiant į tai, kad daugumos įrodymų vieta (pastatas, kuriam kilusi žala; asmenys, kurių parodymus teismas turės išklausyti, vertindamas pastato įsigijimo laiką, būklę, remonto apimtis ir gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi) yra Jonavoje, o patikslinus ieškinio reikalavimą, byla tapo teisminga apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi, be kita ko, nutarė perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.
5. Teismas nurodė, kad nors pagal atsakovės buveinės vietą byla, ieškovei sumažinus ieškinio sumą, teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla yra pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, daugumos įrodymų vieta yra Jonavoje, ekonomiškiau civilinę bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad byla nagrinėtina Vilniaus apygardos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės prašymo motyvais, kad daugumos įrodymų vieta yra Jonavoje. Civilinėje byloje pastatas nėra įrodymas, todėl jo buvimo vieta yra teisiškai nereikšminga sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo. Ieškovė savo reikalavimus įrodinėja savo pačios (tiesiogiai ar per atstovą) paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nereiškia prašymo, kad teismas atliktų ginčo pastato, kaip daiktinio įrodymo, tyrimą.
6.2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nereiškia prašymo dėl liudytojų apklausos, todėl nepagrįsti motyvai, kad Jonavoje yra asmenys, kurių parodymus turės išklausyti teismas, vertindamas ginčo pastato įsigijimo laiką, būklę, remonto apimtis ir gaisrinių saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi. Net jeigu byloje ir būtų apklausiami liudytojai, jų patirtų išlaidų atlyginimas yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 89 straipsnyje.
6.3. Vilniaus mieste yra atsakovės buveinės adresas, ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo darbo vietos. Vilniaus mieste taip pat yra UAB „Gaisriniai projektai“ ir UAB „Baltics Property“, kurių specialistų parengtomis išvadomis / technine konsultacija atsakovė remiasi, faktinė veiklos vykdymo / buveinės vieta. Todėl galima daryti priešingą nei pirmosios instancijos teismo išvadą – daugumos įrodymų buvimo vieta yra Vilniaus mieste, todėl bylą ekonomiškiau būtų nagrinėti pagal CPK 29 straipsnyje nustatytą teismingumą, t. y. Vilniaus apygardos teisme.
6.4. CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Šios bylos aplinkybės neatitinka nei vieno iš CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytų atvejų. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad iškėlus civilinę bylą teisme, paaiškėjo, jog ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes byla buvo priimta nepažeidus teismingumo taisyklių.
Atsiliepimas
7. Ieškovė R. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė nurodė, kad pastatas, kuriam kilo žala, dėl kurios kilimo priežasčių bei dydžio byloje kilęs ginčas, yra Jonavoje. Šis pastatas yra ne įrodymas, o įrodymų šaltinis. Įrodymais taps jo apžiūros aktai, specialistų ir ekspertų išvados ir kt. Taigi negalima atmesti, kad jo buvimo vieta nėra visiškai nesvarbi, nes tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, taip pat ir bylos šalims, nustačius, jog pateiktų įrodymų nepakanka, bus galimybė trūkstamus įrodymus greičiau ir ekonomiškiau surinkti, jei byla bus nagrinėjama toje teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatas.
7.2. Ieškovės gyvenamoji vieta yra Jonavoje, taip pat byloje liudyti bus prašoma pakviesti pastato nuomininkę G. O., kuri gyvena Jonavoje. Ieškovė taip pat prašys teismo apklausti E. D. – Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoją, surašiusį pažymą dėl gaisro kilimo priežasties, bei draudimo brokerę I. Š., kuri paliudys dėl draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, šių asmenų gyvenamosios vietos taip pat yra Jonavoje. Tai sudaro prielaidas spręsti, kad būtent Jonavoje operatyviau ir greičiau bus išnagrinėta byla.
7.3. Atsakovės argumentas, kad jos atstovas yra Vilniuje ir turi numatęs apklausti du asmenis iš Vilniuje esančių įstaigų, nepaneigia to, kad Jonava laikytina daugumos įrodymų buvimo vieta. Atsakovės argumentas, kad liudytojams CPK numatytas apmokėjimas už atvykimą ir dalyvavimą procese, padėties nekeičia, nes tas lėšas turi apmokėti bylos dalyviai, o tai neatitinka ekonomiškumo principo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nėra būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas.
9. CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Viena iš šios taisyklės išimčių yra nustatyta CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pagal šią normą teismas, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą bylą nutartimi gali perduoti nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso operatyvumo tikslai, perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui, būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio. Todėl minėtos normos taikymas turi atitikti ultima ratio (kraštutinė priemonė) sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-731/2012).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 49 606,54 Eur dydžio draudimo išmoką dėl gaisro metu apgadinto pastato, esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas pagal draudimo sutartį, sudarytą su atsakove. Dublike ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, sumažindama prašomą priteisti sumą iki 29 468,96 Eur. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad, ieškovei sumažinus reikalavimo sumą, ieškinys tapo neteismingas apygardos teismui. Pažymėtina, kad apygardos teisme priimto ieškinio vėlesnis reikalavimų sumažinimas iki sumos, pagal kurią byla būtų teisminga apylinkės teismui, nesudaro pagrindo perduoti bylą kitam teismui (t. y. apylinkės teismui), nes, kaip minėta, pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Ieškovės 2022 m. gruodžio 31 d. pateiktas ieškinys, kurio suma – 49 606,54 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės buveinės vieta yra Vilniuje, pagal tuo metu galiojusios redakcijos CPK 27 straipsnio 1 punkto, 29 straipsnio normas buvo teismingas Vilniaus apygardos teismui, o CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytų išimčių, dėl kurių tokiu atveju reikėtų bylą perduoti kitam teismui, nenustatyta.
11. Ieškovė prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams taip pat grindė argumentu, kad daugumos įrodymų vieta (pastatas, kuriam kilusi žala; asmenys, kurių parodymus teismas turės išklausyti, vertindamas pastato įsigijimo laiką, būklę, remonto apimtis ir gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi) yra Jonavoje. Atsiliepime į atskirąjį skundą papildomai nurodo, kad ir jos pačios gyvenamoji vieta yra Jonavoje, taip pat įvardijo konkrečius Jonavoje gyvenančius asmenis, kuriuos prašys iškviesti kaip liudytojus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad daugumos įrodymų vieta yra Jonavoje, dėl to byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau perdavus ją nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.
12. Pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais ir savo pačios paaiškinimais. Abiem šalims atstovauja advokatai, pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau nei ieškinyje, nei dublike ieškovė neprašė iškviesti liudytojų, kurie, anot jos, galėtų patvirtinti kokias nors svarbias ir reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad ieškovė, kaip nurodoma jos atsiliepime į atskirąjį skundą, ketina prašyti iškviesti liudyti tris konkrečius asmenis, kurie gyvena Jonavoje, dar nereiškia, jog teismas tokį prašymą, jeigu jis bus pateiktas, patenkins. Be to, net ir tuo atveju, jeigu toks prašymas bus pareikštas ir teismas jį patenkins, trijų liudytojų iš Jonavos iškvietimas į teismo posėdį Vilniuje neturėtų esminės įtakos bylos nagrinėjimo operatyvumui ir (ar) ekonomiškumui, juolab kad byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (CPK 175² straipsnis). Be to, CPK 220¹ straipsnyje, reglamentuojančiame teismo pavedimus, nustatyta, kad prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas gali pavesti atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus). Pažymėtina ir tai, kad pačios ieškovės atstovo darbo vieta yra Vilniuje, todėl ta aplinkybė, jog ieškovės gyvenamoji vieta yra Jonavoje, taip pat neturės esminės įtakos bylos nagrinėjimo operatyvumui ir (ar) ekonomiškumui.
13. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo išvadą dėl daugumos įrodymų buvimo vietos paneigia ir ta aplinkybė, jog Vilniaus mieste yra UAB „Gaisriniai projektai“ ir UAB „Baltics Property“, kurių specialistų parengtomis išvadomis / technine konsultacija atsakovė remiasi, faktinė veiklos vykdymo / buveinės vieta. Kadangi ieškovė nesutinka ir ginčija nurodytais rašytiniais įrodymais užfiksuotas aplinkybes, apeliantės teigimu, kyla poreikis kviesti šiuos rašytinius įrodymus parengusius specialistus į teismo posėdį tam, kad jie duotų papildomus paaiškinimus.
14. Pažymėtina, kad tiek šalių atstovų, tiek minėtų specialistų atvykimas į teismo posėdį kitame mieste lemtų papildomas kelionių išlaidas. Todėl negalima atsižvelgti vien tik į ieškovės ir (ar) jos nurodytų asmenų, kuriuos ketinama prašyti apklausti liudytojais, galimas išlaidas, susijusias su jų atvykimu į teismo posėdį kitame mieste nei yra jų gyvenamoji vieta.
15. Taip pat pritartina apeliantės argumentui, kad pastatas, dėl kurio apgadinimo kilus gaisrui prašoma priteisti draudimo išmoką, nėra įrodymas, todėl jo buvimo vieta yra teisiškai nereikšminga sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad šis pastatas yra įrodymų šaltinis. Tačiau ieškovė nepagrindžia, kodėl papildomų įrodymų, susijusių su ginčo pastato apžiūra, surinkimas būtų greitesnis ir ekonomiškesnis, jeigu byla bus nagrinėjama toje teritorijoje, kurioje yra ginčo pastatas.
16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutarties dalis naikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – byla perduotina Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.