Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2025-04-22 · Civilinė byla Nr. e2A-991-432/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-22
Bylos Nr.
e2A-991-432/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
R. B.
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024-12-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo R. B. 23 842,87 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo ieškovo (advokato) klientas ir buvo suimtas. Su atsakovu turėjo bendrų pažįstamų, bendravo neformaliai. Ieškovas iš E. Ž. perėmė 22 000 Eur skolos reikalavimą į (duomenys neskelbtini), apie tai žodžiu informavo klientą R. B., kuris tuo metu dar buvo sulaikytas įkalinimo įstaigoje. Atsakovas žadėjo, grįžęs iš kalėjimo, skolą grąžinti. Atsakovas pranešė STT apie ieškovo veiksmus dėl pinigų, gautų iš atsakovo motinos, taip užsitikrino galimybę su ieškovu nebendrauti. Atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nepelningai, sumažintomis kainomis išpardavė įmonės turtą, taip vengdamas prievolių ieškovui įvykdymo. Skolą ieškovas prisiteisė iš (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas perleido įmonę kitam asmeniui R. D.. Prasidėjus vykdymo procesui, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, taip nutiko dėl atsakovo kaltės ir jo neteisėtų bei nesąžiningų veiksmų.

3. Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad būdamas sulaikytas dėl padaryto nusikaltimo, sudarė sutartį su ieškovu dėl atstovavimo. Taip pat ieškovas sutarė atstovauti ir (duomenys neskelbtini). Išleistas į laisvę, atsakovas sužinojo, kad jo motina sumokėjo už atstovavimą ieškovui 16 000 Eur, nes ieškovas pažadėjo, kad pasieks atsakovo išlaisvinimą. Atsakovas kreipėsi į STT dėl ieškovo veiksmų. Po nusikalstamos veikos imitavimo modelio ieškovą sulaikė policija. Ieškovas dėl to yra teisiamas. Tada sužinojo, kad iš jo ieškovas reikalauja 22 000 Eur pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovas teigė, kad apie reikalavimo perleidimą nebuvo informuotas, jam būnant įkalinimo įstaigoje. Išėjęs į laisvę gavo ieškinius. Apie ieškovo veiksmus pranešė advokatų tarybai, kur buvo pradėta drausmės byla ieškovui. Dėl (duomenys neskelbtini) veiklos teigė, kad automobilius pirko ir pardavė, t. y. įmonės veiklą vykdė sąžiningai.

Atsiliepimas

4. Trečiojo asmens bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) atstovas nemokumo administratorius UAB „Juniver“ (iki 2024-10-30) į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su atsakovui pateiktu ieškiniu sutinka, atsiliepime nurodė, kad administratoriui įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentai ir turtas nebuvo perduoti.

5. Trečiojo asmens bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) atstovas (nuo 2024-10-30), nemokumo administratorius MB „Integrale LT“ apie teismo posėdį informuotas tinkamai, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2024-12-20 sprendimu ieškovo A. Š. ieškinį patenkino.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2022-06-21 ieškovas kreipėsi į Telšių apylinkės teismą, prašydamas priteisti skolą. 2022-11-25 ieškinys buvo patenkintas, sprendimas įsiteisėjo 2023-04-19, Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, gavęs ieškinį atsakovas R. B. sužinojo apie tuomet jo įmonei (duomenys neskelbtini) pareikštą reikalavimą bei suprato/turėjo suprasti, kad reikalavimas gali būti pareikštas jam, kaip fiziniam asmeniui. Nors atsakovas teigia, kad apie ieškovo turimą reikalavimo teisę sužinojo tik gavęs ieškinį, teismas vadovaujasi ieškovo žodiniais parodymais, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas žodžiu, dar būdamas sulaikytas, be to, atsakovas nepaneigė, kad su E. Ž. nebuvo atsiskaityta, taigi apie egzistuojančią skolą atsakovui buvo žinoma.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas R. B., pasibaigus jo vadovavimo bendrovei laikotarpiui, būtų įvykdęs pareigą tinkamai perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui R. D..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024-12-20 sprendimą ir ieškinį atmesti. Priimti naujus įrodymus ir priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.263 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas jog atsakovas R. B. padarė individualią žalą kreditoriui ieškovui A. Š., nepagrįstai remdamasis išimtinai ieškovo pateiktais žodiniais paaiškinimais ir nepagrįstai atmesdamas atsakovo R. B. paaiškinimus, neįvertino pateiktų įrodymų visumos, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas. Todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.

11. Apeliantas pažymėjo, jog atsakovas nepadarė tiesioginės žalos kreditoriui ir (duomenys neskelbtini) bankrotas nėra pripažintas tyčiniu. Ieškovas 2023-07-24 pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai (duomenys neskelbtini) bankroto byla iškelta 2024-04-26. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi tos pačios dienos, kaip ir skundžiamas sprendimas, t. y. 2024-12-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, tačiau minėta nutartis nebuvo ir nėra įsiteisėjusi. Todėl teismas nepagrįstai sprendimą motyvavo neįsiteisėjusia nutartimi, kaip ir nepagrįstai įvertino aplinkybes dėl galimo pirkimo – pardavimo sutarties klastojimo, kai dėl to fakto Telšių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2022-04-05 E. Ž. perleido reikalavimo teisę A. Š., kuris apie tai informavo (duomenys neskelbtini) vadovą R. B.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas A. Š. nustatyta tvarka pranešė apie reikalavimo perleidimą skolininkui. Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Šiuo atveju teismas patikėjo ieškovo žodiniais parodymais, kad apie reikalavimo perleidimą ieškovas atsakovą informavo žodžiu, kai atsakovas buvo suimtas. Atsakovas R. B. buvo suimtas nuo 2022-02-01 iki 2022-04-29, taigi su juo susisiekti ir įteikti jam dokumentus/įrodymus apie reikalavimo perleidimą ieškovas galėjo, bet to nepadarė.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovo reikalavimą, išpardavė (duomenys neskelbtini) turtą už pernelyg mažas kainas, atliko neteisėtus veiksmus – nepelningai pardavė turtą, taip padarė bendrovę nemokia. Tačiau tokie teismo argumentai neparemti įrodymais, padaryti, remiantis prielaidomis, o ne individualiu turto vertinimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis VšĮ „Emprekis“ pažyma nusprendė, kad BMW X1 S DRIVE, pagaminto 2017 metais, vertė yra 17 270 Eur, nes tai techniškai tvarkingos transporto priemonės vertė. Paminėtina ir tai, kad jei transporto priemonę (duomenys neskelbtini) įsigijo už 1 150 Eur, tai ir buvo tokia jos vertė, nes protingas ir apdairus žmogus neparduotų tvarkingos transporto priemonės už tokią kainą.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi A. Š. negali atsiskaityti dėl R. B. neteisėtų veiksmų, kurie buvo nukreipti į tai, kad bendrovė negalėtų atsiskaityti su A. Š. ir dėl to ieškovui atsirastų turtinė žala.

15. Ieškovas A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2024-12-20 sprendimą; 2) prijungti prie bylos pateikiamus papildomus įrodymus – 2024-04-03 R. D. parodymus ir 2024-12-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartį dėl atsakovo laikino nuosavybės teisės apribojimo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

16. Ieškovo vertinimu, įrodyta, kad atsakovo veiksmai, kuriuos jis vykdė kaip (duomenys neskelbtini) vadovas ir savininkas, ieškovui tapus (duomenys neskelbtini) kreditoriumi su 22 000 Eur galiojančiu reikalavimu, t. y. veiksmai, kuriais atsakovas už nepagrįstai sumažintas kainas perleido (duomenys neskelbtini) transporto priemones kitiems asmenims, kuriais slėpė MB „Griro auto“ finansinius rodiklius, taip pat kuriais privedė (duomenys neskelbtini) prie nemokumo 2022-12-31, taip pat kuriais neišsaugojo bendrovės turto ir dokumentų, o po to perleido (duomenys neskelbtini) R. D., neturėjusiam realių ketinimų ir galimybių be turto ir dokumentų vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklos ir kuriais perkėlė veiklą į naujai įsteigtą (duomenys neskelbtini), buvo neteisėti ir nesąžiningi, nes neatitiko CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų ieškovui žalos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas visiškai tenkintinas.

17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

18. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024-12-20 sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

21. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina, pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai.

23. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-01-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis).

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas ir savininkas, žinodamas apie ieškovo reikalavimą, išpardavė (duomenys neskelbtini) turtą už pernelyg mažas kainas, atliko neteisėtus veiksmus – nepelningai pardavė turtą, taip padarė bendrovę nemokia. Taigi ieškovas reiškia ieškinį atsakovui specifiniu pagrindu dėl individualios jam padarytos žalos atlyginimo.

25. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieškovą (kreditorių). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą, bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-31 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018 25 punktas).

27. Kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui taikoma itin siaurai – individualaus delikto atveju, t. y. tik tokiu atveju, jeigu bendrovės vadovas padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Pirmosios instancijos teismo sprendime aprašyti ieškovo ir (duomenys neskelbtini) bei jo buvusio vadovo tam tikri veiksmai (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 6 psl. 4 ir 5 nuo viršaus pastraipas), tačiau šie veiksmai nėra nukreipti į žalos konkrečiam kreditoriui (E. Ž. ar jo teises perėmusiam A. Š.) padarymą, šie veiksmai vienodai žalingi visiems (duomenys neskelbtini) kreditoriams. Iš paminėtose pastraipose aprašytų veiksmų nėra padarytos bylos išsprendimui turinčios reikšmės išvados. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas, žinodamas apie jam pareikštą piniginį reikalavimą, atliko veiksmus, kuriais siekė, kad ieškovas negalėtų įgyvendinti turimos reikalavimo teisės – būdamas (duomenys neskelbtini)vadovas ir vienintelis akcininkas, tyčia blogino bendrovės finansinę būklę, kad nebūtų galimybės iš bendrovės turto atlyginti kreditoriams. Šie veiksmai žalingi ne tik buvusiam kreditoriui E. Ž. ir jo teises perėmusiam A. Š., bet visiems (duomenys neskelbtini) kreditoriams. Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinas žalos atlyginimas – 23 842,87 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime be konkrečių motyvų suformuluota išvada, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė, kad konkretus kreditorius (E. Ž.) ar jo teises perėmęs ieškovas negalėtų įgyvendinti reikalavimo teisės ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo tiesioginis ieškinys buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada apie atsakovo veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus (E. Ž. ar jo teises perėmusio A. Š.)) teisių pažeidimą nėra pagrįsta sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl tokia išvada nėra teisinga.

28. Ne tik pirmosios instancijos teismo sprendime nėra šį specifinį ieškinio pagrindą (individualų deliktą) aprašančių motyvų, bet jų nėra ir ieškinyje. Ieškinyje kaip jo patenkinimo pagrindas yra aprašytos toliau išdėstytos aplinkybės, dėl kurių ieškovas prašė patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus. Ieškovui pagal 2022-04-05 reikalavimo perleidimo sutartį tapus didžiausiu ir kaip vėliau paaiškėjo, vieninteliu kreditoriumi atsakovas R. B. nuo 2022 m. birželio mėnesio pradėjo už nepagrįstai sumažintas kainas pardavinėti (duomenys neskelbtini) automobilius. Siekdamas pateisinti šią sąmoningai nuostolingą veiklą R. B. darė neteisingus įrašus pirkimo – pardavimo sutartyse apie automobilių būklę ir nenurodydavo visos privalomos informacijos, o kad būtų sunkiau nustatyti realias gautas pajamas – atsiskaitymą iš pirkėjų priimdavo tik grynais pinigais. Nors šie R. B. veiksmai bendrąja prasme sukėlė nuostolius (duomenys neskelbtini), tačiau R. B. šiuos veiksmus darė žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) turi sumokėti ieškovui 22 000 Eur skolą ir suvokdamas, kad toks nuostolingas automobilių pardavimas neleis ieškovui atgauti 22 000 Eur skolos, nes nebus turto (pajamų), kuris galėtų būti panaudotas ieškovo reikalavimui patenkinti. Šie atsakovo veiksmai buvo kryptingi ir sistemingi – po ieškovo tapimo kreditoriumi iki R. B. vadovavimo pabaigos (2023-04-27) visos 3 sudarytos automobilių pardavimo sutartys buvo sudarytos, nurodant nepagrįstai sumažintas kainas, o negauta pajamų suma (23 530 Eur), kuri būtų gauta rinkos sąlygomis, yra beveik tokia pati kaip ieškovo reikalavimas (23 842,87 Eur). Nuostolingas automobilių pardavimas buvo vykdomas, siekiant, kad ieškovo reikalavimas nebūtų patenkintas. Be to, atsakovas laiku ir tinkamai netvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, t. y. be visų kitų reikalavimų R. B. laiku neteikė informacijos apie (duomenys neskelbtini) finansinę būklę, tokiu būdu atimdamas iš ieškovo, kaip kreditoriaus, galimybę žinoti, ar yra kokių nors finansinių aplinkybių, trukdančių (duomenys neskelbtini) sumokėti 22 000 Eur skolą. Atsakovas R. B., nuostolingais sandoriais siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) neliktų turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškovo reikalavimas, privedė (duomenys neskelbtini) prie nemokumo būklės. Neinicijuodamas nemokumo proceso, atsakovas dar labiau apsunkino ieškovo reikalavimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu šios ieškinyje nurodytos aplinkybės taip pat nėra apie tai, kad atsakovo veiksmai buvo nukreipti į žalos konkrečiam kreditoriui (E. Ž. ir jo teises perėmusiam A. Š.) padarymą, o bendrai nebuvo naudingi įmonei ir visiems jos kreditoriams. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tokį ieškinį patenkinti.

29. Dėl ankstesnėse pastraipose nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai paskirstė šalių pareigą įrodinėti ir priėmė neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas.

30. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 4 157 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2024-03-21 DOK-18231 (PVM sąskaitas – faktūras ir mokėjimo nurodymus 847 Eur, 1210 Eur, 800 Eur, 600 Eur); 2024-08-29 DOK-49822 (PVM sąskaita – faktūra ir mokėjimo nurodymas 400 Eur); 2024-12-03 DOK-70106 (PVM sąskaita – faktūra ir mokėjimo nurodymas 300 Eur). Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 4 157 Eur. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

32. Atsakovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2025-01-18 PVM sąskaitą – faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą. Atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 m. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Eur (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme – 4 157 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus).

Priteisti valstybei iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 37,07 Eur (trisdešimt septynis eurus 7 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Visvaldas Kazakiūnas