Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Renajs Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-15 galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Renajs Baltic“ dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2011-11-09 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo UAB „Renajs Baltic“ priteista 40 366,47 Lt skolos, 2 906,39 Lt delspinigių, 8 361,70 Lt palūkanų, 8,49 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (51 634,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 755,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį palūkanų norma yra lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais. Kadangi apelianto prievolė mokėti palūkanas atsirado antruoju 2011 m. pusmečiu, todėl palūkanų dydis šiai prievolės daliai turėtų būti 8,49 procentai (2011-06-30 VILIBOR palūkanų normą 1,49 procentai + 7 procentai). Taip pat teismas skaičiuodamas padarė aritmetinę klaidą, nes esant skolai 32 572,75 Lt už laikotarpį nuo 2008-11-16 iki 2011-10-20 palūkanų suma turėtų būti 6 624,08 Lt, bet ne 8 113,12 Lt. Teismas nepagrįstai priskaičiavo 1 489,04 Lt palūkanų.Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto argumentų dėl netesybų (baudos ir delspinigių) priteisimo už tą patį laikotarpį, t. y. dėl dvigubos materialinės atsakomybės taikymo negalimumo. Ieškovas už tą patį laikotarpį paskaičiavo ir delspinigius, ir netesybas. Apelianto nuomone, palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki 2011-04-20, nes nuo šios datos skaičiuojami delspinigiai. Teismas nepagrįstai priskaičiavo 1 371,35 Lt palūkanų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl sunkios finansinės padėties, kurią įrodo prie apeliacinio skundo pridėtos įmonės finansinės ataskaitos, apeliantas prašė išdėstyti skolos mokėjimą per 12 mėnesių. Apelianto teigimu, susidariusi skola jam yra pakankamai didelė ir ją sunku sumokėti iš karto, todėl apeliantas teismo prašo išdėstyti skolą per 12 mėnesių (b. l. 159 – 162).

Apeliacinio skundo argumentai dėl palūkanų priteisimo atmestini. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas turi mokėti palūkanas nuo to momento, kada praleistas prievolės įvykdymo terminas. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kaip specialus įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnio normą nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus.Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įmonės sunkią finansinę padėtį, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad abi šalys yra verslo subjektai, skola negrąžinama ilgą laiką, todėl skolos išdėstymas per 12 mėnesių vienai iš šalių nepagrįstai suteiktų pranašesnę padėtį. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas iki negrąžino net dalies skolos, kurios neginčija (b. l. 178-179).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, jog apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas delspinigių dydis keistinas atsižvelgiant į žemiau nurodytus teismo motyvus.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo (apelianto) 40 366,47 Lt skolos, 8 361,70 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-11-16 iki 2011-10-20 ir 2 906,39 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011-04-20 iki 2011-10-20. Pirmosios instancijos teismas skundžiame galutiniame sprendime nurodė, jog priteistini delspinigiai ir palūkanos mažintini, atsižvelgiant į teismo nustatytą mažesnę nei pareikštas reikalavimas skolos sumą (32 572,75 Lt), priteisiant ieškovui iš atsakovo 2 345,24 Lt delspinigių ir 8 113,12 Lt palūkanų. Pažymėtina, kad teismo priteista 8 113,12 Lt palūkanų suma neatitinka proporcijos, pagal kurią reiktų nustatyti priteistiną palūkanų sumą atsižvelgiant į sumažintą priteistinos skolos sumą, t. y. nuo 40 366,47 Lt iki 32 572,75 Lt. Jeigu būtų vadovaujamasi minėta proporcija, tai ieškovo reikalauta priteisti 8 361,70 Lt palūkanų suma turėtų būti mažinama iki 6 747,27 Lt. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog vadovautis tokiu priteistinų palūkanų apskaičiavimo metodu yra ydinga, kadangi ieškovas į bylą pateikė palūkanų paskaičiavimo lentelę 2011-10-20 (b. l. 16), kurioje detalizuota palūkanų apskaičiavimo tvarka priklausomai nuo to, kokią skolos dalį kokį laiko tarpą atsakovas vėlavo sumokėti ieškovui. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė jo parengtą priteistinų palūkanų lentelę, kurioje palūkanos apskaičiuotos atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu sumažintą priteistinos skolos dalį (b. l. 165). Teisėjų kolegija sutinka su minėtoje lentelėje pateiktomis skolos sumomis, tačiau pripažįsta, kad apeliantas didžiaja dalimi neteisingai apskaičiavo priteistinų palūknų sumas nuo kiekvienos skolos sumos, kadangi palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos laikas apelianto parengtoje lentelėje didžiaja dalimi nesutampa su ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktais palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos laikotarpiais (b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosio instancijos teisme nebuvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovo galimai neteisingai nurodyto palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos laikotarpio (dienų skaičiaus), be to, atsakovas tokiais argumentais negrindžia savo apeliacinio skundo, sprendžia, jog apskaičiuojant ieškovui iš atsakovo priteistiną palūkanų sumą, turi būti vadovaujamasi apelianto paskaičiuotomis skolos sumomis (b. l. 165), tačiau pagal ieškovo lentelėje (b. l. 16) nurodytą palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos datą (dėl kurios ginčo byloje nėra), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina palūkanų suma yra 6 622,05 Lt.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasiskė dėl dvigubos atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu. Iš ieškovo reikalavimo matyti, jog laikotarpis (nuo 2008-11-16 iki 2011-10-20), už kurį ieškovas prašė priteisti įstatymines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, taip pat apima laikotarpį (nuo 2011-04-20 iki 2011-10-20), už kurį ieškovas prašė priteisti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 10.1 punkte šalių numatytus 0,04 proc. delspinigius. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, jog praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolius negautų pajamų pavidalu, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė kartu prisiteisti ir įstatyminius (CK 6.210, 6.261 straipsniai, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) nuostolius (palūkanas), ir sutartinius (CK 6.71 straipsnis) nuostolius (delspinigius, t. y. netesybas, kurios gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nes pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis)). Vertinant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamoje byloje priteistinų palūkanų dydis (6 622,05 Lt) padengia pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime nurodytą priteistinų delspinigių sumą (2 345,24 Lt), todėl priteisti šiuos delspinigius nėra pagrindo ir ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas dalyje dėl palūkanų ir delspinigių pakeistinas nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 6 622,05 Lt palūkanų už laiku negrąžintą skolą, o ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas (CPK 326 straipsnio1 dalies 3 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismo priteistos 8,49 proc. procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo 43 031,11 Lt, o nuo 39 194,80 Lt (32 572,75 Lt + 6 622,05 Lt) sumos.

Pasikeitus ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijai, spręstinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo klausimas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 75,91 proc. sumokėto 755 Lt žyminio mokesčio, t. y. 573,12 Lt. Valstybės naudai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mažintina nuo 15 Lt iki 13,68 Lt.

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atsakovui iš ieškovo priteistina 24,09 proc. sumokėto 43 Lt žyminio mokesčio (b. l. 163), t. y. 10,36 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas nesprendžia šių išlaidų atlyginimo klausimo.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė prašymą išdėstyti skolos mokėjimą per 12 mėnesių. Analogišką prašymą atsakovas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas prašymą atmetė, kadangi, be kita ko, atsakovas nebuvo pateikęs įrodymų, pagrindžiančių sudėtingą įmonės finansinę padėtį. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė UAB „Renajs Baltic“ balansus ir pelno nuostolių ataskaitas už 2009 ir 2010 ataskaitinius finansinius metus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre taip pat yra įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2011 metus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš minėtų dokumentų matyti, kad įmonė laikotarpiu nuo 2009 m. pradžios iki 2011 metų pabaigos veikė nuostolingai ir 2009 m. patyrė 91 708 Lt nuostolį, 2010 m. – 309 653 Lt, o 2011 m. – 161 635 Lt nuotolį. Taip pat įmonė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-01-01 įmonės darbuotojų skaičius buvo sumažintas nuo 16 iki 5 (b. l. 172-173). Taip pat atsakovas pateikė įrodymus dėl iš banko paimtos trumpalaikės 61 000 Lt paskolos, kuri dalimis turi būti grąžinta iki 2013-10-20 (b. l. 174). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau bylos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjamos vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7, 302 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai tikėtinai pagrindžia įmonės sunkią finansinę padėtį (į bylą nėra pateikta įrodymų apie atsakovo gerą finansinę padėtį), tačiau skolos išdėstymas 12 mėnesių pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis) bei ieškovo interesus kuo greičiau susigrąžinti skolą. Tokiu būdu atsakovo prašymas išdėstyti skolos mokėjimą per 12 mėnesių tenkintinas iš dalies, išdėstant iš atsakovo ieškovui priteistą sumą (skola + įstatyminės palūkanos) lygiomis dalimis per 6 mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 302, 284 straipsniai,

nutarė:

Apelianto UAB „Renajs Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-15 galutinį sprendimą pakeisti.

„Priteisti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (į. k. 300145575), iš atsakovo UAB „Renajs Baltic“ (į. k. 110838533) 32 572,75 Lt (trisdešimt du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du Lt 75 ct) skolos, 6 622,05 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du Lt 5 ct) palūkanų, 8,49 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (39 194,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 573,12 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt tris Lt 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Renajs Baltic“ (į. k.110838533) valstybės naudai 13,68 Lt (trylika Lt 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Priteisti atsakovui UAB „Renajs Baltic“ (į. k.110838533) iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (į. k. 300145575) 10,36 Lt (dešimt Lt 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad atsakovas UAB „Renajs Baltic“ ieškovui „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumoka priteistą 39 194,80 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių šimto devyniasdešimt keturių Lt 80 ct) sumą lygiomis dalimis po 6 532,47 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du Lt 47 ct) kas mėnesį per 6 mėnesius nuo šio procesinio sprendimo priėmimo dienos“.