- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- eI-841-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03760-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. J. 2017-11-09 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-10-04 sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2370 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, nekilnojamo turto mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. Vilniaus AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino pareiškėjui papildomai mokėtinus mokesčius ir skundžiamu 2017-10-04 sprendimu dėl turto arešto pritaikė turto areštą pareiškėjo turtui iš viso už 25 863 Eur.
Pareiškėjo teigimu, jis neatitinka nei vienos iš Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nurodytų turto arešto taikymo sąlygų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjas jam priklausantį turtą gali parduoti, paslėpti ar kitokiu būdu netekti, jis toliau vykdo savo įprastinę veiklą. Pažymėjo, kad pritaikant turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausančio turto gali netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Todėl būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytų galimų neigiamų arešto netaikymo pasekmių realumą. Nagrinėjamu atveju turto arešto akte tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl aktas, pareiškėjo įsitikinimu, turi būti panaikintas.
Pažymėjo, jog nėra aiškus priskaičiuotas mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų dydis, nes VMI pareiškėjui priskaičiuotą sumą kartą jau sumažino, todėl tikėtina, kad priskaičiuota mokesčių suma gali dar mažėti. Atkreipė dėmesį, kad sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurio pagrindu ir priimtas turto arešto aktas, nėra įsigaliojęs, nes pareiškėjas pateikė skundą VMI. Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjui taikomos PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatos, kurios, pareiškėjo įsitikinimu, negali ir neturi būti taikomos. Taip pat, pareiškėjas negali būti laikomas VšĮ „Versmės“ leidyklą kontroliuojančiu asmeniu, nes jis neturi teisės į leidyklos uždirbtą pelną. Pareiškėjo atžvilgiu taikydama PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatas Vilniaus AVMI taiko plečiamąjį PVM įstatymo aiškinimą, nors toks aiškinimas yra draudžiamas, o visi neaiškumai turi būti aiškinami mokesčio mokėtojo naudai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo su UAB „Magnolija“ sudarytas sandoris neturi individualiai veiklai būtinų elementų, nurodytų gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Vilniaus AVMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nurodydama, kad pajamos turi būti dalinamos per pusę pareiškėjui ir jo sutuoktinei, patvirtino, kad pareiškėjas individualios veiklos nevykdė. Tiek patikrinimo akte ir sprendime dėl jo tvirtinimo Vilniaus AMVI neteisingai apskaičiuoja apmokestinamąsias pajamas pareiškėjui. Be to, patikrinimo aktas surašytas neištyrus visų mokestinio patikrinimo metu pateiktų dokumentų ir duomenų, jame gausu prieštaravimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teigimu, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turėtų būti panaikintas ir taikyti turto arešto nėra prasmės.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad mokesčio mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčiu mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausanti turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusiu sumų. Kadangi Vilniaus AVMI 2017-08-16 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.2) FR0682-319 nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 17 993,76 Eur PVM, 849,21 Eur PVM delspinigių, 1 799,00 Eur PVM baudą, būtent šių sumų sumokėjimo užtikrinimui ir buvo surašytas ginčijamas turto arešto aktas. Pažymėjo, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti suprantama kaip aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymą, turtinę padėtį ir pan. informacijos visuma, kurios pagrindu galima daryti prielaidą, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atkreipė dėmesį, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Pavojingi veiksmai gali būti konstatuoti ir tikėtino pobūdžio aplinkybių, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidą šios sąlygos taikymui, pagrindu. Kadangi nagrinėjamu atveju patikrinimo metu nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, o patikrinimo metu priskaičiuotos sumos nėra mažareikšmės, mokesčių administratorius nustatė pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti turto areštą.
Atsakovės teigimu, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, įskaitant ir turto areštą, arba pagrindas jas naikinti. Nors pareiškėjas ir pasinaudojo teise apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir pradėti mokestinį ginčą, tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemonę – turto areštą. Pastebėjo, kad jei mokestinio ginčo metu patikrinimo metu apskaičiuotos mokesčių sumos būtų sumažintos ar panaikintos, t. y. pasikeistų aplinkybės, kurioms esant buvo priimtas ginčijamas turto arešto aktas, pats mokesčių administratorius pakeistų arba panaikintų šį turto arešto aktą. Nurodė, kad pareiškėjo skunde pateikiami argumentai dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nėra susiję su nagrinėjama administracine byla.
Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenims nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017-08-16 sprendimu Nr. (7.2) FR0682-319 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.2) FR0682-319 pakeitė 2017-08-12 patikrinimo aktą Nr. (7.2) FR0680-259 ir vietoje jame apskaičiuotų 35 974,47 Eur PVM, 24 420,28 Eur VSDĮ, 7 711,66 PSDĮ bei grąžintino 20 640,59 Eur GPM, nusprendė apskaičiuoti 17 993,76 Eur PVM, 12 209,29 Eur VSDĮ, 3 855,56 Eur PSDĮ be grąžintiną 10 470,05 Eur GPM; 7 344,77 Eur PVM delspinigių, 633,36 GPM delspinigių ir skirti 1 799 Eur PVM baudą, 347 Eur GP baudą, 6 105 Eur VSDĮ baudą, 1 928 Eur PSDĮ baudą.
Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-10-04 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-2370 mokesčių mokėtojui P. J. pritaikė turto areštą, viso areštuoto turto vertė 25 863 Eur.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto teisėtumo bei pagrįstumo.
Akcentuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju vertintinas ginčijamo akto dėl turto arešto taikymo pagrįstumas bei teisėtumas, todėl teismas nevertins pareiškėjo argumentų dėl mokesčių ir su jais susijusių baudų ar delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo bei teisėtumo.
Pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsniu, mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. Taigi mokesčių mokėtojo turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.
MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.
Šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 3 dalį, savo nuosekliai formuojamoje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-249/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1397/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-710-556/2017). Sąlyga „turto areštui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali būti neįvykdyta, nes turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu galima jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų“ išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017-08-16 sprendimu Nr. (7.2) FR0682-319 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nusprendė apskaičiuoti 17 993,76 Eur PVM, 12 209,29 Eur VSDĮ, 3 855,56 Eur PSDĮ bei grąžintiną 10 470,05 Eur GPM; 7 344,77 Eur PVM delspinigių, 633,36 GPM delspinigių ir skirti 1 799 Eur PVM baudą, 347 Eur GP baudą, 6 105 Eur VSDĮ baudą, 1 928 Eur PSDĮ baudą. Argumentuojant tuo, kad nurodytu sprendimu pareiškėjo atžvilgiu priskaičiuotos sumos nėra mažareikšmės, ir teigdama, kad gresia pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunkus ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, VMI ginčijamu sprendimu areštavo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), viso areštuoto turto vertė – 25 863 Eur.
Taigi matyti, kad mokesčių administratoriui atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, jo metu buvo konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimai bei su jais susijusios mokestinės nepriemokos. Todėl pirmoji paminėta sąlyga, suteikianti mokesčių administratoriui MAĮ 33 straipsnio 15 punkte įtvirtintą teisę taikyti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – turto areštą, egzistuoja. Pasisakant dėl antrosios sąlygos taikyti turto areštą, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra susiję su mokesčių vengimu, patikrinimo metu pareiškėjui iš viso apskaičiuota 62 685,79 Eur mokesčių ir su jais susijusių delspinigių bei baudų suma nėra mažareikšmė, yra pakankamos konstatuoti, jog yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjo veiksmų ar kitų veiksnių gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčių ir su juo susijusių sumų. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pakankamai didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (pavyzdžiui: 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr.A438-592/2011; 2011 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1497/2011; 2016-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-401-438/2016). Taip pat pabrėžtina, jog, kaip jau buvo minėta, sąlyga, ar egzistuoja realus pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.
Pažymėtina, kad pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jei dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Taigi remiantis šiuo, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, vien tik skundo padavimas dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, savaime nėra pagrindas netaikyti MAĮ 95 straipsnyje įtvirtintos mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės – turto arešto. Todėl nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundimas VMI nesudaro kliūčių taikyti pareiškėjo turto areštą ir nėra pagrindas šią mokestinės prievolės užtikrinimo priemonę naikinti. Taigi pareiškėjo argumentas, jog nėra aiškus priskaičiuotas mokesčių ir su mokesčiais susijusių sumų dydis, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-10-04 sprendimas Nr. (23.31-08)-319-2370 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtu tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo P. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.