Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas) buvo įteikti asmeniškai 2019 m. lapkričio 14 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra visos procesinės prielaidos priimti teismo sprendimą už akių. Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-255-716/2013 atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį, t. y. sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis DL-1 Nr. 0592570, Nr. 0634803 ir Nr. 0795318 ir Nr. 0934402 konstatavo, kad J. K. yra nedarbinga ir laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2043 m. kovo 21 d. jai nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis. 2010 m. lapkričio 24 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 15-17-17829, 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 15-17-20002, 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 11-46-35438 ir 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. PE_SP10-10180 J. K. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki 2043 m. kovo 31 d. paskirta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. J. K. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 2 629,55 Eur valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Kadangi J. K., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsėsi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Fondo biudžetui padarytą 2629,55 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas. Byloje duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė Fondui žala, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4189-845/2019 VSDFV Vilniaus skyriaus naudai iš atsakovo priteisė 2665,32 Eur žalos, patirtos išmokėjus J. K. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kadangi J. K. nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., J. K. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta dar 2629,55 Eur valstybės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2629,55 Eur yra tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 60 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (j. a. k. 191683350) iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 629,55 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 55 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.