Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti darbovietės adresu CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių. Priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsniu nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-255-716/2013 atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį, t. y. sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą (e. b. l. 11-16). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17-20) konstatavo, kad J. K. laikotarpiu nuo 2010-11-18 iki 2013-11-08 yra nedarbinga ir jai nustatytas 85 procentų netekto darbingumo lygis, laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2015-11-07 – 90 procentų netekto darbingumo lygis, o laikotarpiu nuo 2015-11-05 iki 2043-03-21 – 80 procentų netekto darbingumo lygis. 2010-11-24 VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-12-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-11-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. laikotarpiu nuo 2010-11-18 iki 2043-03-31 paskirta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (e. b. l. 21-24). Tęsiant netekto darbingumo pensijos mokėjimą, už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 J. K. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 2 665,32 Eur valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Kadangi J. K., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra neteisėta atsakovo veika, Fondo biudžetui padarytą 2 665,32 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas. Byloje duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė Fondui žala, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi J. K. nedarbingumo laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, dėl kurio J. K. buvo išmokėta ligos pašalpa, priežastis yra neteisėta atsakovo veika, Fondo biudžetui padarytą 2 665,32 Eur žalą turi atlyginti atsakovas, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 665,32 Eur suma.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 60 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,37 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, į. k. 191683350, naudai 2 665,32 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 60 Eur žyminio mokesčio ir 5,37 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 65,37 Eur. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.