Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui L. S., gynėjui advokatui J. P., vertėjoms M. G., E. S., nukentėjusiajam A. B., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. K., jos atstovei advokatei S. M., teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)), teistas 1999-03-26 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 259 str.- 1 metams laisvės atėmimo, LR BK 47¹ str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2010-07-26 laikotarpyje nuo 23 val. iki 24 val. pamiškėje, ties Verkių g. 215, Vilnius, sudavė J. K. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau 3 smūgių į veidą, nuo ko J. K. griuvo ir atsitrenkė galva į kietą pagrindą (žemę), ko pasakoje, kaip nustatyta specialisto išvadoje J. K. padaryti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose, apatinio žandikaulio dešinės pusės projekcijoje, muštinė kiaurinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje-smilkininėje bei smegenėlių padangtės srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais dešinėje smilkininės bei abipus kaktinėse skiltyse, poodinės kraujosruvos abipus pečiuose, abejuose žastuose, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai abejose keliuose, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje, kurie dėl sunkios galvos smegenų traumos: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje-smilkininėje bei smegenėlių padangtės srityje, galvos smegenų sumušimo, pasireiškusio kontūziniais židiniais dešinėje smilkininės bei abipus kaktinėse skiltyse, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą.

V. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad einant namo J. K. griuvinėjo, po to nualpo. Vieną kartą jis sudavė per veidą. Truputį paėjus vėl trenkė per veidą, vėliau davė trečią kartą per veidą ir J. K. nualpo. Pripažįsta kaltę, kad sudavė per veidą 3 kartus. Tą dieną asmeniškai vieną butelį vyno buvo išgėręs. Atsimena viską. J. K. griuvinėjo, jam taip pat pasidarė bloga, jį pradėjo pykinti. Jis norėjo nuvesti Jurgitą namo, o ši alpo. Per veidą davė tris kartus, nes ši nualpo, taip bandė pakelti. Nematė, į kurią vietą sudavė, tamsu buvo. Sudavė delnu per skruostą. Tris kartus Jurgita buvo nugriuvusi. Trečią kartą kai nugriuvo, tai jau nebeatsikėlė. Jis atsigulė prie jos ir užmigo, kai trečią kartą ji nugriuvo. Iš pradžių J. K. ėjo pati, kai tamsiau pasidarė, ją reikėjo vesti. Jis vedė, prilaikė ją, o ši griuvo. Gali būti, kad ir daugiau kartų nei trys griuvo. Nugriuvus J. K. visokiose padėtyse gulėjo: ant vieno šono, ant kito šono. Griūdavo veidu žemyn. Kai nugriūdavo, jis pastatydavo ją ant kelių, tada per veido šoną suduodavo. J. K. atsistoja ant kojų, paeina kažkiek metrų, vėl nualpsta, jis vėl pakelia, suduoda per veidą. Per veidą iš vienos ir iš kitos pusė sudavė. Trečią kartą J. K. krito į priekį. Jis bandė ir trečią kartą suduoti, nebuvo jokio reflekso. Jis nunešė J. K. į šoną, kad žmonės nepamatytų. Su ja sėdėjo ir pagalvojo, kad ši užmigo išgėrusi. Nutarė palaukti, kol pamiegos, ir pats užmigo. Ryte pamatė, kad jokių refleksų, bandė žadinti. Tuomet iškvietė greitąją pagalbą, padėjo nunešti Jurgą į mašiną, pats išvažiavo namo. Susitikus pas J. K. ant veido, ant rankų sužalojimų nebuvo. Jie su Jurgita pykdavosi, todėl jis ją mušdavo, nes tai jo šeimos kraujas, paveldimumas. Pas jį visi šeimoje agresyvūs. Ir agresija, ir pavydas paveldėtas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma yra pakankama V. B. nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. V. B. kaltę pripažino iš dalies teigdamas, jog tris kartus sudavė J. K. delnu į veidą per skruostus siekdamas ją atgaivinti. Tokius kaltinamojo parodymus teismas atmeta ir vertina kritiškai, kadangi juos paneigia kitų byloje esančių duomenų visuma. Medicinos specialistų išvadomis nustatyta, kad sužalojimai J. K. buvo padaryti ne mažiau 24 trauminių poveikių pasekmėje. Ši aplinkybė paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai sudavė 3 kartus po to, kai ši 3 kartus buvo nugriuvusi, tuo tarsi pripažindamas įvykio metu buvus ne daugiau 6 poveikių į nukentėjusiosios kūną. Be to, nukentėjusiosios kūne be kitų pasekmių rasti sužalojimai veido srityje – muštinė kiaurinė žaizda apatinėje lūpoje, kurios atsiradimas yra būdingas nuo smūgių sudavimo – patvirtina, kad J. K. buvo suduota ne per skruostus, bet ir į kitas veido sritis. Kiaurinės žaizdos pobūdis nurodo, kad nukentėjusiajai buvo suduota intensyvia jėga. Įvertinus šiuos ir kitus specialistų išvadoje nurodytus duomenis, teisme apklaustų nukentėjusiųjų išsakytus teiginius apie dažną V. B. smurto naudojimą J. K. atžvilgiu, paties kaltinamojo pripažintą savo agresyvų, jo teigimu paveldėtą, būdą – teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. K. nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusioji tiesiogiai bei nugriūdama ir atsitrenkdama į kietą pagrindą, t. y. žemę, patyrė specialistų konstatuotus kūno sužalojimus. Apie V. B. kaltės turinį teismas sprendžia ne tik iš paties kaltininko parodymų, bet atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo vietą (pamiškėje), laiką (tamsiu paros metu), būdą (smūgiai rankomis nematant pašaliniams asmenims), sužalojimų kiekį, jų pobūdį, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, buvusį apsvaigimą alkoholiu įvykio metu, kaltininko ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius įvykio dieną (J. K. lankėsi pas buvusį sugyventinį ir savo vaiką, kam V. B. reiškė pykti ir pavydą), taip pat santykius prieš nusikaltimą (V. B. dažnai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją).

Siekiant tinkamai kvalifikuoti V. B. veiksmus teismas kruopščiai įvertino specialistų išvadas ir ekspertės J. G.-Dorošenko parodymus teisme. Pirminėje specialisto išvadoje konstatuota, kad J. K. galvos smegenų sumušimo pobūdis tai yra kontūzinių židinių išsidėstymas dešinėje smilkininėje bei abipus kaktinėse skiltyse rodo rastus prieš smūginius pažeidimus, atsiradusius griūnant bei pakaušio, labiau kaire puse, atsitrenkiant į kietą pagrindą, nei kietu buku daiktu smūgiuojant per galvą (t. 1, b. l. 31). Atlikus papildomą žmogaus kūno tyrimą pakartotinėje specialisto išvadoje konstatuojama, kad J. K. nustatyti objektyvūs galvos traumavimo požymiai, galvos smegenų kontūzinių židinių išsidėstymas, konkreti jų lokalizacija bei morfologiniai požymiai būdingi galvos smegenų traumavimui griuvimo metu, griūnant bei pakaušio, labiau kaire puse, atsitrenkiant į kietą pagrindą (pvz. žemė) nei kietu buku daiktu smūgiuojant per galvą. Apklausta teisme ekspertė J. G.-Dorošenko patvirtino, kad sunkiam nukentėjusiosios sužalojimui, t. y. kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalui, padaryti pakako vieno trauminio poveikio, ir nurodė, kad šis sužalojimas įvertinus galvos sužalojimo pobūdį įvyko griuvimo metu pakaušio labiau kaire puse atsitrenkiant į kietą pagrindą, dėl ko ir išsiliejo kraujas nukentėjusiosios smegenyse. Ekspertė paneigė bet kokias prielaidas, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo sužalota kaukolės skliautas ar jos pamatas, ką teismui teigė nukentėjusieji, ir nurodė, kad kaukolės sužalojimai galėjo atsirasti tik nukentėjusiąją operuojant po įvykio gydymo įstaigoje. Tokių duomenų visuma patvirtina, kad sunkus kūno sužalojimas J. K. buvo padarytas ne nuo tiesioginių kaltinamojo V. B. smūgių, bet dėl jos galvos atsitrenkimo į žemę. Tokiu būdu teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų suduodant smūgius ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes kraujo išsiliejimui buvo būtinas ne tik nukentėjusiosios griuvimas, bet ir jos galvos tiesioginis kontaktas su žemės paviršiumi. Kaltininkas siekė žalingų pasekmių nukentėjusiajai ir turėjo galimybę numatyti, kad J. K. dėl vartojamo smurto gali prarasti pusiausvyrą, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis suprato galimybę nukentėjusiajai pagriūti veidu į žemę, tokiu būdu tinkamai įvertino galimas pasekmes jų norėdamas arba sąmoningai leido joms kilti, byloje nėra. Tokiu būdu jau aukščiau įvertinta įvykio situacija ir V. B. kaltės turinys rodo, kad kaltininkas suduodamas smūgius nukentėjusiajai rankomis galėjo nenumatyti, kad dėl jų sudavimo nukentėjusiajai kils sunkūs sveikatos padariniai, kurių jis tikėjosi lengvabūdiškai išvengti, o jei tokių padarinių kaltininkas nenumatė, tai pagal veikos pobūdį ir kitas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Šie faktiniai duomenys yra pagrindas teismui pripažinti, kad V. B. kaltė padarinių atžvilgiu yra ne tyčia, bet neatsargumas, todėl jo veika atitinka ne kaltinimu pareikšto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., bet baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. turinį.

V. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvykio metu kaltininkas pripažino buvęs neblaivus, tačiau neigė alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui, objektyviais duomenimis apsvaigimo laipsnis įvykio metu nebuvo nustatytas, todėl teimas neturi pagrindo kaltininko girtumo pripažinti kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Pagrindų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką V. B. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę- V. B. praeityje kartą teistas, teistumui išnykus padarė neatsargų nusikaltimą sukeldamas sunkias pasekmes nukentėjusiajai. Jis baustas administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra nedirbantis, stiprių socialinių jo ryšių teismas nenumatė. Tokios nustatytos aplinkybės, padarytos veikos paskatos, turinys ir pasekmės verčia teismą V. B. skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Kartu teismas įvertina tai, kad V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, teisme teigė apgailestaujantis dėl įvykio, baudžiamojo įstatymo turinio prasme jis laikomas neteistu, sutiko atlyginti padarytą žalą. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, todėl teismas V. B. taiko bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje nukentėjusioji O. K. pareiškė 100 000 civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 54). Teisme nukentėjusioji paaiškino, kad prašo jai priteisti 3 500 litų turtinės ir 48 250 litų neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 48 250 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas neturi pagrindo nagrinėti civilinį ieškinį J. K. naudai, nes toks civilinis ieškovas byloje prokuroro ar teismo sprendimu nebuvo įtrauktas nebuvo.

Spręsdamas O. K. civilinį ieškinį teismas įvertina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala visais atvejais atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad O. K. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas. Kaltinamasis V. B. pareikštą civilinį ieškinį pripažino ir sutiko atlyginti padarytą žalą, žala padaryta kaltininko veiksmais ir susijusi priežastiniu ryšiu, todėl turi būti atlyginta. Visgi spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės formą, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl šią žalą įvertina 30 000 Lt suma, kartu priteisdamas visą prašomą turtinės žalos dydį, kurį iš dalies įrodo bylos dokumentai (t. 2, b. l. 27, 29).

Teritorinės ligonių kasos pareikštas 9873,74 Lt dydžio civilinis ieškinys yra pagrįstas: jo dalykas ir pagrindas patvirtinami pateiktais medicinos dokumentais (t.1, b.l. 13, 14). Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 str. dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Todėl V. B. privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai 9873,74 Lt dydžio nukentėjusiosios J. K. gydymo išlaidas.

O. K. proceso metu naudojosi advokatės kaip jos atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė 1000 litų proceso išlaidas. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktu pinigų priėmimo kvitu (t. 2 , b. l. 26), suma atitinka protingumo kriterijus, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu teismas pripažinęs V. B. kaltu iš jo priteisia šias prašomas proceso išlaidas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir skirti 1 m. 6 mėn. (vienerius metus ir šešis mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2010-10-22.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviems metams), įpareigojant V. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

O. K. iš V. B. priteisti 3 500 (trijų tūkstančių ir penkių šimtų) litų turtinės ir 30 000 (trisdešimties tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 1 000 (vieną tūkstantį) litų už advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugas.

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti iš V. B. 9873,74 (devynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris litus ir septyniasdešimt keturis centus) gydymo išlaidų atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.