Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2022-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-525-1010/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-29
Bylos Nr.
e1-525-1010/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
N. Š., M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-525-1010/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39553-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.7.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro S. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbuotoja, teista 2 kartus, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalyje.

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu esantis vaiko priežiūros atostogose, teistas 12 kartų, paskutinį kartą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio mėn. 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos) – paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, M. Š. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta M. Š. galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendis pakeistas ir M. Š. į paskirtos 1 (vienų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką visiškai įskaitytas bausmės atliktos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. baudžiamąjį įsakymą, pakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, taikant BK 65 straipsnio taisykles vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. 2017 m. spalio 17 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent veikdama bendrai su M. Š., būdami materialiai atsakingi už jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą turtą – planšetinį kompiuterį, kuris 2020 m. gruodžio 28 d. pagal planšetinio kompiuterio panaudos sutartį laikinam naudojimuisi namie, adresu (duomenys neskelbtini)., išdavė (duomenys neskelbtini). progimnazija, 2021 m. sausio 30 d. pridavė į lombardą (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai yra išvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį turtą, kurio vertė 300 eurų.

M. Š. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent veikdamas bendrai su N. Š., būdami materialiai atsakingi už jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą turtą – planšetinį kompiuterį, kuris 2020 m. gruodžio 28 d. pagal planšetinio kompiuterio panaudos sutartį laikinam naudojimuisi namie, adresu (duomenys neskelbtini)., išdavė (duomenys neskelbtini) progimnazija, 2021 m. sausio 30 d. pridavė į lombardą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai yra išvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį turtą, kurio vertė 300 eurų.

M. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona N. Š. ir keturiais jų vaikais. S. T. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) paruošiamąją klasę. Jis bendravo su klasės mokytoja, ateidavo iš mokyklos parsivesti sūnų. Taip pat pas mokytoją lankėsi ir N.. Tiek jis, tiek N. klasės mokytojai buvo palikę savo kontaktus, kad būtų galima esant reikalui su jais susisiekti. Klasės mokytoja jam skambindavo dėl T., tačiau dažniausiai skambindavo ir bendraudavo mokytoja su N.. 2020 gruodžio mėn. T. mokytoja jiems pranešė, kad po Naujų metų prasidės mokslai nuotoliu dėl Covid pandemijos, todėl vaikams bus išduoti mokymuisi planšetės. 2020 m. gruodžio 30 d. su (duomenys neskelbtini) jis sudarė sutartį, jog jam išduodamas planšetinis kompiuteris, kurio vertė 300 eurų. Pasibaigus T. mokslams ir nuotoliniam mokymuisi jis buvo įpareigotas minėtą planšetę grąžinti progimnazijai. Jis pasirašė ant sutarties, sutikdamas su jos sąlygomis. Minėtą planšetinį kompiuterį jis parnešė namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir jį davė T. Kiek laiko T. mokėsi nuotoliu, jis neprisiminė, tačiau jis matė kaip T. jungėsi prie pamokų. T. į mokslus negrįžo, nes netrukus jis kartu su mama N., broliu M., seserimis L. ir M. buvo išvežti gydymuisi į Kauno kliniką. Kada jie išvyko, jis neprisiminė, tačiau teigė, kad ten išbuvo porą mėnesių. Kokioje Kauno klinikoje jie gydėsi, jis negali pasakyti, siuntimą davė gydytoja T. iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Grįžę iš Kauno, jiems buvo nustatytos problemos su kasa, visi toliau gydėsi namie. Vykstant į Kauną gydymuisi, jiems reikėjo pinigų, kadangi jų neturėjo, todėl nutarė užstatyti lombarde progimnazijos išduotą planšetinį kompiuterį, o vėliau jį išsipirkti. Į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), planšetinį kompiuterį nunešė N., jis kartu su ja nėjo. Už planšetinį kompiuterį N. sakė gavusi apie 40 Eur ar 50 Eur. Grįžus iš Kauno N., jie su nutarė išpirkti iš lombardo planšetinį kompiuterį, tačiau N. nuvykus į lombardą, kada tai buvo - neprisiminė, galimai tai buvo vasara, N. buvo pasakyti, kad planšetinis kompiuteris parduotas, kad ji pavėlavo jį išsipirkti. Jis pats su N. į lombardą nevyko, todėl tiksliai kas buvo pasakyta lombarde N.i, jis pasakyti negalėjo. Kadangi planšetinis kompiuteris jau buvo parduotas, todėl jo progimnazijai grąžinti nebuvo galimybės. Mokytoja skambino N. ir prašė, jog grąžintų jiems planšetinį kompiuterį, tačiau N. mokytojai atsakė, kad planšetinis kompiuteris sulaužytas ir ji nupirks naują. Kad minėtas planšetinis kompiuteris parduotas, N. mokytojai nesakė. Su juo mokytoja apie planšetinio kompiuterio grąžinimą nekalbėjo. Naujo planšetinio kompiuterio taip ir nenupirko, nes progimnazijai jau buvo grąžintas planšetinis kompiuteris, kurį grąžino asmuo, jį nusipirkęs iš lombardo. Apie tai, kad N. neš planšetinį kompiuterį, gautą iš progimnazijos, jis žinojo. N. reikėjo pinigų vykti į Kauno kliniką ir ji jam pasakė, kad planšetinį kompiuterį reikia nunešti į lombardą, jis tam neprieštaravo. Jis suprato, kad pasirašydamas 2020 m. gruodžio 28 d. planšetinio kompiuterio sutartį, jis įsipareigojo saugoti gautą planšetinį kompiuterį iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos, jo neparduoti ir pasibaigus T. nuotoliniam mokymuisi jį grąžinti. Paaiškino, kad N. su vaikais skubiai turėjo išvykti į Kauno kliniką, neturėjo galimybės greitai pasiskolinti pinigų, jam labai rūpėjo jo žmonos ir vaikų sveikata, todėl jis ir sutiko su N. pasiūlymu, jog ji nuneš į lombardą minėtą planšetinį kompiuterį ir jį užstatys, o vėliau jį išpirktų ir grąžintų į progimnaziją (t.1, b. l. 137-139).

M. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kad jis kartu su N. Š., būdami materialiai atsakingi už jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą turtą – planšetinį kompiuterį, kuris 2020 m. gruodžio 28 d. pagal planšetinio kompiuterio panaudos sutartį laikinam naudojimuisi namie, adresu (duomenys neskelbtini)., išdavė (duomenys neskelbtini). progimnazija. 2021 m. sausio 30 d. N. Š., jam apie tai žinant, pridavė į lombardą (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai yra išvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį turtą, kurio vertė 300 eurų. Jis patvirtino anksčiau duotus parodymus. Tačiau jis neprisiminė tiksliai dėl kokios priežasties nutarė su Nomeda užstatyti lombarde minėtą kompiuterį. Paaiškino, kad jų vaikai pastoviai serga, juos nuolat reikia vežti į Kauno klinikas gydymuisi. Tuo metu nei jis, nei N. nedirbo, labai jiems trūko pinigų. Neprisiminė ar tuo metu reikėjo vykti į Kauno klinikas ar pirkti vaistų, žinojo, kad tuo metu vaikai sirgo, o jie visai neturėjo pinigų. Todėl pasitarę kartu su N., nutarė laikinai užstatyti lombarde gautą iš gimnazijos kompiuterį, o paskui jį išpirkti. N. nunešė į lombardą ir užstatė minėtą kompiuterį, tačiau išpirkti jo jiems taip ir nepavyko, kadangi pradžioje neturėjo tam pinigų, o vėliau lombardas kompiuterį pardavė. Jis pilnai pripažino savo kaltę, labai gailėjosi taip pasielgęs, supranto, kad neturėjo teisės kompiuterio nešti į lombardą. Tvirtino, kad daugiau tai nepasikartos (t.1, b. l. 151-152).

N. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu M. Š. ir keturiais vaikais. 2020 m. rugsėjo mėn. jos sūnus T. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją paruošiamąją klasę. T. mokytoja buvo I.. Mokytojai ji buvo nurodžiusi savo telefono numerį, kad būtų galima su ja susisiekti dėl T. mokslų. Ar telefono numerį buvo nurodęs ir M., šito pasakyti negalėjo, nežinojo. 2021 sausio mėn. mokykla nutarė, kad vaikai dėl Covid pandemijos mokysis nuotoliu būdu ir vaikams mokslams bus išduoti planšetiniai kompiuteriai. Ar apie išduodamus kompiuteris mokytoja bendravo su ja ar su M., to ji neprisiminė, tačiau į mokyklą nuvyko M., kuris pasirašė planšetinio kompiuterio panaudos sutartį ir namo T. mokymuisi parnešė planšetinį kompiuterį. Po Naujųjų metų, t. y. nuo 2021 m. sausio mėn. T. į mokyklą nėjo, jis mokėsi nuotoliu. Sausio mėn. prasidėjo kitam jos sūnui M., kuriam buvo metai laiko, problemos su sveikata, jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), tai liga susijusi su kasa. Matas pradžioje buvo paguldytas į Klaipėdos ligoninę reanimacijos skyrių, o po to jie privalėjo vykti į Kauno klinikas, nes Klaipėda tokios ligos negydo. Kadangi jai reikėjo su M. vykti į Kauną, pinigų jie neturėjo, todėl ji nutarė užstatyti lombarde T. išduotą planšetinį kompiuterį. Apie tai kalbėjo su M., ji neprisiminė. Ji nuėjo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten užstatė minėtą planšetinį kompiuterį už 60 eurų, nes būtent tokios jai sumos reikėjo kelionei į Kauną ir grįžimui į Klaipėdą. Užstatydama kompiuterį, ji ruošėsi vėliau jį išpirkti. T. toliau mokėsi nuotoliu, tačiau jungėsi iš mobilaus ryšio telefono, vėliau T. grįžo į mokyklą. Kai ji grįžo iš Kauno, neturėjo pinigų išsipirkti minėto kompiuterio, todėl ji vis nueidavo į minėtą lombardą ir pratęsdavo atsiėmimo laiką. Už pratęsimo laiką ji turėdavo lombardui sumokėti nurodytą palūkanų sumą, kuri buvo apie 12 eurų. Kompiuterio išsipirkimo terminą ji tęsė iki pat vasaros, žinojo, kad kai baigsis T. mokslai reikės kompiuterį grąžinti į mokyklą. Per tą laiką jai skambino T. mokytoja ir sakė, kad jie privalo mokyklai grąžinti išduotą planšetinį kompiuterį. Ji mokytojai žadėjo kompiuterį atnešti, tačiau, kad jis užstatytas lombarde, to mokytojai nesakė, nes buvo gėda, be to tikėjosi iki vasaros jį išpirkti. Vasaros metu ji ir kitus vaikus, t.y. T., M. ir L., o taip pat ir M. išvežė į Kauną, reikėjo atlikti genetinius tyrimus, patikrinti ar ir kiti jos vaikai neserga. Tyrimų atsakymai dar nebuvo gauti. Kadangi ji turėjo problemų su vaikų sveikata, be to jai prasidėjo depresija (depresijos liga nebuvo nustatyta), per du metus prarado 4 artimus žmones, trūko šeimoje pinigų, todėl ji praleido kompiuterio išsipirkimo laiką iš lombardo ir kompiuteris buvo parduotas. Todėl ji nespėjo išsipirkti iš lombardo minėtą užstatytą kompiuterį ir jį grąžinti mokyklai. Vėliau jai paskambino mokytoja ir pasakė, kad asmuo, nusipirkęs jos užstatytą kompiuterį lombarde, atnešė jį į mokyklą. Ji pripažino savo kaltę, jog neturėdama teisės, 2021 m. sausio mėn. lombarde užstatė mokyklai priklausantį ir T. mokymuisi išduotą kompiuterį, po to neturėjo pinigų jį išpirkti, tęsė išpirkimo laiko terminą ir galiausiai dėl susidariusių problemų šeimoje, ji pavėlavo lombarde išpirkti minėtą kompiuterį ir jis buvo parduotas. Taip pat papildė, kad kai ji nebegalėjo išsipirkti lombarde minėto kompiuterio, ji sutarė su mokytoja, kad vietoj to kompiuterio nurodydama, kad jo neranda namie, nupirks naują kompiuterį, pradėjo ieškoti kur būtų galima nupirkti panašų kompiuterį, tačiau nupirkti mokyklai naujo kompiuterio nespėjo, nes mokyklai buvo grąžintas jų pačių minėtas kompiuteris (t.1, b. l. 187-189).

N. Š. apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji visiškai pripažino savo kaltę, jog ji kartu su M. Š., būdami materialiai atsakingi už jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą turtą – planšetinį kompiuterį, kuris 2020 m. gruodžio 28 d. pagal planšetinio kompiuterio panaudos sutartį laikinam naudojimuisi namie, adresu (duomenys neskelbtini), išdavė (duomenys neskelbtini) progimnazija, 2021 m. sausio 30 d. ji jį pridavė į lombardą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai yra iššvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį turtą, kurio vertė 300 eurų. Patvirtino pirminius parodymus, patikslino, kad pirminėje apklausoje ji nurodė, jog kompiuterį į lombardą pridavė dėl to, kad reikėjo vykti į Kauną, tačiau pagal pažymas iš gydytojų matyti, kad tuo metu ji į Kauno klinikas nevyko. Ji susimaišė datomis, jos vaikai pastoviai serga, vyksta gydytis į Kauno kliniką, ji jau pradėjo painiotis datose. Abejojo, kad tuo metu ji vyko su vaikais į Kauną. Tačiau tuo metu nei ji, nei M. nedirbo, jiems buvo labai sunku su pinigais, vaikai sirgo, trūko pinigų, todėl ji kartu su M. ir nutarė priduoti į lombardą kompiuterį, kurį išdavė gimnazija, kadangi labai reikėjo pinigų pragyvenimui, tačiau tikėjosi jį išpirkti. Kompiuteris buvo užstatytas lombarde, o neparduotas, tačiau išpirkti kompiuterio jiems taip ir nepavyko, nes pradžioj neturėjo pinigų, o po to jau kompiuteris lombarde buvo parduotas. Ji labai gailėjosi taip pasielgusi (t.2, b. l. 6-7).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja D. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė. Progimnazija randasi adresu (duomenys neskelbtini). 2020 metais jų progimnazijoje priešmokyklinėje grupėje pradėjo mokytis T. Š., kurio tėvai yra N. Š. ir M. Š.. Šeima buvo įtraukta į rizikos grupę, buvo prižiūrima šeima, t. y. dažniau bendraudavo su šia šeima, stebėjo ar visas mokyklines priemones turi vaikas, koks jo elgesys. Šią šeimą prižiūrėjo ir iš šeimos ir vaikų gerovės centro bei iš socialinės rizikos šeimos. Į namus pas minėtą šeimą jos pedagogai neidavo, todėl kokiose sąlygose gyveno T., ji pasakyti negalėjo. Pas juos namuose lankydavosi socialinė darbuotoja. Nuo 2021 sausio mėn. vaikai turėjo mokytis nuotoliu. Tiems vaikams, kurie neturėjo kompiuterio, nuo 2020 m. gruodžio 28 d. buvo išduodamos planšetės. Planšetė buvo skirta ir T. mokymuisi. 2021 m. gruodžio 28 d. buvo surašyta planšetinio kompiuterio panaudos sutartis ir 2020 m. gruodžio 30 d. ji buvo išduota T. tėvui M. Š.. M. Š. pasirašė panaudos sutartį dėl planšetinio kompiuterio. Sutartyje numatyta, kad panaudos gavėjas įsipareigojo grąžinti planšetę tokios būklės, kokios ji jam buvo perduota, privalėjo saugoti planšetę ir grąžinti ją išsaugotą ir nesugadintą. Jei planšetė sugadinta, panaudos gavėjas įsipareigojo atlyginti nuostolius. Taip pat sutartyje nurodė, kad planšetės vertė 300 eurų. M. Š., pasirašydamas ant šios sutarties, įsipareigojo laikytis šių sąlygų. T. planšetė buvo išduota mokslui ir mokslų metų pabaigoje planšetė turėjo būti grąžinta progimnazijai. Išduodant planšetę M. Š., ar kartu dalyvavo ir N. Š., to pasakyti negalėjo, nes planšetė buvo išduota ne tik tai šeimai. M. Š. planšetė buvo išduota su pakrovėju ir dėklu. Po naujųjų metų, t. y. sausio mėn. priešmokyklinės grupės vaikai turėjo jungtis iš namų prie mokyklos programos, mokslai vyko per programą Teams. Tačiau vaikai, kurie negalėjo mokytis namie, buvo socialiai remtini, tie vaikai galėjo eiti į mokyklą. Todėl dalis vaikų mokėsi nuotoliu, o dalis mokėsi mokykloje. T. taip pat grįžo mokytis į mokyklą. Priešmokyklinės grupės mokytoja pareikalavo tėvų, kurių vaikai grįžo mokytis į mokyklą, grąžinti išduotas planšetes, pranešimai buvo išsiųsti per Tamo dienyną. Visų vaikų tėvai grąžino planšetes, tik T. tėvai negrąžino planšetės. Keletą kartų buvo skambinta T. tėvams, kad šie grąžintų mokyklai planšetę. Buvo bendraujama tik su T. mama, su tėvu bendrauti neteko. N. Š. vis pažadėdavo grąžinti planšetę, bet vis mokytojai sakydavo, kad tai ji išvykusi šiuo metu į Kauną, tai pas gydytojus ir dabar negali jos grąžinti. Kai iki mokslų metų pabaigos nebuvo grąžinta planšetė, ji pati paskambino N. Š., tačiau ji vis atsakydavo, kad planšetės neranda, kad kažkur vaikai ją padėjo, tačiau kai atras, būtinai atneš. Vėliau N. Š. į skambučius nebeatsiliepė. 2021 spalio mėn. gale į progimnaziją kreipėsi vaikinas, sakydamas, kad jis lombarde, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), nusipirko planšetę ir grįžęs namo ir mėginant ja naudotis, pastebėjo, jog į planšetę įdiegta naudojimo apribojimas ir kad minėta planšetė priklauso L. S. progimnazijai. Minėtas vaikinas parodė jai jo įsigytą planšetę ir ji atpažino, kad tai jų progimnazijos planšetė, kuri buvo išduota M. Š. T. mokslams. Kartu su minėtu vaikinu jie nuvyko į lombardą, kuriame jis nusipirko planšetę. Vaikinas norėjo grąžinti į lombardą minėtą planšetę, atgauti savo sumokėtus pinigus, o ji tuo pačiu norėjo iš lombardo atsiimti šią planšetę, tačiau lombardo darbuotojas atsisakė taip daryti, todėl su minėtu vaikinu buvo sutarta kreiptis abiem į policiją. Planšetė liko pas minėtą vaikiną, o ji vėliau kreipėsi su prašymu į policiją. Taip pat ji prieš kreipiantis į policiją, dar kartą paskambino N. Š.. Skambino iš kito telefono, nes į jos skambučius ji neatsiliepė. Telefonu ji dar kartą N. Š. pasiteiravo kur yra planšetė, bet ir tą kartą N. Š. informavo, kad ji vis dar ieškojo namie planšetės ir jos nerado. N. Š. pasakė, kad planšetė rasta lombarde. N. Š. teiravosi kas ją ten nunešė. Pranešė, kad ketina kreiptis į policiją. N. Š. neprisipažino, kad ji ar kas nors iš jos šeimos narių nunešė planšetę į lombardą, ji leido jai suprasti, jog nežino kaip planšetė atsirado lombarde. Su M. Š. apie planšetę bendrauti neteko. Ar M. Š. gyvena kartu su N. Š. ir T., ji to nežinojo, nes kaip minėjo jų namuose jie nesilankė. Kadangi planšetė rasta, todėl civilinio ieškinio nereiškė. Planšetė rasta su pakrovėju, bet be dėklo. Tačiau dėl dėklo žala progimnazijai nepadaryta, jos ji materialiai nevertino. Kadangi progimnazijai grąžinta planšetė su pakrovėju, civilinio ieškinio nereiškė. Kadangi ji yra direktorė, todėl ji pati atstovavo byloje ir prašė ją pripažinti įgaliotu atstovu (t.1, b. l. 35-37).

Liudytoja J. L.-P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos paruošiamąją grupę pradėjo lankyti T. Š.. Ji buvo paskirta jo mokytoja. Buvo susipažinta su T. tėvais, t.y. mama N. Š. ir tėvu M. Š.. T. M., tiek N. paliko savo kontaktinius duomenis, kad būtų galima su jais susisiekti, M. tel. numerio neprisiminė, o N. - (duomenys neskelbtini). Į savo mob. telefoną ji įsivedė N. telefono numerį ir užvardijo „T. Š.“. Tėvų telefono numerius ji pasižymėjo jų vaikų vardais, nes taip jai lengviau prisiminti. Tais metais paruošiamojoje grupėje buvo T. sesuo M., todėl N. telefono numeris įvardytas „M. Š.“. Labiau T. domėjosi N., kuri ateidavo į mokyklą, M. mokykloje pasirodydavo retai. Telefonu bendraudavo su N.. 2021 sausio mėn. buvo nutarta mokytis nuotoliu dėl Covid pandemijos. Todėl ji 2020 lapkričio mėn. parašė N. sms žinutę, teiravosi ar mokslams nuotoliui T. bus reikalingas kompiuteris, tai yra planšetė. N. informavo, kad jiems bus reikalinga planšetė. Tiems vaikams, kuriems buvo reikalinga mokslams planšetė, buvo sudarytas sąrašas dėl planšetės išdavimo. T. tėvai planšetę turėjo pasiimti 2020 m. gruodžio 30 d., 10.50 val. Nurodytas atsiėmimo laikas buvo išsiųstas per Tamo dienyną ir peržiūrėjus Tamo dienyną buvo matyti, kad žinutė buvo gauta ir perskaityta. Kas ir kada atvyko į mokyklą paimti planšetę, ji nežinojo, nes ji pati planšetės neišdavė. Tačiau jai buvo žinoma, jog T. buvo išduota nuotoliniam mokymuisi planšetė, kurią paėmė vienas iš T. tėvų. Kadangi paruošiamojoje grupėje buvo tokių vaikų, kurie negalėjo likti namie ir mokytis nuotoliu, nes tėvai dirbo, o T. buvo iš socialiai remtinos šeimos, todėl kai kuriems vaikams, tarp jų ir T., buvo sudarytos sąlygos grįžti į mokyklą. Todėl norintys vaikai galėjo grįžti į klasę, tačiau tam reikėjo grąžinti išduotą planšetę. T. į mokyklą grįžo ir mokėsi 2021 m. sausio 5 d. ir sausio 6 d., po to vasario 25 d. ir vasario 26 d., bei po to kovo mėn. T. labai sirgo, todėl dažnai jo pamokose nebūdavo. Kadangi T. grįžo į mokyklą, ji pradėjo skambinti N., kad grąžintų planšetę. Grąžinti planšetę turėjo tam asmeniui, iš ko ji buvo gauta. Tačiau planšetė atnešta į mokyklą nebuvo. Ji kelis kartus skambino N. ir ji vis pažadėdavo atnešti, o vėliau jai į skambučius neatsakė. T. N. skambino pavaduotoja. Per Tamo dienyną dėl planšetės grąžinimo ji nerašė. 2021 m. birželio 25 d. ji dar kartą parašė žinutę, jog reikia grąžinti planšetę, tačiau gavo atsakymą, kad planšetę reikės atnešti į mokyklą. Ji suprato, jog žinutė buvo skirta ne jai ir, kad planšetė yra ne pas N., o pas kažką kitą. Paskutinę žinutę ji parašė 2021 m. birželio 29 d., N. informavo žinute, kad susisiekė su jų pavaduotoja. Vėliau sužinojo, kad ji su vaikais išvyko į Kauną gydytis. T. tėvai nepristatė į mokyklą pasiimtos planšetės, tačiau jai buvo žinoma, kad vyriškis lombarde nusipirko minėtą planšetę ir pastebęs, kad ji priklauso L. S. progimnazijai, kreipėsi į jų mokyklą. Planšetė buvo grąžinta (t.1, b. l. 46-48).

Liudytojas A. A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. spalio 28 d. lombarde, (duomenys neskelbtini), pirko planšetinį kompiuterį Apple iPad 6th Gen už 200 eurų. Dienos eigoje pradėjęs naudotis ja, pastebėjo, jog kompiuterio naudotojo sąranka apribota, t. y. ji priklauso (duomenys neskelbtini) progimnazijai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), todėl minėtame kompiuteryje įdiegta programinė įranga, ribojanti naudotojo veiksmus. Įtaręs, jog kompiuteris gali būti vogtas, 2021 m. spalio 29 d. susisiekė su (duomenys neskelbtini) progimnazijos administracija, o tada pagal sutarimą nuvyko pas mokyklos direktorę, su kuria išsiaiškino, jog kompiuteris buvo neabejotinai pasisavintas buvusio mokyklos mokinio ir iki šiol negrąžintas mokyklos nuosavybėn. Identifikavo, jog tai tas pats planšetinis įrenginys, kadangi ant jo užklijuotas lapelis su užrašytu kodu, atitinkančiu žiniaraštyje apie negrąžintą kompiuterį esančius duomenis. Direktorei kompiuterį pasisavinusio asmens duomenys buvo žinomi. Kartu su ja nuvyko į lombardą, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbusi darbuotoja prekės grąžinimo aktą surašyti atsisakė, motyvuodama, jog be čekio įsigytų prekių atgal nepriima. Jam perkant kompiuterį dirbo kita darbuotoja, nurodžiusi, jog iškilus problemoms su įranga, kreiptis į lombardą, siekiant svarstyti prekės grąžinimą. Kvito pirkimo metu darbuotoja neišdavė. Ikiteisminio tyrimo metu Apple iPad buvo pas jį (t.1, b. l. 67-69).

Liudytojas A. A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad minėta kompiuterio planšetė Apple IPad 6th ( inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš jo paimta, tai jam padaryta materialinė žala 200 eurų. Galėjo tvirtai pareikšti, kad jam perkant lombarde, lombarde dirbusi darbuotoja jokio kvito ar čekio neišdavė. Jis iš kart į tai neatkreipė dėmesio, o vėliau, kaip ir minėjo su juo kita darbuotoja nebendravo, sakydama, kad ateitų pirmadienį pas tą pačią darbuotoją, kuri pardavė prekę ir tartis dėl galimo prekės gražinimo (t. 1, b. l. 72-73).

Iš 2020 m. gruodžio 28 d. planšetinio kompiuterio panaudos sutarties matyti, kad M. Š. išduotas planšetinis kompiuteris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 eurų. Planšetė išduota 2020 m. gruodžio 30 d. ir paskelbus karantino pabaigą ir pasibaigus nuotoliniam darbui, planšetė turi būti gražinta į (duomenys neskelbtini) progimnaziją per 2 darbo dienas. Ant sutarties pasirašė M. Š.. (t.1, b.l. 31).

Iš sudaryto mokyklos sąrašo matyti, kad T. Š., kuris yra socialiai remtinas, nurodyta, kad kompiuteris išduotas 2020 m. gruodžio 30 d. 10.50 val. (t.1, b. l. 51).

Iš 2020 m. lapkričio 17 d. N. Š. atsiųstos žinutės, matyti, kad T. mokslams nuotoliu bus reikalingas kompiuteris. Kituose žinutėse reikalaujama grąžinti mokyklai paimtą planšetę (t.1, b. l. 53-65).

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. N. pateikė planšetinį kompiuterį iPad 6th Gen (t.1, b. l. 74-75), kuris apžiūrėtas (t.1, b. l. 76-78, 79-81) ir nutarimu pagal pakvitavimą grąžintas D. Č. (t.1, b .l. 82-84, 85-86).

Iš 2021 m. lapkričio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė APPLE iPad 6th Gen (inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88-92).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021 m. sausio 30 d. į lombardą, adresu (duomenys neskelbtini), N. Š. pridavė planšetinį kompiuterį su pakrovėju, už kurį buvo išmokėta 60 eurų. Kompiuterio grąžinimo data 2021 m. vasario 13 d., grąžinant sumą - 69 eurai. Ant sutarties nurodytos pratęstos kompiuterio grąžinimo datos, tai 2021 m. kovo 13 d., balandžio 13 d., gegužės 13 d., birželio 13 d., birželio 27 d., Liepos 27 d., rugpjūčio 27 d. (t.1, b. l. 91-92).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamieji galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka (2 t. b. l. 13-20).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą (turtinę teisę). Kasacinio teismo praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-254-895/2020, 2K-64-1073/2022 ir kt.). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325-895/2018, 2K-7-648/2019 ir kt.).

Kaltinamųjų, liudytojų parodymai, panaudos sutartis, trumposios žinutės dėl planšetinio kompiuterio, lombardo pasirašyta sutartis ir kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji N. Š. ir M. Š. bendrininkaujant iššvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent M. Š. veikdamas bendrai su N. Š., būdami materialiai atsakingi už jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį svetimą turtą – planšetinį kompiuterį, kuris 2020 m. gruodžio 28 d. pagal planšetinio kompiuterio panaudos sutartį laikinam naudojimuisi namie, adresu (duomenys neskelbtini), išdavė (duomenys neskelbtini) progimnazija, 2021 m. sausio 30 d. pridavė į lombardą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai yra išvaistė jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) progimnazijai priklausantį turtą, kurio vertė 300 eurų, todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamieji padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą bendrininkaujant. M. Š. teistas, tačiau bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka. Turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu esantis vaiko priežiūros atostogose.

N. Š. teista du karus, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. sausio 16 d., turi galiojančių nuobaudų, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusius asmenis, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamiesiems skiriama bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamieji prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. Š. 2022 m. balandžio 6 d. paskirta nutarimu kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirta, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajai N. Š. 2022 m. sausio 26 d. paskirta nutarimu kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirta, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama ( (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtą M. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

N. Š. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtą N. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Lina Šakarnienė