- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-1272-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09213-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų vėjas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Infraplanas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų vėjas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-191/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų vėjas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Infraplanas“ dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Lygumų vėjas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Infraplanas“ 5 256,60 Eur dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų, 1 081,68 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 6 d., 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykimo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6).
2. Nurodė, kad su atsakove 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012/08/23-01, kuria atsakovė įsipareigojo parengti dviejų vėjo jėgainių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir statinio projekto aplinkos apsaugos dalį prie techninio projekto; papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti vertinimo subjektams, kai neatitinka metodinių nurodymų. Ataskaita buvo pripažinta netinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu. Atsakovė perdavė netinkamai atliktą ataskaitą, nesilaikydama Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. D-1433 redakcija).
3. Atsakovė UAB „Infraplanas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 79-81).
4. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. spendimu yra panaikinti atsakovu administracinėje byloje dalyvavusio Kauno visuomenės sveikatos centras 2013 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 29-14(15) „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ bei sprendimas Nr. 29-15(15) „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“, pati atsakovės rengta ataskaita panaikinta nebuvo, jos turinys buvo pripažintas tinkamu. Ieškovė byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, atsakovė UAB „Infraplanas“ į bylą nebuvo įtraukta. Teismas ir pati ieškovė nelaikė, jog priimtas teismo sprendimas galėtų sukelti UAB „Infraplanas“ kokias nors teises ar pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 125-130).
6. Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2012/08/23-01, kuria buvo numatytos sąlygos ir šalių įsipareigojimai. Vykdant šią sutartį UAB „Infraplanas“ turėjo parengti dviejų vėjo jėgainių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus (sutarties 1.1. p.). Šiuo atveju buvo išanalizuoti visi reikiami ir įstatyme numatyti techniniai parametrai, iš kurių Alytaus regiono aplinkos pasaugos departamentas galėtų nuspręsti, ar poveikio aplinkai vertinimas yra reikalingas. Iš teismui pateiktų Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 12 d. atrankos išvadų matyti, kad departamentas išanalizavęs parengtus ir pateiktus dokumentus nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimas UAB ,,Lygumų vėjas“ nereikalingas, šios išvados nebuvo teisminio nagrinėjimo objektu, yra teisėtos, buvo perduotos užsakovui. Visi UAB ,,Infraplanas“ įsipareigojimai pagal 2012 m. rugpjūčio 23 d. sutartį su UAB ,,Lygumų vėjas“ yra įvykdyti, dėl jų nėra ir nebuvo jokio ginčo ar kitų su jų kokybe susijusių aplinkybių. Planuojamos ūkinės veikos vertinimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis numato, kad išvada galioja trejus metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos, nėra kreiptasi dėl pratęsimo. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nebuvo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sutarties su UAB „Lygumų vėjas“ objektu. UAB ,,Infraplanas“ dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo su UAB „Lygumų vėjas“ nebuvo sutarusios, 2012 m. rugpjūčio 23 d. sutartis tokio turinio darbų neapėmė. Teismui pateikta 2012 m. rugpjūčio 30 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2012/08/30-1, pagal kurią poveikio visuomenės sveikatai vertinimą UAB „Infraplanas“ atliko UAB „Gintaro energija“ užsakymu, kuri šiame teismo procese nedalyvavo, pretenzijų UAB „Infraplanas“ nereiškė. Ieškovė reikalavimo teisės, kiek ji susijusi su poveikiu sveikatai vertinimu, UAB „Infraplanas“ atžvilgiu neturi, nes nebuvo teisinio santykio, kurios pagrindu darbai ir paslaugos buvo atliekami subjektu. Net ir tuo atveju, jeigu būtų keliamas klausimas dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, UAB „Infrapalanas“ visus jam keliamus reikalavimus įvykdė. Pateikiant dokumentus Kauno visuomenės sveikatos centrui dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, jokių reikalavimų, kurie susiję su visuomenės supažindinimu iš Kauno visuomenės sveikatos centro nebuvo gauta, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad Kauno visuomenės sveikatos centro sprendimai buvo panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 gegužės 28 d. nutartimi bendruomenės argumentus dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos turinio atmetė, faktiškai tuo pripažindamas, kad UAB „Infraplanas“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atsakovės atlikta duomenų analizė ir skaičiavimai yra tinkami. Jokių pretenzijų iš ieškovės iki šio teismo dėl atrankos atsakovei nebuvo pateikta. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas UAB „Gintaro energija“ užsakymu ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. sutarties pagrindu. Liudytoja A. Š. nurodė, kad jeigu būtų nustatyta trūkumų, juos privalėjo pareikalauti ištaisyti Kauno visuomenės sveikatos centras, kuris yra kontroliuojanti institucija, užtikrinanti visų procedūrų laikymąsi. UAB „Infraplanas“ ataskaitą parengė tinkamai, buvo atlikti skaičiavimai ir juos Kauno visuomenės sveikatos centras pripažino, laikė teisingais. Net ir tuo atveju, jeigu ataskaitos būtų parengtos esant trūkumams, remiantis CK 6.725 straipsniu, taikytini CK 6.666 straipsnyje nurodyti terminai ir sąlygos. Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kito. Nuo darbų perdavimo akto yra praėję daugiau nei dveji metai. Tokiu būdu, net ir tuo atveju, jeigu ataskaitos būtų parengtos esant trūkumams, ieškovės reikalavimai dėl šių trūkumų, jeigu tokių būtų, reiškiami suėjus įstatymo nustatytam terminui. Be to, remiantis 6.667 straipsniu, reikalavimams, kylantiems dėl darbų trūkumų nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato perdavimo momento. Ieškovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo, nepagrindė galiojančiomis teisės normomis, dėl to ieškinys atmestinas. Ieškinį atmetus, atsakovės naudai iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Lygumų vėjas“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 135-138). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovės planuojamos ūkinės veikios poveikio aplinkai vertinimas turėjo būti atliekamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytu poveikio aplinkai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos apraše nustatyta tvarka, ką Sutartimi ir buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė, tačiau neatliko. Teismas šios ieškinio dalies neišnagrinėjo ir dėl jos nepasisakė. Šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios Aprašo nuostatos, turinčios užtikrinti tinkamą visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese ir šie pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, kadangi atsakovė neįvertino savo pačios pažeidimų, padarytų ataskaitos rengimo ir visuomenės supažindinimo su jomis procese. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, nepasisakė dėl šioje ieškinio dalyje nurodytų materialinės teisės normų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Nepasisakydamas dėl šių materialinės teisės normų taikymo pagrįstumo, teismas kartu pažeidė procesinės teisės normas. Teismas neatribojo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos nuo ieškiniu visai nenagrinėtino klausimo – poveikio visuomenės sveikatai vertinimo.
1.2. Teismas sprendime dėl liudytojos A. Š. parodymų nukrypo nuo ieškinio turinio, kadangi liudytoja aiškino dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvados, kuri ieškiniu nebuvo skundžiama, ir ką privalėjo atlikti Kauno visuomenės sveikatos centras. Teismas kaip reikšmingą aplinkybę nurodė, jog liudytoja turi ilgametę patirtį, tačiau jokie dokumentai dėl liudytojos ilgametės patirties nebuvo pateikti. Teismas liudytojos parodymais motyvavo sprendimą, tačiau nenurodė, kuo šie liudytojos parodymai paneigia atsakovės atsakomybės kilimo ar nekilimo klausimą.
1.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.725 straipsnio nuostatomis, kadangi šios nuostatos reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros subjektu sudarytas sutartis, kurie turi santykius su pacientais. Teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas. Iš Sutarties turinio aiškiai matyti, jog atsakovė ieškovei teikė paslaugas, kurios atitinka CK XXXV skyriuje „Atlygintinų paslaugų teikimas“ nurodytas paslaugas. Taikydamas CK 6.667 ir 6.666 straipsnių nuostatas, teismas nukrypo ir nuo suformuotos teismų praktikos. Imperatyvi CK 6.716 straipsnio 3 dalies norma rodo, jog teismas negalėjo taikyti CK 6.666 straipsnio ir 6.667 straipsnio nuostatų. Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 3 dalyje numatyta imperatyvia teisės norma, teismas negalėjo taikyti ir CK 6.724 str. subsidiaraus teisės normų taikymo. Teismas turėjo vadovautis ne CK 6.666 straipsnio ir 6.667 straipsnio nuostatomis, o taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Infraplanas“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 143-149).
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. UAB „Infraplanas“ savo prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį pilnai įvykdė. Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas. Apeliantė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad procedūros buvo pažeistos. Teismo išvados visiškai atitinka byloje surinktą medžiagą, jos pagrįstos visapusišku ir objektyviu įrodymų vertinimu, o tai, kad kitų ieškovės nurodytų normų nenurodė sprendime, sprendimo teisėtumui įtakos neturi, nes ginčas išspręstas pagrįstai taikant ginčo santykiui taikytinas teismo sprendime nurodytas teisės normas. Be to, iš sprendimo motyvuojamosios dalies aiškiai matyti, kodėl ieškinys atmestas, todėl teismo sprendimas yra motyvuotas įstatymo nustatytu būdu ir jo naikinti nėra pagrindo. Teismas visiškai pagrįstai analizavo aplinkybes, susijusias su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, nes ieškovė ieškiniu prašė priteisti sumas, susijusias ir su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sudaryta ne su ieškove, o su UAB „Gintaro energija“, kuri jokių pretenzijų atsakovei niekada nereiškė, teisingai nustatė, kad UAB „Lygumų vėjas“ reikalavimo teisės, kiek ji susijusi su poveikiu visuomenės sveikatai vertinimu, UAB „Infraplanas“ atžvilgiu neturi. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atlikdama poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, UAB „Inraplanas“ įvykdė visus jai keliamus reikalavimus. Liudytoja A. Š. teismui paaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisingai jos paaiškinimus vertino. Teismas taikė blanketinę CK 6.724 straipsnyje numatytą nuostatą, nukreipiančią į civilinio kodekso normas, reglamentuojančias rangos teisnius santykius sprendžiant atlygintinų paslaugų kokybės klausimus. Tai, kad CK 6.725 straipsnis pagal savo turinį nebuvo taikomas, matyti iš paties sprendimo, jokie motyvai nepateikti, aplinkybės neanalizuotos. Teismas teisingai taikė CK 6.666 ir 6.667 straipsnių nuostatas. Teismas nelaikė tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio ranga, dėl to CK 6.716 straipsnio 3 dalis šiuo atveju negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo motyvas, kad teismas pažeidė CK 6.716 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Teismo išvada, kad net ir tuo atveju, jeigu ataskaitos būtų parengtos esant trūkumams, nors šiuo atveju tokių nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, ieškovės reikalavimai reiškiami suėjus įstatymo nustatytiems senaties bei kitiems terminams, dėl ko tokia teisė negali būti ginama, net jeigu ji ir būtų pažeista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB Lygumų vėjas“ ir atsakovė UAB „Infraplanas“ 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. 2012/08/23-01, pagal kurią atsakovė UAB „Infraplanas“ įsipareigojo parengti dviejų vėjo jėgainių, planuojamų (duomenys neskelbtini), atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir statinio projekto aplinkos apsaugos dalį prie techninio projekto (sutarties 1.1. p.), o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti atsakovei už minėtas paslaugas (sutarties 1.2. p.) (b.l. 8-10). Ieškovė ir atsakovė 2012 m. gruodžio 12 d. pasirašė suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 139 (b.l. 11). Už atliktus darbus ieškovė UAB „Lygumų vėjas“ sumokėjo atsakovei 18 150,00 Eur (b.l. 12-14).
12. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina pagal bendrąsias atlygintines paslaugas reglamentuojančias teisės normas (CK 6.716 str.).
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės ir jos sąlygų
13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Infraplanas“ sumokėtą sumą, nes atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir perdavė netinkamai atliktus darbus – buvo nesilaikyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo reikalavim ų.
14. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-7-262/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
15. Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir ji gali būti įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73 str., 6.245 str., 6.258 str.).
16. CK 6.248 straipsnio 1 dalis taikoma tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Šioje normoje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal bendrąją taisyklę kaltė yra būtina sutartinės atsakomybės sąlyga, o griežta atsakomybė taikoma išimtiniais atvejais.
17. Apeliantės teigimu, atsakovės kaltė pasireiškė netinkamu darbų atlikimu, o pirmosios dėl ieškinyje minėtų materialinės teisės normų, dėl to neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą.
18. CK 6.200 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolės, kurių pareiga yra užtikrinti rezultatą, ir prievolės, kurių pareiga yra dėti maksimalias pastangas, skiriasi, nes pirmuoju atveju neteisėti veiksmai atlikti, jeigu rezultatas nepasiektas, nesvarbu, kad tai įvyko ne dėl skolininko kaltės, o antruoju atveju neteisėti veiksmai atlikti tik tuo atveju, jeigu skolininkas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016).
19. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 – 6.718 straipsnių taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
20. Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą, reikšmingi du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto įrodymas yra ieškovės (apeliantės) pareiga (CK 6.246 str., 6.256 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009).
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarties tinkamo vykdymo, neanalizavo ieškinyje nurodytų Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo reikalavimų pažeidimų.
22. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad Paslaugų sutartyje šalys sutarė, jog atsakovė parengs atrankos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir statinio projekto aplinkos apsaugos dalį (Sutarties 1.1. p.). Iš byloje pateiktos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos departamento 2012 m. lapkričio 16 d. Atrankos išvados Dėl vėjo jėgainės (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo (b.l. 101-102) matyti, kad pastabų nepareikšta, priimta atrankos išvada, jog planuojamai vėjo jėgainei (duomenys neskelbtini), neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo (LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas).
23. Ieškovė atsakovės atliktus darbus priėmė, pretenzijų ir pastabų dėl atliktų darbų kokybės nėra pareiškusi. Iš ieškovės pateikto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo matyti, kad byloje buvo ginčijami Kauno visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 29-14(15) ir 2013 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 29-15(15) „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ (b.l. 64-75). Atsakovės UAB „Infraplanas“ parengtų dokumentų atitikimas teisės aktų reikalavimams nebuvo nagrinėjamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendime nuspręsdamas naikinti ginčijami Kauno visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 29-14(15) ir 2013 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 29-15(15) „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ konstatavo, jog visuomenei nebuvo pateiktos susipažinti UAB „Gintaro energija“ ir ieškovės UAB „Lygumų vėjas“ PVSV ataskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
24. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vertinti parengtus dokumentus yra atsakingų institucijų – Visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento – kompetencija, todėl ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „Infraplanas“ neįvykdė ar netinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šią išvadą laikyti nepagrįsta, apeliacinio skundo argumentais ji nėra paneigiama.
25. Atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716 – 6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245 – 6. 249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250/611/2016).
26. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
27. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).
28. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, nes atsakovė pagal 2012 m. rugpjūčio 23 d. sutartį nebuvo įsipareigojusi pateikti dokumentus visuomenei susipažinti, ar atlikti kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymuose. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartį, ar atliko neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala.
Dėl sprendimo turinio
29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes neatsakyta į visus ieškinio argumentus, nepasisakyta dėl ieškinyje nurodytų materialinės teisės normų taikymo, t. y. ieškinys neišnagrinėtas visa apimtimi, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojos A. Š. parodymus.
30. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė ir pažymi, kad teismas įvertino visus teisiškai reikšmingus faktus ir pagrįstai sprendė, jog nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartį ir dėl to ieškovei atsirado žala.
31. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016).
32. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl ieškinio turinio, ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (CPK 3 str., 270 str. 4 d. 4 p.). Pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas ginčo teisinius santykius kvalifikuoja ir atitinkamą teisės normą pritaiko savarankiškai. Teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013; kt.).
Dėl bylos baigties
33. Europos Žmogaus Teisių teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t.y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams (A. A. v. Bulgari, No. 51343/99, judgment of 15 February 2007; (duomenys neskelbtini) v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; (duomenys neskelbtini) v. Netherlands, No. 1603/90, judgment of 19 April 1994; (duomenys neskelbtini) v. Finland, No. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997).
34. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, tinkamai vertino byloje ištirtus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, iš įrodymų visumos sprendė dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo, atsakovės veiksmų teisėtumo ir priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos nebuvimo, pagrįstai atmetė ieškinį, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Iš apeliantės atsakovė UAB „Infraplanas“ prašė priteisti 555,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (b.l. 155-15687–88). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 555,00 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės atsakovės naudai (CPK 98 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lygumų vėjas“, juridinio asmens kodas 302837202, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Infraplanas“, juridinio asmens kodas 160421745, 555,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.