- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- 1-99-971/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00123-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Civilinis ieškovas
- S. Š.
- Kaltinamasis
- R. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas: 1) 1999-09-02 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d, 246 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2007-08-07 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d.,184 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m.; 3) 2007-11-07 Druskininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-03-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 186 str. 1 d., 182 str. 3 d., 178 str. 4 d., galutine subendrinta 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2008-04-01 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. galutine subendrinta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 2008-04-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. galutine subendrinta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) 2011-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.; galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 m., lygtinio paleidimo terminas 3 metai, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2013 metų lapkričio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. S. priklausantį turtą, t.y. prapjaudamas peiliu A. S. kelnių kišenę, iš kurios ištraukė jam priklausančią piniginę 2,90 eurų vertės, kurioje buvo 1700 litų, kas atitinka 492,35 eurų, turtą, tuo padarydamas A. S. 495,25 eurų turtinę žalą.
Be to, R. S. 2014 metų laikotarpiu nuo kovo 26 dienos iki kovo 27 dienos, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, per namo verandos duris įsibrovė į S. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą S. Š. priklausantį turtą: po lovos čiužiniu buvusias dvi pinigų kupiūras po 200 litų, kas atitinka 115,85 eurų, taip pat pagrobė spintelėje buvusius pinigus, t. y. 4 kupiūras po 100 litų, iš viso 400 litų, tai atitinka 115,85 eurų, taip pat pagrobė vieną platų vyrišką žiedą, kurio vertė 202,73 eurai, siaurą vyrišką žiedą, kurio vertė 144,81 eurai, vieną siaurą moterišką žiedą, kurio vertė 144,81 eurai, moterišką ant kaklo pakabinamą laikrodį, kurio vertė 14,48 eurų, tuo padarydamas S. Š. 738,53 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis R. S. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. pabaigoje A. S. jo paprašė pakeisti klozetą, nes pas jį buvo senas. Jis sutiko. Kitą dieną nuėjo pas jį. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), A. S. kaimynystėje, gretimame bute. Kartu nuėjo į santechnikos prekių parduotuvę ir nupirko klozetą. Parėjus į A. S. namus, pradėjo montuoti klozetą, bet pritrūko kažkokių medžiagų, todėl antrą kartą ėjo į parduotuvę. A. S. buvo silpnos sveikatos, ėjo svyruodamas. Ėjo kiemais, kad būtų tiesiau išeiti į Sedos g. Grįždamas A. S. suklupo per tuos krūmus, truputį prasiplėšė kelnes. Parėjus, jis baigė tvarkyti tualetą. Po to, pamatė A. S. piniginę kelnių kišenėje. Tuo metu jį slėgė daug finansinių rūpesčių, buvo skolingas ir sumąstė, kad reikia pasisavinti tą piniginę. Jis nejučia A. S. kažkokiu aštriu daiktu dar truputį pradrėskė tas kelnes, ištraukė iš kišenės piniginę ir įsidėjo pas save. Piniginėje rado 1700 Lt. Kai išėjo iš A. S., pinigus įsidėjo į kišenę, o piniginę išmetė į konteinerį. Taip pat parodė, kad tiksliai kada tai buvo neatsimena, gal 2014 m. kovo mėn., pamena, kad ėjo pas S. Š. pasiskolinti pinigų. Tuo metu draugavo su S. Š. anūke. Nuėjęs pas S. Š., nieko nerado namuose. Žinojo, kad kitoje pusėje nebūna užrakintos durys – tai per tas duris pateko į namą. Tikrai nežinojo, kur S. Š. laiko pinigus. Gal instinktyviai pakėlė čiužinį, kur rado pinigų, tiksliai nepamena, kiek ten jų buvo – gal 500 – 600 Lt. Po to peržiūrėjo spintą ir spintelėje rado pinigų, o dėžutėje – žiedus. Pamena, kad pinigus įsidėjo į priekinę džinsų kišenę, o žiedus įsimetė į galinę kišenę. Tarp žiedų galėjo būti ir laikrodis. Vėliau papuošalų neberado, greičiausiai juos pametė. Išėjęs iš S. Š. namų, pinigus suskaičiavo, bet sumos dabar nepamena, neneigia pagrobęs kaltinime nurodytą sumą. Šiai dienai jo sugyventinė abiem nukentėjusiesiems yra grąžinusi po 100 Eur. Gailisi taip pasielgęs, ketina dalimis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai iš esmės nesiskyrė nuo teisiamajame posėdyje duotų parodymų (b.l. 132-134, 137).
Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str., 291 str.).
A. S. priklausančio turto vagystė
Motyvuojamoji dalis
Ši, veika be kaltinamojo R. S. prisipažinimo bei parodymų, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų lapkričio mėnesio gale, tiksliai dienos nepamena, apie 10 valandą jis paprašė, kad jo kaimynas, R. S. padėtų jam nusipirkti klozetą su bakeliu ir taip pat padėtų jį sumontuoti. Jie kartu su R. S. nuėjo į santechnikos prekių parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Eidamas į parduotuvę su savimi pasiėmė 2000 litų. Nežinojo, kiek gali klozetas kainuoti, todėl ir pasiėmė daugiau pinigų, kad nepritrūktų. Pirkdamas klozetą jis išleido 300 litų, todėl jam dar liko 1700 litų. R. S. parduotuvėje galėjo matyti, kiek jis turi pinigų piniginėje. R. S. jam padėjo parsinešti pirkinį namo ir pajungė jį tvarkingai. Jam už pagalbą nusipirkti klozetą ir už jo pajungimą jis sumokėjo 50 litų, tačiau pinigus mokėjo ne iš piniginės, kurią turėjo kelnių kišenėje, o 50 litų buvo pasidėjęs kitoje piniginėje, kuri buvo striukės kišenėje, o striukė buvo pakabinta koridoriuje. Jam dingo piniginė, kurią turėjo kelnių kišenėje, piniginėje nieko daugiau nebuvo tik pinigai, t. y. 1700 litų. Jis galvojo, kad R. S. piniginę iš jo kišenės galėjo paimti, kai jis ieškojo įrankių klozeto keitimui, nes jis buvo atsiklaupęs į kelius prie spintelės, virtuvėje ieškojo įrankių ir taip pat ir R. S. buvo priėjęs prie jo, padėjo ieškoti įrankių, todėl mano, kad tuo momentu ir galėjo ištraukti piniginę jam iš kišenės. Tuo momentu jis nieko nepajuto, kai buvo ištraukta piniginė, tik dabar taip galvoja, nes daugiau R. S. nebuvo progos taip arti jo būti. R. S. gyveno jo kaimynystėje, tame pačiame name tik kitame aukšte, R. S. atrodė geras žmogus, kaimynystėje gyveno apie 3 metus, todėl juo pasitikėjo ir nemanė, kad gali ką iš jo pavogti. Kad nebėra pinigų ir piniginės pastebėjo tą pačią dieną, kai R. S. darbavosi pas jį namuose. Iš karto įtarė R. S., nes jis tik vienas minėtą dieną buvo pas jį atėjęs. Po 3 dienų nuėjo pas kitą savo kaimyną E. M., žinojo, kad jis dirba policijoje, todėl papasakojo, jam kas nutiko. E. M. jam pasakė, kad šią informaciją perduos savo kolegoms ir pas jį atvažiuos kitas pareigūnas ir jį apsiklaus. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį apklausė. Jis nurodė, kad įtaria R. S.. Policijos pareigūnui davė R. S. numerį, pareigūnas jam paskambino ir R. S. po kiek laiko atėjo pas jį į namus. Atėjus R. S. policijos pareigūnas klausė, ar jis pavogė A. S. piniginę su pinigais. R. S. iš pradžių viską neigė ir neprisipažino, tačiau pareigūnas jį vis klausinėjo, kol jis prisipažino dėl vagystės. Tiksliai negali pasakyti, kaip jis nupasakojo visas aplinkybes prisipažindamas, nes kai R. S. prisipažino, jis buvo trumpam išėjęs į kitą kambarį. Kai parėjo vėl į tą kambarį, kur buvo pareigūnas su R. S., pareigūnas pasakė, kad R. S. prisipažino paėmęs piniginę su 1700 litų. R. S. pasirašė įsipareigojimą, kad jam iki 2014-02-10 dienos grąžins visą sumą, t.y. 1700 litų. Kai R. S. pasirašė įsipareigojimą, kad jam grąžins visą pinigų sumą dalimis, jis sutiko ir pareiškimo nerašė. Po to, kai R. S. pasirašė įsipareigojimą buvo pas jį atėjęs du kartus ir vis žadėdavo rytojaus dieną atnešti pinigus, bet taip ir nesulaukdavo jokių pinigų. Iki 2014-02-10 pinigų R. S. neatnešė, todėl jis 2014-02-22 atvyko į Telšių apskrities VPK ir parašė pareiškimą dėl vagystės (b. l. 12, 13-14).
Iš 2014-02-22 protokolo-pareiškimo matyti, jog A. S. pranešė apie jam priklausančios piniginės ir joje buvusių pinigų – 1700 Lt vagystę (b.l. 10).
Iš nukentėjusiojo A. S. pateikto 2013-12-04 R. S. surašyto įsipareigojimo matyti, kad R. S. įsipareigojo iki 2014-02-10 grąžinti 1700 Lt dalimis (b. l. 18).
Iš 2016-03-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu pas nukentėjusįjį A. S. bute, adresu (duomenys neskelbtini), R. S. patvirtino savo duotus parodymus (b. l. 139-145).
Visuma byloje esančių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. pagrobė svetimą – nukentėjusiajam A. S. priklausantį 495,25 Eur vertės turtą. Kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 1 d.
Ši, veika be kaltinamojo R. S. prisipažinimo bei parodymų, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-03-28 apie 11 val. pastebėjo, kad iš jos gyvenamojo namo per galines duris buvo patekta į namą, iš kus dingo 800 Lt, kurie buvo kambaryje po čiužiniu ir spintelėje. Kitą dieną dar pastebėjo, kad yra dingę trys auksiniai vestuviniai žiedai – du vyriški ir vienas moteriškas, bei ant kaklo pakabinamas moteriškas laikrodis. Dėl vagystės įtaria anūkės sugyventinį, kuris panašiai prieš savaitę iki vagystės kartu su jos anūke K. B. buvo atvažiavę pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tą kartą ji paprašė, kad R. su K. iš verandos į kambarį parneštų lovą. Jie lovą parnešė ir paskui dar matė, kad R. S. kažką verandoje prie durų „kuitėsi“. Ji paklaususi, ką jis ten daro, tai jis jai atsakė, kad reikia elektrą patvarkyti. Ji supykusi ir pasakė jam, kad nieko nereikia tvarkyti ir R. S. iš ten išėjo. Mano, kad R. S. tada ir nutaikė progą verandos duris palikti atrakintas, tvirtina, kad verandos durys iš vidaus yra atrakinamos be rakto, spynoje yra toks mechanizmas, kad jos iš vidaus atsirakina be rakto. Raktas reikalingas įeiti tik iš lauko, pati verandos durų rakto neturi, jos visada būna užrakintos ir niekas paskutiniu metu pro jas nevaikščiojo, pro minėtas verandos duris niekada nei ji, nei jos vyras nevaikšto. Ji išvažiuodama visada užrakina pagrindines duris, pro kurias vaikšto. Tada kai pamatė, kad dingo pinigai, 3 žiedai ir laikrodis, patikrino ir verandos duris, kurios buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Ji mano, kad R. S. tyčia paliko atrakintas verandos duris, kad kai nieko nebus namuose galėtų namus apvogti (b. l. 27, 31, 33-34).
Liudytoja B. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame kaime kaip ir nukentėjusioji S. Š.. 2013 m. kovo 12 d. pas ją atėjo R. S. ir pasiūlė jai pirkti malkų. Ji sutiko ir R. S. prašymu ji jam davė 350 litų kaip avansą. Panašiai po poros savaičių, galėjo būti 2014-03-27, pas ją vėl atėjo R. S. ir paaiškino, kad malkų nebus, todėl jis jai grąžina tuos 350 litų. Ji susitikusi su savo kaimyne S. Š. pradėjo kalbėtis ir S. Š. jai pasipasakojo, kad ją apvogė R. S. panašiai tuo pat metu, kai jai už neatvežtas malkas R. S. grąžino pinigus (b. l. 40).
Iš 2014-03-28 skundo matyti, jog S. Š. pranešė apie jai priklausančio turto vagystę (b.l. 22).
Iš 2014-03-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-26).
Iš 2016-03-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu pas nukentėjusiąją S. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), R. S. patvirtino savo duotus parodymus (b. l. 139-145).
Visuma byloje esančių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S., per namo verandos duris įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą – nukentėjusiajai S. Š. priklausantį 738,53 Eur vertės turtą. Kaltinime buvo padaryta aritmetinė klaida nurodant bendrą S. Š. pagrobto turto vertę – vietoj 738,53 Eur nurodyta 724,05 Eur, todėl ši klaida ištaisytina. Be to, kaltinime buvo nurodyta, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. laikotarpiu nuo kovo 26 dienos iki 29 dienos, tačiau, kaip matyti iš S. Š. parodymų, jos 2014-03-28 rašyto skundo, 2014-03-28 įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojos B. P. parodymų, veika galėjo būti padaryta laikotarpiu nuo kovo 26 dienos iki kovo 27 dienos, todėl kaltinime nurodytas veikos padarymo laikas patikslintinas. Pažymėtina, kad nei turto vertės, nei veikos padarymo laiko patikslinimas neturi įtakos veikos kvalifikacijai. Ši kaltinamojo padaryta veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 2 d.
Kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė parodymus, atitinkančius esmines įvykių aplinkybes, dėl padarytų veikų gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis R. S. padarė dvi tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 4 d.). R. S. anksčiau net keletą kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, baustas administracine tvarka, iki suėmimo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2016-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismas R. S. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį taip pat dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs, taip pat nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas vėl gi dėl nusikalstamų veikų nuosavybei. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pateiktus duomenis apie kaltinamojo sveikatos būklę, šeimynines aplinkybes, tai kad kartu su sugyventine augina tris nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių nuo gimimo turi sveikatos problemų, taip pat į tai, kad nukentėjusiesiems padaryta žala yra iš dalies atlyginta, kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti R. S. už įvykdytas nusikalstamas veikas paskiriant laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už vidurkį.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016-09-15, R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeistina į kardomąją priemonę – suėmimą, kuris taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Byloje pareikštas nukentėjusiosios S. Š. civilinis ieškinys dėl 738,53 Eur (2550 Lt) turtinės žalos atlyginimo (b.l. 35). Kaltinamasis R. S. su civiliniu ieškiniu sutinka, dalis -100 Eur žalos yra atlyginta, ką patvirtino ir nukentėjusioji S. Š.. Likusioje dalyje dėl 638,53 Eur žalos ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, padarytą žalą priteisiant iš kaltinamojo (BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).
Byloje nukentėjusysis A. S. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 509,73 Eur (1760 Lt) turtinės žalos priteisinimo (b.l. 16). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. (duomenys neskelbtini)mirė. Teismas pažymi, kad civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu, t.y. tuo, kad šiame procese dalyvauja dvi šalys – civilinis ieškovas ir nusikalstama veika žalą padaręs asmuo (kaltinamasis). Būtent dviejų šalių buvimas sudaro tinkamas sąlygas procesui dėl žalos atlyginimo vykti, įgyvendinant jame rungimosi principą. CPK 48 str. 1 d. įtvirtinta, kad, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: 1) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; 2) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisių perėmėjus, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. teisių perėmėjams kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (analogiškos praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-55-309/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-125-817/2014).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir nuteisti:
pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. S. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2016-09-15.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-10, 17.20 val. iki 2016-03-11, 12.30 val.
Nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo 2016-09-15, R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, kurią taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios S. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. S. priteisti 638,53 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai S. Š..
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, paliekant teisę civilinio ieškovo A. S. teisių perėmėjams kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo R. S. atžvilgiu nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.