Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-75-622/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2012-02-03Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-09Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
2A-75-622/2012
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02296-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Bronius Valius
Ieškovas
UAB „Snoro lizingas“
Atsakovas
B. M.
Trečiasis asmuo
UAB „Bauer International“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-75-622/2012

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-46-3-02296-2009-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21; 63.3; 35.3.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Bronius Valius, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui B. M., trečiajam asmeniui UAB „Bauer International“ dėl skolos pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Snoro lizingas“ prašo priteisti iš atsakovo B. M. 3 426,48 Lt skolos, 800 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remdamasis 2008-06-27 su atsakovu sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. VUU806275EPA, perdavė atsakovui B. M. valdyti ir naudotis „Bauer“ prekes, su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, prekės pereis atsakovui nuosavybės teise. Atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau savo prievolės neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-04-20 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė 34,35 Lt bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Snoro lizingas“ į valstybės pajamas. Teismas nustatė, kad pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartį numatyta vartojimo kredito sutarties 5.5 punkte. Vartojimo kredito sutartis faktiškai nutraukta, ieškovas neginčija vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo. Ieškovas, ginčydamas grąžintos prekės kokybę, nesikreipė dėl prekės kokybės į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją (Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 8, 9 p.), taip pat nepateikė įrodymų, jog prekė yra kokybiška ir ji yra pas atsakovą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Snoro lizingas“ prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas neturėjo ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo, nes atsakovas tokio reikalavimo neformulavo. Ieškinio pagrindas – šalių sudaryta ir nenuginčyta vartojimo kredito sutartis. Teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir rėmėsi įrodymais ir faktais, kurių ieškovas nenurodė. Atsikirtimas, kad atsakovas sutartį su ieškovu nutraukė, peržengė nagrinėjamos bylos ribas. Pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį apibrėžiama sutarties 5.5 punkte, kuris numato, jog pirkėjas privalo apie tai informuoti pardavėją, išreikšti valią nutraukti sutartį, pareikalauti grąžinti lėšas. Ginčo dėl netinkamos prekės kokybės sprendimą turėjo inicijuoti pardavėjas UAB „Bauer International“, o ne ieškovas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. M. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto nuomone, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Civilinė byla jau buvo peržiūrėta apeliacine tvarka (Nr. 2A-114-479/2011) ir 2011-02-17 nutartyje pasisakyta dėl ieškovo teisės ginčyti vienašališką sutarties nutraukimą.

Trečiasis asmuo UAB „Bauer International“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byloje kilo ginčas dėl piniginių sumų pagal su atsakovu sudarytą išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį priteisimo.

Vartojimo kredito institutas įtvirtintas CK 6.886–6.891 straipsniuose (iki 2011-04-01 galiojusi įstatymo redakcija). Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad vartojimo kredito gavėjas ginčo sutartį sudarė bei sutarties pagrindu perduotu turtu (UAB „Bauer International“ prekėmis) naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Vartojimo sutarčių ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra vertinamos ne kaip lygiavertės, vartotojas (fizinis asmuo) laikomas silpnesniąja šalimi ir jo teisių apsaugai taikomas specialus vartotojo teisių gynimo mechanizmas. Aiškinant vartojimo sutartis, kartu su bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis turi būti taikoma specialioji CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (contra preferentem), kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-1137/2002). Tačiau nurodytos aplinkybės nereiškia, kad vartotojo teisės, kylančios iš išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčių, yra absoliučios – materialinės civilinės teisės normos nustato tam tikrą asmenų turtinių teisių įgyvendinimo tvarką, kuri yra privaloma visiems civilinių teisinių santykių dalyviams.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Vertinant byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad atsakovo įsigyta prekė – vilnos patalynės komplektas yra nekokybiškas. Atsakovas įrodinėja, kad įsigyta prekė buvo nekokybiška – skleidė nemalonų kvapą, tačiau jo pateikiami paaiškinimai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais – ekspertizės, vartotojų teises ginančių institucijų išvadomis ir kt. Iš trečiojo asmens UAB „Bauer International“ rašytinių pranešimų atsakovui B. M. nustatyta, kad specialistai apžiūrėję prekes nustatė, jog atsakovui B. M. perduoti trečiojo asmens UAB „Bauer International“ avies vilnos gaminiai yra kokybiški, kvapas yra normalus ir būdingas vilnos gaminiams (b. l. 79–80). Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas, ir šiuo atveju manytina, kad protingas žmogus, įsigydamas gaminį iš vilnos, turėjo ir galėjo numatyti, kad toks gaminys turės specifinį vilnos kvapą. Be to, ginčo objektu esančio vilnos patalynės komplekto požymiai ir jų specifiškumas buvo aparti prekės pardavėjo UAB „Bauer International“ ir pirkėjo B. M. sandorio sudarymo metu, šalys dėl preliminarių sandorio sąlygų susitarė prekės pristatymo prezentacijos būdu metu bei perduodant prekes ir garantinį taloną, kuriame nurodyta, jog gaminio naudojimo pradžioje galimas nestiprus liekamasis vilnos kvapas (b. l. 48). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad įsigyta pagalvė yra nepatogi, laikytina subjektyvia ir negali būti laikoma prekės nekokybiškumo įrodymu (b. l. 55).

Pažymėtina, kad pardavėjas ir trečiasis asmuo UAB „Bauer International“, siekdamas geranoriško bendradarbiavimo, papildomomis priemonėmis prekės – patalynės kvapą pašalino (b. l. 79–80), tačiau atsakovas B. M. šių prekių neatsiėmė, o atvežtas prekes atsisakė apžiūrėti ir paimti. Teismas tokius atsakovo B. M. veiksmus vertina kaip atsisakymą vienašališkai vykdyti sutartį ir įsipareigojimus pagal ją, t. y. apmokėti už gautą ir naudotą prekę.

Sutartis jos šalių valios požiūriu gali būti nutraukta dvejopai: bendru šalių sutarimu arba vienašališku šalies reikalavimu. Sutarties šalių teisė susitarti dėl jos pabaigos pagrįsta sutarčių laisvės principu ir gali būti suvaržyta tik CK 6.156 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais sutarčių laisvės principo išimčių pagrindais. Vienašališkas sutarties nutraukimas įstatymu ribojamas sutarčių privalomumo (pacta sund servanda) ir sutartinių santykių išsaugojimo (favor contractus) principų labui. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais arba įstatyme nustatytais atvejais (CK 6.217 str.). Nukentėjusioji šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, tačiau apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatyta terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – per trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo suderinusios savo valią dėl sutarties pabaigos, taip pat nėra aplinkybių, su kuriomis pagal įstatymą ar sutartį siejama vienašališko nutraukimo teisė, atsakovas nesiėmė priemonių, įtvirtintų CK 6.218 straipsnio 1 dalyje – neįspėjo ieškovės apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį. Įrodyti sutarties nutraukimo faktą turi šalis, kuri juo remiasi, šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovas B. M. neįrodė sutarties nutraukimo fakto. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovas įsigijo tinkamos kokybės prekę, todėl pagrindo vienašališkai nutraukti išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį nebuvo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, manydamas, jog prekė yra nekokybiška veikė pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties 5.4 punkte įtvirtintas taisykles – t. y. reikalavo pardavėjo pakeisti įsigytą atsakovo manymu nekokybišką prekę kita preke (b. l. 4, 55). Tokiu atveju sutartyje įtvirtinta tvarka vartojimo kredito sutartis turi būti keičiama, arba nutraukiama ir sudaroma nauja sutartis, o ne vienašališkai nutraukiama.

Atsakovas B. M. neginčija prekių kainos – už sutarties patvirtinimą sumokėjo 380,70 Lt, kaip prekių kainos avansą, todėl atsakovui B. M., atsisakius gera valia sumokėti visą kainą už prekes, prekių įsigijimui jį finansavusiam ieškovui UAB „Snoro lizingas“, 3 426,48 Lt suma priteistina teismo sprendimu, nes yra suėjęs apmokėjimo už prekes dalimis terminas ir sutarties įvykdymo terminas. Atsakovui B. M., pažeidus prievolės apmokėti už prekes įvykdymo terminą, pagal sutarties 7.3.1 punktą, ieškovas UAB „Snoro lizingas“ turi teisę skaičiuoti netesybas, kurios yra paskaičiuotos teisingai, todėl atsakovui B. M. atsiranda pareiga šias netesybas sumokėti (CK 6.71 str., 6.72 str.). Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, nes atsakovas B. M. pažeidė prievolės pagal sutartį įvykdymo terminą (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Teismas palūkanų skaičiavimą nustato nuo pagrindinės skolos sumos, nes netesyboms sumokėti terminas nebuvo nustatytas, be to, tiek netesybos (delspinigiai), tiek palūkanos yra sankcija skolininkui už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, todėl palūkanos nuo priteistinos netesybų sumos neskaičiuotinos, taikant CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatą, kaip teisės normos analogiją.

Konstatuotina, kad daikto pardavėjas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. perdavė pirkėjui tinkamos kokybės prekes, todėl atsakovas neturėjo teisės sustabdyti savo prievolės pagal vartojimo kredito sutartį vykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 254 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., b. l. 12, 178). Iš atsakovo valstybei priteistina 34,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 90, 160).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo B. M. ieškovui UAB „Snoro lizingas“ 3 426,48 Lt skolos, 800 Lt netesybų, 5 procentus metinių palūkanų nuo 3 426,48 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo B. M. ieškovui UAB „Snoro lizingas“ 254 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 34,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Albina PupeikienėBronius Valius