- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-374/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Audito paslauga“, K. U., N. K.
- Kategorijos
- 22.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5253-340/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Audito paslauga“, K. U., N. K. dėl 2211353 Lt nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2211 353 Lt nuostolių. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo“ UAB „Senamiesčio ūkis“ akcijų paketas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, 2009 m. gruodžio 21 buvo parengtas informacinis prospektas apie privatizuojamą objektą, tarp kurių buvo 2009 m. rugsėjo 30 d. finansinė atskaitomybė, 2008 m. finansinė atskaitomybė, 2007 m. finansinė atskaitomybė ir bendrovės gautinų sumų detalizavimas išskiriant gautinas sumas į gyvenamųjų patalpų savininkų skolas ir negyvenamųjų patalpų savininkų (naudotojų) skolas. Viešai buvo paskelbta, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ akcijų paketas bus parduodamas už pradinę 2030000 Lt kainą. Pirkėjas UAB „Kretingos butų ūkis“ su bendrovės privatizavimo dokumentais galėjo susipažinti tik vietoje – atsakovo patalpoje; vėlesnėse konkurso stadijose pirkėjas papildomai prašė pateikti jam kitus privatizavimo bendrovės dokumentus, tačiau kiti dokumentai nebuvo jam pateikti. Viešo aukciono komisijos 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu viešo 100 proc. akcijų paketo privatizavimo aukciono laimėtoju buvo pripažintas pirkėjas UAB „Kretingos butų ūkis“, 2010 m. birželio 17 d. buvo pasirašyta sutartis dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. A421-24 (2.14.1.7-TR2), kuria ieškovas už 3167768 Lt įsigijo 10556 vienetus paprastųjų vardinių akcijų paketą, sudarančių 100 proc. UAB „Senamiesčio ūkis“ įstatinio kapitalo; pirkėjui nebuvo sudaryta galimybė derėtis dėl akcijų pirkimo-pardavimo sąlygų. Ieškovui perėmus akcijas, buvo pradėta išsamiai tikrinti bendrovės buhalteriją. Pagal nepriklausomų ekspertų audito įmonės „KPMG Baltics“, UAB ataskaitą, įmonėje nebuvo tinkamai apskaitytas papildomas gautinų sumų vertės sumažėjimas 2211353 Lt suma, t. y. gautinos sumos ir akcininkų nuosavybė pardavimo metu faktiškai buvo 2211353 Lt mažesnė; ši suma laikytina ieškovo nuostoliais bei priteistina iš atsakovo (CK 6.249 str. 1 d.), kuriuos privalo atlyginti atsakovas, nes šių nuostolių atsiradimą lėmė atsakovo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovės finansinę būklę, už kurios pateikimą yra atsakingas atsakovas. Tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, kaip akcijų paketo pardavėjas, pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją apie bendrovės finansinę būklę, tai neabejotinai turėjo įtakos ir ieškovo apsisprendimui dėl perkamo akcijų paketo kainos. Pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje teisėjų kolegija taip pat buvo konstatavusi, kad buvo atliktas finansinės veiklos auditas ir ataskaita pateikta ieškovui, todėl ieškovui nebuvo pagrindo abejoti pateiktais bendrovės finansiniais duomenimis.
Ieškovas savo ieškinį grindžia CK 6.256 str. 2 d., pagal kurią asmuo neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti sutarties šaliai patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas; taip pat CK 6.246 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip vienintelio bendrovės akcininko pareigas, nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme, bei privatizuojamo objekto valdytojo pareigas, numatytas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, t. y. organizuodamas viešąjį aukcioną, nesuteikė visos objektyvios ir teisingos informacijos apie privatizuojamą įmonę, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Senamiesčio ūkis“ finansinę būklę, kuri turėjo svarbiausią reikšmę ieškovui apsisprendžiant tiek dėl dalyvavimo aukcione, tiek dėl kainos viešame aukcione dydžio nustatymo. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. nuostoliais laikoma asmens turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų, taip pat negautų pajamų, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė išraiška; įmonėje nebuvo tinkamai apskaitytas papildomas gautinų sumų vertės sumažėjimas 2211353 Lt suma, t. y. gautinos sumos ir akcininkų nuosavybė pardavimo metu faktiškai buvo 2211353 Lt mažesnė; ši suma laikytina ieškovo negautomis pajamomis (nuostoliais).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip vienintelio bendrovės akcininko pareigas, numatytas Akcinių bendrovių įstatyme, bei privatizuojamo objekto valdytojo pareigas, numatytas Valstybės ir savivaldybių privatizavimo įstatyme, t. y. organizuodamas viešą aukcioną pateikė neatitinkančią tikrovės ir jo paties, kaip akcininko, patvirtintą informaciją apie UAB „Senamiesčio ūkis“ finansinę būklę, kuri turėjo svarbiausią reikšmę tiek ieškovui apsisprendžiant dėl dalyvavimo aukcione, tiek dėl kainos viešajame aukcione nustatymo. Atsakovas nesutiko, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo netinkamai apskaitytas papildomas gautinų sumų sumažėjimas 2211353 Lt. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 str. 3 d. numatyta privatizavimo objekto valdytojo atsakomybė, jeigu įstatymo numatyti duomenys pateikiami iškraipyti ar suklastoti; šiuo atveju įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo netinkamai apskaitytas papildomas gautinų sumų sumažėjimas, o tai negali būti laikoma duomenų iškraipymu ar suklastojimu. Atsakovas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių tam, kad potencialiam pirkėjui būtų pateikta visa teisinga ir išsami informacija apie perkamą įmonę; buvo atliktas UAB „Senamiesčio ūkis“ balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, aiškinamojo rašto auditas. Auditorius patvirtino, kad finansinė atskaitomybė tinkamai parodo įmonės finansinę būklę ir yra parengta pagal galiojančius teisės aktus, atitinka realią situaciją, t. y. negalima konstatuoti, kad atsakovas pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 str. 1 d. numatytą pareigą pateikti teisingus duomenis apie įmonę. Atsakovas taip pat nesutiko, kad įmonės balanse buvo netinkamai apskaitytos gautinos sumos. UAB „KPMG Baltics“ ataskaita, kuria rėmėsi ieškovas, atlikta netinkamai ir nepagrindžia, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ neteisingai apskaitė gautinas sumas; ši ataskaita negali būti vertinama kaip audito išvada, nes neatitinka Audito įstatymo 33 str. reikalavimų. Be to, išvada yra visiškai nemotyvuota. Įmonės finansinis turtas gali būti nurašomas tik tada, kai įmonė netenka teisės kontroliuoti tą turtą; atsakovo vertinimu, ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad 100 proc. vertės sumažėjimas taikytinas visoms daugiau kaip metus pradelstoms skoloms. Aiškinant 18 verslo apskaitos standarto nuostatą, atsakovas sprendžia, kad pati įmonė turi teisę spręsti ar yra tikimybė, kad įmonė atgaus skolas ar ne, todėl UAB „Senamiesčio ūkis“ sprendė, kad yra tikimybė atgauti būtent tokią sumą, kuri nurodyta balanse.
Atsakovas pažymėjo, kad žala nėra preziumuojama, todėl žalos faktą ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas, tačiau šiuo atveju žala neįrodyta; nėra pagrindo konstatuoti ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių. Atsakovas negali būti patrauktas atsakomybėn ir dėl CK 6.253 str. 4 d., 5 d. ir 9 d. numatytų aplinkybių.
Tretysis asmuo UAB „Audito paslauga“ atstovas advokatas A. M. su ieškiniu nesutiko; atstovo vertinimu, bendrovė be pagrindo patraukta trečiuoju asmeniu. Ieškovas grindžia savo reikalavimą „KPMG Baltics“, UAB 2011 m. vasario 11 d. ataskaita dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimo 2009 m. gruodžio 31 d.; UAB „Audito paslauga“ paskutinį kartą atliko UAB „Senamiesčio ūkis “ auditą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ir negali atsakyti už UAB „Senamiesčio ūkis“ apskaitą nuo 2009 m. sausio 1 d., t. y. net ieškinio patenkinimo atveju UAB „Audito paslauga“ civilinė atsakomybė negali kilti.
Tretieji asmenys K. U., buvęs UAB „Senamiesčio ūkis“ direktorius ir N. K., buvusi UAB „Senamesčio ūkis“ finansininkė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad viešas aukcionas dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ akcijų paketo pardavimo įvyko 2010 m. balandžio 12 d. ir nuo to laiko pirkėjo – UAB „Kretingos butų ūkis“ atstovai R. V. ir D. J. faktiškai dalyvavo bendrovės valdyme, galėjo apžiūrėti ir įvertinti turtą, peržiūrėti buhalterinius dokumentus ir kompiuterinėse laikmenose saugomus buhalterinius duomenis. UAB „Senamiesčio ūkis“ finansininkė N. K. buvo atleista iš darbo nuo 2010 m. gegužės 14 d., nuo 2010 m. gegužės 15 d. įmonės finansininke dirbo pirkėjo atstovė K. Š., kuri taip pat turėjo pakankamai laiko ir neribotas galimybes įvertinti realią bendrovės finansinę būklę iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį dėl 2211353 Lt nuostolių priteisimo atmetė ir priteisė iš UAB „Senamiesčio ūkis“ valstybei 16114 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei 14,60 Lt dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nurodė, kad po akcijų paketo įsigijimo ieškovas kreipėsi į nepriklausomus auditorius „KPMG Baltics“, UAB, kurie įvertino UAB „Senamiesčio ūkis“ finansinius dokumentus už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Byloje pateikta 2011 m. vasario 11 d. ataskaita dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimo 2009 m. gruodžio 31 d.; dokumente buvo nustatytas klaidingas finansinių rodiklių apskaičiavimas – rengiant finansines ataskaitas už 2009 m. 2211353 Lt dydžio gautinų sumų vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas, t. y. bendrovės gautinos sumos ir akcininkų nuosavybė finansinėse ataskaitose turėjo būti 2211353 Lt mažesnė, nei buvo pateikta finansinėse ataskaitose. Ataskaitoje pažymėta, kad remiantis 18 – uoju Lietuvos verslo apskaitos standartu „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, jei tikėtina, kad įmonė negalės atgauti gautinų sumų (pagrindinės sumos ir palūkanų) ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Nuostolio suma turi būti įtraukta į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą; auditorių vertinimu, gyvenamųjų patalpų debitoriams turėjo būti taikomas 100 proc. vertės sumažėjimas daugiau nei metus pradelstoms gautinoms sumoms ir 2,5 proc. nuo visų sąskaitų, išrašytų 2009 m. gyvenamųjų patalpų klientams, sumų; turėjo būti taikomas 100 proc. vertės sumažėjimas negyvenamųjų patalpų debitoriams, nutraukusiems sutartis iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir neapmokėjusiems skolų likučių 2009 m., bei bendras vertės sumažėjimas – 2,7 proc. nuo visų sąskaitų, išrašytų 2009 m. negyvenamųjų patalpų klientams. Kitoms gautinoms sumoms turėjo būti taikomas 100 proc. vertės sumažėjimas. Objektas neapskaitė vertės sumažėjimo abejotinomis gautomis sumomis (ataskaita, b.l. 148, t.1). Ieškovo vertinimu „KPMG Baltics“, UAB auditorių išvados įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus – neatitinkančios tikrovę informacijos apie UAB „Senamiesčio ūkis“ finansinę būklę pateikimą.
Teismas nesutiko su tokia ieškovo argumentacija. Vertinant atsakovo pateiktos informacijos apie UAB „Senamiesčio ūkis“ finansinę būklę teisingumą jos atitikimo 18 – ajam Lietuvos verslo apskaitos standartui „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ aspektu, teismas pažymėjo, kad standarto 55 punktas numato galimybę pripažinti nuostoliu dėl vertės sumažėjimo finansinį turtą, jei tikėtina, kad įmonė negalės atgauti gautinų sumų (pagrindinės sumos ir palūkanų) ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto. Standarto 54 punktas nurodo, kad prielaidos, jog finansinis turtas ar turto grupė nuvertėjo remiasi informaciją, kad emitentas turi finansinių sunkumų, nesilaikoma sutarties sąlygų, skolininkui buvo suteiktos nuolaidos dėl ekonominių ar teisinių priežasčių, yra didelė tikimybė, kad emitentas bankrutuos arba bus atlikta jo reorganizacija ir pan. Tokiu būdu paminėtas verslo apskaitos standartas nenumato imperatyvių nuostatų, kokia tvarka turėjo būti apskaitytas gautinų sumų vertės sumažėjimas; pačiai įmonei paliekama teisė vertinti tikimybę atgauti skolas; verslo standarte įtvirtinti kriterijai ir prielaidos, leidžiančios įmonei daryti išvadą, jog jos finansinis turtas nuvertėjo, yra rekomendacinio pobūdžio. Apklaustas liudytoju „KPMG Baltics“, UAB auditorius P. A. parodė, kad praktikoje taikomas vienerių metų skolos grąžinimo kriterijus; įprastinėje praktikoje laikoma, kad tikimybė atgauti daugiau nei metus pradelstas gautinas sumas yra nedidelė, todėl paprastai tokios sumos pripažįstamos nuostoliais ir atitinkamai parodomos įmonės finansinėje atskaitomybėje; pagal kokius kriterijus įmonė sprendžia, jog jos finansinis turtas nuvertėjo ir nurašo jį į nuostolius, yra įmonės vidaus politikos klausimas. Pažymėtina, ieškovui kartu su kitais privatizuojamos bendrovės finansiniais dokumentais buvo pateiktos audito ataskaitos: 2007 m. už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 (b.l. 30-73, t.2), 2008 m. už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 (b.l. 74-102, t.2) ir 2009 m. balandžio mėn. už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (b.l. 103-167, t.2). bei 2008 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas (b.l. 75-102, t.2). Aiškinamajame rašte 2.4 pastraipoje ir 2009 m. balandžio mėn. audito ataskaitoje pažymėta, kad beviltiškomis skolomis bendrovė laiko skolas, kurių negali susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų įtraukimo į pajamas ir atvaizdavimo balanse dienos bei kurioms turi dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir pastangas jas sugrąžinti (b.l. 78, t.1, 139, t.2), t. y. kriterijai, pagal kuriuos apskaitytas gautinų sumų vertės sumažėjimas UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo privatizavimo metu atskleisti potencialiems pirkėjams. Ieškovo teiginys, kad faktas, jog bendrovė apskaito labai daug abejotinų ir beviltiškų skolų, paaiškėjo tik po sutarties pasirašymo ir „KPMG Baltics“, UAB atlikto tyrimo, atmetamas.
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 str. 3 d. numato privatizuojamo objekto valdytojo atsakomybę už potencialiems pirkėjams pateikiamų dokumentų ir informacijos apie privatizuojamą objektą iškraipymą, suklastojimą ir (ar) pavėluotą pateikimą; nagrinėjamu atveju, 18-asis Lietuvos verslo apskaitos standartas nenumato imperatyvaus reikalavimo apskaityti daugiau nei vienerius metus pradelstas skolas kaip nuostolius, „KPMG Baltics“, UAB 2011 m. vasario 11 d. ataskaita dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimo 2009 m. gruodžio 31 d. neįrodo, kad pirkėjams pateikiama informacija apie privatizuojamą objektą – akcijas buvo iškraipyta arba suklastota; ieškovo argumentas apie atsakovo neteisėtus veiksmus – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 str. 3 d. pažeidimą, teismo buvo atmestas, kaip neįrodytas.
Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad netinkamas 2211353 Lt finansinių rodiklių apskaičiavimas turėjo esminės įtakos tinkamam akcijų vertės nustatymui. UAB „Senamiesčio ūkis“ 100 proc. akcijų paketo rinkos vertę nustatė UAB „Euristika“ pagal 2009-12-14 būklę; UAB „Senamiesčio ūkis“ 100 proc. akcijų rinkos vertė, nustatyta turto sudėtinių dalių rinkos vertės ir naudojimo pajamų vertės metodų deriniu, vertinimo dieną sudarė 2030000 Lt (b.l. 206-241, t.1). Ieškovas turto vertinimo ataskaitos išvadų neužginčijo; akcijų paketas buvo vertinamas kaip verslas; analizuojant ataskaitos turinį, teismas padarė išvadą, kad įmonės balanse pateiktų finansinių įsipareigojimų suma tiesioginės įtakos akcijų paketo įvertinimui neturėjo. Ieškovo argumentas, kad įmonės balanse pateiktų finansinių įsipareigojimų suma buvo itin reikšminga ieškovui apsisprendžiant tiek dėl dalyvavimo privatizavimo procese, tiek dėl kainos viešame aukcione dydžio nustatymo teismo buvo atmestas, kaip neįrodytas. UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo parduodamas kaip verslas, pirkėjas – UAB „Kretingos butų ūkis“, aukciono metu veikė kaip šios srities verslininkas, todėl negalėjo sutapatinti akcijų pardavimą su reikalavimo teisės į bendrovės skolininkų skolas perleidimu.
Pagal CK 6.248 str. 1 d. skolininko kaltė yra preziumuojama; kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad patyrė 2211353 Lt realių nuostolių; ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad 2211353 Lt skolų sumos neįmanoma išieškoti įstatymo numatytomis priemonėmis.
Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimo ieškiniui teiginiu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 negali būti vertinama kaip precedentas nagrinėjamoje byloje. Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 buvo neginčijamai nustatyta, kad, ieškovui įsigijus akcijų paketą ir papildomai patikrinus įmonės finansinę padėtį, buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas įmonės kasoje ir banko sąskaitoje; atsakovas šių aplinkybių neginčijo; dėl to bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, jog ieškovas, kaip akcijų paketo įgijėjas, neabejotinai patyrė nuostolių. Nagrinėjamoje byloje realių nuostolių padarymo faktas ir jų dydis neįrodytas.
Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimo argumentu, kad pirkėjas UAB „Kretingos butų ūkis“ buvo įmonė, veikianti daugiabučių namų administravimo srityje ir šiai bendrovei, kaip šios srities verslininkui, turi būti taikomas griežtesnis atidumo ir apdairumo standartas. Pirkėjui buvo pateikta bendrovės 2009 m. rugsėjo 30 d. finansinė atskaitomybė, 2008 m. ir 2007 m. finansinės atskaitomybės, paaiškinamieji raštai, bendrovės gautinų sumų detalizavimas. Teismo vertinimu, pirkėjui buvo pateikta pakankama informacija apie UAB „Senamiesčio ūkis“ gautinų sumų struktūrą: buvo pateikta susipažinti pirkėjų įsiskolinimų litais suvestinė 2009-09-30, abejotinų skolų suvestinė, per vienerius metus gautinų sumų ir įsipareigojimų analizė; kaip jau buvo paminėta, kriterijai, kuriais vadovavosi bendrovė, priskiriant gautinas sumas prie nuostolių taip pat buvo atskleisti – 2008 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 2.4 pastraipoje ir 2009 m. balandžio mėn. audito ataskaitoje buvo pažymėta, kad beviltiškomis skolomis bendrovė laiko skolas, kurių negali susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų įtraukimo į pajamas ir atvaizdavimo balanse dienos bei kurioms turi dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir pastangas jas sugrąžinti (b.l. 78, t.1, 139, t.2). Byloje taip pat nustatyta, kad nuo viešo aukciono 2010 m. balandžio mėn. UAB „Kretingos butų ūkis“ direktorius R. V. dalyvavo bendrovės veikloje, nuo 2010 m. gegužės 15 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ finansininke dirbo pirkėjo atstovė K. Š.; apklaustas liudytoju R. V. šias aplinkybes patvirtino. Ieškovo teiginys, kad R. V. ir K. Š. neturėjo galimybės susipažinti su visais bendrovės finansiniais dokumentais, kad papildoma informacija apie bendrovės finansinį turtą nebuvo teikiama net po raštiško pareikalavimo, teismo buvo atmestas, kaip neįrodytas. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo realias galimybės įvertinti bendrovės finansinį turtą ir esant abejonėms dėl tinkamo gautinų sumų vertės sumažėjimo apskaičiavimo, turėjo galimybę paskirti bendrovės auditą iki sandorio sudarymo 2010 m. birželio mėn. Ieškovas pažeidė pareigą elgtis apdariai ir rūpestingai, tuo prisiimdamas galimų nuostolių riziką. Pažymėtina, kad šalių pasirašytos 2010 m. birželio 17 d. sutarties 20 punktu ieškovas deklaravo, jog turėjo galimybę patikrinti ir įvertinti privatizuojamos bendrovės būklę, patvirtino, kad visa pateikta informacija yra teisinga ir tiksli, privatizavimo objektas atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokama kaina; šalys susitarė, kad pardavėjas neprisiima rizikos dėl galimai neteisingų duomenų, išskyrus 19 sutarties punkte numatytus atvejus (pardavėjo atsakomybė už prievolės, kurios atsirado iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, jeigu pirkėjas nebuvo apie jas informuotas).
Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta pateikiamų dokumentų ir informacijos apie privatizuojamą objektą iškraipymo, suklastojimo ir (ar) pavėluoto pateikimo faktų privatizavimo metu, todėl teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų dėl civilinės atsakomybės atsakovui netaikymo CK 6.253 str. 4 p. pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinant visiškai bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jam, kaip ir kitiems viešo aukciono dalyviams, buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie Privatizavimo objekto finansinę padėtį ir valdomą turtą, yra nepagrįsta.
2. Ieškovas dėl jam viešo aukciono metu pateiktos neteisingos informacijos apie Privatizavimo objekto valdomą turtą ir finansinę padėtį patyrė 2211353 LTL dydžio nuostolius, kurie turėtų būti priteisti iš atsakovo.
3. Atsakovas yra atsakingas už ieškovui kilusius nuostolius, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas sutartimi prisiėmė riziką dėl galimai neteisingų Privatizavimo objekto finansinių duomenų, jam pateiktų viešo aukciono metu, yra nepagrįsta.
4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.
2. Ieškovas neginčijo privatizuojamo objekto kainos, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl akcijų kainos nustatymo pagrįstumo.
3. Ieškovas neįrodė nuostolių realumo ir priežastinio ryšio tarp tariamų nuostolių atsiradimo ir atsakovo veiksmų.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „Audito paslauga“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Trečiasis asmuo pritaria atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams ir juos palaiko.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl nuostolių. Ieškovo UAB „Kretingos butų ūkis“ teigimu nuostoliai atsirado dėl to, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, kaip privatizavimo objekto UAB „Senamiesčio ūkis“ savininkas, viešo aukciono metu pateikė ieškovui privatizavimo objekto finansinius dokumentus, kurie neatspindėjo jo realios finansinės būklės. Tokiu būdu ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu iš atsakovo priteisti 2211353 Lt dydžio nuostolius, tuo pagrindu, kad finansiniuose privatizavimo objekto dokumentuose, kurie buvo pateikti susipažinti viešo aukciono dalyviams, buvo netinkamai apskaitytas 2211353 Lt dydžio gautinų sumų vertės sumažėjimas. Ieškovo teigimu minėta suma finansinėse ataskaitose buvo įvardinta kaip Privatizavimo objekto per vienerius metus gautinos sumos, nors apelianto teigimu jos dar iki privatizavimo turėjo būti nurašytos kaip nuostolis dėl vertės sumažėjimo, nes iš esmės nebuvo jokios tikimybės šias sumas iš skolininkų atgauti.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.
Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neatkartoja.
Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jam, kaip ir kitiems viešo aukciono dalyviams, buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie privatizavimo objekto finansinę padėtį ir valdomą turtą.
Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas privatizavimo objekto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti dokumentus ar kitą informaciją apie privatizavimo objektą Turto fondui ar (ir) potencialiems pirkėjams. Minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad privatizavimo objekto valdytojas bei įmonės administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris) pagal savo kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio įstatymo nustatytų duomenų iškraipymą suklastojimą ir (ar) pavėluotą pateikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pateikė visą įstatyme numatytą ir reikalaujamą informaciją apie privatizuojamą bendrovę. Pirkėjui buvo pateiktos 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. kovo 31d. bendrovės finansinės atskaitomybės, duomenys apie kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus ir kita svarbi informacija apie įmonę. UAB „Audito paslauga“ atliko UAB „Senamiesčio ūkis“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto auditą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Audito paslauga“ pateiktoje nepriklausomo auditoriaus išvada, kurioje pažymima, kad įmonės finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo bendrovės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir yra parengta pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą (verslo apskaitos standartus) negaliotų ar būtų nuginčyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs įsigytų akcijų kainą ar kainos nustatymo metodiką.
Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad UAB „KPMG Baltics“, auditorių išvados įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus – neatitinkančios tikrovę informacijos apie UAB „Senamiesčio ūkis“ finansinę būklę pateikimą. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis vertinant atsakovo pateiktos informacijos apie UAB „Senamiesčio ūkis“ finansinę būklę teisingumą jos atitikimo 18 – ajam Lietuvos verslo apskaitos standartui „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ aspektu ir laiko, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog minėtas verslo apskaitos standartas nenumato imperatyvių nuostatų, kokia tvarka turėjo būti apskaitytas gautinų sumų vertės sumažėjimas; pačiai įmonei paliekama teisė vertinti tikimybę atgauti skolas; verslo standarte įtvirtinti kriterijai ir prielaidos, leidžiančios įmonei daryti išvadą, jog jos finansinis turtas nuvertėjo, yra rekomendacinio pobūdžio. Šiuo atveju UAB „Senamiesčio ūkis“ sprendė, kad yra tikimybė atgauti būtent tokią pinigų sumą, kuri nurodyta įmonės balanse. Tai, kokias sumas (skolas) vadovaudamasi 18-uoju verslo apskaitos standartu UAB „Senamiesčio ūkis“ laikė beviltiškomis, atspindi UAB „Senamiesčio ūkis“ 2009 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad beviltiškomis skolomis bendrovė laiko skolas, kurių negali susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų įtraukimo į pajamas ir atvaizdavimo balanse dienos bei kurios turi dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui buvo perduotos finansinės atskaitomybės ir aiškinamasis bei kiti finansiniai dokumentai, todėl ieškovas galėjo įvertinti bendrovės politiką apskaitant gautinas sumas (skolas).
Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė nuostolių realumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad akcijų pirkėjas buvo ūkio subjektas, veikiantis būsto administravimo paslaugų teikimo srityje ir dalyvavo aukcione siekdamas įsigyti analogiškas paslaugas teikiančios įmonės akcijas, todėl turėjo suprasti, kad jis siekia įsigyti 100 proc. įmonės akcijų, o ne įmonės reikalavimo teises į tam tikrus skolininkus. Nors ieškovas su ieškiniu teismui pateikė ataskaitą, kuri, jo manymu, pagrindžia, kad įmonėje buvo netinkamai apskaitomos gautinų sumų nuvertėjimas, tačiau šis įrodymas, teisėjų kolegijos vertinimu neįrodo, kad būtent tokia verte, sumažėjo UAB „Senamiesčio ūkis“ akcijų vertė ir kad ieškovas patyrė būtent tokio dydžio nuostolius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas byloje nėra pateikęs įrodymų dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo pagrįstumo ir jų realumo, bei dėl priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir nuostolių atsiradimo dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ privatizavimo.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nagrinėjamoje byloje turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad privatizavimo objekto valdytojas atsako už įstatyme nustatytų duomenų iškraipymą, suklastojimą ir pavėluotą pateikimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis, A. G. v. S. P. ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-271/2000 ir kt.), teismas, nagrinėdamas bylas aiškina ir taiko teisės normas, o kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, todėl taikymas konkrečių teismo precedentų bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant jis buvo suformuluotas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Iš tiesų, teismo sprendimas, skirtingai nei įstatymas, teisės šaltinio galią turi tik analogiškos bylos atveju. Kitaip tariant, teisės išaiškinimu kaip precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, tai yra, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos ir apelianto nurodomos bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo konstatuoti atsakingo asmens, už kurio veiksmus atsako atsakovas nusikalstami veiksmai, kurie teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu kvalifikuoti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas. Apgaulingai tvarkant apskaitą nuslėpta pinigų suma, kuri nebuvo fiksuota finansinėje atskaitomybėje vykdant įmonės privatizavimą buvo nepagrįstai padidinta privatizuojamos įmonės vertė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuotos aplinkybės dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir nebuvo dėl to priimtas teismo nuosprendis, todėl laikytina, kad faktinės aplinkybės bylose skiriasi ir apelianto argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nesilaikymo, laikytini nepagrįstais.
Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi įtakos nagrinėjamo ginčo sprendimui, todėl jie neaptariami.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo spendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.