Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2023-05-14 apie 16.50 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. 3, I. Ž. namo svetainėje, tyčia ranka sugriebė ant sofos sėdėjusiai I. Ž. už dešinės rankos žasto ir delnu bei pirštais stipriai suspaudė, po ko paleidęs nukentėjusios dešinę ranką, tyčia kairės kumščiu sudavė vieną smūgį J. G. į veido dešinę pusę, padarydamas muštinę žaizdą burnos ertmėje, o I. Ž. išėjus į namo koridorių, pasiėmus mobiliojo ryšio telefoną ir ketinant skambinti pagalbos telefono numeriu „112“ bei iškviesti policijos pareigūnus, namo koridoriuje tyčia abejomis rankomis sugriebė I. Ž. už abiejų rankų dilbių, po to už dešinės rankos dilbio bei kairės rankos žasto, rankų nagais padarydamas odos įdrėskimus, ne mažiau 3 kartų stūmė nukentėjusiąją nugara į koridoriaus sieną bei išėjimo į lauką duris, o nukentėjusiajam J. G. siekiant nutraukti nusikalstamus A. J. veiksmus - apglėbus pastarąjį iš nugaros abejomis rankomis, šis besimuistydamas padarė nukentėjusiajam taškines kraujosruvas kairėje alkūnėje ir išsilaisvinęs dešine ranka griebė už su bendrojo pagalbos centro operatore kalbančios I. Ž. kairės rankos plaštakos, padarydamas odos nubrozdinimą, bei kita ranka ištraukė iš nukentėjusios dešinės rankos telefoną, - minėtais rankų sugriebimo bei stūmimo į sieną ir duris veiksmais sukėlė fizinį skausmą I. Ž. bei padarė poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste, odos įdrėskimus kairiajame dilbyje bei kairiajame žaste, odos nubrozdinimą kairės rankos plaštakoje - sužalojimus nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusios I. Ž. sveikatą, po ko nukentėjusiajam J. G. pakartotinai siekiant siekiant nutraukti nusikalstamus A. J. veiksmus - vėl apglėbus pastarąjį iš nugaros abejomis rankomis, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia ranka sugriebė už nukentėjusiojo dešinės rankos dilbio ir jį suspaudė bei bandydamas jėga atitraukti ranką nuo savo liemens, padarė J. G. poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje, o A. J. nuvedus į kambarį, šis tyčia kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį J. G. į dešinę veido pusę, po to dešinės rankos kumščiu smūgiavo pastarajam į veidą, tačiau nukentėjusiam sugriebus kairiąja ranka už smūgiuojančios rankos dilbio ir nustūmus ranką bei taip išvengus smūgio, išbėgo į namo koridorių, kur norėdamas pasišalinti iš namo, jog nebūtų sulaikytas policijos pareigūnų, tyčia kairės rankos alkūne sudavė vieną smūgį iš paskos atėjusiam ir bandžiusiam jį sulaikyti iki policijos atvykimo nukentėjusiajam J. G. į krūtinę bei matydamas esant užrakintoms išėjimo iš namo durims, užsidarė vonios kambaryje, kur buvo sulaikytas į iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų, tokiu būdu siekdamas, jog nebūtų nutraukti jo nusikalstami veiksmai bei vengdamas sulaikymo, besimuistydamas, dešinės rankos dilbio sugriebimo bei suspaudimo veiksmais, suduodamas minėtus 2 smūgius, sukėlė fizinį skausmą J. G. bei padarė taškines kraujosruvas kairėje alkūnėje, muštinę žaizdą burnos ertmėje-dešinio žando gleivinėje, poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje – sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo J. G. sveikatą.

Iš Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto Š. B. 2023-05-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-05-14, apie 16.55 val., dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su specialistu L. K., iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą. Buvo pranešta, jog Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) 3, į namus įsilaužė neblaivus buvęs sugyventinis A. J., muša pranešėją. Mažamečių nėra, GMP atsisakė. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja I. Ž. gim. (duomenys neskelbtini). Moteris paaiškino, kad buvęs sugyventinis A. J., su kuriuo ji išsiskyrusi ir nebegyvena, atėjo į pranešėjos namus, pradėjo konfliktuoti su ja ir bendradarbiu J. G., kuris buvo atėjęs pas ją padėti dirbti. Žodinio konflikto metu I. Ž. pasakė, kad iškvies policiją. Tada A. J. paėmė iš I. Ž. telefoną, suėmė už kairės rankos ir trenkė į sieną, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. J. G., pamatęs, kad A. J. naudoja smurtą prieš I. Ž., pradėjo pastarąją ginti. Tuomet A. J. du kartus ranka (kuria nenurodė) trenkė J. G. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, suplėšė marškinius. A. J. aiškino atėjęs pas buvusią žmoną, nes norėjo pasiimti jam priklausančius daiktus. Teigė, kad nei prieš buvusią žmoną, nei prieš jos bendradarbį, nesmurtavo. A. J. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr.ARFM-0440 (patikros Nr.1690738) buvo nustatytas 2,42 promilės neblaivumas. J. G. buvo blaivus. 17.15 val. A. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Apie įvykį informavo Panevėžio apskrities VPK OVS budėtoją. Įvykio vietoje filmuota Š. B. turėta BodyCam vaizdo kamera (1 t., b. l. 99).

Iš 2023-05-14 J. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2023-05-14, apie 16.50 val., Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini) g. 3, svetainėje, A. J., tyčia kairės rankos kumščiu trenkė pareiškėjui į veido kairę pusę. Po smūgio į veidą, A. J. bandė šalintis, tačiau J. G. jį sulaikė. Tuo metu A. J., bandydamas pabėgti, dar kartą trenkė rankos delnu pareiškėjui į veido kairę pusę bei rankos alkūne sudavė į krūtinę. Dėl tokių A. J. veiksmų J. G. pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-8).

Iš 2023-05-14 I. Ž. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2023-05-14, apie 16.50 val., Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini) g. 3, jai būnant namuose, buvęs sugyventinis A. J. žodinio konflikto metu abejomis rankomis suėmė pareiškėjai už abiejų rankų ir jas spausdamas, trenkė I. Ž. nugara į koridoriuje esančią sieną. Tokiais savo veiksmais A. J. sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 63-65).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) gatvės name Nr. 3. <...> Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nerasta. <...> (1 t., b. l. 103-112).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto Š. B. 2023-05-14 įvykio vietoje, esančioje Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. 3, BODYcam vaizdo kamera darytas vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje yra nurodytas įrašo darymo laikas - 18:10:39. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai - Š. B. ir L. K. prie Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. 3, išlipa iš tarnybinio automobilio, iš automobilio paima alkotesterį ir nueina į minėta namo kiemą, pasuka link įėjimo į namą. Toliau įraše fiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su I. Ž. ir J. G., kurie nurodo apie prieš juos A. J. vartotą fizinį smurtą ir dėl to jų patirtą skausmą, sudaužytus J. G. akinius ir suplėšytą maikę (1 t., b. l. 119-122).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog policijos registruojamų įvykio registre esantis Bendrojo pagalbos centre užfiksuotas 2023-05-14 16:54:59 val., gautas pranešimas (ID (duomenys neskelbtini)), skambučio pradžios data ir laikas – 2023-05-14 16:54, kurio metu I. Ž. prisistačiusi pranešėja pranešė apie buvusio jos sugyventinio A. J. įsibrovimą į namus ir smurtavimą (1 t., b. l. 116-118).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 6810“, ARFM-0440, panaudojimo registracijos žurnale esančio įrašo matyti, jog 2023-05-14, 17.09 val., A. J. buvo nustatytas – 2,42 promilės girtumas (1 t., b. l. 101-102).

Iš 2023-06-14 akistatos protokolo matyti, jog suvesti į akistatą nukentėjusysis J. G. ir įtariamasis A. J., kiekvienas patvirtino savo anksčiau vykusių apklausų metu duotus parodymus. Įtariamasis A. J. papildomai nurodė, jos svetainės kambaryje, J. G. jį laikant apkabinus, I. Ž. kumščiais sudavė įtariamajam ne mažiau kaip 3-4 kartus į pilvą ir nugarą. Kai I. Ž. norėjo dar kartą trenkti, A. J. savo rankomis sugriebė jos rankas, jas palaikė ir paleido. I. Ž. nemušė, nestumdė. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad kai I. Ž. užrakino namų duris, I. Ž. ir J. G. pradėjo mušti įtariamąjį. Nukentėjusysis J. G. minėtų įtariamojo A. J. parodymų nepatvirtino. Į įtariamojo A. J. klausimą: „- Nemušėt manęs ?“, nukentėjusysis atsakė: “-Aš asmeniškai sudaviau tau tik vieną smūgį!“ (1 t., b. l.125-129).

Iš 2023-06-14 akistatos protokolo matyti, jog suvesti į akistatą nukentėjusioji I. Ž. ir įtariamasis A. J., kiekvienas patvirtino savo anksčiau vykusių apklausų metu duotus parodymus. Įtariamasis A. J. papildomai nurodė, jos svetainės kambaryje, J. G. jį laikant apkabinus, I. Ž. kumščiais sudavė įtariamajam ne mažiau kaip 3-4 kartus į pilvą ir nugarą. Kai I. Ž. norėjo dar kartą trenkti, A. J. savo rankomis sugriebė jos rankas, jas palaikė ir paleido. I. Ž. nemušė, nestumdė. Nukentėjusioji I. Ž. minėtų įtariamojo A. J. parodymų nepatvirtino (1 t., b. l. 132-135).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis J. G. pateikė 2023-05-14 smurto pavartojimo jo atžvilgiu sugadintus regos akinius (1 t., b. l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Kaip matyti, kaltinamasis A. J. neneigia kaltinime nurodytu laiku buvęs nurodytoje vietoje, kur tarp jo – iš vieno pusės ir nukentėjusiųjų I. Ž. ir J. G. – iš kitos pusės, įvyko konfliktas, kurio metu jis gindamasis vieną kartą sudavė J. G. veidą ir pastūmė šį, daugiau jokio smurto nei pastarojo, nei nukentėjusiosios I. Ž. atžvilgiu nenaudojo, jo teigimu priešingai – prieš jį smurtavo abu nukentėjusieji. Teismas gi tokius kaltinamojo parodymus dėl smurto nevartojimo prieš nukentėjusiuosius ir jo gynybos, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teisme duodamas parodymus pradžioje jis nurodė fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu visiškai nevartojęs. Vėliau gi, teismui pagarsinus A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis pripažino vieną smūgį ranką sudavęs nukentėjusiajam J. G. į veidą ir abejomis rankomis pastūmęs šį, kaltinamasis tokius parodymus patvirtino kaip teisingus. Teismas taipogi atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis teisme tvirtino, jog dėl įvykio metu buvusio savo neblaivumo prisimenantis ne viską, nepaisant to neigė atlikęs ar galėjęs atlikti visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš I. Ž. ir J. G., taip pat negalėjo paaiškinti apie pas nukentėjusiuosius nustatytus sužalojimus, jų atsiradimo aplinkybes. Teismo nuomone, toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas, atsižvelgiant į byloje nustatytas įrodymų visuma pagrįstas aplinkybes, sudaro pagrindą jo parodymus apie buvusią jo gynybą vertinti kaip nepatikimus.

Kaip matyti, nukentėjusieji I. Ž. ir J. G. viso proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jiems būnant I. Ž. namuose, į juos atėjęs akivaizdžiai neblaivus kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš juos abu.

Pasak nukentėjusiosios I. Ž., kaltinamasis jai sugriebė už dešinės rankos žasto ir delnu bei pirštais stipriai suspaudė, vėliau abejomis rankomis sugriebė jai už abiejų rankų dilbių, po to už dešinės rankos dilbio bei kairės rankos žasto, ne mažiau trijų kartų stūmė nukentėjusiąją nugara į koridoriaus sieną bei duris, paskui dar ranka griebė už jos kairės rankos plaštakos bei kita ranka ištraukė iš jos dešinės rankos telefoną. Nukentėjusysis J. G. parodė, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jam kairės kumščiu sudavė vieną smūgį į veido dešinę pusę, ranka sugriebė už jo dešinės rankos dilbio ir jį suspaudė, kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį jam į dešinę veido pusę, vėliau dar kairės rankos alkūne sudavė vieną smūgį į krūtinę. Šios nukentėjusiųjų nurodytos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neprieštarauja tarpusavyje bei kitiems bylos įrodymams – policijos pareigūno Š. B. tarnybinio pranešimo duomenims bei jo parodymams, apžiūros bei akistatų protokolų duomenims, specialistų išvadoms. Abu nukentėjusieji parodė, kad kaltinamasis pirmas puolė ant jų ir atliko smurtinius veiksmus jų atžvilgiu, dėl ko jie iškvietė policijos pagalbą. Netikėti iš esmės nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais, vienas kito papildančiais ir surinktų įrodymų visumą atitinkančiais nukentėjusiųjų parodymais teismas pagrindo nenustatė.

Pažymėtina, kad pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški.

Nors kaltinamasis teigė apie jo atžvilgiu nukentėjusiųjų atliktus pavojingus, puolamuosius veiksmus, nuo kurių jis tariamai gynėsi, jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji I. Ž. ir J. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų atlikę kaltinamojo atžvilgiu kokius veiksmus, leidusius kaltinamajam pagrįstai manyti apie nukentėjusiųjų keliamą realų, akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai bei būtinybę kaltinamajam gintis, byloje nėra. Byloje nėra ir tokius A. J. parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Priešingos išvados nesąlygoja vien tai, kad kaltinamajam nustatyti įvairūs sužalojimai, nes, kaip nukentėjusieji parodė, kaltinamasis iki kaltinime nurodyto įvykio ne vieną dieną vartojo alkoholį, ko neneigė ir pats A. J., apie ką liudija ir jo parodymai apie dalies įvykių neatsiminimą dėl neblaivumo bei jam nustatytas neblaivumo lygis. Šios aplinkybės nepaneigia kaltinamajam nustatytų sužalojimų patyrimo galimybės kitomis aplinkybėmis ar pačiam aktyviai puolant nukentėjusiuosius. Kaip matyti, šioje byloje nustatyti, kaltinime nurodyti kaltinamojo veiksmai liudija apie jo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Taigi, teismo įsitikinimu, būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju neegzistavo ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo teiginius apie būtinąją gintį ir leidžia pagrįstai kaltinamojo parodymus dėl gynybos bei smurto nevartojimo kaltinime nurodyta apimtimi vertinti kaip nepatikimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su teismų praktika – tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo, ir tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-279/2010, 2K-602/2011, 2K-9-719/2018 ir kt.). Teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes šioje byloje, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Nukentėjusieji parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio ir kaltinamojo prieš juos atliktų smurtinių veiksmų, jie abu buvo sveiki, o dėl kaltinamojo veiksmų jiems buvo padaryti specialistų išvadose nustatyti, kaltinime nurodyti sužalojimai. Tokius jų parodymus patvirtina specialistų išvados, apžiūros protokolas, protokolų-pareiškimų duomenys, liudytojo Š. B. parodymai ir jo tarnybinio pranešimo duomenys. Netikėti specialistų išvadomis ar jas pateikusių specialistų kompetencija teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis. Taipogi teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas I. Ž. ir J. G. atžvilgiu nežymiai sutrikdė abiejų jų sveikatą ir sukėlė jiems fizinį skausmą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis A. J. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir minėtus veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus jo sveikatai ar turtui. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad A. J. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiųjų kūnams, nežymiai sutrikdė I. Ž. ir J. G. sveikatą bei sukėlė jiems fizinį skausmą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo A. J. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. J. padarė vieną baigtą, tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką. Jis yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas (baudos sumokėtos), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus ir BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 4 punktuose numatytus draudimus.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 14 d. 17.15 val. iki 2023 m. gegužės 15 d. 14.05 val. (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškęs nukentėjusysis J. G.. Civiliniu ieškiniu jis prašo priteisti jam iš kaltinamojo 300 eurų turtinės žalos atlyginimui (1 t., b.l. 58-59). Sutinkamai su J. G. civilinio ieškinio nuostatomis, jo paaiškinimais teisme, A. J. kaltinime nurodytais smurtiniais veiksmais buvo sugadinti nukentėjusiojo įvykio metu nešioti akiniai, dėl ko šiam padaryta turtinė žala. Tokius nukentėjusiojo teiginius dėl jo akinių sugadinimo patvirtina ir šių akinių apžiūros protokolo duomenys, nukentėjusiosios I. Ž. parodymai, kiti bylos duomenys. Nukentėjusiojo J. G. civilinio ieškinio pagrįstumą bei jo dydį patvirtina byloje esantys naujų akinių įsigijimo dokumentai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad J. G. civilinis ieškinys dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, minėtą sumą nukentėjusiojo naudai priteisiant iš kaltinamojo A. J..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti J. G. padarytą turtinę žalą, bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei lankytis nukentėjusiosios I. Ž. gyvenamosios vietos adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) g. 3.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 14 d. 17.15 val. iki 2023 m. gegužės 15 d. 14.05 val. (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo J. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš A. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.