Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Gerkonių žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-233/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį, atsakovui Gerkonių žemės ūkio bendrovei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: V. K., Rokiškio rajono savivaldybės administracija, dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo sumai priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė teismo priteisti iš atsakovo Gerkonių žemės ūkio bendrovės Panevėžio regiono aplinkos departamentui 28 500 Lt padarytai žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas paaiškino, kad buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Gerkonių žemės ūkio bendrovės darbuotojai kerta medžius, augančius privačioje bei žemės ūkio paskirties žemėje. Nupjautų medžių kirtavietės nufotografuotos ir surašytas 2012-03-13 patikrinimo aktas Nr. S9-14 (3-12) bei 2012-04-16 atliktas iškirstų medžių kelmų apmatavimas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nutartimi byloje Nr. Nr. II-4-620/2013 paliktas galioti 2013-04-03 atsakovo direktoriui V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymą taikyta administracinė atsakomybė, todėl ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų minėtu įsiteisėjusius procesiniu sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintą sąrašą kriterijų įvertinus iškirstus medžius, nustatyta jų vertė: drebulės - 17 vnt. (386 cm) - 3860 Lt (386 cm x 10 Lt); uosiai 30 vnt. (645 cm) – 20 640 Lt (645 cm x 32 Lt);beržai - 6 vnt. (200 cm) - 4000 Lt (200 cm x 20 Lt), tuo padaryta žala gamtai- 28 500 Lt.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Gerkonių žemės ūkio bendrovės 27 620 Lt žalos aplinkai atlyginimo, priteistą sumą išieškant į ieškovo, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, sąskaitą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos , t.y. 2014-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusios ieškinio dalies netenkino, priteisė iš ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 45 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Gerkonių žemės ūkio bendrovės naudai, o iš Gerkonių žemės ūkio bendrovės 829 Lt žyminio mokesčio ir 38,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusioje Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nutartyje, kuria atmestas V. K. skundas, konstatuota V. K. veikoje tiesioginė tyčia jam organizuojant, pavedant bendrovės darbuotojams iškirsti saugomus medžius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, o pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tai, kad administracinė atsakomybė dėl neteisėto Gerkonių žemės ūkio bendrovės saugotinų medžių iškirtimo fakto 2012-03-13 buvo taikyta bendrovės vadovui-direktoriui V. K., nepaneigia 2013-04-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktų prejudicijos. Nors atsakovas nurodė, kad bendrovės darbuotojai, pradėjo medžių kirtimo darbus fermų teritorijoje tik 2012-03-13, kai jau buvo išduotas leidimas, teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais nepatvirtintos, be to, į reikalaujamą iš atsakovo priteisti žalą neįskaičiuoti iškirsti medžiai, kuriems buvo išduotas leidimas kirsti 2012-03-13. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas laikė, kad ieškovas įrodė atsakovo žalos aplinkai padarymo faktą, o atsakovas nenuginčijo Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 dalyje nustatytos kaltės prezumpcijos, ir neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl aplinkai padarytos žalos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iškirstų diametras yra 156 cm, o ne 200 cm, kaip nurodė ieškovas, apskaičiuotą gamtai žalą už nukirstus beržus mažino 880 Lt. Atsakovui neįrodžius aplinkybių, kad nukirsti medžiai buvo blogos būklės, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 27 620 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas Gerkonių žemės ūkio bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti arba panaikinti skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovo atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neįrodė atsakovo pažeidimo fakto, o prejudicinių faktų instituto normas taikė pažeisdamas CPK 182 str. 2 p. nuostatas. Teismas kaip prejudicinius faktus vertino Panevėžio aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vyresn. valstybinio apsaugos inspektoriaus V. P. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje neva nustatytus faktus, nors ne teismo, o kitos institucijos ar pareigūno nustatyti faktai negali būti vertinami kaip turintys prejudicinę reikšmę. Be to, minėtoje byloje buvo sprendžiamas ne atsakovo, tačiau trečiojo asmens administracinės atsakomybės klausimas, t. y. atsakovas minimoje byloje nedalyvavo, todėl ir toje byloje nustatytų faktų prejudicija nėra galima. Be to, atsakovas darbus vykdė pagal 2012-03-13 gautą leidimą, atsakovo elgesys buvo visiškai teisėtas, todėl atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė. Tik po daugiau nei mėnesio po įvykio Rokiškio rajono agentūros pareigūnas suskaičiavo Buivydžių teritorijoje esančias medžių liekanas, kelmus ir visiškai nesiaiškino, kada kirstų medžių tie kelmai yra. Medžiai, kurių kelmai buvo rasti, galėjo būti iškirsti ir anksčiau, t.y. prieš 2012 m. kovo 13 d. arba vėliau, t.y. po 2012 m. kovo 13 d. Ieškovo pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad ieškovo į ieškinio sumą įskaičiuoti medžiai augo ant pastato pamatų, o tokiems medžiams kirsti nėra reikalingas leidimas, jie nėra saugotini. Beržai, tam, kad juos būtų galima priskirti saugotiniems, turi augti privačioje žemėje ir būti didesnio kaip 20 centimetrų skersmens 1,3 metro aukštyje, o kiti ieškovo nurodyti medžiai turi augti vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog nukirsti medžiai atitiko šiuos kriterijus, o teismas šios aplinkybės taip pat nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, nurodydamas, kad atsakovas turi įrodyti, kad neva nukirstų medžių būklė nebuvo gera, nors įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t.y. būtent ieškovui reikia įrodyti ieškinio faktinį pagrindą. Teismas nevertino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos seniūno R. V. parodymų, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje augę medžiai buvo beverčiai, buvo suaugę į šabakštyną, nieko verti, ir jog prašė Gerkonių žemės ūkio bendrovės sutvarkyti, pašalinti medžius ir krūmynus kelio apsaugos juostoje, gręžinio sanitarinėje zonoje bei vandens bokšto apsaugos zonoje, kuri sudaro apie 50 m spindulį. Atsakovas pažymėjo, kad iš seniūno parodymų galima daryti išvadą, jog tarp Pandėlio seniūnijos ir Gerkonių ŽŪB galimai buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai dėl Pandėlio seniūnijos jurisdikcijai priklausančių vietovių sutvarkymo, augančių kenkėjiškų medžių ir krūmų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nesiaiškino, kiek ir kokių kenkėjiškų medžių buvo nukirsta seniūnijos užsakymu ir ar šie medžiai buvo įskaičiuoti į ieškovo ieškinį.

Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pažymėjo, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatinėjo atsakovo pažeidimo padarymo fakto, kadangi ieškovas visiškai įrodė aplinkai padarytos žalos faktą ir dydį, o teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes. Bendrovės direktoriaus neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, o bendrovės pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės nustato įstatymas (CK 6.264 str. 1 d.), todėl teismas pagrįstai vadovavosi šiuo sprendimu. Atsakovas iškirto daugiau medžių nei buvo nurodyta leidime, todėl žala paskaičiuota tiems medžiams, kuriems iškirsti leidimo atsakovas neturėjo. Atsakovas neturėjo teisės nukirsti medžius, t. y. savivaliauti ir pats asmeniškai nuspręsti dėl reikalingumo juos nukirsti. Manydamas, kad medžius reikia pašalinti, atsakovas turėjo kreiptis į institucijas, atsakingas už aplinkos tvarkymą, ir gauti leidimą jiems kirsti. Atsakovas nėra ginčo medžių savininkas, o savininkė – valstybė atsakovo tokių darbų atlikti neįpareigojo. Apeliantas klaidina teismą, teigdamas, jog iškirsti medžiai augo prie pastatų pamatų ar kitokių jų dalių. Žala paskaičiuota už medžius, iškirstus kelio apsaugos zonoje, kitų asmenų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, valstybinėje žemėje, atmetus leidime nurodytus kirsti medžius. Nors apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė medžius buvus sveikus, tačiau ieškovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog medžių kelmai sveiki, o šalia augantys medžiai taip pat sveiki, jokių ligos ar kenkėjų poveikio nesimato. Seniūno parodymai apie beverčius sukrūmėjusius medžius nepaneigia tos aplinkybės, jog leidimą kirtimui išduoda savivaldybė ir prie jos sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Bylos dokumentai patvirtina, kad žala aplinkai buvo padaryta, todėl turi būti atlyginta.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė iš dalies sutinkanti su apeliaciniu skundu. Tretysis asmuo pažymėjo, kad už medžius, kurie iškirsti pagal leidimą, žala nebuvo skaičiuojama. Pagal LR Vietos savivaldos įstatymą Pandėlio seniūnijos seniūnas privalo rūpintis vietinės reikšmės kelių būkle, privalo kirsti, genėti kelio juostose augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Kadangi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos finansinė padėtis yra sunki, Pandėlio seniūnijos seniūnas galėjo paprašyti Gerkonių žemės ūkio bendrovės, kad ši pašalintų medžius, augančius vietinės reikšmės kelio juostoje. Toks susitarimas turėtų būti forminamas raštu, o numatyti kirsti medžiai pažymi dažais. Kadangi tokių duomenų, jog būtų buvęs susitarimas ir medžiai pažymėti, nėra, Gerkonių ŽŪB neturėjo teisės savavališkai kirsti medžių.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-03-13 gavusi telefoninį pranešimą, Panevėžio aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra nustatė, jog (duomenys neskelbtini) neeksploatuojamų fermų, vandenvietės bei kitos paskirties pastatų, buvusioje sodybvietėje, vietinės reikšmės kelio juostoje ir kelio sanitarinės apsaugos zonoje savavališkai be leidimo buvo nukirsti ir išvežti medžiai. Rokiškio rajono agentūra nustatė, kad medžius pjovė Gerkonių žemės ūkio bendrovės darbuotojai, kurie paaiškino, kad jiems nupjauti medžius liepė bendrovės direktorius, nukirsti medžiai priskiriami prie saugotinų: t. y. 20 drebulių, 4 beržai, 30 uosių ir 5 klevai. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. P. 2013 m. balandžio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmė nutarimą Nr. S1-35(3-12) administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo Gerkonių ŽŪB direktoriui V. K. taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 78 str. 1 d. už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą bei paskirta 650 Lt administracinė nuobauda (b. l. 4-7). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 29 d. nutartimi bei Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi šį nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje konstatuotą faktą dėl Gerkonių ŽŪB direktoriaus V. K. neteisėtų veiksmų, kuriais padaryta žala gamtai, traktavo kaip prejudicinį nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas trečiojo asmens V. K. administracinės atsakomybės klausimas, o atsakovas Gerkonių ŽŪB minimoje byloje nedalyvavo, todėl nustatytų faktų prejudicija remtis negalima. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad norint kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytus faktus pripažinti prejudiciniais, toje kitoje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba gali būti netgi skirtingas. Gali nesutapti netgi kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose, kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje būtų naudojami kaip prejudiciniai. Kad galima būtų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebūtinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, neturi reikšmės dalyvaujančio byloje asmens procesinė padėtis. Jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje pagrįstai dalyvauja nors vienas asmuo, nedalyvavęs anksčiau išnagrinėtoje civilinėje ar administracinėje byloje, ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės prejudicinės galios netenka, nes prejudiciniai faktai galioja visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus. Ji neturėtų būti taikoma administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams ir nutarimams. Ji netaikytina teismo nutartims, išskyrus teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Administracinėje byloje Nr. II-4-620/2013 atsakovas Gerkonių ŽŪB nedalyvavo, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo Gerkonių ŽŪB civilinės atsakomybės taikymo klausimą, negalėjo remtis nutarimu ir nutartimis, priimtose administracinėje byloje, kaip prejudicinėmis, tačiau privalėjo aiškintis, ar egzistuoja visos sąlygos deliktinės atsakomybės taikymui, o neteisėtų veiksmų padarymo faktas, žalos, sunaikintų želdynų būklės ir kiekio faktai turėjo būti įrodinėjami pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus.

Pagal CPK 263 str. 2 d. teismas sprendime ar nutartyje gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas, vadovaudamasis CPK 189, 191-196, 200-203, 209, 211, 217 ir 220 straipsniais, apklausia liudytojus, paskelbia rašytinius įrodymus, eksperto išvadą, apžiūri daiktinius įrodymus, ištiria nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją, tikrinti, ar šioje informacijoje nėra prieštaravimų. Ištyrus visus įrodymus, išsprendus dalyvaujančių byloje asmenų prašymus (jei tokių yra) ir reikiamais atvejais atlikus dėl jų papildomus veiksmus, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamųjų kalbų dalyviai (šalys, tretieji asmenys bei jų atstovai) neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, ir įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnis). Šiuo atveju iš 2014-06-11 teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog dalyvaujantiems byloje asmenims pateikus paaiškinimus ir išsprendus prašymus dėl naujai pateiktų dokumentų prijungimo, teisėja paskelbė apie įrodymų tyrimo pabaigą ir paskelbė baigiamąsias kalbas. Kiti bylos įrodymai (civilinės ir administracinės bylų medžiaga) nebuvo ištirti, dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės dėl jų ištyrimo, to tvarkos ar pan. neatsiklausta. Teisėjų kolegijos vertinimu toks pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys neatitinka CPK 250 str. 2 d., 183 str. 1, 3 d., 200, 235 str. 1 d., 263 str. 2 d. reikalavimų ir sprendžia, jog įrodymai nebuvo tinkamai ištirti, todėl jais remtis teismo sprendime nebuvo galima.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Sprendžiant ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas procesines teisės normas, tačiau byloje yra pateikti visi teisingam ir tinkamam bylos išnagrinėjimui reikalingi įrodymai, kliūčių juos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl byla negrąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o iš esmės nagrinėjama apeliacinėje instancijoje.

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, o neteisėta veikla padarius žalos aplinkai, pareigą padarytąją žalą atlyginti (Aplinkos apsaugos įstatymas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK ir CPK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos CK 6.246 – 6.249 str. numatytos sąlygos. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. P. 2012 m. kovo 13 d. surašytame Patikrinimo akte Nr. S9-14(3-12) nustatyta, kad Gerkonių ŽŪB darbuotojai (duomenys neskelbtini) pjovė medžius, neturėdami įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo (adm. t. p. byla Nr. II-4-620/2013, b. l. 11). Pirmosios instancijos teisme apklaustas Gerkonių ŽŪB traktorininkas S. V. paaiškino, kad Gerkonių ŽŪB direktorius V. K. liepė išpjauti (duomenys neskelbtini) prie fermų palei pastatų sienas, pamatus, aplink vandens bokštą esančius medžius. Patikslino, kad tai buvo karklai, blindės, o direktorius parodęs, kuriuos medžius pjauti. J. B., dirbantis Gerkonių ŽŪB vairuotoju, teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad direktorius V. K. prieš porą metų liepė išvalyti aplink Buivydžių fermas, t. y. išpjauti karklus aplink pastatų pamatus, o išpjautus karklus sukrovė į kaušą ir išvežė (b. l. 70). Žemės, kurioje buvo iškirsti medžiai, nuomotojas V. G., apklaustas liudytoju nagrinėjant administracinę bylą, pažymėjo, kad Gerkonių ŽŪB medžių kirtimą vykdė tris dienas, stovėjo bendrovės technika, ir tik trečią dieną atvažiavus aplinkos apsaugos inspektoriui kirtimo darbai buvo sustabdyti. Medžiai iškirsti tarp fermos ir silosinės (adm. t. p. byla Nr. II-4-620/2013, b. l. 54, 93-94). 2012-03-13 Gerkonių ŽŪB Pandėlio seniūnijai pateikė prašymą leisti „Buivydžių fermų teritorijoje išvalyti krūmus, kurie kenkia fermų bei kitų gamybinių objektų pamatams. Medžių rūšys: karklai, blindys, šermukšniai, drebulės, klevai. 1. Drebulės 15-20 – 15 vnt. 2. Klevai 10-20 – 10 vnt. 3. Šermukšniai 5-10 – 15 vnt. 4. Blindys 10-25 – 10 vnt.“ Prašyme pažymėta, kad darbus planuojama pradėti 2012-03-08, nors seniūnijai prašymas pateiktas tik po 5 dienų (adm. t. p. byla Nr. II-4-620/2013, b. l. 21). Pandėlio seniūnija 2012 m. kovo 13 d. išdavė Leidimą Nr. 17-3 Buivydžių fermų teritorijoje pašalinti medžius ir krūmus: 15 drebulių, 10 klevų, 15 šermukšnių, 10 blindžių (adm. t. p. byla Nr. II-4-620/2013, b. l. 24). Atsakovas apeliaciniame skunde pats pripažino, kad prie Buivydžių kaime esančių fermų ir kitų pastatų buvo kertami medžiai, tačiau nurodė, kad jie buvo kertami pagal išduotą leidimą. Toks apelianto teiginys prieštarauja bylos aplinkybėms: aplinkos apsaugos departamento specialistas, surašęs 2012 m. kovo 13 d. Patikrinimo aktą, pažymėjo, kad atvykę Pandėlio seniūnijos seniūnas ir pavaduotojas pasakė, jog medžių kirtimui leidimas nebuvo išduotas. Įvertinus tai, kad kirtimo darbus vykdę darbuotojai leidimo šiems darbams Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento specialistui pateikti negalėjo, seniūnas apie tokį leidimą nežinojo, o Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamentui leidimas be datos pateiktas tik 2012 m. kovo mėn. gale (adm. t. p. byla Nr. II-4-620/2013, b. l. 22-23), darytina išvada, kad leidimas buvo išduotas tik po aplinkos apsaugos departamento specialistų apsilankymo kirtimo darbų vykdymo vietoje, t. y. atsakovas Gerkonių ŽŪB dėl leidimo kirsti medžius kreipėsi ir jį gavo jau po pačių kirtimo darbų įvykdymo. Gerkonių ŽŪB darbuotojų paaiškinimai, jog kirsti buvo tik krūmai, prieštarauja paties atsakovo Gerkonių ŽŪB parodymams, jog medžių kirtimo darbai buvo vykdomi. Pagal CPK 185 str. įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą bei administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, apklaustų liudytojų paaiškinimus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas Gerkonių ŽŪB 2012 m. kovo 13 d. neturėdamas leidimo vykdė medžių kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidė Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-8 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Taigi atsakovo Gerkonių ŽŪB neteisėti veiksmai pasireiškė medžių kirtimu neturint tam įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo.

2012 m. balandžio 16 d. nukirstų medžių kelmų matavimo aktu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) iškirsta 32 vnt. drebulių, kurių bendras diametras 755 cm, 14 vnt. beržų, kurių bendras diametras 321 cm, 30 vnt. uosių, kurių bendras diametras 645 cm, 5 vnt. klevų, kurių bendras diametras 151 cm (adm. t. p. byla Nr. II-4-620/2013, b. l. 25). Skaičiuojant medžius ir matuojant jų diametrus be Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vedėjo V. B. ir vyresniojo specialisto V. P. taip pat dalyvavo ir Gerkonių ŽŪB direktoriaus pavaduotojas V. K.. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas V. K. teigė, jog jis nežinojo apie Gerkonių ŽŪB atliktus kirtimus ir į apžiūrą važiavo „iš draugiškumo“, tokį liudytojo teiginį teismas vertina kaip nepagrįstą, kadangi darbo metu vykdamas su aplinkos apsaugos departamento pareigūnais apžiūrėti kirtimo vietos, V. K. neabejotinai turėjo suvokti ar išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių apžiūra vykdoma ir jis kviečiamas dalyvauti. Gerkonių ŽŪB direktoriaus pavaduotoju dirbantis liudytojas, t. y. vadovaujančias pareigas užimantis asmuo, pasirašė jam pateiktą nukirstų medžių kelmų matavimo aktą, taip patvirtindamas teisingai atliktus matavimus ir turėjo suprasti tokio dokumento pasirašymo pasekmes. Pažymėtina, kad ieškovas Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamentas aplinkai padarytos žalos dydį skaičiavo ne pagal visus iškirstus medžius, bet imant tik tuos, kuriems vėliau leidimas kirsti nebuvo išduotas: 17 vnt. drebulių, 30 vnt. uosių ir 6 vnt. beržų. Žalos dydis suskaičiuotas vadovaujantis Aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 195 patvirtinta „Nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką“ su vėlesniais pakeitimais ir pagal Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę, kur drebulės priskiriamos I grupei, o jų 1 cm kamieno bazinis įkainis 10 Lt, beržai priskiriami II grupei, bazinis įkainis 20 Lt, o uosiai priskiriami III grupei, bazinis įkainis 32 Lt, t. y. 17 vnt. drebulių, kurių skersmuo 386 cm, iškirtimu padaryta 3 860 Lt žala, 30 vnt. uosių, kurių skersmuo 645 cm – 20 640 Lt žala, 6 vnt. beržų, kurių skersmuo 200 cm – 4 000 Lt žala. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo atstovo parodymais, pagrįstai pažymėjo, jog iš iškirstų beržų prie saugotinų priskirtini tik 4, todėl žala turėtų būti skaičiuojama nuo 156 cm beržų, t. y. ne 4 000 Lt, o 3120 Lt. Nors apeliantas teigia, kad iškirsti medžiai buvo išmatuoti vėliau nei surašytas 2012-03-13 Patikrinimo aktas ir nebuvo aiškintasi, kada šie medžiai iš tiesų iškirsti, tačiau Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento specialistų atliktoje medžių kelmų apžiūroje dalyvavo ir atsakovo atstovas – Gerkonių ŽŪB direktoriaus pavaduotojas, todėl turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl matuojamų kelmų, todėl laikytina, kad jo pasirašytame akte išvardinti medžiai nukirsti tik Gerkonių ŽŪB darbuotojų. Juolab, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog šiose vietose – aplink Buivydžių fermas kirtimo darbus būtų atlikę kiti asmenys. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad į žalą įskaičiuoti pastatų pamatams trukdę medžiai, kadangi, kaip jau minėta, ieškovas medžių, kuriems kirsti išduotas Pandėlio seniūno leidimas, netraukė į žalos skaičiavimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad nukirsti medžiai buvo didesni nei 20 cm skersmens 1,3 metro aukštyje ar kad augo kelio juostos dalyje ar kelio apsaugos zonoje, t. y. kad tokie medžiai buvo saugotini. Pažymėtina, kad medžio skersmuo atitinkame aukštyje vertinamas pagal medžio kelmo kamieno diametrą, todėl ieškovo darbuotojai, kaip aplinkosaugos specialistai, galėjo tinkamai nustatyti tokių medžių storį 1,3 metro aukštyje pagal išmatuotą paliktą kelmą, o atsakovo darbuotojai teismo posėdyje paliudijo, kad medžiai buvo iškirsti palei keliuką, todėl tokių medžių saugotinas pobūdis laikytinas įrodytu. Apeliantas nepagrįstai aiškina šalių įrodinėjimo pareigas, nurodydamas, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog medžių būklė buvo gera. CPK 178 str. nustato kiekvienai iš šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Palikti nukirstų medžių kelmai buvo geros būklės, todėl teigti, kad nukirsti medžiai buvo prastos būklės, teismas neturi pagrindo. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog medžiai iš tiesų buvo ligoti, tačiau tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs seniūno R. V. parodymus, jog Buivydžių kaime nukirsti medžiai buvo suaugę į šabakštyną ir sukrūmėję, daro išvadą, kad būtent šių medžių pašalinimui seniūnas 2012-03-13 išdavė leidimą. Tuo tarpu kitų medžių iškirtimui leidimas nebuvo duotas ir, kaip atsiliepime pažymėjo tretysis asmuo Rokiškio rajono savivaldybė, raštiškas susitarimas iškirsti medžius nebuvo sudarytas, kirstinų medžių žymėjimas nebuvo atliktas, todėl Gerkonių ŽŪB neturėjo teisės tokių kirtimo darbų atlikti savavališkai. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįstą atsakovo veiksmais gamtai padarytą 27 620 Lt dydžio žalą įrodytą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), todėl įrodžius egzistuojant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą padarytą žalą atlyginti. Nors pirmosios instancijos teismas nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų ir todėl pažeidė proceso teisės normas, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo Gerkonių ŽŪB priteisti 27 620 Lt žalos aplinkai atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.