- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- eI-3372-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01940-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- UAB „Akepus“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. V., atsakovės atstovui R. D., liudytojai A. K. (dalyvavo 2018-11-14 vykusiame teismo posėdyje) ir liudytojui A. L. (dalyvavo 2018-12-12 vykusiame teismo posėdyje),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Akepus“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2018-05-03 nutarimą Nr. ATK2-56/18 (b. l. 1–12).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad skundžiamu nutarimu atsakovas paskyrė jai 360 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad 2018-01-04 pareiškėjos bare apie 22 val. 35 min. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro. Nesutikdama su paskirta bauda, pareiškėja pabrėžė, faktinės pažeidimo aplinkybės fiksuotos neplaninio patikrinimo metu, Departamentui surašant 2018-01-04 patikrinimo protokolą Nr. ATK2-004 (toliau – ir 2018-01-04 Protokolas). Pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo konstatuotas tik nepilstomo alkoholinio gėrimo pardavimas. 2018-01-04 nenurodyta, kad pareiškėjas neužtikrino parduoto alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. Nurodė, kad, nagrinėjant bylą Departamente, 2018-02-08 pareiškėjos atstovas pateikė žodinius pareiškėjos paaiškinimus. Atsižvelgdamas į pateiktus pareiškėjos paaiškinimus, Departamentas 2018-02-08 priėmė nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-22/18, kuriuo grąžino bylą papildomam tyrimui. Nurodė, kad 2018-03-23 pareiškėjas gavo 2018-03-19 Departamento raštą Nr. S-855 (3) „Dėl pranešimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie 2018-05-01 paskirtą bylos nagrinėjimą ir kartu pareiškėjai buvo pateiktas 2018-03-13 protokolas Nr. ATK2-066 (toliau – ir 2018-03-13 protokolas). Paaiškino, kad 2018-03-13 protokole pareiškėjai buvo išplėstas pažeidimo, kurio padarymu ji kaltinama, apibrėžimas – nurodyta, kad pareiškėja jai prekiaujančiame bare adresu: (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Baras), nuo 20 val. iki 10 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje. Pažymėjo, kad 2018-03-13 protokole papildomai nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Įstatyme nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir neužtikrino parduoto alaus suvartojimo vietoje.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas netinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiklą. Paaiškino, kad pareiškėjos darbuotoja, prieš parduodama klientui skardinę, ją atidarė ir įpylė pusę stiklinaitės alaus bei pasakė, kad alkoholinį gėrimą reikia gerti vietoje, o klientas, pasiėmęs stiklinaitę ir skardinę alaus, nuėjo prie baro. Nurodė, kad Nutarime nurodoma, jog buvo išpilstytas tik akivaizdžiai minimalus alkoholinio gėrimo kiekis ir, Departamento nuomone, pareiškėja tik imitavo Įstatymų reikalavimų laikymąsi. Pažymėjo, kad Nutarime nėra konstatuotas konkretus išpilto alaus kiekis ar alaus kiekis skardinėje, kurią pirkėjas išsinešė iš baro. Nurodė, kad alaus skardinė iš pirkėjo nebuvo paimta, jo nebuvo paklausta, ar jis gėrė jam į vienkartinę stiklinę įpiltą alų bare. Pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo apklausta pareiškėjos darbuotoja ir pirkėjas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenurodo, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu. Mano, kad faktas, kur ir kaip laikomas gėrimas iki jo pardavimo, neduoda pagrindo teigti, kad visi alkoholiniai gėrimai, kurie yra gamyklinėje taroje, laikytini nepilstomais alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja, aiškindama sąvoką „pilstomas“, nurodo, kad, išpylus nors dalį gėrimo iš gamyklinės pakuotės, pagal faktą šis gėrimas vertintinas kaip pilstomas. Nurodė, kad pirkėjas pats nusprendė išsinešti iš baro nepabaigtą gerti alaus skardinę su vienkartine stikline ir joje esančiu alumi. Teigia, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą. Teigia, kad, pareiškėjos darbuotojai išpylus dalį pirkėjo įsigyto alaus į stiklinę, parduota alaus skardinė laikytina pilstomu alkoholinius gėrimu.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Bare aiškiai matomose vietose yra pakabinti skelbimai apie alkoholio vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, apie tai, kad alkoholiniai gėrimai nuo 20 val. iki 10 val., o sekmadieniais nuo 15 val. parduodami tik pilstomi. Teigia, kad Bare sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje. Mano, kad pareiškėja ėmėsi proporcingų atsargos priemonių tam, kad pirkėjas gėrimą vartotų vietoje. Teigia, kad pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Mano, kad pareiškėjas negali būti atsakingas už pirkėjų veiksmus po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Taip pat teigia, kad 2018-03-13 protokolas turėjo būti surašomas dalyvaujant pareiškėjos atstovui, tačiau tai nebuvo padaryta. Teigia, kad, surašant 2018-03-13 protokolą, iš esmės buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 119–124). Atsiliepime nurodė, kad, atlikdamas neplaninį patikrinimą kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) pareigūnais bei atlikęs papildomus tyrimo veiksmus, nustatė, kad 2018-01-04 (ketvirtadienį) apie 22 val. 35 min. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje darbuotoja A. K., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui A. L. už 2,50 euro pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą skardinę alaus „Kalnapilis Royal Select“ (alkoholio koncentracija 5,6 proc. tūrio, talpa 0,568 l), kurią pirkėjas A. L. iš karto išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Teigia, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, draudžiantį prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pažymėjo, kad šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad prekybos vietose alkoholiu gali būti prekiaujama tiek gamyklinėse pakuotėse, tiek ir įpylus (išpylus) į vartojimui pritaikytą tarą (stiklinę, bokalą, taurę ir pan.), tačiau kadangi viena iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto būtinųjų sąlygų yra alkoholinio vartojimas vietoje, mano, jog sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ Įstatymo prasme gali būti siejama tik su prekyba vartojimui vietoje. Teigia, kad tam, jog alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje – stiklinėje, taurėje ar pan. Teigia, kad alkoholinio gėrimo pardavimas gamyklinėje taroje tik iš dalies jį perpilus į vienkartinę stiklinę, sudarė patogias sąlygas pirkėjui alkoholinį gėrimą išsinešti iš Baro. Pažymėjo, kad Departamentas tiek 2018-01-04 protokole, tiek 2018-03-19 protokole pareiškėją supažindino su jos teisėmis. Mano, kad 2018-01-04 protokolas ir 2018-03-19 protokolas atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnyje nurodytus esminius protokolo turiniui keliamus reikalavimus – juose nurodyta surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis Įstatymo straipsnis.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, kad Departamentas nenustatė alaus kiekio skardinėje, pirkėjo išsineštoje iš Baro, bei vienkartinėje stiklinėje, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad alkoholinio gėrimo kiekis gamyklinėje taroje neturi įtakos padaryto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėties nustatymui. Teigia, kad kritiškai vertintini pareiškėjos teiginiai, kad nebuvo pašalinti tarp darbuotojos A. K. 2018-01-05 rašytinio paaiškinimo bei Departamento vyriausiojo specialisto R. D. 2018-02-27 tarnybinio pranešimo nustatyti prieštaravimai. Pažymėjo, kad, bylą grąžinus papildomam tyrimui, Departamentas nustatė, kad pareiškėjos darbuotojos A. K. 2018-01-05 rašytinis paaiškinimas vertintinas kritiškai, pateiktas siekiant padėti pareiškėjai išvengti atsakomybės ir paneigiamas byloje surinktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino aplinkybes, susijusias su pažeidimo nustatymu ir skundžiamo Nutarimo surašymu.
2018-11-14 vykusiame teismo posėdyje liudytoja A. K. nurodė, kad dirba pareiškėjai priklausiančiame Bare. Paaiškino, kad, atvykus pirkėjui ir užsisakius skardinę alaus, išaiškino pirkėjui, kad alkoholį gėrimą jis galės vartoti tik Bare. Nurodė, kad pirkėjas nusipirko skardinę alaus ir sutiko alkoholinį gėrimą vartoti vietoje. Paaiškino, kad, pardavusi alkoholinį gėrimą, viso jo į vienkartinę stiklinę nesupylė, nes gėrimas putojo. Paaiškino, kad Bare prekybos vieta yra atitverta grotomis, ji nematė, kaip pirkėjas išėjo su alkoholiniu gėrimu iš Baro. Paaiškino, kad nuo 2018 m. pasikeitė prekybos alkoholiu tvarką reglamentuojantis teisinis reglamentavimas, todėl pirkėjas galimai nežinojo galiojančių apribojimų, tačiau Bare yra įspėjamieji ženklai, jog išsinešti alkoholio su savimi negalima.
2018-12-12 vykusiame teismo posėdyje liudytojas A. L. paaiškino, kad Bare apie 22 val. 30 min. pirko skardinę alaus. Nurodė, kad į vienkartinę apie 200 ml tūrio talpos stiklinę pardavėja jam įpylė nusipirkto alkoholinio gėrimo (apie 100 ml), padavė vienkartinę stiklinę bei alaus skardinę ir pasakė, kad jis alkoholį turi vartoti Bare, atsakomybė dėl išėjimo iš Baro tenka pirkėjui. Nurodė, kad pirkimo metu Bare kitų klientų nebuvo, nusipirkęs alkoholinio gėrimo vienkartinę stiklinę ir skardinę išsinešė su savimi. Nurodė, kad, išėjus iš Baro, jį sustabdė policijos pareigūnai, surašė protokolą dėl administracinio nusižengimo bei paskyrė baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad Departamento direktorius 2018-01-03 pavedimu Nr. ATK1-002 pavedė Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjui J. K. ir Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui R. D. atlikti neplaninį ūkio subjektų Vilniaus miesto savivaldybėje patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, kaip įmonės laikosi Įstatymo reikalavimų (b. l. 139). Pareiškėjai išduota licencija Bare parduoti alkoholinius gėrimus (b. l. 110).
Departamento ir Komisariato pareigūnai patikrino pareiškėjos viešojo maitinimo vietą bei surašė 2018-01-04 protokolą, kuriame nustatė, kad 2018-01-04 apie 22 val. 35 min. Bare pareiškėjos darbuotoja A. K., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui A. L. už 2,50 euro pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą skardinę alaus „Kalnapilis Royal Select“ (alkoholio koncentracija 5,6 tūrio, talpa 0,568 l). Protokole nustatyta, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas (b. l. 136).
Patikrinime dalyvavo pardavėja A. K., kuri 2018-01-04 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2018-01-04 apie 22 val. 30 min. į pareiškėjos Barą atėjusiam pirkėjui už 2,50 euro pardavė vieną atidarytą skardinę alaus „Kalnapilis Royal Select“ (alkoholio koncentracija 5,6 proc. tūrio, talpa 0,568 1) bei saldainį. Nurodė, kad pirkėjo įsigytas prekes apskaitė kasos aparatu. Taip pat paaiškino, kad žino, jog pareiškėja turi užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, tačiau dėl patalpų išplanavimo (pardavėją ir pirkėją skiria grotos) to fiziškai padaryti negali (b. l. 140).
Patikrinimo metu paaiškinimus taip pat pateikė pirkėjas A. L., kuris nurodė, kad 2018-01-04 apie 22 val. 30 min. atėjo į Barą, darbuotoja jam pardavė alų ir leido jį išsinešti (b. l. 141).
Pareiškėjos atstovas 2018-01-05 pateikė darbuotojos A. K. 2018-01-05 rašytinį paaiškinimą, kuriame teigiama, kad 2018-01-04 apie 22 val. 35 min. parduodama alaus „Kalnapilis Royal Select“ (alkoholio koncentracija 5,6 proc. tūrio, talpa 0,568 1) skardinę, ją atidarė ir įpylė pusę stiklinės. Paaiškinime taip pat nurodė, kad pirkėjui paaiškino, jog alkoholinį gėrimą reikia vartoti vietoje. Pirkėjas, pasiėmęs alaus skardinę, nuėjo. Pardavėja nurodė, kad nematė, kaip pirkėjas išėjo iš Baro, nes užsiėmė savo reikalais. Taip pat teigė, kad, atėjus pareigūnams, ji labai susijaudino, parašė tai, ką liepė pareigūnai, neatsimena, ką parašė (b. l. 156).
Departamento 2018-02-08 nutarimu Nr. ATK2-22/18 byla grąžinta papildomam tyrimui, kadangi nagrinėjimo metu nustatyti prieštaravimai tarp darbuotojos A. K. 2018-01-04 pirminio rašytinio paaiškinimo, pateikto patikrinimo metu, bei bylos nagrinėjimo metu darbuotojos A. K. 2018-01-05 rašytinio paaiškinimo, kurį pateikė pareiškėjos atstovas. 2018-01-04 protokole pažymėta, kad pirminiame paaiškinime darbuotoja pažeidimą pripažino, teigė, kad žinanti reikalavimus, nurodė, kad ir vartojimo vietoje negalėjo užtikrinti dėl Baro išplanavimo, tuo tarpu vėlesniame paaiškinime teigė, kad parduotą skardinę alaus atidarė, išpilstė, informavo pirkėją apie vartojimą vietoje, pirkėjas su išpilstytu alkoholiniu gėrimu nuėjo prie baro (b. l. 131–134).
Departamento Nutarime nurodyta, kad Departamento 2018-02-08 nutarimu Nr. ATK2-22/18 nustačius prieštaravimus tarp darbuotojos A. K. pateiktų paaiškinimų, atliekant papildomą tyrimą prie tyrimo medžiagos buvo prijungti vaizdo įrašai (MAH00090.mp4, MAH00091.mp4, MAH00094.mp4, MAH00098.mp4), kurie daryti 2018-01-04 pareiškėjos neplaninio patikrinimo metu. Nutarime konstatuota, kad į Barą atėjęs pirkėjas stovėjo prie pardavimo vietos ir bendravo su pardavėja, viešojo maitinimo vietoje jis praleido apie 2 min. 35 s, po to, pasiėmęs skardinę alaus, pirkėjas išėjo iš Baro, kur buvo sustabdytas Komisariato ir Departamento pareigūnų. Nutarimu nutarta pareiškėjai skirti 360 eurų baudą (b. l. 12–20)
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 360 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Vykdydama valstybinę alkoholio kontrolės politiką, valstybė, be kita ko, siekia riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, taip pat skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (Įstatymo 3 straipsnio 4 ir 6 punktai).
Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka reglamentuota Įstatymo 18 straipsnyje. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Iš aptariamos normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, kad ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, o kita – įtvirtina išimtį iš bendrosios taisyklės, t. y. nustato, kad draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos: visus alkoholinius gėrimus nustatytu laiku privalu parduoti tik pilstomus bei tik vartojimui vietoje. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, konstatuotinas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas.
Kaip matyti iš Departamento Nutarimo turinio, pareiškėjai sankcija skirta dėl tos priežasties, kad ji neįgyvendino Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte reikalavimų ir pardavė pirkėjui nepilstomą alkoholinį gėrimą bei neužtikrino, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje. Tokią išvadą Departamentas grindžia aplinkybe, kad pareiškėja nesiėmė efektyvių priemonių, jog alkoholinis gėrimas būtų vartojamas Bare, o priešingai – sudarė sąlygas gėrimą išsinešti.
Įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatydamas alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pareigą užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, siekė, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių Įstatymo reikalavimų ir prekiauti alkoholiniais gėrimais išsinešimui visą parą, taip paneigdami alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę. Įstatyme nėra atskleidžiamas konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas prekybos alkoholiu išsinešimui draudimas, turinys, pobūdis ir apimtis. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT 2014-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-705/2014).
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančiam ūkio subjektui nustatyta pareiga imtis efektyvių ir pagrįstų priemonių, iš tikrųjų apribojančių pirkėjui galimybę nustatytu laiku nupirktus alkoholinius gėrimus išsinešti iš pardavimo vietos. Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas be kita ko dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie maitinimo įstaigos darbuotojo veiksmai (paslaugų suteikimas) Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti maitinimo įstaigos darbuotojų, laikytini ūkio subjekto padarytais pažeidimais (LVAT 2009-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-678/2009). Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT 2017-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).
Administracinėje byloje nustatyta, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė Bare dirbanti pardavėja A. K., t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjos vardu.
Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-1058/2018 buvo vertinta, ar A. K. teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2018-01-04 apie 22 val. 30 min. pardavėja pardavė A. L. alų „Kalnapilis Royal Select” 5,6% tūrio, 0,568 litro talpos, atidarytoje gamyklinėje pakuotėje ir neužtikrino parduoto alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-1058/2018 konstatuota, kad pardavėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-07 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-1058/2018 pareiškėjos skundą atmetė bei konstatavo, kad A. K. iš alaus skardinės nupylė tik pusę vienkartinės stiklinės alaus, likusį pirkėjas išsinešė. R. D. tvirtino, kad iš skardinės buvo nupilta alaus „maždaug per du pirštus“. A. A. teigė, kad pusė skardinės tikrai buvo užpildyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-07 nutartyje padarė išvadą, kad tokie liudytojų parodymai patvirtina, kad A. K. pareiškėjai priklausančiame Bare pardavė A. L. alkoholinį gėrimą, esantį gamyklinėje pakuotėje, todėl neatitinkantį pilstomo alkoholinio gėrimo sąvokos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-07 nutartyje akcentavo, kad tik pas A. L. rastoje vienkartinėje stiklinėje esantis alkoholinis gėrimas gali būti laikomas pilstomu, tuo tarpu skardinėje, kurią jis įsigijo iš A. K. ir išsinešė iš parduotuvės, likęs gėrimas, net ir dalį jo nupylus, pilstomu netapo. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-07 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-574/2018, kuri įsiteisėjo 2018-08-07, A. K. apeliacinį skundą atmetė bei paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-1058/2018. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-07 nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad A. K. ne tik atidarė alaus skardinę, tačiau ir nedidelį kiekį alaus nupylė į vienkartinę stiklinę. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad labai mažo kiekio alaus nupylimas į vienkartinę stiklinę faktas rodo, kad A. K. žinojo ir suprato, kas yra „pilstomas alkoholinis gėrimas“, priešingu atveju, dalies alaus nebūtų nupylusi, taip imituojant, kad parduodamas pilstomas alkoholinis gėrimas.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus A. K. 2018-01-04 ir 2018-01-05 paaiškinimus, Departamento pateiktus dokumentus ir teismo posėdyje liudytojų A. K. ir A. L. pateiktus paaiškinimus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-205-1058/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2018-08-07 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-574/2018, daro išvadą, kad pirkėjui 2018-01-04 apie 22 val. 30 min. buvo parduotas alkoholinis gėrimas, iš dalies įpiltas vienkartinėje stiklinėje, bei alkoholinio gėrimo likutis originalioje jo taroje, t. y. skardinėje. Teismas pažymi, kad iš visų bylos duomenų, be kita ko, iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir liudytojo A. L. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad į vienkartinę 200 ml talpos stiklinę buvo įpilta ne daugiau kaip 100 ml alkoholinio gėrimo (b. l. 44, 148–149). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Nutarimo dalis, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos darbuotoja pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą Įstatymo draudžiamu laiku, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, yra teisėta ir pagrįsta.
Nutarime taip pat konstatuota, kad pareiškėja neįgyvendino antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Teismo vertinimu, pareiškėja nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad Bare parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik Barui priklausančiose patalpose, o priešingai – pati sudarė palankias sąlygas išsinešti išpilstytą alkoholinį gėrimą iš Baro, t. y. pareiškėjos darbuotoja alkoholinį gėrimą išpylė į vienkartinę stiklinę bei davė pirkėjui alkoholinio gėrimo skardinę, kurią jis galėjo su savimi netrukdomas išsinešti. Galima daryti išvadą, kad sąžiningam ir protingam pardavėjui, siekiančiam užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, nėra prasmės alkoholinius gėrimus perpilti iš gamyklinės taros į vienkartinę tarą. Tokio veiksmo tikslas gali būti sudaryti sąlygas klientui pilstomus alkoholinius gėrimus išsinešti. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad Baras yra pritaikytas alkoholio vartojimui vietoje, pateikiamas pašildytas maistas, pateikti įspėjimai alkoholinių gėrimų neišsinešti iš Baro, nelaikytinos aktyviomis priemonėmis, siekiant užtikrinti Įstatyme nustatytų nuostatų laikymąsi. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis bei efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi (LVAT 2013-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-845/2013).
Byloje pateiktuose 2018-01-04 vaizdo įrašuose MAH00094.mp4 ir MAH00098.mp4 užfiksuotos Baro patalpos, prekybos salė, klientų aptarnavimo zona ir patalpa, skirta alkoholiniams gėrimams vartoti. Byloje nustatyta, kad Bare nėra stalų ir kėdžių, prekybos vieta nuo klientų yra atitverta grotomis, Bare nėra specialios vietos viršutiniams rūbams pasikabinti (b. l. 56, 146–147, 157, 159). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad Bare klientams skirtos patalpos nėra pritaikytos alkoholio vartojimui vietoje.
Pareiškėja skunde akcentavo, kad jos darbuotoja žodžiu įspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimą Bare. Vadovaujantis byloje pateiktais dokumentais ir liudytojo pateiktais paaiškinimais, teismas vertina, kad aplinkybė, jog Baro darbuotoja klientą žodžiu įspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimą Bare, yra nustatyta. Tačiau tai nepanaikina Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties, kadangi tokia priemonė nelaikytina efektyvia priemone, užtikrinant minėto straipsnio laikymąsi. Tai, kad minėta priemonė nelaikytina efektyvia priemone, patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. jog po žodinio įspėjimo pareiškėjos darbuotoja nepastebėjo, kad asmuo išėjo iš Baro.
Teismas pažymi, kad formalus pardavėjos veiksmas – alkoholio dalies išpylimas į vienkartinę stiklinę, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo vienkartinę stiklinę ir skardinę išsinešti, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja neįvykdė reikalavimo parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje, ir šiais konkliudentiniais veiksmais asmeniui, įsigijusiam skardinę alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik Baro patalpose. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, o kartu ir neįvykdė antrosios Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos kumuliatyvios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas Nutarimu pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.
Nutarimu pareiškėjai skirta 360 Eur dydžio bauda, kuri yra artima sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui ir jo neviršija. Pažymėtina, kad Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu yra siekiama visai visuomenei svarbių tikslų, t. y. siekiama mažinti alkoholio vartojimą ir jo neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir gerovei, o pareiškėja tą patį vakarą per trumpą laikotarpį net dviem pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, neužtikrindama jų vartojimo vietoje, todėl, teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui.
Pareiškėja skunde taip nurodė, kad, surašant 2018-03-13 protokolą, buvo iš esmės pažeista pareiškėjos teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga.
Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja apie bylos nagrinėjimo Departamente laiką ir vietą 2018-02-08 9 val. buvo informuota Departamento 2018-01-04 pranešimu ir 2018-01-30 raštu (b. l. 30, 140), apie bylos nagrinėjimo Departamente laiką ir vietą 2018-05-03 10 val. pareiškėjas buvo informuota Departamento 2018-03-19 pranešimu Nr. S-855(3) (b. l. 24–25). Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos skundo argumentus, kad apie bylos nagrinėjimą ji buvo informuota pažeidžiant Įstatyme nustatytus terminus ir tvarką.
Pareiškėjos prieštaravimai, kad 2018-01-04 protokolas buvo surašytas pareiškėjos vadovui nedalyvaujant, taip pat vertintini kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatas, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjos) veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2732/2011). 2018-01-04 protokolas buvo surašytas dalyvaujant pareiškėjos darbuotojai A. K.. Pareiškėjos įgaliotas atstovas taip pat teikė Departamentui A. K. 2018-01-05 paaiškinimus (b. l. 156) bei 2018-01-30 pareiškėjos paaiškinimus (b. l. 150). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjai buvo sudarytos galimybės dalyvauti surašant 2018-01-04 protokolą, pareiškėja taip pat aktyviai dalyvavo administracinėje procedūroje, kurioje buvo vertinama pareiškėjos veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, vertinant juos nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjos kaltę padarius nustatytą pažeidimą. Departamento Nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, paskirta nuobauda atitinka Įstatymo reikalavimus (pagrįstai įvertintas pažeidimų sistemiškumas), todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Akepus“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.