- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-07
- Bylos Nr.
- eAN2-335-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00648-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atmestas A. K. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas, patikslinant jame išdėstytas faktines aplinkybes, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 25 Eur bauda.
A. K. nubausta už tai, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 22.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), dirbdama UAB „A.” pardavėja pardavė A. L. nepilstomą alkoholinį gėrimą – alų „Kalnapilis Royal Select” 5,6% tūrio, 0,568 litro talpos, tinkamumo vartoti terminas 2018 m. rugpjūčio 2 d., atidarytoje gamyklinėje pakuotėje, neužtikrino parduoto alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimu, A. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti šį nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimą paliko nepakeistą, patikslinant jame išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodant, kad A. K. „2018 m. sausio 4 d. apie 22.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), dirbdama UAB „A.” pardavėja pardavė A. L. nepilstomą alkoholinį gėrimą – alų „Kalnapilis Royal Select” 5,6% tūrio, 0,568 litro talpos, tinkamumo vartoti terminas 2018 m. rugpjūčio 2 d., atidarytoje gamyklinėje pakuotėje“.
Teismas nurodė, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, todėl nustačius, jog A. K. įstatymo draudžiamu laiku pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą, nusižengimo konstatavimui nebeturi įtakos aplinkybė, ar buvo imtasi priemonių užtikrinti tokio alkoholinio gėrimo vartojimą vietoje. Kita vertus, teismo vertinimu, A. K. perspėjimas apie alkoholio vartojimą vietoje buvo pakankama ir vienintelė priemonė, kurią, siekdama užtikrinti alkoholio vartojimą vietoje ji kaip parduotuvės darbuotoja (pardavėja) galėjo įgyvendinti, tuo tarpu tinkamų sąlygų vartoti alkoholį jo prekybos vietoje (patalpų, stalų, kėdžių buvimas ir pan.) sudarymas ar priešingai – jų nebuvimas, yra tokiais gėrimais prekiaujančios įmonės sprendimas ir negali įtakoti parduotuvės darbuotojos atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. atstovas adv. V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį, A. K. skundą patenkinti - panaikinti 2018 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. K. pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir tai užtraukia jai administracinę atsakomybę pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį, nes pardavė A. L. alkoholinį gėrimą, esantį gamyklinėje pakuotėje, todėl neatitinkantį pilstomo alkoholinio gėrimo sąvokos. Bylos nagrinėjimo metu teisme buvo konstatuotos kelios faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę vertinant nutarties ir nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, t.y. alaus skardinė prieš perduodant ją pirkėjui buvo pilnai atidaryta; prieš perduodama pirkėjui bare įsigytą alaus skardinę, dalį alaus iš jos A. K. išpylė į vienkartinę stiklinę; pirkėjas alaus skardinę su jame likusiu alumi bei vienkartinę stiklinę (joje taip pat buvo likę alaus) išsinešė iš baro.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nekonstatavo, koks alaus kiekis buvo likęs alaus skardinėje, kai pirkėjas ją išsinešė iš baro, atlikdamas vertinimą, apsiribojo tik konstatavimu fakto, kad alaus skardinėje, ją išsinešus iš baro, buvo likęs iš jos neišpiltas alus, t.y. konstatavo, kas alaus skardinė nebuvo tuščia. Vertinant administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, galima teigti, kad A. K. pirkėjui iš alaus skardinės išpylė apie puse alaus, buvusio joje. Teismas padarė nepagristą išvadą, kad pilstomu alkoholiniu gėrimu, kurio prekyba vartojimui vietoje yra leidžiama, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto prasme laikytinas iš gamyklinės pakuotės išpiltas ir vartojimui pritaikytoje taroje esantis gėrimas. Nei AKĮ, nei kiti teisės aktai (tame tarpe ir reguliuojantys mažmeninę prekybą) nenurodo, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama dažninio veiksmažodžio pilstyti reikšmė „pilti“ (pilstomas - „kurį galima pilstyti“). Akivaizdu, kad vertinant sąvoką, „pilstomas alkoholinis gėrimas“ esminis momentas yra galimybė šį gėrimą išpilstyti ir su tuos susiję veiksmai. Taigi, išpylus nors dalį gėrimo iš gamyklinės pakuotės pagal faktą šis gėrimas tapo išpilstytu, t.y. vertintinas kaip pilstomas. Kaip jau nurodyta aukščiau, A. K., prieš parduodama alaus skardinę pirkėjui, ją pilnai atidarė ir dalį alaus išpylė į stiklinaitę, t.y. išpilstė alkoholinį gėrimą. Sprendimą išsinešti iš baro nepabaigtą gerti alaus skardinę priėmė pirkėjas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad A. K. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą. Nutartyje nurodyta, kad vien gramatinis žodžio „pilstomas“ aiškinimas nėra pakankamas atskleisti teisės akto sąvoką „pilstomas alkoholinis gėrimas“, kadangi pagal savo konsistenciją bet koks alkoholinis gėrimas gali būti pilamas ar išpilstytas. Aiškinant sąvoka akcentuotina ne tai, kad gėrimas gali būti išpilstytas, o tai, kad dalis gėrimo realiai buvo išpilta iš alaus skardinės. Nutartyje taip pat nepagrįstai konstatuojama, kad sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ turi būti aiškinama tik per jos sąsają su prekyba vartojimui vietoje. Skunde pažymima, kad tiek sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“, tiek pardavimas „vartoti vietoje“ yra savarankiškos savo pagal turinį sąlygos. Teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pašalinus formuluotę „atidarytoje pakuotėje“ laikytina, kad bet koks alkoholinio gėrimo pardavimas įstatymo ribojamu laiku, atiduodant bent dalį šio gėrimo klientui atidarytoje gamyklinėje pakuotėje, bus laikomas šio įstatymo pažeidimu. Jokiais teisės aktais nėra nustatytas reikalavimas, kad prieš perduodant alkoholini gėrimą pirkėjui (klientui), jis visas turi būti išpiltas iš gamyklinės taros.
Priimant AKĮ pakeitimą, nebuvo siekiama uždrausti viešojo maitinimo įstaigose vartoti alkoholinius gėrimus, išpilstytus į gamyklinę tarą įstatyme nurodytu laiku. Įstatymo pataisos tikslas buvo riboti alkoholio išsinešimą iš viešojo maitinimo įstaigos. Išpylus bent dalį gėrimo į vartojimui skirtą tarą, pirmiausia aiškiai nurodoma, kad alkoholis skirtas vartoti vietoje, be to, atsiranda dar vienas indas, kuris riboja pirkėjo galimybę patogiai išsinešti alkoholinį gėrimą. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tik pas A. L. rastoje vienkartinėje stiklinėje esantis alkoholinis gėrimas gali būti laikomas pilstomu, tuo tarpu skardinėje, kurią jis įsigijo iš A. K. ir išsinešė iš parduotuvės, likęs gėrimas, net ir dalį jo nupylus, pilstomu netapo. Apeliantės atstovo nuomone, būtent dalies (ženklios) alaus išpylimas iš alaus skardinės ir leidžia teigti, kad buvo parduotas pilstomas alkoholinis gėrimas, o ne išskaidyti vientisą pirkimą į du atskirus pirkimus (vieną pagal įstatymą, o kitą - pažeidžiant jį).
Parduodama alaus skardinę pirkėjui, A. K. nenumatė ir neturėjo pagrindo laikyti, kad ji pažeidžia įstatymo normą (alaus skardinė buvo perduota pirkėjui, tik dalį alaus įpylus į stiklinę ir tik vartoti vietoje), todėl nėra būtinos A. K. administracinės atsakomybės sąlygos - tyčios ar neatsargumo. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. K. žinojo ar galėjo žinoti, kad ji esamomis aplinkybėmis parduoda nepilstomą alkoholinį gėrimą, kurį pirkėjas ruošiasi išsinešti, o ne vartoti įsigytą alų vietoje. Sąmoningą sprendimą išsinešti alkoholį priėmė pirkėjas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad išimtis, taikytina pilstomiems alkoholiniams gėrimams įstatyme buvo ir anksčiau (iki 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo pakeitimo), nepagrįstai konstatavo, kad A. K., būdama alkoholiu prekiaujančios įmonės darbuotoja ir tiesiogiai alkoholinius gėrimus parduodantis asmuo, turėjo objektyvią galimybę išsiaiškinti tokią prekybą reglamentuojančius teisinius aktus, bei juose numatytus draudimus, išimtis ir atsakomybę už nustatytos tvarkos pažeidimus. Iki AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pakeitimo įsigaliojimo įmonėje įstatymo ribojimo metu buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje. Įstatymo ribojimo metu iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo aktualus pilstomų alkoholinių gėrimų pardavimas, nes tokia prekyba iš esmės nebuvo organizuojama. Jokie teisės aktai neteikia sąvokos „pilstomi alkoholiniai gėrimai“ apibrėžimo. Nusižengimą, kuriuo kaltinama A. k., ji padarė sausio 4 d., t.y. po 4 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo. Net ir šiandien nėra jokios teisminės praktikos aiškinant šią Įstatyme vartojamą sąvoką.Visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. vadovaujamasi in dubio pro reo principu. Kadangi nėra aiškaus teisinio reguliavimo, negali būti pripažįstama, kad A. K. veiksmai nebuvo pakankami pardavimo momentu galiojusio AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatoms įgyvendinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyrius prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį nepakeistą ir o A. K. advokato V. V. skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos teigimu, iš bylos aplinkybių nustatyta, kad A. K. pardavė A. L. alkoholinį gėrimą, esantį gamyklinėje pakuotėje. Šis alkoholis gamyklinėje pakuotėje A. L. buvo išneštas už alkoholinio gėrimo vartojimo vietos ribų ir toks neišpiltas, gamyklinėje pakuotėje parduotas gėrimas neatitinka pilstomo alkoholinio gėrimo sąvokos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai, objektyviai ir pilnai išaiškinus visas reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamo nutarimo turinį, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. nutarimu pagrįstai atmetė A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2018 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-235-2018 panaikinimo. Tokį sprendimą teismas išsamiai motyvavo įvertinęs visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 168 straipsnis numato administracinę atsakomybę už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus. Administracinę atsakomybę pagal šio straipsnio 1 dalį užtraukia mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į su alkoholinių gėrimų prekyba susijusius santykius reglamentuojantį Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą, dėl kurio 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo Institucijos nutarimu nubausta A. K.. Pagal šio punkto nuostatas, prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas veikos padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išvadas pagrindė ištirtų įrodymų visumos analize, kuri atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis.
Apylinkės teismas pripažino nustatytomis aplinkybes, kad A. K., 2018 m. sausio 4 d. apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), dirbdama UAB „A.” pardavėja, pardavė A. L. nepilstomus alkoholinius gėrimus – alų Kalnapilis Royal Select” 5,6% tūrio, 0,568 litro talpos, tinkamumo vartoti terminas – 2018 m. rugpjūčio 2 d., atidarytoje gamyklinėje pakuotėje. Šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir apeliantės atstovas, tačiau, kaip minėta aukščiau, teigia, jog esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, buvo parduotas pilstomas alkoholinis gėrimas.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo sugriežtinta prekybos alkoholiu tvarka, sutrumpinant prekybos alkoholiu laiką ir pašalinant galimybę po nustatyto laiko prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje, leidžiant viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, prekiauti tik pilstomais alkoholiniais gėrimais, kurie gali būti vartojami tik vietoje (AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo „pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvokos aiškinimu, jog pilstomu alkoholiniu gėrimu, kurio prekyba vartojimui viešojo maitinimo vietoje yra leidžiama, ANK 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto prasme laikytinas iš gamyklinės pakuotės išpiltas ir vartojimui pritaikytoje taroje esantis gėrimas. Liudytojas A. L. nurodė, kad pardavėja iš alaus skardinės nupylė tik pusę vienkartinės stiklinės alaus, likusį jis išsinešė. Liudytojas R. D. parodė, kad iš skardinės buvo nupilta alaus maždaug per du pirštus. A. A. teigė, kad pusė skardinės tikrai buvo užpildyta (b.l. 52-54). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad A. L. įsigyta alaus skardinė „Kalnapilis Royal Select“ yra atidaryta, išsinešta vienkartinė stiklinė pripildyta mažiau nei per pusę (b. l. 81-88).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vien gramatinis žodžio „pilstomas“ aiškinimas nėra pakankamas atskleisti teisės akto sąvoką „pilstomas alkoholinis gėrimas“, kadangi pagal savo konsistenciją bet koks alkoholinis gėrimas gali būti pilamas ar išpilstytas. Alkoholiniai gėrimai, esantys atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupilti), nepagrįstai tapatinami su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte sąvoka „pilstomi alkoholiniai gėrimai“ buvo atribota nuo sąvokos „alkoholiniai gėrimai atidarytoje pakuotėje“. Be to, sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ pavartota tik AKĮ 18 straipsnyje, reglamentuojančiame mažmeninės prekybos tokiais gėrimais tvarką, vadinasi, AKĮ prasme ji siejama išimtinai su alkoholio pardavimu. Prekybos vietose, alkoholiu gali būti prekiaujama tiek gamyklinėse pakuotėse, tiek ir įpylus (išpylus) į vartojimui pritaikytą tarą (stiklinę, bokalą, taurę ir pan.), tačiau kadangi viena iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto būtinųjų sąlygų yra alkoholio vartojimas vietoje, logiška, jog sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ AKĮ prasme gali būti siejama tik su prekyba vartojimui vietoje. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai patiektas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje – stiklinėje, taurėje ar pan., todėl darytina išvada, kad tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpiltas alkoholis yra laikomas pilstomu. Nurodytas sąvokos „pilstomas alkoholinis gėrimas“ aiškinimas atitinka ir įstatymų leidėjo valią mažinti alkoholio vartojimą ir paplitimą, kadangi iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui pritaikytą tarą supilto alkoholinio gėrimo transportavimas ar dalinimasis, o tuo pačiu ir paplitimas, tampa daug sudėtingesnis. Būtent pagal alkoholinio gėrimo pateikimo vartotojui būdą, t. y. ar alkoholis yra parduodamas gamyklinėje pakuotėje, ar iš jos išpiltas į kitą vartojimui pritaikytą tarą, jis skirstomas į pilstomą ir nepilstomą. Pilstomu alkoholiniu gėrimu, kurio prekyba vartojimui vietoje yra leidžiama, ANK 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto prasme laikytinas iš gamyklinės pakuotės išpiltas ir vartojimui pritaikytoje taroje esantis gėrimas.
Skunde teigiama, jog byloje nenustatyta, koks alaus kiekis buvo likęs alaus skardinėje, kai pirkėjas ją išsinešė iš baro, o apylinkės teismas, atlikdamas vertinimą, apsiribojo tik konstatavimu fakto, kad alaus skardinėje, ją išsinešus iš baro, buvo likęs iš jos neišpiltas alus, tačiau pažymėtina, jog, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pilstomo alkoholinio gėrimo sąvokos aiškinimą (iš gamyklinės pakuotės išpiltas ir vartojimui pritaikytoje taroje esantis gėrimas), jo likęs kiekis gamyklinėje pakuotėje (skardinėje) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Alkoholinio gėrimo išpilstymas, kai iš gamyklinės pakuotės nulipama tik keletas mililitrų ir pati gamyklinė pakuotė su alkoholiniu gėrimu perduodama pirkėjui, vertintinas kaip alkoholinio gėrimo išpilstymo imitavimas, pažeidžiant Įstatymo reikalavimus.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas išskaidė vieną pirkimą į du atskirus pirkimus, teigdamas, kad pas A. L. rastoje vienkartinėje stiklinėje esantis alkoholinis gėrimas gali būti laikomas pilstomu, tuo tarpu skardinėje, kurią jis įsigijo iš A. K. ir išsinešė iš parduotuvės, likęs gėrimas, net ir dalį jo nupylus, pilstomu netapo. Akivaizdu, kad teismas pirkimo neskaidė, o tokiu būdu aiškino pilstomo alkoholinio gėrimo sąvoką.
Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn taip pat turi būti nustatyta ir jo kaltė dėl padaryto pažeidimo, nes atsakomybė be kaltės yra negalima. Kaltė suprantama kaip kaltininko psichinis santykis su veika ir jos padariniais. ANK numatytos dvi kaltės formos: tyčia ir neatsargumas. Nagrinėjamu atveju, nustatytas sąmoningas A. K. siekis nevykdyti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo, t.y. tiesioginė tyčia.
Apeliantas teigia, kad iki AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pakeitimo įsigaliojimo įmonėje buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje. Nagrinėjamu atveju, A. K. ne tik atidarė alaus skardinę, tačiau ir nedidelį kiekį alaus nupylė į vienkartinę stiklinę. Labai mažo kiekio alaus nupylimas į vienkartinę stiklinę, kaip matyti iš byloje esančios nuotraukos, (įpilta mažiau nei puse stiklinės), faktas rodo, kad A. K. žinojo ir suprato kas yra „pilstomas alkoholinis gėrimas“, priešingu atveju, dalies alaus nebūtų nupylusi, taip imituojant, kad parduodamas pilstomas alkoholinis gėrimas.
Nors apeliantas teigia, jog šis įvykis įvyko dėl neaiškaus įstatymo nuostatų reglamentavimo, tačiau aukščiau aptarti duomenys tai paneigia ir patvirtina, jog A. K. neabejotinai suprato, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą gamyklinėje pakuotėje, t.y. skardinėje. Tokiu būdu byloje nustatytas ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia A. K. veikoje, todėl ji pagrįstai pripažinta padariusi šį nusižengimą ir jai paskirta nuobauda.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
A. K. atstovo adv. V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.