Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad 2007 m. kovo 26 d. tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ (pradinės ieškovės) ir I. K., buvusios santuokoje su atsakovu V. K., buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria I. K. įgijo teises į perkamą daiktą – televizorių Samsung CW29Z338, bei įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo terminą (iki 2008 m. kovo 20 d.) mokėti lizingo įmonei (pradinei ieškovei) visas mokėjimo grafike numatytas įmokas (1 537,74 Eur (445,36 Lt) sumą), vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 11.1. punktu šalys taip pat susitarė, jog laiku nesumokėjus įmokos nustatytu mokėjimo terminu, nuomininkas mokės 0,2 procento delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, o sutarties 11.2. punktu susitarė, kad nevykdant sutarties 5.2, 5.5 punktų nuostatų, mokės 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. I. K. tinkamai neįvykdžius prievolės sumokėti eilines įmokas už daiktą, pradinė ieškovė UAB „Ūkio banko lizingas“ savo reikalavimo teises į skolą 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido naujajai ieškovei – UAB „Kapitalo valda“. Reikalavimas perleistas į 229,19 Eur (791,36 Eur) skolos sumą ir 82,51 Eur (284,89 Lt) delspinigius. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 6 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad I. K. 2011 m. spalio 18 d. mirė. Bylos duomenimis, neįvykdytų įsipareigojimų pagal sutartį suma (įsiskolinimas) sudarė 229,19 Eur (turto dalies įmokų ir palūkanų sumą).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių atsakomybė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, įrodžius, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais.

Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, delspinigius bei baudą pagal išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą su atsakovo sutuoktine jų santuokos metu, atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės prievolės solidarumą grindė tuo, kad pagal sutartį įgytas daiktas (televizorius) buvo įgytas santuokoje ir šeimos poreikių tenkinimui. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad išperkamosios nuomos būdu turtas (televizorius) buvo įgytas santuokoje ir skirtas šeimos poreikiams tenkinti, todėl daroma išvada, kad išperkamosios nuomos būdu įgytas daiktas (televizorius) buvo panaudotas atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės šeimos interesais, t. y. I. K. prievolė pagal jos su pradine ieškove UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį pripažįstama solidariąja su atsakovu V. K. (CPK 185 straipsnis).

CK 6.101 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, jog apie reikalavimo perėmimą (perleidimą), kreditoriaus pasikeitimą ir prievolių vykdymą ieškovei atsakovams pranešė CK 6.109 straipsnyje numatyta tvarka, išsiųsdama pranešimą sutartyje nurodytu adresu. Be to, teismas laiko, jog apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas, jam įteikus ieškinį su priedais. Byloje įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo sutartines prievoles pradinei ieškovei ar ieškovei, nėra (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo bei prieštaravimų į ieškovės pareikštą ieškinį, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remiasi tik įrodymais, kurie nurodyti ieškinyje bei pateikti su juo. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas konstatuoja esant pagrindą priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y., pradinei ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolinius įsipareigojimus perleidus ieškovei, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo tinkamą prievolių vykdymą ieškovei ar pradinei ieškovei teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl 229,19 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38, 6.59, 6.101, 6.123, 6.200 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 11.1 punktu, nuo 229,19 Eur skolos sumos paskaičiavo atsakovui 555,68 Eur delspinigių sumą po 0,05 procentų (t. y. sumažinto, nei pagal sutartį nustatyto 0,2 procentų) dydžio už 4 849 pradelstų kalendorinių dienų laikotarpį, t. y. nuo 2007 m. liepos 20 d. (sutarties pažeidimo datos) iki 2020 m. spalio 28 d. (ieškinio parengimo teismui dienos).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, o CK 6.101 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013). Pagal nusistovėjusią teisminę praktiką, teismas, spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Ieškovės reikalavimai atsakovui yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, t. y., atsakovas buvo silpnesnioji šios sutarties šalis (vartotojas). Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. K., sudarydama 2007 m. kovo 26 d. sutartį, neturėjo galimybių derėtis su pradine ieškove dėl sutarties sąlygų, kadangi pradinė ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su kita šalimi, bei kad prašoma priteisti 555,68 Eur delspinigių suma yra du kartus didesnė už prievolės sumą (229,19 Eur). Be to, ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovų skolą 2009 m. kovo 4 d., ieškinį teismui dėl skolos išieškojimo parengė tik 2020 m. spalio 28 d., t. y. po daugiau nei vienuolikos metų, taigi skolos faktinio egzistavimo laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl ieškovės neveikimo, jai pačiai ilgą laiko tarpą nesikreipiant dėl priverstinio skolos kartu su netesybomis išieškojimo. Tokiu būdu, pasyvus ieškovės elgesys, vilkinimas ginti savo interesus bei bandymas prisiteisti pagrindinę skolą su daugiau nei du kartus didesnėmis netesybomis vertinamas kaip siekimas praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymima ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad sutartis iš viso nevykdoma tam tikrą laiką, kad nebuvo jokių duomenų apie ketinimą ją vykdyti gera valia. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų patyrusi būtent tokio dydžio nuostolius (555,68 Eur) dėl atsakovų netinkamo prievolės vykdymo, o, perimdama skolos išieškojimą iš fizinio asmens, ji kartu turėjo įvertinti ir galimai kilsiančią riziką. Kartu ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai delsė ir nesikreipė į teismą su savo reikalavimais, kas reiškia, kad ieškovė iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui. Teismas tokį ieškovės elgesį vertina kaip nesąžiningą kitos šalies atžvilgiu ir nelaiko sąžiningu nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimu. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininkus perėmimo buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, byloje nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178 straipsnis). Be to, 555,68 Eur delspinigių suma paskaičiuota už net 4 849 pradelstų dienų laikotarpį, t. y. už daugiau kaip trylika metų, kas prieštarauja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, nustatančiam sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudų, delspinigių). Ir nors byloje nėra prašymo pareikštam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieškinio senaties (CK 1.124 – 1.135 straipsniai), ir byloje nustatyta, kad šalių sudaryta sutartis tinkamai nebuvo vykdoma, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste, nėra vertinama kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali reikalauti neprotingai per didelių netesybų, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016, kitos). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti. Ieškovės paskaičiuotą prašomą priteisti 555,68 Eur delspinigių sumą, kad ir sumažinto 0,05 procento dydžio (vietoje 0,2 procento), teismas pripažįsta neprotingai didele ir nesąžininga, todėl, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo priteisiamą delspinigių sumą mažina iki 20,63 Eur (229,19 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų) (CK 6.71 straipsnis). Tokią netesybų sumą teismas laiko pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovės patirtus nuostolius ir užtikrinti šalių teisių pusiausvyrą prievolės neįvykdymo atveju (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 22,92 Eur baudą už sutarties 5.2, 5.5 punktų pažeidimus, nes atsakovas nepranešė apie savo telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su atsakovo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl ko buvo nevykdomi įsipareigojimai kreditoriui. Iš sutarties turinio matyti, kad 5.2. punkte numatyta, lizingo įmonei pareikalavus, nuomininko pareiga per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, o sutarties 5.5 punkte numatyta nuomininko pareiga informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Ieškovė nurodė, kad ieškovei su atsakovu susiekti kontaktiniais duomenimis nepavyko, nors įrodymų apie tokius realius bandymus teismui nepateikta. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodymų, kad pradinė ieškovė, remdamasi sutarties 5.2 punktu, kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti papildomus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas. Be to, kaip nurodė ieškovė, ieškovei sutartyje nurodytu adresu išsiuntus pranešimą atsakovams dėl reikalavimo perėmimo ir reikalavimo vykdyti įsipareigojimus naujajai ieškovei, duomenų, patvirtinančių apie šios korespondencijos neįteikimą atsakovams (ar neatsiėmimą) gyvenamosios vietos adresu, nėra, kas neleidžia daryti išvados apie atsakovo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinių asmenų – silpnesnės šalies – vartotojų, taip, pat į tai, kad ieškovė neįrodė, kad nebuvo vykdomos pareigos ieškovei pagal sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 22,92 Eur baudos priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Atsakovas vengia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo V. K. 229,19 Eur (dviejų šimtų dvidešimt devynių eurų 19 ct) skolą, 20,63 Eur (dvidešimties eurų 63 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.